Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 132 str. 1 d. ir nubaustas dviejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2006-01-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams. Taikyta BK 92 str. 1 d. 2 d. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d. 5 p., paskirtas dvylikai mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant pradėti dirbti ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iš E. A. priteista: Valstybinei ligonių kasai 8136,20 Lt gydymo išlaidų, I. Š. 2228,63 Lt turtinės žalos atlyginimui, R. B. 7968 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 45,80 Lt pašto išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugsėjo 24 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini). ties 31 namu, (duomenys neskelbtini), neatsargiai atėmė gyvybę V. B., o būtent, tyčia, sudavė nukentėjusiajam V. B. smūgį kumščiu į veidą, po smūgio nukentėjusiajam V. B. aukštielninkui nugriuvus ant gatvės, buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiame žande, galvos minkštųjų audinių sumušimas, dešinio smilkinkaulio momenkaulio ir kaukolės pamato lūžis dešiniosios vidurinės pamato daubos srityje, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko V. B. nuo galvos smegenų sumušimo 2005-10-20 22.10 val. Panevėžio ligoninės intensyvaus gydymo skyriuje mirė.

Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, pripažinti I. Š. ir R. B. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl ieškinių tenkinimo neteisėtas. I. Š. ir R. B. civiliniai ieškiniai tenkinti praktiškai jų neišnagrinėjus, t.y. nebuvo įsigilinta į ieškinius pagrindžiančius įrodymus tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos dydžio. Ieškovės teismui nurodė, kad turtinės žalos dalį sudaro laidojimo išlaidos, tačiau nei viena neprisipažino, kad yra gavusios laidojimo išlaidų kompensaciją, ką valstybė tokiais atvejais garantuoja ir ši suma turėjo būti minusuojama iš bendros laidojimo išlaidos sumos, mažinamas ieškinys. Taip pat dalis žalos nepatvirtinta jokiais dokumentais, o teismas to netikrino. R. B., pateikusi teismui ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisme pareiškė, kad 30000 Lt sumoje neturtinė žala padaryta visai šeimai ir ji neva atstovauja visos šeimos interesus. Kas tie šeimos nariai, kiek jų yra ir lieka neaišku. Neturtinė žala savo pobūdžiu yra asmeniniai, o ne kolektyviniai dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas ir kt.. Dėl to ieškinys neturtinei žalai atlyginti turėjo būti pareikštas kiekvieno šeimos nario asmeniškai ir asmeniškai paremtas kiekvieno išgyvenimų pagrindu bei įrodinėjimu. Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas visiškai neįvertino mirusiojo veiksmų, kuomet pačiame nuosprendyje išdėstytų įvykio aplinkybių pagrindu akivaizdu, kad nukentėjęs atliko prieš jį teisei priešingus veiksmus, išprovokavo jo atsakomuosius veiksmus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji R. B. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad velionio V. B. šeimą sudaro ji, R. B. (mirusiojo duktė, 21 metų ) ir V. B. (mirusiojo sūnus, 19 metų). Nuo 2003 m. V. B. išsiskyręs su žmona. Jos brolis V. B. jokių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nereiškė, todėl 30000 Lt - visos šeimos neturtinė žala. Jos tėvas V. B. nebuvo agresyvus kitų žmonių atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad ji ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad iš Panevėžio miesto savivaldybės gavo 750 Lt laidojimo išlaidų kompensaciją. Ši pašalpa yra iš minusuota iš I. Š. patirtų išlaidų. Nei E. A., nei jo tėvai nepasiūlė jokios materialinės pagalbos, ji studijuoja yra Šiaulių universitete, neteko tėvo, kuris jai davė gyvenimo pagrindus, visada ją palaikė ir moraliai, ir materialiai.

Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - tenkinti iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, E. A. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimą, už kurį jis yra nuteistas. Savo kaltės neneigia ir pats E. A..

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sutinkamai su CK 6.263 str. 2 d. nuostatomis žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nuosprendžiu nustatyta, kad žala nukentėjusiosioms padaryta nusikalstamais E. A. veiksmais ir jis privalo ją atlyginti, bet teismas padarė klaidų nustatydamas jos dydį bei įvertindamas tuo klausimu įrodymus. BPK 115 str. numato, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Apeliantas neginčija Valstybinės ligonių kasos patenkinto ieškinio, bet nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jo I. Š. bei R. B. pareikštus civilinius ieškinius. Šį nuteistojo teiginį kolegija dalinai pripažįsta pagrįstu ir konstatuoja, kad nuosprendis turi būti keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 4 p.).

Apylinkės teismo I. Š. priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis įrodytas prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais – kasos čekiais, pinigų priėmimo kvitais, sąskaitomis faktūromis (1 t. 82-89 b.l.), iš kurių matyti, kad jie išduoti vaistinėse, prekybos centruose, kavinėje, įmonėse ir jos pačios parodymais, kurie atitinka realias aplinkybes ir kitus bylos duomenis, V. B. dėl sužalojimų stacionare buvo gydomas nuo 2005-09-24 iki 2005-10-20. Nors pirmomis dienomis po brolio patalpinimo į ligoninę I. Š. kasos čekių dėl sauskelnių, medikamentų pirkimo nerinko, tačiau sužinojusi, kad byloje reikės ieškinį pagrįsti, pradėjo juos rinkti. (1 t. 82-84 b.l.). Iš jos apklausų matyti, kad ji kiekvieną dieną lankydama brolį ligoninėje, kasdien iki jo mirties nešdavo sauskelines bei kitas gydimui reikalingas priemonės. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti I. Š. sąžiningumu dėl jai padarytos ir priteistos žalos dydžio. Prie ieškinio esantys dokumentai apima minimą laikotarpį ir kolegijai nekyla abejonių, kad esant dabartinei sveikatos priežiūros sistemai, kai dalį vaistų ir kitų gydymui reikalingų priemonių turi savo lėšomis įsigyti ligoniai, mirusiojo sesuo I. Š. turėjo ieškinyje nurodyto dydžio išlaidų. Valstybės jos gauta laidojimo pašalpa yra išminusuota iš I. Š. turėtų išlaidų, todėl šioje dalyje apelianto teiginys nepagrįstas.

Tačiau apylinkės teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį. Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo E.A. R. B. naudai priteista 5000 Lt paminklo pastatymo išlaidų. R. B. tiek ikiteisminio tyrimo apklausos metu (1 t. 100 b.l.), tiek teisiamojo posėdžio metu (2 t. 198 b.l.) nurodė, jog paminklas, kurį ketina pastatyti kainuos 5000 Lt. Šiuo metu paminklas dar nepastatytas, nėra net jo sąmatos ar kitų dokumentų, pagrindžiančių bent apytikrę jo kainą, todėl dabartiniu metu nėra galimybės apskaičiuoti tikslios turtinės žalos dydžio, kuri atsiras, jeigu bus pastatytas paminklas. Jokiais dokumentais ar kitais įrodymais R. B. nepagrindė ir kitos jai priteistos turtinės žalos ieškinio dydžio, apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji nedalyvavo, naujų įrodymų nepateikė, todėl ir kolegija negali nustatyti šio dydžio. Apylinkės teismas R. B. nepagrįstai priteisė ir 315 Lt jos apmokėtus už mirusiojo tėvo pasinaudotus komunalinius patarnavimus bei jo nesumokėtą Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos paskirtos 2104 Lt baudos dalį, kurių būdamas gyvas V. B. nesumokėjo. Tačiau nužudytojo neįvykdytos prievolės negali būti laikomos nusikaltimu padaryta žala ir iš nuteistojo nepriteistinos. CK nustatyta tvarka jas turi įvykdyti mirusiojo turto paveldėtojas.

Apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai R. B. priteista ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad moralinė žala padaryta visai jų šeimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei mirusiojo sesuo I. Š., nei sūnus V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo valios dėl neturtinės žalos priteisimo neišreiškė ir priteisti šią žalą neprašė. Todėl neaišku, ar neturtinė žala yra priteista vienai R. B., ar ir mirusiojo seserei I. Š. bei sūnui V. B., ir ar tuo nepažeidžiami pastarųjų interesai. Šiame kontekste yra pagrindo abejoti ir R. B. nuoširdumu bei jos parodymų teisingumu, nes neaišku su motina ar tėvu ji gyveno kartu iki pastarojo mirties. Teismo posėdyje ji nurodė, jog po tėvų skyrybų ji pasiliko gyvent su tėvu ir kartu su juo gyveno iki pat jo mirties, tuo tarpu jos brolis bei mirusiojo sesuo nurodo, kad buvo atvirkščiai- R. B. brolis V. B. pasiliko gyventi su tėvu, o ji- su motina ir tėvas išlaikė sūnų, o dukra rūpinosi epizodiškai.

Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad negavus papildomos medžiagos ir nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiosios R. B. civilinio ieškinio dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, teismas, pripažinęs civiliniam ieškovui teisę į ieškinių patenkinimą, turėjo ieškinių dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl ši klaida taisytina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

Rezoliucinė dalis

nuta r ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. B. iš E. A. priteistos 7968 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti nukentėjusiajai R. B. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.