- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-74-253/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00200-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- S. K., D. A. K.
- Ieškovas
- V. R.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-74-253/2013
2013 m. sausio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų S. K. ir D. A. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-07-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. patikslintą ieškinį atsakovams S. K. ir D. A. K. dėl skolos, palūkanų ir kitų teismo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. R. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad V. R. 2008-01-09 sudarė su S. K. ir D. A. K. paskolos sutartį, kuria V. R. iki 2008-07-08 S. K. ir D. A. K. paskolino 32 000 Lt; priteisti ieškovui solidariai iš S. K. ir D. A. K. 4 670 Lt skolos, 6 666,66 Lt nuostolių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 11 336,66 Lt skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad V. R. 2008-01-09 atsakovams S. K. ir D. A. K. paskolino 32 000 Lt, su 4 proc. mėnesinių palūkanų. Skolą skolininkai įsipareigojo grąžinti iki 2008-07-08. Sutarties patvirtinimui 2008-01-09 buvo surašyta rašytinė sutartis Nr. 3. Teismui pateikta 2008-01-09 sutartis Nr. 3, iš kurios matyti, kad sutartį sudarė V. R. komercinė ūkinė įmonė, tačiau šiuo atveju įvyko techninė klaida, nes paskolos sutartį sudarė ne V. R. komercinė ūkinė įmonė, o V. R.. Atsakovai, vykdydami sutartinius įsipareigojimus, 2008-02-09 gražino dalį gautos paskolos, tačiau likusios 4 670 Lt skolos negražino iki šiol. Atsakovai ne kartą buvo raginti sumokėti skolą, o 2009-01-16 buvo įspėti, tačiau į raginimus nereagavo.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-07-27 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino, kad V. R. 2008-01-09 sudarė su S. K. ir D. A. K. paskolos sutartį, pagal kurią V. R. iki 2008-07-08 S. K. ir D. A. K. paskolino 32 000 Lt; priteisė solidariai iš S. K. ir D. A. K. 4 670 Lt negrąžintos skolos, 934 Lt nesumokėtų palūkanų, viso 5 604 Lt bei 5 procentus metinių palūkanų nuo 5 604 Lt skolos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, V. R. naudai; taip pat priteisė solidariai iš S. K. ir D. A. K., V. R. naudai 268 Lt (sumokėto žyminio mokesčio dalį) bei 700 Lt už advokato pagalbą, viso 968 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2008-01-09 buvo sudaryta rašytinė sutartis Nr. 3, kuri yra realinė ir atitinka paskolos sutarties reikalavimus (LR CK 6.870 str. ir 6.871 str.). Teismas įvertino, kad V. R. 2008-01-09 atsakovams S. K. ir D. A. K. paskolino 32 000 Lt su 4 proc. mėnesinių palūkanų, skolą S. K. ir D. A. K. įsipareigojo grąžinti iki 2008-07-08. Iš 2008-01-08 kasos išlaidų orderio Nr. 3 teismas nustatė, kad atsakovams pagal 2008-01-09 sutartį išduota 32 000 Lt ir pinigų gavimo faktą atsakovai patvirtino parašais. Teismas konstatavo, jog atsakovai pažeidė imperatyvias LR CK nuostatas, nes sudarę paskolos sutartį bei gavę pagal paskolos sutartį pinigus – 32 000 Lt, jų negrąžino iki sutartyje nurodyto termino – 2008-07-08. 2008-02-09 grąžino dalį – 27 330 Lt ir liko skolingi 4 670 Lt. Atsakovai ne kartą buvo raginti sumokėti skolą, jie buvo net įspėti, tačiau į raginimus nereagavo. Kadangi atsakovai solidariai ieškovui yra skolingi 4 670 Lt sumą, todėl šią sumą teismas priteisė ieškovo naudai. Teismas pažymėjo, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo 2008-01-09 paskolos sutarties ir savo parašų. Teismas vertino, kad atsakovai buvo nesąžiningi su ieškovu ir jų neigimas 2008-01-09 sutarties sudarymo ir pinigų gavimo fakto yra paneigtas rašytiniais įrodymais, kurie yra nenuginčyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai S. K. ir D. A. K. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-07-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; paskirti ieškovui baudą ir 50 proc. šios baudos skirti atsakovams bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – byla buvo išspręsta neįtraukus į ją pirminės ieškovės V. R. komercinės ūkinės įmonės, kuri ieškinio neatsisakė. Be V. R. komercinės ūkinės įmonės sutikimo pakeitus ieškovą ir išnagrinėjus bylą galėjo būti pažeisti šios įmonės kreditorių interesai. Byloje neatskleista, ar V. R. komercinė ūkinė įmonė 2008-01-09 turėjo finansines galimybes atsakovams paskolinti 32 000 Lt. V. R. komercinės ūkinės įmonės vadovas paaiškino, kad nurodytą sumą paskolino kaip fizinis asmuo iš savo lėšų, o 2008-01-09 kasos išlaidų orderis Nr. 3 buhalteriniuose dokumentuose atspindi visiškai kitą operaciją. Mano, kad teismas be pagrindo pripažino, kad V. R. 2008-01-09 sudarė su atsakovais paskolos sutartį dėl 32 000 Lt, kadangi 2008-01-09 sutartis Nr. 3 bei 2008-01-09 kasos išlaidų orderis Nr. 3 galėjo būti sudaryti tarp atsakovų ir pradinio ieškovo – V. R. komercinės ūkinės įmonės. Nurodo, kad 2008-01-09 kasos išlaidų orderis Nr. 3 neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, yra niekinis bei negalioja. Byloje nėra jokios sutarties, sudarytos tarp V. R. ir atsakovų. Taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atsakovų teigimu, V. R. neįrodė pinigų perdavimo fakto bei nesąžiningai pateikė nepagrįstą ieškinį, todėl jam skirtina bauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-07-27 sprendimą nepakeistą bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutinka, kad teismas netinkamai taikė LR CPK 45 str., kadangi Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-04-27 nutartimi tenkintas prašymas pakeisti pradinį ieškovą V. R. komercinę ūkinę įmonę į ieškovą V. R.. Vien buhalterinės apskaitos dokumentų panaudojimas nepaneigia, kad atsakovai ieškovui nėra grąžinę skolos. V. R. komercinė ūkinė įmonė neturi materialinio suinteresuotumo dėl paskolintų atsakovams pinigų. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių paskolos sutarties tarp V. R. ir atsakovų sudarymą. Nurodo, kad ne ieškovas, o atsakovai turi įrodyti, kad skolą grąžino ieškovui. Pinigų perdavimo atsakovams faktą aiškiai patvirtina rašytiniai dokumentai, kurie nėra nuginčyti. Nesutinka su skundo argumentu, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ir nurodo, kad nėra pagrindo jam skirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliantai nurodo, kad šiuo atveju teismas netinkamai taikė LR CPK 45 str. nuostatas ir yra LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Nustatyta, kad civilinė byla pradėta pagal V. R. komercinės ūkinės įmonės ieškinį atsakovams dėl negrąžintos paskolos sumos priteisimo. LR CPK 45 str. 1 d. numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. 2012-04-19 pirmosios instancijos teismui pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma pradinę ieškovę V. R. komercinę ūkinę įmonę pakeisti tinkamu ieškovu V. R.. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-04-27 nutartimi pradinė ieškovė V. R. komercinė ūkinė įmonė pakeista į ieškovą V. R.. Kadangi pradinė ieškovė V. R. komercinė ūkinė įmonė buvo tinkamai pakeista kitu ieškovu ir atsakovams materialinių reikalavimų nebereiškė, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties tarp ieškovo V. R. ir apeliantų S. K. ir D. A. K. sudarymo fakto. Apeliantai nesutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad tarp apeliantų ir ieškovo sudaryta paskolos sutartis, taip pat teigia, kad 2008-01-09 kasos išlaidų orderis Nr. 3 neįrodo, jog visai kitas asmuo pagal jį paskolino apeliantams 32 000 Lt. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (LR CK 6.870 str. 1 d.). Kadangi ieškovo nurodomos apeliantams suteiktos paskolos suma yra 32 000 Lt, t. y. didesnė nei LR CK 6.871 str. 1 d. numatyta riba, tokiai paskolos sutarčiai taikomi įstatymo numatyti privalomi rašytinės sandorio formos reikalavimai. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (LR CK 6.871 str. 1 d., 3 d.). Įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių, taigi paskolos teisiniams santykiams atsirasti nepakanka vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo – paskolos teisiniams santykiams konstatuoti ir paskolos sutarties sudarymo faktui pripažinti būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas (LR CK 6.870 str. 1, 2 d.); pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga.
Paskolos teisinių santykių tarp atsakovų ir ieškovo V. R. egzistavimą ieškovas grindė rašytiniais įrodymais – ant V. R. komercinės ūkinės įmonės blankų surašytais 2008-01-09 paskolos sutartimi Nr. 3 ir 2008-01-09 kasos išlaidų orderiu Nr. 3. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad minėtuose dokumentuose nurodytą paskolos sumą atsakovams perdavė ne iš įmonės kasos, o iš savo asmeninių lėšų, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra jokių duomenų apie atsakovams išmokėtą 32 000 Lt paskolą. Nurodė, kad apeliantai paskolą ėmė ne pirmą kartą, todėl ieškovas jais pasitikėjo. Iš 2008-01-09 paskolos sutarties turinio matyti, kad atsakovai S. K. ir D. A. K. pasiskolino 32 000 Lt, su 4 proc. palūkanomis per mėnesį, paskolos sutartį apeliantai patvirtino savo parašais, o paskolos sumą įsipareigojo grąžinti 2008-07-08. Byloje pateiktas 2008-01-09 kasos išlaidų orderis Nr. 3, patvirtinantis, kad paskolos sutarties dalykas buvo perduotas apeliantams (paskolos gavėjams) – parašais apeliantai patvirtino, kad paskolos sumą (32 000 Lt) gavo. Atkreiptinas dėmesys, kad S. K. adresuotą 2009-01-16 įspėjimą, kuriuo primenama apie skolą V. R. ir raginama atvykti ir atsiskaityti arba suderinti grąžinimo terminą per 10 dienų nuo įspėjimo gavimo, pasirašė V. R., kaip fizinis asmuo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šiuo atveju prievoliniai paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių, kaip fizinių asmenų.
Tarp bylos šalių kilus ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto įrodinėjimo našta, kai sutartyje aiškiai patvirtintas paskolos dalyko perdavimo faktas, dėl šio fakto paneigimo tenka skolininkui, o tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (LR CPK 12, 178 str.). Šiuo atveju iš paminėtų rašytinių įrodymų turinio akivaizdu, kad apeliantams buvo perduota paskolos suma, todėl pareiga šią aplinkybę paneigti ir įrodyti, kad paskolos suma nebuvo gauta, tenka būtent apeliantams. Bylos nagrinėjimo metu apeliantai neginčijo 2008-01-09 paskolos sutarties, neteikė prašymo teismui paskirti rašysenos ekspertizę dėl 2008-01-09 paskolos sutartyje ir kasos pajamų orderyje esančių apeliantų parašų tikrumo. Šių rašytinių įrodymų apeliantai nenuginčijo ir neįrodė, kad paskolos sumos negavo. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad 2008-01-09 kasos išlaidų orderyje Nr. 3 nurodytais duomenimis negalima remtis. Įstatyme speciali pinigų perdavimo dokumento forma nenumatyta. Vien tai, kad tarp ieškovo ir apeliantų susiklosčiusių paskolos teisinių santykių rašytinei formai išlaikyti atliekami veiksmai buvo atžymėti ant įmonės dokumentų formų, nepaneigia esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kad paskolos suma apeliantams buvo perduota. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp ieškovo V. R. ir apeliantų S. K. ir D. A. K. 2008-01-09 sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas iki 2008-07-08 apeliantams paskolino 32 000 Lt.
Nustačius, kad 32 000 Lt dydžio paskola apeliantams buvo suteikta, pareiga įrodyti paskolos sumos grąžinimą tenka skolininkams – apeliantams. Ieškovas nurodė, kad skolininkai grąžino 27 330 Lt paskolos, o negrąžintos paskolos dalį sudaro 4 670 Lt ir prašė šią sumą priteisti iš skolininkų. Apeliantai bylos nagrinėjimo metu nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad pagal 2008-01-09 paskolos sutartį grąžino visą pasiskolintą sumą, ar grąžino didesnę skolos dalį, nei nurodo ieškovas. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad 4 670 Lt skola ieškovui iš apeliantų priteista nepagrįstai.
Apeliantų teigimu, tenkinęs ieškinį iš dalies pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovų visas ieškovo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p. numatė, kad už ieškinį priteistinas maksimalus dydis sudarė 2 400 Lt. Taip pat atsižvelgtina, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo iš esmės buvo patenkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo mažinti skundžiamu sprendimu priteistų ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Apeliantai prašo ieškovui už piktnaudžiavimą teise – nepagrįsto ieškinio reiškimą – skirti LR CPK 95 str. numatytą baudą. Teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (LR CPK 95 str. 2 d.). Šiuo atveju išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovo ieškinys iš esmės yra pareikštas pagrįstai. Kadangi nenustatytas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo LR CPK 95 str. 2 d. numatytos baudos skyrimui.
Išanalizavusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, šalių paaiškinimus ir įvertinusi bylos duomenų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-07-27 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą ieškovui iš apeliantų priteistinos įrodymais pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 500 Lt, priteisiant iš kiekvieno apelianto po 250 Lt (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-07-27 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. R. iš atsakovų S. K. ir D. A. K. po 250 Lt išlaidų atlyginimo už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.