- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- 1-223-380/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-32-1-00437-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Nukentėjusysis
- L. D., A. Ž., A. T., R. K.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Marius Navickas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Aurelija Sadauskaitė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorams Kaziui Grigaičiui, Nijolei Žemaitytei, gynėjui advokatui Mariui Navickui, nukentėjusiesiems L. D., A. Ž., A. T., R. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką mažamečiui sukėlė fizinį skausmą:
A. K. 2009 m. birželio 16 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 21.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – kavinėje‚ ,,Čili kaimas“, esančioje H.Manto gatvė 11, Klaipėda, kavinės darbuotojų ir lankytojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. kabinėjosi prie lauko staliuko sėdinčios kavinės lankytojos L. D., rankomis siekė ją apkabinti ją per pečius, rankomis daužė per stalą, prie kurio ji sėdėjo, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, ranka pastumdamas L. D., sudavė jai smūgį ranka į petį, nuvertė suoliuką prie stalo, sudaužė peleninę bei sudavė ranka jos mažamečiui vaikui per viršugalvį. Dėl tokių A. K. veiksmų L. D. perėjus iš lauko į kavinės patalpas ir kavinės darbuotojams užrakinus duris, A. K. plūdosi, daužė kumščiu duris ir jas apspjaudė. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. K. nuėjo prie kavinės stovinčio automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L. D., ir jį apspjaudė. Po ko sugrįžęs prie kavinės „Čili kaimas” užrakintų įėjimo durų, jas daužė, plūdosi. Atvykus policijos pareigūnams, toliau plūdosi, užsimojo kumščiu suduoti smūgius L. D., tačiau ji atsitraukdama smūgių išvengė. Tokiais veiksmais A. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir kavinės „Čili kaimas“ darbo tvarką.
A. K. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui: A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 metų birželio 16 dieną, apie 21.15 val., H. Manto 11, Klaipėdoje, būdamas sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimą, nepakluso Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio specialistų reikalavimams lipti į policijos tarnybinį automobilį ir įsodintas į automobilį tyčia spyrė į automobilio durelių stiklą. Po ko, vežamas tarnybiniu policijos automobiliu, plūdosi, blaškėsi, šūkavo, norėjo galva išdaužti automobilio durelių lango stiklą. Šalia jo sėdėjusiam Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio specialistui A. T. dėl to jį perspėjus, automobiliui važiuojant H. Manto g. Ramosios gatvių sankryža, Klaipėdos m., jis nepakluso teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams ir tyčia įkando Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės specialistui A. T. į dešinę koją, padarydamas jam dešinės blauzdos kąstinę žaizdą.
A. K. įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją: 2009 m. birželio 16 d., laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 23.00 val., atvežtas į Klaipėdos miesto 2-ajį policijos komisariatą operatyvaus valdymo skyrių, esantį Priestočio gatvė 6, Klaipėdoje, už viešosios tvarkos pažeidimą, vartojo įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius skyriuje dirbusių policijos pareigūnų – Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato operatyvaus valdymo grupės specialisto A. Ž. ir Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio R. K. atžvilgiu.
Kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino. Parodė, jog jam einant iš baro „Kitas krantas” netyčia užkliuvo už automobilio Mercedes, kadangi šis buvo pastatytas ant šaligatvio ir kliudė praeiti. Tuomet mergina kažką jam pasakė necenzūriniais žodžiais. Jis jai taip pat atsakė necenzūriniais žodžiais. Tada, kad nebūtų trikdoma viešoji tvarka, buvo iškviesta apsaugos tarnyba. Jis neneigia, kad prie kavinės „Čili kaimas” vartojo necenzūrinius žodžius. Į kavinę bandė įeiti, tačiau darbuotojai neleido. Prie nukentėjusiosios L. D. nebuvo priėjęs, nes ji įėjo į kavinės vidų ir užsidarė duris. Vaiko lauke nebuvo, vaikas buvo viduje. Kai jie su L. D. apsižodžiavo, daug žmonių nebuvo, viešoji rimtis galbūt ir buvo sutrikdyta. Jis su draugu nieko blogo nepadarė, nesidaužė, už nieką nereikėjo susimokėti. Išsiaiškinęs su atvykusiais apsaugos darbuotojais, jis nuėjo į draugo G. P. automobilį ir laukė taksi, spėjo paskambinti žmonai. Atvykę policijos pareigūnai jį ištraukė iš automobilio, paguldė ant žemės, mušė, jis buvo netekęs sąmonės. Prieš jį smurtą naudojo prie kavinės „Čili kaimas” atvykę policijos pareigūnai. Jį tempė vienas policijos pareigūnas, o kitas galbūt apsaugos darbuotojas. Priešinosi, kai jam norėjo užlaužti rankas. Mano, kad jo sulaikyti pagrindo nebuvo. Jo draugas G. P. iš automobilio išlipo pats. G. P. buvo uždėti antrankiai. Neprisimena, kurioje vietoje sėdėjo, kai buvo vežamas į policijos komisariatą. Įvykio metu buvo išgėręs gal 160 g. degtinės arba brendžio. Į policijos komisariatą jis buvo pristatytas be sąmonės. Kai jį nuvežė į policijos komisariatą, ten jis buvo sumuštas. Jei ir buvo atgavęs sąmonę, tai labai trumpam. Ar įkando policijos pareigūnui neatsimena. Būdamas kameroje nervinosi, liejo agresiją, spardė duris, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Antrankiai jam buvo uždėti ne dėl to. Prisimena, kaip sėdėjo policijos komisariate ant suoliuko, kaip nesutiko su iš jo paimtų daiktų sąrašu, kadangi trūko telefono. Telefonas jam buvo išplėštas iš rankų, kai sėdėjo automobilyje ir skambino žmonai. Žmonai nieko nepasakė, ji girdėjo tik triukšmą ir klyksmą. Atsiiminėjant daiktus sakė, kad jam trūksta telefono. Medikų pagalbos jis atsisakė, buvo piktas ant visų, agresyvus, nes prieš jį buvo panaudotas smurtas, negalėjo sutramdyti savo emocijų. Vežant pas gydytojus, pareigūnai sakė, kad reikia viską sutvarkyti. Budinčioje dalyje jam jokie protokolai, dėl ko jis laikomas, pateikti nebuvo. Jautė, jog yra laikomas neteisėtai, dėl ko ir pyko. 9 val. ryto jis buvo iškviestas pas tyrėją, kur jam buvo pareikšti įtarimai, apklaustas. Paskelbti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tik iš dalies teisingi. Jis su draugu nebuvo „Čili kaime”, buvo kavinėje „Kitas krantas”. Ekspertizės atsisakė, nes prieš tai pareigūnai ėjo su medikais kalbėtis ir tartis. Tyrėja jį apklausė pavargusį po nakties, tardymo metu visada buvo kriminalistas, kuris liepė jam kai ką sakyti. Į ekspertus kreipėsi po to pats, nes buvo jam padaryti kūno sužalojimai, skaudėjo nugarą. Tyrėjos pasiūlymo iškviesti ekspertus atsisakė, pats nuėjo į ligoninę. Kai reikėjo pasirašyti už išimtus daiktus, pasigedo savo telefono.
Nukentėjusioji L. D. parodė, jog 2009 birželio mėnesį, ji su vaiku buvo kavinėje „Čili kaimas”, su sūnumi L. D., gimusiu 2006-08-23, sėdėjo lauke. Vaikui tuo metu buvo 2 metai. Matė, kad už jos nugaros sėdi vaikinai. Priėjęs kaltinamasis A. K. pradėjo prie jos kabinėtis, uždėjo ranką. Paprašius, kad patrauktų ranką, kaltinamasis pradėjo ją vadinti negražiais žodžiais, aiškinti, kad ji ne pienišką kokteilį, o alų su jais turi gerti. Paprašius pasitraukti, A. K. pradėjo ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. Būdamas prie jos staliuko kaltinamasis sudaužė peleninę, jam stumiant stalą buvo nukritęs ir suoliukas. Tuomet ji, pasiėmusi vaiką nuėjo į kavinės vidų. Jai einant su vaiku šalin, kaltinamasis sudavė jos vaikui smūgį per galvą, nuo kurio nukrito kepurė. Sveikatos sutrikdymo nepadarė, vaikas išsigando. Jai kaltinamasis sudavė smūgį į petį. Įėjus į kavinę paprašė užrakinti duris. Tuomet A. K. priėjęs prie lango pradėjo spjaudytis, rodyti visokius gestus. Po to nuėjo prie jos automobilio, stovėjusio kavinės stovėjimo aikštelėje, ir pradėjo jį daužyti, apspjaudė jį. Ji pasiprašė, kad kavinės darbuotojai išleistų ją į lauką. Priėjusi prie A. K. klausė, prie ko čia jos automobilis. Paskui paskambino policijai. Pareiškimą surašė tik po pusės metų. Iš pradžių pareiškimo nerašė, nes išsigando kaltinamojo grasinimų, kad ją susiras ir susidoros. Iš baimės net pardavė savo automobilį. Nežino, kodėl kaltinamasis sugalvojo prieiti, kodėl taip elgėsi. Anksčiau jo nebuvo mačiusi. Dėl kaltinamojo elgesio visi kavinėje buvę žmonės buvo išsigandę, bijojo išeiti. Nežino, ar A. K. buvo blaivus ar ne, ar apsvaigęs nuo narkotikų, tik matė, kad jis gėrė alų. Kaltinamasis tris kartus nusivertė nuo kavinės laiptų. Kai jis bučiavo kavinės lango stiklą, matėsi, kad lūpos jau pamuštos, nors kraujo nematė. A. K. draugas buvo ramesnis. Materialinė žala jai nepadaryta. Matė, kaip atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis spardėsi, kojomis buvo atsirėmęs į automobilio durelių staktą. Savanoriškai į policijos automobilį jis nesėdo. Į automobilį jis buvo patalpintas sąmoningas. Uždarius dureles maivėsi prie lango prispaudęs veidą. Policijos pareigūnai su kaltinamuoju elgėsi labai gražiai ir tolerantiškai. Prieš kaltinamąjį pareigūnai smurto tikrai nevartojo.
Nukentėjusysis A. Ž. parodė, jog įvykio metu dirbo Klaipėdos miesto 2 PK Operatyvaus valdymo skyriuje budėtoju. Budėtoju dirba jau 14 metų. Pareigūnai A. T. ir R. S. pristatė du neblaivius asmenis. Kaltinamąjį į komisariatą praktiškai įnešė ir jis gulėjo ant grindų, kadangi buvo labai neblaivus. Tuo metu A. K. neragavo, snaudė. Neprisimena, ar prieš kaltinamąjį buvo panaudotos spec. priemonės – dujos, ar jis buvo pristatytas surakintas antrankiais. Jis kaltinamąjį pakėlė ir patalpino į laikino sulaikymo kamerą. Nuo A. K. sklido alkoholio kvapas. Kaltinamajam prabudus buvo iškviesta greitoji pagalba, neprisimena, dėl ko ji buvo kviesta. Jis daktarų neprisileido, tyčiojosi. Būdamas kameroje A. K. labai keikėsi, spjaudėsi ant visų, kas pareidavo pro šalį, elgėsi labai negražiai, trankė su galva į grotas, sakė, kad pats save susižalos. Gal dėl to, kad apsaugotų nuo susižalojimų, jie ir buvo uždėję antrankius. Kaltinamojo daiktus paėmė jis, kišenes iškraustė prie jo draugo, visus daiktus jis pats surašė. Matė tik vieną mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamojo daiktus turėjo grąžinti tyrėja. A. K. apžiūrimas nesidavė, todėl jam buvo užlaužtos rankos. Pasitikrinti girtumą kaltinamasis atsisakė. Kai po kiek laiko norėjo jį nuvežti į ligoninę, vos atidarius automobilio dureles, jis spyrė į automobilio sparną. Kiek atsimena, girtumas vis tiek buvo nustatytas. Kol dirbo, kaltinamasis jo ir R. K. atžvilgiu visą laiką vartojo necenzūrinius žodžius, iki maždaug 3 val. nakties, kol užmigo. Ryte, keičiantis pamainai, kaltinamasis vis dar buvo kameroje. Tena jis buvo laikomas, kadangi buvo labai girtas, jis čia buvo blaivinamas. Jie turi teisę laikyti asmenį, kol jis išsiblaivo. Paprastai būna surašomi atitinkami dokumentai. Jis pats nuo A. K. fiziškai nenukentėjo, tačiau patyrė pažeminimus, įžeidinėjimus ir dėl to jaučiai įžeistas. Dėl įžeidimo buvo iš karto surašytas tarnybinis pranešimas kodėl pradėtas ikiteisminis tyrimas tik po pusės metų, jis negali pakomentuoti. Šį įvykį ir kaltinamąjį prisimena gerai, nes jis elgėsi beprotiškai įžūliai, jo įžeidimų nebuvo galima traktuoti kaip administracinių teisės pažeidimų. Įžeidinėjimus girdėjo daug žmonių, tuo metu rašę pareiškimus, kiti sulaikyti asmenys.
Nukentėjusysis A. T. parodė, jog gavo iškvietimą į kavinę „Čili kaimas“, esančią H.Manto g. 11, Klaipėdoje, kadangi ten buvo kilęs konfliktas lauke su apsaugos darbuotojais. Atvykus, kaltinamasis miegojo mašinoje, o jo draugas reiškė pretenzijas. Po šio konflikto apsaugos darbuotojai pareiškimo nerašė, todėl tuo viskas ir pasibaigė. Vėliau vėl gavo pranešimą, kad reikalinga pagalba. Atvažiavus pamatė, kad vyksta susistumdymas. Vienas asmuo jau buvo policijos automobilyje. Vyr. patrulis D. K. su apsaugos darbuotoju privedė kaltinamąjį su antrankiais. Kaltinamasis buvo išsiblaškęs, stumdėsi. Ar tuo metu kaltinamasis jau buvo sužalotas, kraujavo, neprisimena. Saugumo sumetimais vienas policijos pareigūnas sėdosi už automobilio vairo, jis atsisėdo už vairuotojo, o sulaikytasis buvo sodinamas šalia jo. Sodinant kaltinamąjį į automobilį, šis pradėjo muistytis, spardytis ir daužytis. Tuomet buvo nuspręsta uždėti antrankius ir ant kojų, kad nebūtų išspardyti automobilio langai. Tai padarius, kaltinamasis buvo pasodintas į automobilį. Uždarius dureles, kaltinamasis pradėjo galvą daužyti į langą. Kad to nedarytų, jis prispaudė kaltinamąjį prie krūtinės. P. R. g. Sankryžos, kaltinamasis išsprūdo, krisdamas įsitempė ir įkando jam į koją. Kadangi kaltinamojo nėjo atitraukti, jis sušuko kolegai, kad sustotų. Sustojus, su kolegos pagalba atplėšė kaltinamąjį nuo savo kojos. Jam buvo įkasta į blauzdą, padaryta kraujosruva, bėgo kraujas. Atitraukinėjant galėjo kaltinamajam ir įbrėžti. Kaltinamasis dar bandė ir į pirštą įkasti. Privažiavus prie policijos komisariato, kaltinamasis dantimis įsikando sėdynę, dėl ko jį buvo sunku ištempti iš automobilio. Ištraukus iš automobilio, kaltinamasis apsimetė, kad yra negyvas. Tuomet jis su kolega įnešė kaltinamąjį į policijos komisariatą, paliko jį budėtojui ir išvažiavo į ligoninę. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo sužalotas, kraujavo. Kaltinamajam buvo iškviesta greitoji pagalba, tačiau jis medikų neprisileido, labai keikėsi, todėl suteikti jam pagalbą buvo neįmanoma. Kaltinamojo atžvilgiu joks smurtas nebuvo vartojamas. Iš kur pas kaltinamąjį atsirado sužalojimai, pasakyti negali. Kiek A. K. turėjo telefonų nežino, nes nematė nei vieno. Jis nedarbingumo lapelio dėl patirto sužalojimo neėmė. Bandant atitraukti kaltinamąjį nuo savo kojos, A. K. buvo sužalota ausis, pasirodė kraujas.
Nukentėjusysis R. K. parodė, jog įvykio metu dirbo budinčioje dalyje. Atvežus kaltinamąjį iš karto prasidėjo keiksmažodžiai, įžeidinėjimai. Kaltinamasis bandė spardytis. Dėl paties ir kitų asmenų saugumo, kaltinamasis buvo patalpintas į kamerą. Ten kaltinamasis daužė duris. Matėsi, kad yra sužalota A. K. ausis. Jam iškvietė medikus, tačiau jis jų neprisileido. Nuvežus į ligoninę, jie norėjo nustatyti girtumą. Privestas prie tarnybinio automobilio, kaltinamasis spyrė į automobilį, tuomet buvo iškviestas didesnis automobilis. Gydytoją, kuris nustatinėjo girtumą, kaltinamasis taip pat įžeidinėjo. Gavę gydytojo išvadą, kaltinamąjį parvežė atgal į komisariatą. Kameroje uždarytas A. K. rėkavo, daužėsi, žalojo save trankydamasis, keikėsi. Ką tiksliai sakė, neprisimena. Jis stengėsi su kaltinamuoju bendrauti mandagiai, tačiau šis į viską atsakydavo daugybe keiksmažodžių. Kaltinamojo žodžiai jį, įžeidė kaip pareigūną. Tuo metu komisariate buvo kitas budėtojas, o ar buvo kitų asmenų, neprisimena. Kas atliko sulaikyto asmens apžiūrą, neprisimena. Visi kaltinamojo daiktai buvo surašyti į specialų lapą. A. K. buvo laikomas areštinėje tuo pagrindu, jog asmenį galima laikyti areštinėje tris valandos po jo išsiblaivymo. Taip yra nustatyta budėtojų dalies instrukcijoje. Kaltinamasis buvo pristatytas ne dėl išblaivinimo, o dėl kažko kito. Girto jo negalėjo išleisti. Kaltinamasis buvo agresyvus. Sprendimą dėl laikymo priėmė ne jis. Nukentėjusiuoju būti šioje byloje pageidavo pats. Pradžioje neįvertino to, ką padarė kaltinamasis, todėl ir buvo nukentėjusiuoju pripažintas vėliau.
Liudytoja O. K. parodė, jog 2009 m. birželio 16 d., apie 21.00 val., suskambo jos telefonas. Skambino jos vyras A. K. iš savo telefono, kurio numerio galas 413. Iki šiol šis abonentas registruotas jos vardu. Atsiliepus, su ja niekas nekalbėjo, tik telefone girdėjosi jos vyro klyksmas, tačiau po poros minučių jis nutrūko. Po 10 minučių telefonas buvo atjungtas. Iš balso ji suprato, kad jos vyras yra mušamas, tačiau kur jis yra nežinojo, į policiją nepaskambino. Po įvykio telefonas dingo. Ar įvykio metu vyras turėjo ir kitą telefoną, ji nežino. Namo vyras grįžo kitą dieną per pietus. Matė ant jo kūno sužalojimus – buvo kruvina ausis, daug kraujosruvų, jam svaigo galva.
Liudytojas G. P. parodė, jog su įvykio dieną, tikslios datos neprisimena, buvo su A. K. bare „Kitas krantas“. Išėję iš baro nuėjo link mašinos, kad pasiimtų iš jos daiktus ir galėtų su taksi važiuoti namo. Einat pro mašinas, A. K. suklupo ir atsirėmė į kitą automobilį. Tuomet kavinėje „Čili kaimas“ buvusi panelė pradėjo šaukti, užgaulioti necenzūriniais žodžiais, iškvietė apsaugos darbuotojus. Mergina tikriausiai jų išsigando, nes jie jai atsakė necenzūriniais žodžiais. Prie jų priėję apsaugos tarnybos „Argus“ darbuotojai liepė duoti 500 Lt arba jie kvies policiją. Jie apsaugos darbuotojus taip pat išvadino necenzūriniais žodžiais. Antrą kartą priėję apsaugos darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus. Nežino kodėl, gal todėl, kad buvo išgėrę. Kas antrą kartą iškvietė apsaugos darbuotojus nežino. Būnant prie staliuko lauke prie jų niekas nebuvo priėję, tik prie kavinės durų pasakė, jog jų neaptarnaus. Jie į kavinę „Čili kaimas“ net nebuvo įėję, buvo tik lauke prie staliukų. Kavinės viduje norėjo tik pašnekėti su moterimi, tačiau durys buvo užrakintos. Atvykę policijos pareigūnai pareikalavo sėstis į automobilį. Jis nesėdo, klausė pareigūnų kodėl turi sėsti. Po to pareigūnai panaudojo jėgą, sudavė A. K. smūgį į galvą. Tai pamatęs į policijos automobilį jis įsėdo pats. Jį su draugu pristatė į policijos komisariatą. A. K. pareigūnai iš automobilio ištempė be sąmonės. Komisariato budinčioje dalyje A. K. atsigavo. Matė, kad jam buvo iškviesta medicinos pagalba. Negirdėjo, ką A. K. sakė pareigūnams, ar ką šie jam sakė. A. K. buvo mušamas ir budėtojų dalyje. Ant A. K. kūno matėsi sužalojimai. Mergina pareiškimą rašyti atsisakė. Iš policijos pareigūnų sužinojo, jog moteris, su kuria konfliktavo, buvo kavinės „Čili kaimas“ darbuotoja. Girdėjo, kaip policijos pareigūnai šnekėjosi, jog laikyti jų nėra už ką. Įvykio metu jokio vaiko nematė. Fizinio smurto jie iš vis nevartojo, staliuko niekas nenuvertė, peleninės nesudaužė. Jis buvo išgėrę, keikėsi.
Liudytoja R. S. parodė, jog dirbant patrulių rinktinėje, gavo iškvietimą, jog reikalinga pagalba H.Manto g. Atvykus prie kavinės „Čili kaimas“, vienas apsaugos darbuotojas su policijos pareigūnu atvedė kaltinamąjį A. K.. Jam ant rankų buvo uždėti antrankiai. Momento, kaip šie antrankiai buvo dedami, jis nematė. Kaltinamasis buvo labai neramus, draskėsi, bandant pasodinti į policijos automobilį, spyrė į dureles. Į prašymus nusiraminti nereagavo, dėl to buvo uždėti antrankiai ir ant kojų. Jis automobilį vairavo, o jo kolega sėdėjo su A. K. gale. Vežant, A. K. elgėsi agresyviai, vienu metu pašoko, pasilenkė ir įkando kolegai į koją. Paties įkandimo momento jis nematė, jam pradėjo šaukti kolega. Kaltinamasis A. K. buvo stipriai apsvaigęs. Neprisimena, kad ant jo būtų buvę sužalojimai. Privažiavus prie policijos komisariato, A. K. iš automobilio nelipo, todėl teko jį iškelti. Atnešus į komisariatą antrankiai nuo kojų buvo nuimti. Komisariate A. K. buvo pasodintas ant žemės ir atremtas į sieną, nežino, ar tuo metu buvo praradęs sąmonę. Vežamas A. K. šaukė, rėkė, sąmonę turėjo. Į kavinę H.Manto g. tą dieną važiavo antrą kartą.
Liudytojas K. Š. parodė, jog jis dirbo apsaugos tarnyboje „Argus“, kai „Čili kaimas“ barmenė iškvietė pagalbą. A. K. buvo labai įžūlus, todėl jis buvo išvestas iš baro. Maždaug valandos bėgyje, kai buvo iškviesti antrą kartą, kaltinamasis su draugu jau buvo lauke. Kas A. K. uždėjo antrankius neatsimena, kadangi į įvykį buvo suvažiavę visi ekipažai. Policija buvo iškviesta, nes A. K. su draugu elgėsi įžūliai. Dėl ko antrą kartą buvo iškviesta apsauga yra parašyta jų pildomame lapelyje. Neprisimena, ar antrą kartą pirmi atvažiavo jie, ar policijos pareigūnai. Kaltinamasis su draugu visą laiką elgėsi įžūliai, rėkavo, keikėsi, visi aplinkiniai buvo išsigandę. Fizinio smurto prieš kaltinamąjį nenaudojo. Nestebėjo, kaip A. K. buvo sodinamas į automobilį. Jokių kraujosruvų ant jo nematė. Policijos komisariate jis rašė pareiškimą ir girdėjo, kad kameroje buvęs asmuo visą laiką trankėsi, daužėsi, keikėsi.
Liudytojas E. M. parodė, 2009 birželio 16 dieną, kartu su vyr. patruliu D. K., apie 21.04 val., gavo pranešimą, kad H. Manto g. 11, Klaipėdoje prie ,,Čili pica” saugos tarnybai reikalinga pagalba. Atvykus į nurodytą vietą, prie baro pamatė du agresyvius vyriškius, kurie užpuldinėjo ,,Argus” apsaugos darbuotojus. Jie priėję prie agresyvių vyriškių, prisistatė, bandė juos nuraminti ir išsiaiškinti konflikto priežastis. Priėjo L. D., kuri paaiškino, kad minėti du vyriškiai ją mažamečio vaiko akivaizdoje įžeidinėjo, apgadino jos automobilį. Kol L. D. bendravo su jais, o A. K. puolė ją, bandė smogti jai kumščiu, bet jie sulaikė. Vyriškis garsiai keikėsi, atsisakė vykdyti reikalavimą nutraukti savo veiksmus, toliau juos puolė. A. K. sutramdyti be spec. priemonių panaudojimo buvo neįmanoma. Todėl buvo uždėti antrankiai. Atvykęs kitas policininkų ekipažas, sulaikytąjį išvežė į policijos komisariatą. Į policijos automobilį A. K. buvo įsodintas jėga, nes buvo labai agresyvus, nepakluso reikalavimams nusiraminti. G. P. jie pristatė į 2-ąjį policijos komisariatą. Nors G. P. buvo agresyvus, aktyviais veiksmais nesipriešino, todėl spec. priemonės jo atžvilgiu nebuvo nepanaudotos. Šių asmenų agresyvumas pasireiškė ir žodžiais ir veiksmais. Kaltinamasis mušėsi ir rankomis ir kojomis, dėl to, padedant apsaugos darbuotojams buvo uždėti antrankiai. Policijos komisariate kaltinamasis taip pat buvo agresyvus, savęs nekontroliavo.
Liudytojas R. B. parodė, jog 2009 m. birželio mėnesį, jam dirbant saugos tarnyboje „Argus”, buvo gautas iškvietimas į „Čili kaimą”. Apsaugos darbuotojai į barą buvo atvykę du kartus. Atvykus pirmą kartą, A. K. su draugu išeidinėjo iš kavinės vidaus patalpų. Tuomet išvietė policiją, nes jie norėjo važiuoti iš baro su automobiliu. Antrą kartą atvažiavo, nes klientai užsipuolė vaiką ar šeimą. Kaltinamasis įžeidinėjo ir saugos tarnybos „Argus” darbuotojus ir policijos pareigūnus, keikėsi, puolė ant kitų žmonių, mosavo rankomis ir kojomis. Matė, jog kaltinamasis buvo su antrankiais. Aktyvių kovos veiksmų neteko panaudoti. Kaltinamajam smūgiai nebuvo suduoti, smurto žymių ant jo nebuvo. Vėliau paaiškėjo, jog A. K. vienam pareigūnui įkando į koją.
Liudytojas D. K. parodė, jog dirbant gavo pranešimą, jog „Argus“ apsaugos darbuotojams reikalinga pagalba. Vyko konfliktas. Neblaivūs asmenys elgėsi agresyviai, priešinosi, įžeidinėjo visus. Kaltinamasis A. K. grasino apsaugos darbuotojams fiziniu susidorojimu, jį taip pat įžeidinėjo visokiais žodžiais. Prie jo priėjusi moteris paaiškino, jog A. K. su draugu ją įžeidinėjo vaiko akivaizdoje. Kai moteris jam viską aiškino, A. K. liepė moteriai užsičiaupti, negražiai išvadino, sugniaužęs kumštį norėjo jai smogti, dėl ko teko uždėti antrankius. Jis laikė A. K., kol atvažiavo A. T. ir R. S.. Kaltinamasis pats į pareigūnų automobilį nelipo, spardė automobilį. Moteris į policiją važiuoti iš karto nenorėjo, jai reikėjo pasirūpinti vaiku, buvo labai susijaudinusi. Visi įvykį matė asmenys sakė, kad kaltinamasis elgėsi labai chuliganiškai. Išvežus kaltinamąjį, jis liko įvykio vietoje surašyti asmenų duomenų. Fizinė prievarta prieš A. K. panaudota nebuvo, jam tik buvo užlaužtos rankos, paguldytas ant žemės.
Liudytojas T. S. parodė, jog 2009 m. birželio mėnesį dirbo apsaugos įmonėje „Argus“. Gavo iškvietimą iš „Čili kaimo“ dėl dviejų asmenų, kurie neapmokėjo sąskaitos. Po to asmenys apmokėjo sąskaitą ir išėjo. Maždaug po 20 min. gavo antrą iškvietimą, nes tie patys asmenys buvo įėję į vidų. Atvažiavus trečia kartą jau buvo atvykusi ir policija. Kaltinamasis A. K. priešinosi ir todėl buvo uždėti antrankiai. Ant kojų taip pat buvo uždėti antrankiai ir buvo pasodintas į automobilį. A. K. su draugu vartojo visus įmanomus necenzūrinius žodžius, bandė gultis, draskytis. Necenzūriniai žodžiai buvo skirti saugos tarnybos darbuotojams ir policijos pareigūnams. Daugiau įvykio aplinkybių nelabai atsimena.
Liudytojas V. Š. parodė, jog 2009 metais birželio mėnesio viduryje, tikslesnės datos neprisimena, jis dirbo UAB ,,Čili kaimas“ kavinėje padavėju. Matė, kaip į lauko kavinę atėjo du jaunuoliai ir vienas iš jų prisėdo prie jo iš matymo pažįstamos merginos, kuri sėdėjo lauke prie staliuko. Prisėdęs vaikinas su ja kalbėjosi, o kitas vaikinas stovėjo truputį tolėliau nuo staliuko, kur sėdėjo mergina ir jo draugas. Jis girdėjo, kaip prisėdęs prie suoliuko vaikinas garsiai vartojo necenzūrinius žodžius. Tada ta mergina paėjo nuo staliuko, o vaikinas nuėjo prie savo draugo parūkyti. Abu vaikinai atrodė išgėrę, ypatingai tas vaikinas kuris buvo prisėdęs prie staliuko. Parūkęs vaikinas vėl sugrįžo prie minėtos merginos ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius, nuvertė suoliuką, kuris buvo prie stalelio. Pamatęs, kad viskas čia nesibaigs geruoju, priėjo prie to vaikino ir liepė jam išeiti, o jei ne, iškvies apsaugą. Tuomet vaikinas pradėjo jį plūsti. Po ko jis nuėjo į kavinės vidų ir uždarė duris, užrakindamas raktu. Tačiau vaikinas, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo draskyti duris, traukdamas ir bandydamas jas atidaryti. Tada jis paprašė pamainos vadybininkės J. G. iškviesti apsaugą. Atvažiavus ,,Argus“ apsaugos darbuotojams, vaikinas dar buvo prie kavinės durų ir toliau veržėsi į vidų. Kaip suprato, apsaugos darbuotojai liepė vaikinui eiti į šoną ir nusiraminti. Jis girdėjo, kaip vaikinas labai agresyviai nusiteikęs, toliau vartojo daug necenzūrinių žodžių, siūlė apsaugos darbuotojams muštis. Bet po to jis kažkaip nurimo. Apsaugos darbuotojai išvažiavo. Nepraėjus pusvalandžiui, minėtas vaikinas sugrįžo ir toliau įžeidinėjo klientus, darbuotojus. Bet tuoj pat vėl buvo iškviesta apsauga, atvyko policijos pareigūnai. Vaikinas ir toliau keikėsi, šokinėjo nuo vieno apsaugos darbuotojo prie kito. Policijos pareigūnai, pamatę, kad jaunuolis nenusiramins, uždėjo jam ant rankų antrankius ir sodino jį į automobilį, bet šis nesileido, spardėsi. Tuomet jam buvo ir ant kojų uždėti antrankiai. Vaikinas, kuris draskėsi buvo pasodinamas į vieną policijos automobilį, o kitas vaikinas geranoriškai atsisėdo į kitą automobilį. Tą dieną buvo geras oras, todėl nemažai klientų sėdėjo lauke, bet kai vaikinas pradėjo vartoti daug necenzūrinių žodžių, apvertė suoliuką, tai nemažai klientų perėjo į kavinės vidų.
Liudytoja J. G. parodė, jog įvyko nelabai prisimena, bet patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2009 metais birželio mėnesį ji dirbo UAB ,,Čili kaimas“ pamainos vadybininke. Tą dieną buvo atėję du jaunuoliai, kurie lauko kavinėje pradėjo keiktis, vartoti daug necenzūrinių žodžių, žodžiais užkabinėjo klientus. Taip pat vaikinai lauko kavinėje sudaužė peleninę, kuri buvo padėta ant stalo. Pamačiusi, kad vaikinai perdaug įsisiautėjo, iškvietė „Argus“ apsaugos darbuotojus. Atvažiavę apsaugos darbuotojai kažką su jaunuoliais aiškinosi. Apsaugos darbuotojams paklausus, ji jiems paaiškino, kad šie du jaunuoliai keikiasi, kabinėjais prie klientų, sudaužė peleninę. Vaikinai buvo išgėrę, o vienas tai ypatingai, net ant kojų nepastovėjo ir jo draugas jį prilaikė, buvo kelis kartus pargriuvęs. Apsaugos darbuotojai juos nuramino, vaikinai atsiskaitė už sudaužytą peleninę ir nuėjo. Po to apsaugos darbuotojai išvažiavo. Netrukus, maždaug po pusvalandžio vaikinai ir vėl pasirodė prie kavinės, bet šį kartą buvo dar agresyviau nusiteikę. Abu vaikinai įėjo į kavinės vidų, vienas iš jų keikėsi, o kitas draugas bandė raminti ir vesti lauk. Ji matė, kaip jis lauke priėjęs prie vieno stalelio, kur sėdėjo mažas vaikas, apie 3 metų, jam sudavė su delnu per galvą. Tada šalia sėdėjusi vaiko mama pradėjo šaukti ir niršti dėl jo elgesio. Pamatę, kad viskas geruoju nesibaigs, iškvietė apsaugą. Kaip suprato, klientai kvietė policijos pareigūnus. Kol laukė atvažiuojančių apsaugos darbuotojų, ji ir kiti kavinės darbuotojai išprašinėjo vaikinus lauk iš kavinės. Jiems išėjus, greitai užsirakino duris iš vidaus. Vienas vaikinas išėjęs lauk iš kavinės, bandė kelis kartus atidaryti duris, jas draskė, keikėsi, o jo draugas stovėjo šalimais ir taip pat bandė raminti savo agresyviai nusiteikusį draugą. Atvažiavę apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai, vaikinus pasivedė tolėliau nuo kavinės. Ji prie jų nėjo. Vaikinai sudarė didelių nepatogumų kavinei, nes užrakinę lauko duris klientus turėjo išleisti pro tarnybinį išėjimą, kuris yra skirtas kavinės darbuotojams. Kadangi vaikinai už sudaužytą peleninę atsiskaitė, kavinei daugiau materialinių nuostolių nebuvo padaryta.
Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 1651/09 (03), nurodyta, kad A. T. buvo nustatyta kąstinė žaizda dešinėje blauzdoje. Pagal tyrimui pateiktuose med. dokumentuose esamus įrašus, kąstinė dešinės blauzdos žaizda galėjo būti padaryta įkandant. Įrašai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose neprieštarauja tam, kad nurodytą dešinės blauzdos sužalojimą A. T. patyrė neužilgo iki patenkant į gydymo įstaigą, t.y. 2009-06-16 vakare. Dėl sužalojimo A. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos BIRT ataskaitos matyti, jog 2009 m. birželio 16 d., 20.55 val., iš kavinės, esančios H. Manto g. 11, Klaipėdos m., buvo gautas pranešimas, kad bare prie moters kabinėjasi neblaivus vyriškis (t. 1, b.l. 29-31).
Iš 2009-06-16 VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos kvietimo kortelės matyti, jog atvykus 22.44 val., tarp paciento A. K. ir policijos pareigūno prasidėjo konfliktas ir atvykusiai medikų brigadai buvo pasakyta, jog jų pagalba nereikalinga (t. 1, b.l. 81-82).
Iš 2009-07-01 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato informatikos ir ryšių skyriaus rašto matyti, jog buvo pateikti Klaipėdos m. 2 PK vaizdo kamerų vaizdo įrašai nuo 2009-06-16. 21.00 val., iki 2009-06-17, 08.00 val. (t. 1, b.l. 92).
Iš 2009-11-17 apžiūros protokolo matyti, jog pateiktame vaizdo įraše užfiksuota kaip 21:19 val. A. K. buvo įtemptas į policijos komisariatą, pasodintas ant žemės, šalia kairėje pusėje esančio suoliuko, A. K. rankos buvo surakintos antrankiais iš už nugaros, kojos taipogi surakintos antrankiais, A. K. jokios reakcijos nerodė, jokių kūno judesių nesimatė. Po kelių minučių nuo A. K. kojų ir rankų buvo nuimti antrankiai. 21:28 val. A. K. pradėjo judėti, stojosi ir kalbėjosi su patruliais. Vaizdo įrašė nėra užfiksuota, jog prieš A. K. būtų naudojamas fizinis smurtas. Matyti, jog A. K. sulaikytas elgėsi neramiai, stumdėsi, veržėsi iš kameros, priešinosi budėtojams, muistėsi, spardė kameros duris. A. K. buvo kelis kartus policijos pareigūnų paguldytas ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai (t. 1, b.l. 93-96).
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pateiktame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 133, nurodyta, kad 2009-06-17, 02.35 val., pagal klinikinius simptomus A. K. nustatytas vidutiniškas girtumo laipsnis. A. K. pūsti į alkotersterį ar duoti kraujo atsisakė ( t. 1, b.l. 103).
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pateiktame išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog 2009-06-17, 3.00 val., A. K. yra sąmoningas, galvos jam neskauda, apžiūrimas nesileidžia, keikiasi, matyti kraujavimo žymės iš ausies (t. 1, b.l. 104).
Iš 2009-06-16 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, jog buvo surašyti daiktai, kurie buvo paimti iš A. K.. A. K. apačioje pasirašė, jog paimtus daiktus gavo, pretenzijų neturi (t. 1, b.l. 105).
Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 942/09 (03), nurodyta, kad A. K. padaryti šie kūno sužalojimai: galvos sužalojimai - dešinės ausies kaušelio žaizda, kairės akies viršutinio voko kraujosruva, apatinės lūpos vidinio paviršiaus kraujosruva, paviršinis dešinio skruosto odos nubrozdinimas, dešinio užausio smilkinio odos nubrozdinimas bei pakaušio odos įdrėskimas; viršutiniu galūnių (rankų) sužalojimai - poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, siaurų skersų juostų pavidalo odos nubrozdinimai bei kraujosruvos dešinio riešo sąnario srityje, smulkūs odos nubrozdinimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir dešinės plaštakos III, IV pirštų krumplių srityje; kojų sužalojimai - poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje ir kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinio kelio sąnario ir dešinės blauzdos prekiniame paviršiuje; poodinė kraujosruva kryžkaulio srityje. Sprendžiant iš rastų kraujosruvų spalvos, odos nubrozdinimų paviršiaus ir kitų sužalojimų savybių, rasti sužalojimai yra apie 3 dienų senumo ir galėjo būti padaryti pareiškėjo nurodytu laiku. Visi sužalojimai padaryti bukais daiktais, paaiškinami sumušimu, atsitrenkimu bei spaudimu. Siaurų skersų juostų pavidalo odos nubrozdinimai bei kraujosruvos dešinio riešo sąnario srityje būdingi antrankių spaudimui. Siauros skersos juostos formos odos nubrozdinimas dešinės blauzdos apatiniame trečdalyje taip pat galėjo gautis spaudžiat antrankiams. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 134-135).
Visais šiais įrodymais nustatyta, kad A. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad prie kavinės nukentėjusiosios atžvilgiu pasakė necenzūrinius žodžius, bet viešosios tvarkos nesutrikdė, bandė įeiti į kavinę, bet darbuotojai neleido. A. K. tvirtina, kad prie nukentėjusiosios L. D. nebuvo priėjęs, nieko nesudaužė, vaiko lauke nebuvo. Visus šiuos kaltinamojo parodymus paneigė nukentėjusioji L. D., kuri nuosekliai parodė, kad kaltinamasis buvo prie jos priėjęs, kabinėjosi, uždėjo ranką, o paprašius pasitraukti, išvadino necenzūriniais žodžiais, sudaužė ant stalo buvusią peleninę, sudavė jai smūgį į petį, o jos vaikui per galvą, kad net nulėkė kepurė. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino kavinės darbuotojai, matę įvykį, liudytojai V. Š. ir J. G.. Be to šie liudytojai patvirtino, kad dėl kaltinamojo elgesio turėjo užrakinti kavinės duris, kad kaltinamasis veržėsi į kavinę, draskė duris, keikėsi, jie išsamiai apibūdino kaltinamojo elgesį, sudariusį didelių nepatogumų kavinės lankytojams ir darbuotojams. Į kavinė buvo iškviesti apsaugos darbuotojai. Liudytojai K. Š., R. B., T. S. parodė, kad įvykio metu dirbo apsaugos tarnyboje ir buvo kviečiami kelis kartus į kavinę „Čili kaimas“ dėl A. K. elgesio. Šie liudytojai patvirtino, kad jiems atvykus A. K. elgėsi įžūliai, rėkavo, keikėsi, puolė ant žmonių, visi aplinkiniai buvo išsigandę, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kuriems kaltinamasis priešinosi. Liudytojai E. M. ir D. K. parodė, kad būdami policijos pareigūnais, pagal iškvietimą nuvykę prie kavinės pamatė du neblaivius ir agresyvius vyriškius, kurie visus įžeidinėjo. Jie bandė šiuos nuraminti ir išsiaiškinti konflikto priežastis, kalbėjo su L. D.. A. K. puolė nukentėjusiąją išvadino negražiais žodžiais ir kumščiu norėjo jai smogti, bet liudytojai jį sulaikė. Nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. D. ir šių liudytojų parodymais. Nei vienas iš jų kaltinamojo nepažinojo, be to ir tarpusavyje ne visi buvo pažįstami, todėl neįtikėtina, kad visi būtų galėję sugalvoti apkaltinti A. K. padarius nusikalstamą veiką. Liudytojas G. P., pats buvęs neblaivus, kartu atėjęs su A. K., patvirtino kaltinamojo parodymus, švelnindamas ne tik kaltinamojo padėtį, bet ir savo. Vertinant visumą nustatytų A. K. veikos aplinkybių, matyti, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nustatyta, kad nukentėjusioji L. D. buvo vadinama itin įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, A. K. sudavė smūgį ne tik nukentėjusiajai, bet ir jos mažamečiui vaikui. Be to įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais buvo išvadinti ir atvykę apsaugos darbuotojai, policijos pareigūnai, kavinės darbuotojas. Kaltinamasis ir liudytojas G. P. akcentuoja, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas dėl automobilio, į kurį netyčia atsirėmė A. K., bet akivaizdu, kad tarp jų nebuvo susiklostę jokie asmeniniai santykiai, dėl kurių nebūtų galima jo veiksmų vertinti kaip padarytų dėl chuliganiškų paskatų. Nenustatyta jokių netinkamų ar nederamų nukentėjusiosios elgesio aplinkybių, galėjusių išprovokuoti A. K. elgesį. Tuo tarpu nustatyti kaltinamojo veiksmai rodo, kad A. K. veikė kryptingai, vadovaudamasis chuliganiškomis paskatomis. Dėl A. K. chuliganiškų veiksmų atvyko apsaugos darbuotojai, buvo iškviesta policija, užrakintos kavinės durys, kurias kaltinamasis daužė. A. K. nepabūgęs pareigūnų atvykimo, ėmė elgtis dar agresyviau įžeidinėdamas, tyčiodamasis iš nukentėjusiosios, bandė jai smogti. Tai rodo, kad kaltinamasis veikė tyčia, kryptingai ir atkakliai, siekdamas įžūliu, elgesiu pažeminti, pasityčioti iš nukentėjusiosios ir kitų asmenų, tokiu būdu demonstruodamas elgesio taisyklių ir moralės normų visuomenėje nepaisymą, siekimą pažeisti nusistovėjusias žmonių tarpusavio bendravimo normas ir sutrikdyti visuomenės tvarką bei rimtį. Akivaizdu, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta, nes bare buvo lankytojų. Kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta įprasta baro veikla, nes darbuotojai, nebegalėdami susitvarkyti su chuliganišku A. K. elgesiu, buvo priversti kelis kartus kviesti apsaugą ir policiją. Atvykus apsaugos darbuotojams ir policijos pareigūnams, kaltinamasis, nepaisydamas pareigūnų, toliau plūdo ir įžeidinėjo nukentėjusiąją ir pačius pareigūnus. Tai rodo ypatingą kaltinamojo įžūlumą, įstatymų ir pareigūnų nepaisymą bei įsitikinimą savo nebaudžiamumu. A. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis A. K. taip pat nepripažino sukėlęs mažamečiui fizinį skausmą, t.y. kad sudavė ranka nenustatytam mažamečiui vaikui per viršugalvį. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinime nurodytas mažametis vaikas yra L. D. sūnus L. D., gimęs 2006-08-23. Kaltinamasis A. K. neigė sudavęs vaikui, teigė jokio lauke vaiko nebuvo. Tiesioginė liudytoja, mažamečio motina L. D., teismo posėdžio metu nurodė, jog A. K. vaikui sudavė per galvą, nuo ko nukrito kepurė. Jos teigimu, nebuvo sukeltas sveikatos sutrikdymas, jis išsigando. Nukentėjusiosios parodymus, kad A. K. sudavė vaikui per galvą patvirtino liudytoja J. G.. Todėl yra pakankamai duomenų, jog mažamečiui buvo suduotas smūgis ir sukeltas fizinis skausmas. Vaikas, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo trejų metų amžiaus, pats negalėjo įvertinti kaltinamojo elgesio. Suprantamas L. D. noras apsaugoti savo sūnų nuo galimų bandymų jį apklausti ir tuo daugiau traumuoti, atsisakant ikiteisminio tyrimo metu nurodyti vaiko anketinius duomenis. Nėra jokio pagrindo teigti, kad mažametis, neturintis trejų metų, nejautė skausmo po smūgio į galvą, nuo kurio jam net kepurė nulėkė. Todėl surinkta pakankamai duomenų, kad mažamečiui L. D. buvo sukeltas fizinis skausmas. A. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Kadangi teisiamajame posėdyje paaiškėjo mažamečio anketiniai duomenys, todėl iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad smūgis suduotas nenustatytam. Vaiko anketiniai duomenys paaiškėjo teisiamojo posėdžio metu, kaltinamajam tapo žinoma, kokiam vaikui jis kaltinamas sudavęs smūgį, kaltinamasis turėjo galimybę pasisakyti, užduoti klausimus nukentėjusiajai ir pareikšti prašymus. Todėl jo teisė žinoti kuo kaltinamas nebuvo pažeista.
Visais surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. K. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui. BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, jei tai susiję su fiziniu smurtu ar grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį paprastai kvalifikuojama veika, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklusta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (nenutraukia viešosios tvarkos pažeidimo, jėga spyriojasi, nesileidžia vedamas į policijos automobilį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis byloje Nr. 2K–336/2007). Kaltinamasis A. K. savo kaltę neigė, nurodė, jog patys policijos pareigūnai prieš jį panaudojo smurtą, jis tik priešinosi neteisėtam sulaikymui, nesileido užlaužiamas rankų, neprisiminė, ar įkando policijos pareigūnui. Liudytojas G. P., A. K. draugas, taip pat nurodė, jog pareigūnai prieš A. K. panaudojo jėgą, sudavė A. K. smūgį į galvą. Kiti posėdyje apklausti įvykio liudytojai nurodė priešingai – L. D., A. T., R. S., E. M., R. B., D. K. teigimu, kaltinamasis A. K. policijos pareigūnų atžvilgiu elgėsi labai agresyviai, muistėsi, spardėsi, dėl ko jam ir buvo uždėti antrankiai. Liudytojų teigimu, fizinis smurtas prieš A. K. nebuvo naudojamas. Liudytojų parodymai šiuo atžvilgiu nuoseklūs, neprieštaraujantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Be to nustatyta, jog A. K., vežamas į policijos komisariatą, įkando Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės specialistui A. T. į koją, padarydamas jam dešinės blauzdos kąstinę žaizdą. A. K. teigė, šito neprisimenantis, ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog galėjo neiškentęs skausmo dėl prieš jį naudojamo fizinio smurto spontaniškai įkasti. Tai, kad važiuojant automobilyje prieš A. K. nebuvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtino nukentėjusysis A. T., liudytojas A. S.. Nukentėjusysis parodė, kad automobilyje A. K. pradėjo galva daužyti į langą, todėl jis kaltinamąjį laikė prispaudęs prie krūtinės, kuris ištrūkęs įkasndo į koją. Tai patvirtina liudytojo parodymai, byloje esanti specialisto išvada. Padarytas sužalojimas A. T. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Policijos pareigūnai privalėjo nutraukti kaltinamojo daromus nusikalstamus veiksmus ir jį pristatyti į policijos komisariatą, todėl teisėtiems policijos pareigūnų veiksmams jis neturėjo pagrindo nepaklusti. A. K. veiksmai - pasipriešinimas įsodinimui į tarnybinį automobilį, muistymasis, spyris į automobilį, užtrauktų tik administracinę atsakomybę, tačiau, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, įvairaus pobūdžio veiksmai kvalifikuojami pagal tą teisės normą, kuri numato griežčiausią atsakomybę. Kadangi be minėtų veiksmų kaltinamasis prieš policijos pareigūną panaudojo ir fizinį smurtą, A. K. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.
A. K. nepripažino įžeidęs savo pareigas einančius policijos pareigūnus, kurie yra viešojo administravimo funkcijas atliekantys asmenys. Tai, kad A. K. pristatytas į policijos komisariatą, keiksmažodžius vartojo ne abstrakčiai, reikšdamas pasipiktinimą, o tiesiogiai taikė policijos pareigūnams, patvirtino ne tik nukentėjusieji A. Ž. ir R. K., bet ir liudytojai E. M., K. Š.. Keiksmažodžiai ir nepadorūs išsireiškimai pareigūnų atžvilgiu pasireiškė ne kaip momentinė reakcija į sulaikymą, o truko ilgą laiką. Vartojami įvairūs keiksmažodžiai ir įžeidžiantys žodžiai girdimi peržiūrint vaizdo įrašą. Šie veiksmai rodo A. K. kryptingą siekimą įžeisti, pažeminti ir įskaudinti savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus. A. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamas veikas A. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismo vertinimu, ši aplinkybė turėjo įtakos jo elgesiui, todėl pripažįsta tai jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Kaltinamasis A. K. padarė nesunkius nusikaltimus, anksčiau teistas nebuvo, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bet buvo teistas užsienyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, artima sankcijose numatytam vidurkiui.
Atsižvelgiant į tai, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą A. K. teistas nebuvo, visi padaryti nusikaltimai nesunkūs, kaltinamasis turi šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, t.y. turi susiformavusius teigiamus socialinius ryšius, kuriuos yra svarbu išsaugoti, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pripažintina nebereikalinga ir, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 6 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, panaikintina.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (t. 1, b.l. 97), paiktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297str. 302 str. 303 str. 2 d. 307 str.,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, 290 straipsnyje ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį - laisvės atėmimu vieneriems metams;
Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. subendrinti apimant švelnesnę bausmę griežtesne ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas ir subendrintą bausmę, subendrinti prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir skirti A. K. subendrintą galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti ar registruoti darbo biržoje arba mokytis.
Įskaityti į bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-12-22 iki 2011-04-04. A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir kaltinamąjį paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.
Nuosprendį per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.