Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-2702-146/2015

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-08-03
Bylos Nr.: A-2702-146/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01757-2014-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Irmantas Jarukaitis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas: M. J., M. L.
Atsakovas: Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

16.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-2702-146/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01757-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. ir atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. L. ir M. J. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai M. J. ir M. L. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2–6), prašydami: 1) panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK, atsakovas) viršininko 2014 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 86-V-486 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, kuriais pareiškėjams buvo panaikinti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“; panaikinti 2014 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 86-TE-252 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriais pareiškėjai buvo atleisti iš tarnybos; 3) grąžinti M. J. į Telšių AVPK Akmenės rajono PK (toliau – ir Akmenės PK) Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio (toliau – ir VPS PB) vyriausiojo patrulio pareigas, o M. L. į Telšių AVPK Akmenės PK VPS PB patrulio pareigas; įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjams darbo užmokestį ir jo priedus už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. birželio 27 d. iki grąžinimo į pareigas dienos. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti jiems iš atsakovo teismo išlaidas.

Pareiškėjai paaiškino, kad Telšių AVPK viršininko 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 86-V-486 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 86-V-486) jiems (M. J. – Telšių AVPK Akmenės PK VPS PB vyriausiajam patruliui ir M. L. –Telšių AVPK Akmenės PK VPS PB patruliui) buvo panaikinti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (toliau – ir Leidimai „RN“) vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, atsižvelgiant į Telšių AVPK specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir SEK) sprendimą, išdėstytą 2014 m. birželio 26 d. protokole Nr. 86-IL-2217 (toliau – ir SEK protokolas Nr.86-IL-2217). Po to Telšių AVPK viršininko 2014 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 86-TE-252 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 86-TE-252) pareiškėjai buvo atleisti iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu).

Pareiškėjai paaiškino, kad 2014 m. balandžio 30 d. Telšių AVPK Imuniteto poskyryje jiems buvo įteikti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį, esą jie 2013 m. lapkričio 1 d. priėmė 1 MGL kyšį iš Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) pažeidusio asmens už jo nenubaudimą. Be to, M. J. buvo pareikšti įtarimai ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Susipažinę su įtarimais, pareiškėjai pareiškė raštu, kad atsisako duoti parodymus ir juos duos po to, kai jiems (jų gynėjui) bus leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tyrėja pareiškė, kad atsisakę duoti parodymus, jie privalo pasitikrinti poligrafu. Pareiškėjai šio pasiūlymo atsisakė pasinaudodami įtariamojo procesinėmis teisėmis, kurias numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 21 straipsnio 4 dalis. Pareiškėjams ir jų gynėjui nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, iki Įsakymų Nr. 86-V-486, Nr. 86-TE-252 priėmimo jie nebuvo nušalinti nuo pareigų. Atleidimo iš tarnybos priežastis sužinojo tik po kai kreipėsi į atsakovą, prašydami pateikti duomenis, kokiu pagrindu jiems buvo panaikinti Leidimai „RN“ ir 2014 m. liepos 12 d. gavo Įsakymą Nr. 86-V-486.

Pareiškėjai teigė, kad Įsakyme Nr. 86-V-486 nurodyti šio akto priėmimo pagrindai (VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) nesuteikia informacijos apie Leidimų „RN“ priėmimo priežastis, nes nėra duomenų kada ir koks tikrinimas pareiškėjų atžvilgiu buvo atliktas šių įstatymo normų prasme. Pareiškėjai nebuvo supažindinti su SEK išvada ir SEK sprendimo motyvais, nepasiūlyta pakartotinai tikrintis poligrafu išaiškinant tokio tikrinimo tikslus ir galimas pasekmes. Atsakovas, priimdamas skundžiamus aktus, šiurkščiai pažeidė pareiškėjų teises, taip pat nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai pareiškėjų (įtariamų asmenų) procesinę teisę atsisakyti duoti parodymus ir atsisakymą tikrintis poligrafu panaudojo kaip neteisėtas priemones BPK 21 straipsnio prasme, siekdami priversti duoti parodymus prieš save. Šiuos atsisakymo faktus po to panaudojo SEK, spręsdama dėl Leidimų „RN“ panaikinimo.

Be to, M. L., prašydamas panaikini Įsakymus Nr. 86-V-486, Nr. 86-TE-252 ir grąžinti jį į tarnybą, teigė, kad iš SEK protokolo Nr.86-IL-2217 matyti, jog Leidimų „LR“ panaikinimo procedūros atliktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Telšių AVPK Imuniteto poskyrio specialistas G. B. pateikė SEK vaizdo įrašą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje pareiškėjams buvo pareikšti įtarimai pagal BK 225 straipsnį, siekdamas įrodyti pareiškėjų kaltumą, nors tai yra išimtinė teismų kompetencija. Nėra įrodymų, kad pareiškėjai atliko ar ketino atlikti veikas, numatytas BK 225 straipsnyje. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus (toliau – ir ONKTS) prokuroro 2015 m. vasario 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pareiškėjų atžvilgiu buvo nutrauktas nenustačius jo veikose nusikalstamų veikų požymių. Tai įrodo pareiškėjų nekaltumą, tačiau SEK, išnagrinėjusi tą pačią medžiagą, priėmė sprendimą, prieštaraujantį minėtame Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime padarytai išvadai. Tai pareiškėjui suteikė pagrindą manyti, jog Imuniteto poskyrio specialistas G. B. įtikino SEK pareiškėjų kaltumu bei, pats inicijavęs svarstymą, SEK posėdyje balsavo už Leidimų „RN“ panaikinimą pareiškėjams, nors balsavimo teisė buvo suteikta ne jam, o Imuniteto poskyrio viršininkui A. M. Telefoninių pokalbių įrašai buvo padaryti slapto sekimo metu. BPK 162 straipsnyje nustatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesinės prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimu, o BPK 161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei baudžiamasis procesas nutraukiamas, visa apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija turi būti nedelsiant sunaikinama. Sprendimą dėl tokios informacijos sunaikinimo priima vyriausiasis apylinkės prokuroras arba vyriausiasis apygardos prokuroras, arba Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas. Pagal BPK 161 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi būti sunaikinama ir tam tikra informacija, kai nusprendžiama, kad ji ar jos dalis baudžiamajame procese nebus naudojama kaip neturinti su juo ryšio, nors baudžiamasis procesas ir nenutraukiamas. Remiantis šio straipsnio reikalavimais, visa informacija, nesusijusi su ikiteisminiu tyrimu, privalėjo būti nedelsiant sunaikinta įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, kad informacija, kuri buvo pateikta SEK, buvo gauta neteisėtu būdu. Medžiagos panaudojimas SEK posėdyje yra neteisėtas, todėl ir sprendimas panaikinti pareiškėjams Leidimą „RN“ yra neteisėtas. Be to, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 19 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, jog kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, tačiau šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalis teigia, kad jeigu pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinama. Kita nepanaudota informacija, esanti nutrauktose kriminalinio tyrimo bylose ar (ir) informacinėse sistemose, saugoma teisės aktų, kurie reglamentuoja kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų ir duomenų, esančių informacinėse sistemose, saugojimą, naudojimą ir naikinimą, nustatyta tvarka. Surinktos informacijos naikinimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija. Ginčo atveju gauta informacija panaudota praėjus 6 mėnesiams po kriminalinės žvalgybos nutraukimo. Gauta informacija, kuri nebuvo panaudota KŽĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka, turėjo būti sunaikinta per 3 mėnesius. Tai nebuvo padaryta, todėl informacijos panaudojimas pažeidžiant nustatytus terminus,, turėtų būti pripažintas neteisėtu. Asmenų bei transporto priemonių tikrinimas duomenų bazėse nėra draudžiamas, todėl tikrindamas R. K., duomenų bazėmis naudojosi teisėtai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas M. L. naudojosi duomenų bazėmis paprašius M. J., be to, jis niekada neperdavė informacijos pašaliniams asmenims. Imuniteto poskyrio pareigūnų kaltinimus pareiškėjas suprato kaip asmeninį norą jam pakenkti. Pareiškėjo įsitikinimu, jo veikos, nurodytos SEK posėdžio protokole, grėsmės įslaptintos informacijos saugumui nekelia. VTPĮ 16 ir 18 straipsniai taikomi asmenims, turintiems teisę dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidenciali“. Teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, reglamentuoja VTPĮ 15¹ straipsnis, todėl, pasak pareiškėjo VTPĮ 16 ir 18 straipsniai, jo atžvilgiu negalėjo būti taikomi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. J. paaiškino, kad 2012 m. gegužės 21 d. Telšių AVPK Imuniteto poskyryje jo atžvilgiu buvo pradėtas operatyvinis patikrinimas, nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. buvo vykdyta jo telefoninių pokalbių kontrolė. Imuniteto poskyrio 2014 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, priima kyšius iš KET pažeidėjų, tiesiogiai bendrauja su fiziniais asmenimis, padariusiais teisės pažeidimus, reikalauja pinigų ar kitokių paslaugų bei pažada padėti išvengti teisinės atsakomybės ar kitaip sušvelninti teisinę padėtį; suteikia informaciją pašaliniams asmenims apie Telšių AVPK atliekamas eismo priežiūros priemones, iškraipo ir neteisingai pateikia duomenis dėl tiriamų autoįvykių; neturėdamas teisėto pagrindo naudojasi policijos duomenų bazėmis, informaciją suteikia tretiesiems asmenims. Byla buvo nutraukta nenustačius pareiškėjo 2013 m. lapkričio 1 d. veikoje nusikalstamos veikos požymių. Be to, teigiama, esą pareiškėjas 2013 m. sausio 15 d. pasisavino kito asmens sukelto eismo įvykio metu nutrenkto laukinio gyvūno mėsą, 2013 m. sausio 15 d. suklastodamas dokumentą – administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolą ir jame sąmoningai neįrašydamas duomenų apie eismo įvykio metu nutrenktą laukinį gyvūną, piktnaudžiavo tarnyba. Taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas atsisakė duoti parodymus ir atlikti psichofiziologinį (poligrafo) tyrimą. SEK protokole Nr.86-IL-2217 užfiksuota, jog Imuniteto poskyrio pareigūnas G. B. parodė SEK nariams vaizdo įrašą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-01008-13, kuriame užfiksuota, kad M. J. ir M. L. galbūt paėmė kyšį iš R. K., pateikė pareiškėjų atsisakymus duoti parodymus ikiteisminiame tyrime ir tikrintis poligrafu, taip pat pateikė suvestines iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, iš kurių matyti, kad pareiškėjai galbūt naudoja tarnybinę informaciją ne tarnybos, o asmeniniams tikslams, teikdami ją kitiems asmenims. Remdamasi šio pareigūno suteiktais duomenimis ir teisiniu jų vertinimu, SEK nutarė, kad ši informacija, susijusi ir su nusikalstama veika, dėl kurios pareikštas įtarimas, leidžia pagrįstai abejoti dėl pareiškėjo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei ir yra VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės, suteikiančios pagrindą siūlyti panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas teigė, kad Įsakyme Nr. 86-V-486 nėra motyvų, o tik nuoroda į SEK sprendimą. Pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnį tyrimo poligrafu išvada yra papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką.

Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atleidimo iš vidaus tarnybos dieną pareiškėjai, pažeidžiant nustatytą tvarką, nebuvo supažindinti su SEK išvadomis, kurių pagrindu jiems buvo atimta teisė dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, taip pat jie nebuvo supažindinti su Įsakymu Nr. 86-V-486, jiems nebuvo išaiškinti atleidimo pagrindai ir motyvai. Tik vėliau, t.y. pareikalavus pareiškėjams, Telšių AVPK 2014 m. liepos 12 d. atsiuntė pareiškėjams minėtą įsakymą, o dar vėliau buvo gauta SEK posėdžio medžiaga. SEK išvados, išdėstytos SEK protokole Nr. 86-IL-2217, grindžiamos trimis pagrindiniais motyvais, t. y.: M. L. ir M. J. padarė veikas, dėl kurių jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jiems pareikšti įtarimai leidžia pagrįstai abejoti dėl šių asmenų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei; pareiškėjai atsisakė tikrintis poligrafu: atliekant patikrinimą buvo nustatytos kitos aplinkybės ar kita veikla bei ryšiai ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas). Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. vasario 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-1008-13 buvo nutrauktas. Tai liudija, kad SEK išvados, susijusios su pareikštais įtarimais, nepasitvirtino. Pareiškėjai 2014 m. gegužės 8 d. (tuomet įtariamieji) atsisakė duoti byloje parodymus, turėdami tokią teisę ir išdėstydami raštu, kad parodymus duos iš karto po to, kai jiems bus leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Imuniteto poskyrio pareigūnė, atliekanti ikiteisminį tyrimą, pranešė pareiškėjams, kad tuo atveju, jei jie atsisakys duoti parodymus pagal pateiktus įtarimus, privalo pasitikrinti poligrafu. Tomis aplinkybėmis įtariamieji vertino, kad pasiūlymas tikrintis poligrafu susijęs su ikiteisminiu tyrimu ir atsisakė šio testo, naudodamiesi įtariamojo teisėmis (BPK 21 straipsnio 4 dalis). Todėl atsisakymas tikrintis poligrafu negalėjo būti traktuojamas kaip pagrindas panaikinti pareiškėjų teisę dirbti su įslaptinta informacija. Be to, darant tokias išvadas buvo grubiai pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. SEK posėdis vyko galiojant Telšių AVPK viršininko 2013 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 86-V-571 patvirtintai SEK sudėčiai. Pagal šį įsakymą SEK susideda iš 9 narių sudėtis, vienas iš jų – Imuniteto poskyrio viršininkas A. M.. SEK protokole Nr.86-IL-2217 nurodyta, kad posėdyje dalyvavo 5 asmenys (SEK pirmininkas L. Š., sekretorė J. Ž., G. B., V. J., V. J.), tačiau pagal minėtą įsakymą SEK nariai yra 4 asmenys. Pagal Telšių AVPK SEK nuostatus, posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja daugiau nei pusė narių. Be to, Imuniteto tarnybos atstovo dalyvavimas SEK sudėtyje yra neįmanomas, siekiant nešališkumo. Šiuo atveju Imuniteto tarnybos pareigūnai A. M. ir G. B. buvo SEK posėdžio iniciatoriai, kad pareiškėjams būtų panaikinti Leidimai „ RN“. Ši tarnyba atliko ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu, vykdo baudžiamojo poveikio priemones (klausosi telefoninių pokalbių). Pasak pareiškėjų atstovo, paaiškėjus SEK padarytai klaidai (nebuvo kvorumo), G. B. buvo įvardytas SEK nariu, nors SEK protokole Nr.86-IL-221 ši situacija neaptarta. Todėl minėtas SEK posėdis ir jo metu priimti sprendimai laikytini neteisėtais. Neteisėto SEK sprendimo pagrindu priimtas Įsakymas Nr. 86-V-486 ir Įsakymas Nr. 86-TE-252 taip pat neteisėti ir naikintini.

Atsiliepimas

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 19–23) paaiškino, kad pareiškėjams Leidimai „RN“ buvo panaikinti atsižvelgus į SEK išvadą, kuri buvo pateikta vadovaujantis VTPĮ nuostatomis, atsižvelgiant į teismų praktiką, SEK išnagrinėjus visą pateiktą medžiagą apie pareiškėjus ir nustačius jų asmenines ir dalykines savybes – nepatikimumą, nesąžiningumą bei nelojalumą Lietuvos valstybei. SEK posėdyje buvo pateikta ir įvertinta informacija apie tai, kad pareiškėjai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, neturėdami teisėto pagrindo naudojasi policijos duomenų bazėmis, gautą informaciją M. J. suteikia tretiesiems asmenims, bendrauja su KET pažeidėjais, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir padėdamas jiems išvengti teisinės atsakomybės ar sušvelninti padėtį, iškraipo duomenis dėl tiriamų eismo įvykių. Pateikta medžiaga buvo įvertinta išsamiai ir buvo priimtas teisėtas ir teisingas sprendimas. Pagrindas, kuriuo vadovaujantis Įsakymu Nr. 86-V-486 pareiškėjams buvo panaikintas leidimas susipažinti su įslaptinta informacija, buvo VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas, o ne 15¹ straipsnis, nes šia įstatymo norma įsakymas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo negali būti grindžiamas. SEK procedūros buvo teisėtos, visi SEK nariai posėdyje dalyvavo teisėtai. SEK susideda iš 9 narių, posėdyje dalyvavo 5 nariai. Nesant atitinkamo SEK nario, jį pavaduojantis kitas pareigūnas turi dalyvauti SEK veikloje SEK nario teisėmis. G. B. dalyvavo SEK posėdyje, nes tuo metu jis pavadavo Imuniteto poskyrio viršininką A. M. Pareiškėjų skundžiamasis įsakymais nekaltumo principas nebuvo pažeistas. Remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir teismų praktika sprendžiant dėl pareiškėjų teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, buvo svarstomas ne jų kaltės padarius atitinkamas nusikalstamas veikas klausimas, o vertinamos savybės būtinos darbui su įslaptinta informacija. Atsakovo nuomone, pareiškėjų atsisakymas tikrintis poligrafu yra dar vienas įrodymas, patvirtinantis, kad jie nesistengė visais įmanomais būdais pašalinti abejones dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų atitinkamų asmeninių savybių (nuoširdumo, sąžiningumo, patikimumo, lojalumo Lietuvos valstybei). SEK protokole ir teismui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą išvadoms, kad pareiškėjai negali dirbti su įslaptinta informacija dėl to, kad jų asmeninės bei dalykinės savybės neatitinka reikalavimų, numatytų VTPĮ , ir jie nėra lojalūs Lietuvos valstybei. Atsakovas teigė, kad Įsakymai Nr. 86-V-486, Nr. 86-TE-252 yra pagrįsti, teisėti, o pareiškėjų skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu (II t., b. l. 23–43 pareiškėjo M. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo M. L. skundą teismas patenkino iš dalies: panaikino Telšių AVPK viršininko 2014 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 86-V-486 dalį, kuria M. L. buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“; panaikino Telšių AVPK viršininko 2014 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 86-TE-252 dalį, kuria M. L. buvo atleistas iš Telšių AVPK Akmenės PK VPS patrulių būrio patrulio pareigų; grąžino pareiškėją M. L. į Telšių AVPK Akmenės PK VPS patrulių būrio patrulio pareigas ir priteisė jam iš atsakovo Telšių AVPK 8242,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2014 m. birželio 28 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. (įskaitytinai) ir po 39,44 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Be to, priteisė šiam pareiškėjui iš atsakovo 339,06 Eur teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad Telšių AVPK Imuniteto poskyrio viršininkas A. M. 2014 m. gegužės 27 d. tarnybiniu pranešimu (I t., b. l. 39–46) prašė sudaryti Specialiąją ekspertų komisiją dėl M. J. ir M. L. leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. SEK 2014 m. birželio 20 d. posėdyje (2014 m. birželio 26 d. protokolas Nr. 86-IL-2217) (I t., b. l. 25–29), vadovaudamasi VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, nutarė siūlyti Telšių AVPK viršininkui panaikinti Telšių AVPK Akmenės PK VPS PB vyriausiajam patruliui M. J. ir patruliui M. L. išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Telšių AVPK viršininkas, vadovaudamasis SEK protokolu Nr. 86-IL-2217, 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 86-V-486 (I t., b. l. 7), panaikino M. J. ir M. L. Leidimus „RN“. Telšių AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, 2014 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 86-TE-252 (I t., b. l. 8) atleido pareiškėjus iš vidaus tarnybos.

Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d.) pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka panaikinamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjų turėta specialioji teisė buvo panaikinta atsakovo 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 86-V-486 (I t., b. l. 7), taip pat į Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymo ypatumą, kuris pasireiškia šios teisės normos taikymo tiesioginiu ryšiu su atitinkamos specialiosios teisės praradimu, teismas konstatavo, kad pagrindiniu pareiškėjų skundo reikalavimu laikytinas reikalavimas panaikinti Įsakymą Nr. 86-V-486 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, o kiti pareiškėjų skundo reikalavimai yra išvestiniai. Taigi nagrinėjamos administracinės bylos esmė yra pareiškėjų turėtos specialiosios teisės (leidimo) panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisiniai santykiai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ir tokio leidimo panaikinimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 18 straipsniuose (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 30 d.). Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka panaikinamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalį, esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Pagal minėtas Statuto nuostatas vidaus reikalų įstaigos vadovas neturi diskrecijos spręsti, atleisti ar neatleisti iš tarnybos pareigūną, kuriam nustatyta tvarka yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – toks pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymų leidėjas dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, nenumatė jokių kitų ypatumų, išskyrus išvardytus Statuto 56 straipsnio 1 dalyje, taip pat nenustatė vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, jokių įpareigojimų, susijusių su šiuo atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindo taikymu. Iš to seka, kad darbdavys, atleisdamas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, privalo įvykdyti bendrąją Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą – visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu jo atleidimo dieną.

Atitinkama vidaus reikalų įstaiga Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo prasme yra paslapčių subjektas (VTPĮ 2 str. 8 d.). Vidaus reikalų įstaigos (paslapčių subjekto) vadovas yra atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (VTPĮ 12 str. 2 d.) ir turi būti įsitikinęs, kad su paslapčių subjekto žinioje esančia įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas paslapčių subjekto vadovui suteikė teisinius instrumentus siekti konstituciškai svarbių tikslų, t. y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (VTPĮ 15, 16, 17, 18 straipsniai, Statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis). Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas bei panaikinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais.

Teismas nustatė, kad Telšių AVPK Akmenės PK VPS PB vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo (Telšių AVPK 2014 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. 86-V-113) 6.4 punkte, taip pat Telšių AVPK Akmenės PK VPS PB patrulio pareigybės aprašymo (Telšių AVPK 2012 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. 86-V-118) 6.4 punkte šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui nustatytas specialusis reikalavimas – atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Tokį leidimą paslapčių subjekto vadovas pareiškėjams M. J. išdavė 2007 m. gruodžio 18 d. M. L. – 2012 m. gruodžio 7 d. (I t., b. l. 31–32).

Pagal VTPĮ 15¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, paslapčių subjektas darbuotojams, kurie atitinka šio įstatymo nustatytas patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei sąlygas (VTPĮ 16 str. 1, 2 d.), teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo. Taigi, skirtingai nė išduodant leidimus dirbti ar susipažinti su aukštesnio slaptumo lygmens įslaptinta informacija (žymima „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“), kuriuose nurodomas konkrečia data apibrėžtas leidimo galiojimo terminas (VTPĮ 16 str. 5 d.), atsižvelgiant į įstatyme numatytą maksimalų tokio pobūdžio leidimų išdavimo terminą (atitinkamai iki 5 ar 10 metų), leidime dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, jo galiojimo terminas nenurodomas. Tokio leidimo turėtojas iki tarnybos santykių nutraukimo turi teisę dirbti ar susipažinti su leidimą išdavusio paslapčių subjekto žinioje esančia minėto (žemiausio) slaptumo lygmens įslaptinta informacija, išskyrus atvejus, kai paslapčių subjekto vadovui kyla abejonių dėl leidimo turėtojo patikimumo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir atlikus pakartotinio tikrinimo procedūrą nustatomas pagrindas panaikinti leidimą (VTPĮ 16 str. 2 d., 18 str. 1 d. 4 p.).

Žemesnės instancijos teismas

VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti atvejai, kuriais leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamam ginčui aktualus atsakovo taikytas VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei pagal šios įstatymo normos 1–20 punktuose nurodytus kriterijus. Taigi, VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 1–20 punktuose išvardytos aplinkybės yra pagrindas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (VTPĮ 16 str. 1 d. 4, 5 p., 16 str. 2 d.), taip pat pagrindas panaikinti išduotą leidimą (VTPĮ 18 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo taikytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas, kuriame nustatytas leidimo neišdavimo pagrindas – tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte yra nurodytas sąrašas aplinkybių, kurios nepatenka į šios įstatymo normos 1–19 punktus, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas prieiti prie išvadų, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgdamas į tai, teismas pabrėžė, kad aplinkybių, kurios gali būti priskirtos prie nurodytų VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, buvimą (nustatymą) paslapčių subjektas, spręsdamas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kontekste (ar asmuo gali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, ar jam gali būti leista dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija) ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas išvadas, t. y. nurodyti, kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos, dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigūnas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei asmeniu.

VTPĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurioms, be kita ko, priskirta funkcija teikti pasiūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo arba išduotų leidimų panaikinimo (VTPĮ 13 str. 1 d. 2 p.). SEK išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Telšių AVPK viršininko 2014 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 86-V-486 įžanginėje dalyje nurodyta, kad priimant šį administracinį aktą buvo atsižvelgta į SEK sprendimą, išdėstytą 2014 m. birželio 26 d. posėdžio protokole Nr.86-IL-2217.

Pareiškėjų argumentus, esą bylai aktualus SEK posėdis buvo neteisėtas, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Nustatė, kad Telšių AVPK viršininko 2013 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 86-V-571 „Dėl Telšių AVPK viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 86-V-266 „Dėl Telšių AVPK specialiosios ekspertų komisijos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.1 punktu buvo pakeista nuolatinė Telšių AVPK SEK sudėtis sudarant ją tokios sudėties: L. Š., D. A., D. Š., J. Ž., Z. B., V. J., V. J., A. M., S. N. Pagal Telšių AVPK SEK nuostatus, patvirtintus Telšių AVPK 2012 m. gegužės 31 d. viršininko įsakymu Nr. 86-V-266, posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau nei pusė narių. Iš Telšių AVPK SEK 2014 m. birželio 26 d. posėdžio protokolo Nr. 86-IL-2217 (posėdis vyko 2014 m. birželio 20 d.) teismas nustatė, kad šiame posėdyje dalyvavo 5 asmenys: SEK pirmininkas L. Š., sekretorė J. Ž., V. J., V. J. (4 tikrieji SEK nariai), taip pat G. B. Teismas pažymėjo, kad SEK nuostatų 4 punkte nurodyta, jog nesant SEK komisijos narių, jų pareigas eiti pavedama juos pavaduojantiems asmenims, turintiems leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Telšių AVPK Imuniteto poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (Telšių AVPK 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 86-V-603 redakcija) 7.30 punkte nurodyta, kad šis pareigūnas Imuniteto poskyrio viršininko atostogų, komandiruočių metu ir kitais atvejais eina jo pareigas. Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvadų, kad G. B. SEK posėdyje dalyvavo vietoje A. M. kaip pilnateisis SEK narys, todėl SEK posėdis buvo teisėtas.

VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuris nustato leidimo panaikinimo pagrindus, susijusius su šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymu, reikalauja, kad tokios aplinkybės būtų nustatytos atlikus patikrinimą. Iš SEK protokolo Nr. 86-IL-2217 teismas nustatė, kad posėdžio sekretorė J. Ž. informavo SEK narius, jog yra gauti Imuniteto poskyrio viršininko A. M. 2014 m. gegužės 27 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 86-PR5-3604 ir 86-PR5-3607, kuriuose siūloma SEK posėdyje svarstyti klausimą dėl Leidimų „RN“ panaikinimo Telšių AVPK Akmenės PK VPS PB vyriausiajam patruliui M. J. ir patruliui M. L., remiantis VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Sekretorė pateikė SEK nariams tarnybinius pranešimus susipažinti, taip pat informavo, kad buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS prokurorą leidimo SEK nariams posėdžio metu susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 86-1-01008-13, pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas prijungimui prie SEK posėdžio protokolo. Prokuroro leidimas buvo gautas 2014 m. birželio 16 d. raštu Nr. S5-35158. Toliau šiuo klausimu SEK posėdyje pasisakė Telšių AVPK Imuniteto poskyrio vyriausiasis tyrėjas l. e. Imuniteto poskyrio viršininko pareigas G. B. Jis pareiškė, kad SEK posėdyje nevertintinas pareigūnų nekaltumo ar kaltės klausimas – tai išimtinai teismo prerogatyva, kad SEK posėdyje reikalinga įverti, ar pareigūnai gali būti laikomi patikimais ir lojaliais Lietuvos valstybei, ar jų asmeninės, dalykinės savybės tinkamos darbui su įslaptinta informacija. Pranešėjas parodė SEK nariams vaizdo įrašą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-01008-13, kuriame užfiksuota, kad M. J. ir M. L. galimai paėmė kyšį iš R. K., taip pat pateikė susipažinti kitą medžiagą (šių pareigūnų atsisakymus duoti parodymus ikiteisminiame tyrime ir tikrintis poligrafu, ikiteisminio tyrimo medžiagos suvestines, iš kurių matyti, kaip pareigūnai galbūt naudoja tarnybinę informaciją ne tarnybos, o asmeniniams tikslams, teikia ją kitiems asmenims, M. L. galbūt pataria, kaip išvengti administracinės nuobaudos). G. B. pažymėjo, kad M. J. ir M. L., būdami statutiniais valstybės tarnautojais, davę priesaiką, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių iškilo grėsmė geram vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardui, turėjo imtis visų Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų priemonių siekiant pašalinti tokias aplinkybes. M. J. bei M. L. prašymu inicijuoto ikiteisminio tyrimo (-ų) pagal BK 236 straipsnį dėl melagingo įskundimo nėra, šie pareigūnai atsisakė duoti parodymus dėl jiems pareikštų įtarimų, atsisakė tyrimo poligrafu. Visa tai rodo, kad minėti pareigūnai nesiima visų įstatyme numatytų priemonių reabilituoti gerą pareigūno vardą, jei nusikalstamos veikos, kurios padarymu jie yra įtariami, nebuvo. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas šiai tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. M. J. ir M. L. privalėjo pranešti policijos įstaigai apie padarytą nusikalstamą veiką, jeigu buvo melagingai apkaltinti paėmę kyšį. SEK nariai svarstymo metu vertino pranešėjo pateiktą medžiagą.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėdamas pareiškėjo M. L. pareikštus reikalavimus, teismas iš 2014 m. gegužės 27 d. tarnybinio pranešimo Nr. 86-PRS-3607 „Dėl informacijos pateikimo“ nustatė, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. panaudojus technines priemones buvo nustatyta, jog M. L. dirbdamas kartu su M. J. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos priima kyšius iš kelių eismo taisyklių pažeidėjų, neturėdamas teisėto pagrindo naudojasi policijos duomenų bazėmis ir gautą informaciją per M. J. pateikia tretiesiems asmenims. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013 m. spalio 27 d. 16:26:13 val. M. J. skambino iš savo mobilaus ryšio tel. Nr. 86712111 į mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) Akmenės PK VPS PB patruliui M. L. ir prašė, kad jis pasižiūrėtų policijos duomenų bazėje kam priklauso valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Gavęs atsakymą, M. J. paskambino jam skambinusiam asmeniui ir pasakė, kad ši transporto priemonė priklauso A. B. iš pirmo kaimo (Akmenės r.) (duomenys neskelbtini). Atlikus AUDIT III neužfiksuota automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), duomenų tvarkymo, tačiau telefoniniame pokalbyje užfiksuota, kad M. L. perduoda informaciją apie valstybinio numerio priklausomybę M. J. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog M. L. naudojosi policijos duomenų baze, nors M. L. ir suteikė informaciją apie valstybinio numerio priklausomumą, tačiau šiuos duomenis perdavė M. J., policijos pareigūnui, o ne trečiajam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad M. L. neklausė M. J., kam jam reikia minėtų duomenų, nenumatė, jog duomenys bus perduoti tretiesiems asmenims. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog M. L. naudojosi policijos duomenų baze. Telefoniniuose pokalbiuose (2013 m. gruodžio 22 d. 11:43:02 val., 2013 m. gruodžio 22 d. 12:13:53 val., 2014 m. vasario 17 d. 13:08:43 val., 2014 m. vasario 19 d. 20:58:52 val.) užfiksuota, kad M. L. paskambino E. K., kuris domėjosi, ar nėra gauta duomenų apie galimą jo greičio viršijimą. Iš pateiktos medžiagos (skambučių išklotinių) teismas nustatė, kad E. K. teiravosi dėl jam gresiančios baudos už greičio viršijimą. Pokalbis vyko apie tai, jog, visų pirma, reikia įsitikinti, ar E. K. viršijo greitį ir pažeidė KET, ir tik po to reikės spręsti, ar jam surašyti protokolą ir paskirti administracinę baudą, sutarė, kad jeigu aplinkybės pasitvirtins, M. L. patruliuodamas su juo susisieks ir pats surašys protokolą. Vėlesniuose pokalbiuose užfiksuota, kad pas E. K. atvyko pareigūnai ir surašė jam protokolą už greičio viršijimą. Telefoniniuose pokalbiuose užfiksuota, kad M. L. paaiškino K. kaip jam elgtis pažeidus KET. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad byloje nenustatyta, jog M. L. būtų surašęs protokolą E. K., ar būtų padėjęs išvengti administracinės atsakomybės. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 1 d. apie 20:00 val. Telšių AVPK Akmenės r. PK VPS patrulių būrio patrulis M. L., vykdydamas tarnybą kartu su vyresniuoju patruliu M. J., paėmė piniginį atlygį (kyšį) iš R. K. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-01008-13 pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS 2015 m. vasario 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje byloje M. L. atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Teismas nenustatė, kad M. L. veiksmai yra priešingi Lietuvos valstybės interesams, kad jis yra neatsakingas, nesąžiningas ir nelojalus Lietuvos valstybei ir jos santvarkai. Teismas pažymėjo, jog M. L. veiksmai gali būti traktuojami kaip drausmės pažeidimas, bet nėra pagrindo pripažinti, jog M. L. nelojalus valstybei.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad Telšių AVPK viršininko 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 86-V-486 M. L. leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, buvo panaikintas nepagrįstai, todėl panaikino šią administracinio akto dalį. Panaikinęs šią Įsakymo Nr. 86-V-486 dalį, teismas konstatavo, kad atsakovui nebuvo teisinio pagrindo atleisti pareiškėją M. L. iš Telšių AVPK Akmenės PK VPS PB patrulio pareigų vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu. Todėl teismas panaikino Telšių AVPK viršininko 2014 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 86-TE-252 dalį dėl M. L. atleidimo iš vidaus tarnybos ir nusprendė grąžinti šį pareiškėją į Telšių AVPK Akmenės PK VPS patrulių būrio patrulio pareigas, kurias jis ėjo iki atleidimo iš vidaus tarnybos.

Statuto 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jei tokios pareigos panaikintos, pareigūnas grąžinamas į lygiavertes pareigas. Jeigu tokių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Iš bylos duomenų (I t., b. l. 71) teismas nustatė, kad pareiškėjo vienos darbo valandos vidutinis darbo užmokestis – 39,44 Eur (136,19 Lt). Pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas 2014 m. birželio 27 d. Atsakovas su pareiškėju turėjo visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 28 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. (įskaitytinai) 8242,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, taip pat jam priteisė vidutinį darbo užmokestis po 39,44 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Šalies argumentai

Patenkinęs pareiškėjo M. L. skundą iš dalies, teismas nustatė, kad jis turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas M. L. prašyme dėl 579,24 Eur teismo išlaidų atlyginimo (II t., b. l. 10) nurodė, kad šias jo išlaidas sudaro 289,62 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir 289,62 Eur už atstovavimą pirmos instancijos teisme. Pareiškėjas pateikė į bylą 2014 m. liepos 21 d. atstovavimo sutartį (I t., b. l. 14), sudarytą su advokatu G. G., dėl jų atstovavimo Šiaulių apygardos administraciniame teisme, 2014 m. rugsėjo 25 d. sąskaitą faktūrą (serija AGG Nr. 1301) ir pinigų priėmimo kvitą (II t., b. l. 11, 12). Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos; bylai aktuali redakcija nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d.), 8.2 punktą, maksimali priteistina suma už procesinių dokumentų parengimą (nagrinėjamu atveju advokatas parengė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui) – 3 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA), t. y. 289,62 Eur (1000 Lt) x 3 MMA= 868,86 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė, kad pareiškėjo prašoma 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už procesinių dokumentų parengimą yra mažesnė už Rekomendacijų 8.2 punkte numatytą maksimalų priteistiną užmokesčio dydį, todėl priteisė pareiškėjui minėtą sumą -289,62 Eur. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 289,62 Eur už atstovavimą Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Iš bylos dokumentų teismas nustatė, kad minėtas pareiškėjų atstovas (advokatas) Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. posėdyje (nuo 13.34 iki 15.48 val.) (MMA 289,62 Eur) užtruko 2 val. 14 min., 2014 m. lapkričio 12 d. posėdyje (nuo 10.09 iki 11.01 val.) – 1 val. 10 min., 2015 m. sausio 6 d. posėdyje (nuo 10.06 iki 10.55 val.) – 49 min., 2015 m. kovo 18 d. posėdyje (nuo 13.31 iki 15.50 val.) – 1 val. 21 min., t. y. iš viso 5 val. 34 min. Rekomendacijų 8.18 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,15 MMA. Rekomendacijų 9 punktas numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Vadovaudamasis Rekomendacijomis, už dalyvavimą 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. lapkričio 12 d., 2015 m. sausio 6 d., 2015 m. kovo 18 d. teismo posėdžiuose teismas priteisė pareiškėjui 49,44 Eur (289,62 Eur MMA x 0,15 x 6). Teismas priteisė pareiškėjui M. L. iš atsakovo Telšių AVPK iš viso 339,06 Eur teismo išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėdamas pareiškėjo M. J. byloje reikalavimus teismas nustatė, kad buvo pateiktas Telšių AVPK Imuniteto tarnybos 2014 m. gegužės 27 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. vykdant slaptą telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę buvo nustatyta, jog M. J. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, priima kyšius iš kelių eismo taisyklių pažeidėjų, tiesiogiai bendrauja su fiziniais asmenimis, padariusiais teisės pažeidimus, reikalauja pinigų ar kitokių paslaugų bei pažada padėti išvengti teisinės atsakomybės ar kitaip sušvelninti teisinę padėtį, suteikia informaciją pašaliniams asmenims apie Telšių AVPK atliekamas eismo priežiūros priemones, iškraipo ir neteisingai pateikia duomenis dėl tiriamų autoįvykių, neturėdamas teisėto pagrindo naudojasi policijos duomenų bazėmis, informaciją suteikia tretiesiems asmenims. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013 m. sausio 14 d. – 2013 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu vykdant slaptą M. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę nustatyti tokie duomenys: 2013 m. sausio 14 d. 17:10:34 val. į M. J. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambina vyras iš abonentinio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (vardu K.), pokalbio metu M. J. perspėja, kad Ventos miestelyje dirba Telšių AVPK pareigūnai; 2013 m. sausio 15 d. 21:37:32, 22:04:23, 22:47:34, 23:35:11, 00:54:42, 01:01:02 val. M. J. skambina iš savo mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) Akmenės r. PK KPS tyrėjui D. J. ir sako, kad reikia važiuoti į įvykį, kur yra nudaužtas elnias, netoli Šiaulių rajono; iš šių pokalbių galima suprasti, kad M. J. surašė autoįvykio protokolą įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis ir rastą elnią paslėpė, vėliau atidavė D. J., kuris, apdorojęs mėsą, pasidalino su M. J. ir kitais dalyviais; 2013 m. sausio 16 d. 11:54:22 val. M. J. paskambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini) Akmenės PK VPS Kelių policijos specialistas N. G. ir pasakė, kad jis neteisėtai įformino autoįvykį, nes niekam nėra padaryta žala, M. J. nesakė kolegoms, kad rado elnią, jis paminėjo, kad jam taip liepė padaryti „Egyda“ (E. M.), pagal šį įvykį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-01008-13; 2013 m. sausio 21 d. 15:40:53 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, klausiama, ar „neturime svečių“, 15:42:28 val. M. J. atsako, kad viskas ramu; 2013 m. sausio 26 d. 15:52:44 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina vyriškis, kuris M. J. klausia, kas šiandien dirba, M. J. atsako, kad viskas ramu, kas iki dvylikos dirbs ir dirbo; 2013 m. vasario 9 d. 23:10:38 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina vyras ir sako, kad yra „nešvarus“ ar gali važinėt, J. sako, kad nežino, kas dirba, tačiau leidimą važiuoti davė sakydamas, kad bus viskas tvarkoje; 2013 m. kovo 2 d. 17:21:03, 17:31:07, 17:32:02, 17:34:16, 17:39:05 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina S. S. ir sako, kad mato policijos ekipažą ir neturi automobilio techninės apžiūros, M. J. skambina į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu dirbusiam Akmenės PK VPS PB patruliui R. T., prašo nestabdyti nurodyto automobilio, R. T. sako, kad patikrino šį automobilį „kompe“ ir ten negeri dalykai darosi, J. sako: „nesibark tu, jie iš po vakar silpni“; 2013 m. kovo 16 d. 14:41:54 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina vyras ir sako, kad nori išgėręs parvažiuoti ir prašo M. J. pasižiūrėti, kas dirba, M. J. atsako, kad pasižiūrės; 2013 m. kovo 23 d. 00:25:55, 01:05:35, 02:27:23, 13:19:28, 15:42:01, 09:55:13 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambina vyras, kuris prašo pagalbos sakydamas, kad jis atvažiuotų į Akmenės barą, kitą dieną paskambina M. J. laikinai Akmenės PK viršininko pareigas einantis R. K., kuris paklausia, kas ten buvo Akmenės bare vakar, nes pats nieko neatsimena, M. J. pasako, kad truputį kai kam „užvažiavot“, bet M. J. viską sutvarkė, taip pat sutaria su R. K. susitikti, sekančią dieną M. J. paskambina Akmenės r. PK VPS specialistas L. B. ir paklausia, koks įvykis buvo vakar Akmenės bare ir kodėl pareigūnai atvykę į tai nereagavo, M. J. sako, kad pokalbis ne telefonu ir tegul pasižiūri, kad įvykyje, į kurį buvo atvykę, žmogaus Kasparavičiaus pavarde nėra (įvykis reg. ROIK 01133000141619), pagal šį įvykį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-01008-13; 2013 m. kovo 23 d. 22:58:45 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambina moteris, kuri M. J. klausia, kokia situacija šiuo metu kelyje Papilė–Gręžiai, M. J. atsako, kad normaliai; 2013 m. balandžio 15 d. 13:46:32 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina vyras, kuris M. J. klausia: „kas dirba, ar svetimų neturi“, nes jam reikia pavažiuoti galimai išgėrus, M. J. paklausia, kur jis yra, ir, sužinojęs, kad Ventos miestelyje, sako, jog viskas gerai; 2013 m. balandžio 19 d. 18:39:58 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina vyras, kuris M. J. sako, kad E. sustabdė Akmenėje, J. paklausia, su kokiu automobiliu, ir pasako, kad tuoj išsiaiškins ir paskambins; 2013 m. balandžio 19 d. 18:40:54 val. M. J. skambina į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) Akmenės r. VPS PB patruliui V. P., kurio klausia, ar jis dirba su „NISSAN“ automobiliu, V. P. atsako, kad rajone G. su L. (Akmenės r. VPS PB patruliai G. N. ir M. L.), tuomet M. J. skambina G. N., iš pokalbio aišku, kad prašo paleisti E., G. N. atsako, kad suprato ir padarys DP, ar ką nors sugalvos; 2013 m. balandžio 24 d. 09:34:55 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina vyras vardu Raimis ir sako, kad nori priregistruot automobilį ir neturi jokių numerių, M. J. sako, kad važiuotų drąsiai, nes nemato jokių problemų; 2013 m. gegužės 18 d. 02:13:28 val. M. J. skambina į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) savo sugyventinei J. D., iš pokalbio galima suprasti, kad iš Ventos miestelio į Naująją Akmenę jis pats vairuoja būdamas labai girtas; 2013 m. birželio 28 d. 22:35:06 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina asmuo vardu Ričardas, kuris klausia, ar „neturime svečių“, nes jam reikia sugrįžti namo iš Ramučių kaimo, M. J. duoda žodinį leidimą važiuoti; 2013 m. liepos 11 d. 20:27:13 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina asmuo vardu Eugenijus, klausia, ar negali parsivežt anglių, pats bijo vežti, nes mato Akmenėje policijos ekipažą, M. J. pasako, kad gali vežti, nes jis pats dirba; 2013 m. liepos 14 d. 11:21:53 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina nenustatytas asmuo, kuris prašo su traktorium važiuoti iki Draginių kaimo parsivežti sūpynes, M. J. sako, kad pats dirba ir gali važiuot; 2013 m. liepos 16 d. 07:24:12 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina nenustatytas asmuo, kuris prašo, kad už jo tėvo viršytą greitį atsakomybę galėtų prisiimti L., nes tėvas jau yra ne kartą baustas, M. J. atsako, kad gerai, tik pasižiūrės, kas ten yra; 2013 m. liepos 17 d. 09:43:51 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina D. I., iš pokalbio galima suprasti, kad M. J. buvo jo prašęs padaryti melagingą iškvietimą; 2013 m. rugpjūčio 28 d. 13:04:09 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. gautas pranešimas „(duomenys neskelbtini)“; 2013 m. rugpjūčio 28 d. 13:04:32 val. M. J. skambina iš savo mob. ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) Akmenės r. PK pareigūnui R. S. ir prašo, kad jis pasižiūrėtų policijos duomenų bazėje valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybę ir viską, kas susiję su šia transporto priemone, gavęs atsakymą M. J. paskambina E. M. ir sako, kad valstybinis numeris, dėl kurio ji teiravosi, priklauso „Audi 80“ automobiliui, žalios spalvos, savininkas G. V., reg. Rietavo savivaldybėje, turėjęs autoįvykį ir t. t.; 2013 m. rugpjūčio 31 d. 21:28:36 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina asmuo vardu Vytautas, kuris M. J. klausia, ar apylinkės ramios, M. J. atsako, kad viskas ramu; 2013 m. spalio 27 d. 16:01:25 val. į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambina iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytas asmuo, kuris prašo M. J. patikrinti policijos duomenų bazėje, kam priklauso automobilis „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m. spalio 27 d. 16:26:13 val. M. J. skambina iš savo mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) Akmenės r. PK VPS PT patruliui M. L. ir prašo, kad jis pasižiūrėtų policijos duomenų bazėje kam priklauso valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gavęs atsakymą M. J. paskambina skambinusiam asmeniui ir praneša, kad ši transporto priemonė priklauso A. B. iš Pirmo kaimo (Akmenės r.) (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 1 d. apie 20.00 val. Telšių AVPK Akmenės PK VPS PB vyresnysis patrulis M. J., vykdydamas tarnybą kartu su patruliu M. L., paėmė piniginį atlygį (kyšį) iš R. K. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-1-01008-13 pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad M. J. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi suklastodamas dokumentą: 2013 m. sausio 15 d. 21.20 val. kelio Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė 36 kilometre Akmenės rajone surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 07-13-7293897, tyčia iškraipydamas eismo įvykio aplinkybes, t. y. neįrašė, kad pažeidėjas, vairuodamas automobilį kelio ženklo „Laukiniai žvėrys“ galiojimo zonoje išbėgusį laukinį žvėrį partrenkė mirtinai, buvo padaryta žala gamtai, pats su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis mirtinai partrenktą žvėrį išdorojo ir mėsą pasidalino, tokiais savo veiksmais akivaizdžiai pademonstruodamas nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų.

Teismas, išklausęs telefoninių pokalbių (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašus konstatavo, kad M. J. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, įtvirtinančias valstybės tarnautojų prievoles laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. Telefoniniame pokalbyje 3523 užfiksuota, kad į M. J. naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina vyras ir sako, kad yra „nešvarus“ ir klausia, ar gali važiuot, M. J. atsako, kad nežino, kas dirba, iš pokalbio turinio suprantama, kad M. J. leido važiuoti sakydamas, jog viskas bus tvarkoje. Įvertinęs šio pokalbio turinį, teismas priėjo prie išvadų, kad skambinęs asmuo nori važiuoti galimai neblaivus. Telefoniniuose pokalbiuose 5811, 5817, 5819, 5820, 5822 užfiksuota, kad M. J. skambina asmuo ir pasako, kad netoli pastebėjo policijos pareigūnus, tačiau nevažiavo, nes automobilis yra be techninės apžiūros, M. J. nurodo palaukti, tuomet paskambina policijos pareigūnui ir pasako, kad netoli jų sustojo automobilis, bijo važiuoti, nes yra techniškai netvarkingas, perskambinęs asmeniui M. J. sako, kad gerai. Iš šių pokalbių teismas padarė išvadą, kad M. J. leidžia važiuoti asmeniui su techniškai netvarkinga transporto priemone. Telefoniniuose pokalbiuose 4976, 4977, 4981 užfiksuota, kad M. J. gauna žinutę iš E. M. dėl transporto priemonės priklausomybės pagal valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), po to paskambina kolegai R. S. ir paprašo patikrinti policijos duomenų bazėje minėtą numerį. Teismas vertino, kad iš šio telefoninio pokalbio akivaizdžiai galima suprasti, jog R. S. tikrina policijos duomenų bazėje minėtą valstybinį numerį ir sako, kad (duomenys neskelbtini) automobilio markė „Audi 80“, žalios spalvos, savininkas G. V., Rietavas; M. J. po pokalbio su R. S. šiuos duomenis perdavė trečiajam asmeniui E. M.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką.

Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS 2015 m. vasario 4 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-1008-13 M. J. atžvilgiu, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje. Teismas akcentavo, kad nevertindamas to, ar M. J. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių (dėl pirmiau minėtų įvykių), o vertindamas tai, kad jo pokalbių telefonu turinys akivaizdžiai leidžia suprasti, jog asmenys yra persėjami apie vykdomas priemones užkardant pažeidimus, susijusius su KET pažeidimais, taip pat pagrįstai leidžia manyti, kad asmenys gali būti neblaivūs, o keliais gali važiuoti transporto priemonės, neatitinkančios techninių saugumo reikalavimų, teismas priėjo prie išvadų, jog pareiškėjas M. J. nevykdė pareigos imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromiems galimiems teisės pažeidimams ar jų atskleidimui, tai yra pats nepatikrino informacijos, nepranešė apie galimus teisės pažeidimus policijos įstaigai. Teismas nusprendė, kad šie nustatyti pareigūno M. J. veiksmai yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog jis veikė priešingai Lietuvos valstybės interesams ir pažeidė Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką, nes nebuvo atsakingas, sąžiningas ir lojalus Lietuvos valstybei ar jos santvarkai. Atsižvelgdamas į visa tai teismas nusprendė, kad šio pareigūno veiksmai pagrįstai kelia nepasitikėjimą valstybės tarnyba. Vertindamas šiuos faktus VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu, teismas konstatavo, kad toks pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti jo nesąžiningumą, nepatikimumą, dėl to jis negali būti laikomas patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu ir pagal jo asmenines bei dalykines savybes negali dirbti su įslaptinta informacija.

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas pripažino, kad atsakovo 2014 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 86-V-486 dalis, kuria M. J. panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, yra pagrįsta ir teisėta. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Aiškindamas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad šios įstatymo normos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų, kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra, taikymu (pvz., LVAT 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010, 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010). Nagrinėjamu atveju toks specialusis teisės aktas yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, o teisiniu pagrindu, kuris buvo pritaikytas panaikinant (atimant) pareiškėjui Leidimą „RN“ yra šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje). Pareiškėjas ėjo Telšių AVPK Akmenės PK VPS patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas, kurioms užimti nustatytas specialusis reikalavimas, kad valstybės tarnautojas turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Panaikinus pareiškėjui Leidimą „RN“, jis neteko galimybės vykdyti savo tiesioginių pareigų, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, 2014 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 86-TE-252 atleido pareiškėją iš pareigų. Nustatęs, kad pareiškėjo M. J. ginčijamos Telšių AVPK viršininko įsakymų dalys yra teisėtos ir nėra pagrindo jų naikinti, teismas atmetė kaip nepagrįstus išvestinius šio pareiškėjo skundo reikalavimus dėl grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką.

Vertindamas pareiškėjų argumentus, esą SEK pateikta informacija yra gauta neteisėtu būdu, teismas nustatė, kad SEK kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS prokurorą Egidijų Jurgelį, prašydama leidimo SEK nariams posėdžio metu susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 86-1-01008-13 ir pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas prijungimui prie SEK posėdžio protokolo. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras tokį leidimą davė (2014 m. birželio 16 d. raštas Nr. S5-35158). Į bylą pateiktos pokalbių telefonu suvestinės, kurios buvo išslaptintos. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjų argumentus, esą SEK pateikta informacija buvo gauta neteisėtu būdu, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui M. J. leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija buvo panaikintas ne tik dėl pradėto operatyvinio patikrinimo, bet įvertinus jo asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis negali dirbti su įslaptinta informacija. Tai matyti iš SEK protokolo Nr. 86-IL-2217. Teismas pabrėžė, kad ši Įsakymo Nr. 86-V-486 dalis turi būti vertinama sistemiškai su SEK protokolu Nr. 86-IL-2217 (šio įsakymo sudėtine dalimi), o Įsakymo Nr. 86-TE-252 dalis, kuria pareiškėjai buvo atleisti iš vidaus tarnybos, turi būti vertinama sistemiškai su Įsakymo Nr. 86-V-486 dalimi. Teismas konstatavo, kad skundžiami individualūs administraciniai aktai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad pareiškėjams buvo pasiūlyta atlikti psichofiziologinį tyrimą poligrafu, tačiau jie atsisakė. Poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu subjektų, specialistų bei asmenų, kurie tiriami poligrafu, teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tyrimo poligrafu tikslas – patikrinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir jų suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą. Pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taigi Poligrafo naudojimo įstatyme yra įtvirtinta, kad poligrafo išvada yra tik papildoma informacija ir jokiu būdu negali būti esminė informacija, kuria remiantis panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tai, kad tyrimo poligrafu išvados yra naudojamos kaip papildoma informacija, yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1684/2012). Tik esant tiriamo asmens suteiktai ar atitinkamos valstybės institucijos surinktai informacijai, susijusiai su tiriamu asmeniu ir jo aplinka bei pagrindžiančiai asmens nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei, tyrimo poligrafu neigiamos išvados gali būti vertinamos kaip papildoma informacija, neigiamai apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką (LVAT 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-855/2013). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjams nebuvo siūloma pasitikrinti poligrafu vertinat jų lojalumą Lietuvos valstybei, o buvo pasiūlyta kitu tikslu - ikiteisminiame tyrime.

III.

Pareiškėjas M. J. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 55–62) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jo reikalavimus, ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.

Pareiškėjo M. J. apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. SEK posėdis ir SEK protokolinis sprendimas siūlyti Telšių AVPK viršininkui panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą „RN“ yra neteisėti. Todėl laikytinas neteisėtu ir Įsakymas Nr. 86-V-486, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į SEK protokole Nr.86-IL-2217 išdėstytą pasiūlymą dėl Leidimo „RN“ panaikinimo. Remiantis Telšių AVPK Imuniteto poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (Telšių AVPK 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 86-V-603 redakcija) 7.30 punktu, Imuniteto poskyrio vyriausiasis tyrėjas G. B. turėjo teisę pavaduoti Imuniteto poskyrio viršininką A. M. atliekant šias pareigas, o ne kaip SEK narį. SEK posėdis negali būti laikomas teisėtu ir dėl to, kad SEK tyrimą (patikrinimą) atliko dalyvaujant akivaizdžiai šališkam pareigūnui - Telšių AVPK Imuniteto poskyrio vyriausiajam tyrėjui l. e. Imuniteto poskyrio viršininko pareigas G. B.. Šis pareigūnas apelianto atžvilgiu pradėjo operatyvinį tyrimą (kriminalinės žvalgybos tyrimą ir klausėsi jo telefoninių pokalbių), remiantis šio pareigūno 2013 m. lapkričio 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 86-PR5-7863 apelianto atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšio paėmimo. Pasak apelianto, G. B. vaidmuo SEK posėdyje vaidmuo buvo reikšmingesnis nei kitų SEK narių, kadangi jis buvo pranešėjas ir pristatė medžiagą kitiems SEK nariams. Nustačius, kad vienas iš SEK narių buvo šališkas, turėtų būti vertinama, kad SEK posėdis įvyko nesant kvorumo ir šiame posėdyje priimtas sprendimas apelianto atžvilgiu yra neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas šio ginčo atveju turėjo nustatyti, ar panaikinant pareiškėjui (apeliantui) Leidimą „RN“ buvo konstatuotos aplinkybės, numatytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte. Šių aplinkybių buvimą (nustatymą) paslapčių subjektas turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize. Pasak apelianto, minėtų aplinkybių teismas nenustatė. Teismas neįvertino aplinkybės, kad SEK 2014 m. birželio 20 d. posėdyje neteisėtai disponavo nutraukto kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 09-3-007-12 duomenimis. Imuniteto poskyrio viršininko A. M. 2014 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR5-3604 pateikta apelianto pokalbių ir SMS su kitais asmenimis nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. spalio 27 d. suvestinių (2013 m. sausio 14 d., 2013 m. sausio 15 d., 2013 m. sausio 21 d. (SMS), 2013 m. kovo 23 d., 2013 m. balandžio 15 d., 2013 m. balandžio 19 d., 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. gegužės 18 d., 2013 m. birželio 28 d., 2013 m. liepos 11 d., 2013 m. liepos 14 d., 2013 m. liepos 16 d., 2013 m. liepos 17 d., 2013 m. rugpjūčio 28 d., 2013 m. rugpjūčio 31 d., 2013 m. spalio 27 d.) interpretacija, tačiau SEK posėdyje visos nurodytų pokalbių suvestinės nebuvo pateiktos (išskyrus 2013 m. sausio 14 d., 2013 m. sausio 21 d. (SMS) ir 2013 m. spalio 27 d.). Buvo pateiktos kitų (2013 m. sausio 26 d., 2013 m. vasario 9 d., 2013 m. kovo 2 d.), nenurodytų minėtame tarnybiniame pranešime, tačiau gautų to paties kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, apelianto pokalbių ir SMS su kitais asmenimis suvestinės. SEK posėdžio metu neanalizavo dalies apelianto pokalbių turinio, rėmėsi Imuniteto poskyrio viršininko A. M. tarnybiniame pranešime išdėstyta jų interpretacija, neapklausė nė vieno telefoninio pokalbio dalyvio dėl minėtų interpretacijų pagrįstumo. Apelianto manymu, SEK negalėjo remtis visais minėtais kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais jo telefoninių pokalbių ir SMS duomenimis (tiek apibendrintais Imuniteto poskyrio vadovo tarnybiniame pranešime, tiek gautais iš ikiteisminio tyrimo medžiagos), nes, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pokalbiai ir susirašinėjimas, kuriais rėmėsi SEK, turėjo būti laikomi jo privataus gyvenimo dalimi, o kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys laikytini duomenimis apie privatų gyvenimą Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalies prasme ir turėjo būti sunaikinti, kaip to reikalauja šis įstatymas.

3. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi duomenimis ir šaltiniais, kurie nebuvo ištirti SEK posėdyje (klausėsi apelianto telefoninių pokalbių įrašų iš teismui pateiktų CD laikmenų). Visų apelianto telefoninių pokalbių, kuriais rėmėsi SEK posėdyje iš Imuniteto poskyrio viršininko A. M. tarnybinio pranešimo, taip pat iš ikiteisminio tyrimo Nr. 86-1-01008-13 medžiagos (stenogramų), turinys nesusijęs su nutraukto ikiteisminio tyrimo metu tirtų veikų aplinkybėmis, todėl teismo padarytos išvados dėl apelianto nelojalumo Lietuvos valstybei ar jos santvarkai, nesąžiningumo ir neatsakingumo, yra susietos išimtinai su kriminalinės žvalgybos duomenimis, kurie, pasak apelianto, SEK posėdyje buvo panaudoti neteisėtai.

Šalies argumentai

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde (II t., b. l. 64–72) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas patenkino pareiškėjo M. L. skundo dalį, ir priimti naują sprendimą – M. L. skundą atmesti.

Atsakovo Telšių AVPK apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pareiškėjo M. L. skundžiamos Telšių AVPK viršininko Įsakymų Nr. 86-V-486, Nr. 86-TE-252 dalys teismo buvo panaikintos teismui išsamiai bei visapusiškai neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl teismo sprendimo dalis, kuria teismas iš dalies patenkino šio pareiškėjo reikalavimus, yra nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis dėl įrodymų, susijusių su Telšių AVPK Akmenės PK VPS PB patrulio M. L. veiksmais, vertinimo. Apelianto nuomone, teismas netinkamai interpretavo kai kurias aplinkybes, kurios atskleidžia M. L. asmenines ir dalykines savybes, kurias nustačius jam buvo panaikintas Leidimas „RN“. Imuniteto poskyrio 2013 m. spalio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodytas atvejis, kad 2013 m. spalio 27 d. 16:26:13 val. pareigūnas M. J. skambino M. L. ir prašė pažiūrėti policijos duomenų bazėje jo nurodyto automobilio valstybinio numerio priklausomumą. Šiame telefoniniame pokalbyje užfiksuota, kad M. L. perdavė M. J. jo prašomus duomenis, o šis juos pateikė jam skambinusiam asmeniui. Apeliantas akcentuoja, policijos pareigūnas M. L. neturėjo teisės perduoti informacijos apie fizinių asmenų turto priklausomybę nei kolegoms, nei tretiesiems asmenims. Iš minėto M. J. ir M. L. telefoninio pokalbio nustatyta, kad minėta informacija buvo gauta pasinaudojant neteisėtai policijos duomenų bazėmis, nors ir nebuvo nustatyta kokio pareigūno prisijungimo duomenimis tai vykdyta. Iš 2013 m. gruodžio 22 d. 11:43:02 val., 2013 m. gruodžio 22 d. 12:13:53 val., 2014 m. vasario 17 d. 13:08:43 val., 2014 m. vasario 19 d. 20:58:52 val., telefoninių pokalbių galima daryti išvadą, jog M. L., patardamas E. K. kaip elgtis pažeidus KET, naudojosi savo (policijos pareigūno), statusu tam, kad padėtų trečiajam asmeniui išvengti atsakomybės ar ją sumažinti. Teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Apeliantas mano, jog tai, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1-01008-13, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus), padarymo, nereiškia, kad minėtas pareigūnas šios veikos nepadarė. Apeliantas remiasi Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktais išaiškinimais. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nevertino liudytojais apklaustų liudytojų L. Š., A. M. ir G. B. parodymų. SEK pirmininkas L. Š. apklaustas liudytoju parodė, kad SEK nariai posėdyje išklausė garso bei peržiūrėjo vaizdinę medžiagą, kurioje buvo užfiksuota, kai policijos patrulių automobilyje pilietis R. K. (sustabdytas pažeidėjas) tarp automobilio priekinių sėdynių padeda pinigus. Iš peržiūrėtos SEK pateiktos vaizdo medžiagos nekyla abejonių, kad M. L. minėtame epizode atskleidė savo asmenines savybes – nesąžiningumą bei nelojalumą Lietuvos valstybei. Telšių AVPK Imuniteto poskyrio viršininko A. M. ir vyriausiasis tyrėjas G. B. apklausoje liudytojais įvardijo nustatytas konkrečias M. L. asmenines dalykines savybes, dėl kurių jis neturi teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, taip pat nurodė konkrečius faktus (telefoninių pokalbių stenogramas bei kt.), kuriais remiantis buvo nustatytos minėtos asmeninės savybės.

2.Apelianto nuomone, M. L. atsisakymas tikrintis poligrafu yra dar vienas įrodymas, kad jis nesistengė visais įmanomais būdais pašalinti abejones dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šio pareigūno asmeninių savybių (nuoširdumo, sąžiningumo, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei). Apeliantas remiasi Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pateiktais išaiškinimais dėl reikalavimų, keliamų asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, susijusių su šio asmens patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei. Pažymi, kad remiantis M. L. atžvilgiu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija ir kitais duomenimis, teismų praktika, M. L. veiksmai, nevertinant jų baudžiamosios teisės kontekste, yra priešingi Lietuvos valstybės interesams. M. L. nėra atsakingas, sąžiningas ir lojalus Lietuvos valstybei, todėl jis negali būti laikomas patikimu ir lojaliu asmeniu ir jo asmeninės bei dalykinės savybės nėra tinkamos darbui su įslaptinta informacija. Remiantis VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu buvo pagrindas pa naikinti jam išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Atsiliepimas

Pareiškėjas M. L. atsiliepime (II t., b. l. 78–81) prašo atsakovo Telšių AVPK apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jo skundas buvo patenkintas iš dalies, palikti nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu aplinkybes vertino tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Šalies argumentai

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo M. J. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo šio pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria šio pareiškėjo skundas buvo atmestas, palikti nepakeistą. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 83–86) atsakovas remiasi savo atsiliepimo į pareiškėjų skundą argumentais ir iš dalies argumentais, kuriuos išdėstė savo apeliaciniame skunde, paduotame dėl to paties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, priimtos pareiškėjo M. L. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėjai iškėlė, prašydami panaikinti Telšių AVPK viršininko 2014 m. birželio 26 d. d. įsakymo Nr. 86-V-486, kuriuo jiems, Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pareigūnams (vyriausiajam patruliui M. J. ir patruliui M. L.) buvo panaikinti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pareiškėjai taip pat prašė panaikinti Telšių AVPK viršininko 2014 m. birželio 27 d. įsakymą Nr.86-TE-252, kuriuo jie nuo 2014 m. birželio 27 d. buvo atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, grąžinti juos į tarnybą (į pareigas iš kurių buvo atleisti) bei priteisti jiems iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo M. J. skundą atmetė. Pareiškėjo M. L. skundą teismas patenkino iš dalies: panaikino Telšių AVPK viršininko Įsakymų Nr. 86-V-486 ir Nr. 86-TE-252 dalis, kuriomis šiam pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir jis atleistas iš tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, grąžino jį į tarnybą (Telšių AVPK Akmenės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigas) ir priteisė jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį (8242,96 Eur) už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2014 m. birželio 28 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. ir po 39,44 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti tą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jo skundą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad Leidimas „RN“ jam buvo panaikintas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, taip pat keliami įrodymų leistinumo ir jų vertinimo klausimai.

Atsakovas Telšių AVPK apeliaciniu skundu prašo panaikinti tą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kurią teismas patenkino iš dalies pareiškėjo M. L. skundą, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių neištyrė išsamiai ir visapusiškai, netinkamai vertino įrodymus, o kai kurių įrodymų (liudytojų parodymų) nevertino.

Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalis nustato bendruosius reikalavimus asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, tarp jų reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos. Statuto 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Vienas iš papildomų reikalavimų užimti atitinkamas pareigas vidaus reikalų sistemos įstaigų padaliniuose, kuris nustatomas Statuto 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, yra specialusis reikalavimas - turėti įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkamo slaptumo lygmens įslaptinta informacija. Šis specialusis reikalavimas, kuris įrašomas į atitinkamų pareigybių aprašymus, yra susijęs su pareigūno asmeninėmis savybėmis, jo moraliniu tinkamumu ir patikimumu užimti pareigas, kurių vykdymas yra susijęs su atitinkamo lygmens įslaptintos informacijos naudojimu. Vertinimą, ar asmuo atitinka minėtą specialųjį reikalavimą, paslapčių subjektas turi atlikti pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų pareigybių aprašymuose (atitinkamai Telšių AVPK Akmenės PK VPS PB vyriausiojo patrulio ir patrulio) buvo nustatytas specialusis reikalavimas, jog šias pareigas užimantis valstybės tarnautojas turi atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir pareiškėjams šio slaptumo lygmens leidimai buvo išduoti (M. J. 2007 m. gruodžio 18 d., M. L. 2012 m. gruodžio 7 d.). Tai reiškia, kad VTPĮ numatyta tvarka buvo nustatyta, jog Leidimų „RN“ išdavimo metu pareiškėjai atitiko šio įstatymo keliamus patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimus asmeniui, kurio tarnybos funkcijos susiję su atitinkamo slaptumo lygmens įslaptintos informacijos naudojimu.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymas galimas tik tuo atveju, kai įstatymų nustatyta tvarka iš pareigūno yra atimama specialioji teisė, susijusi su jo tiesioginių pareigų atlikimu, pareigūno atleidimas iš tarnybos minėtu teisiniu pagrindu galėtų būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad specialiosios teisės panaikinimas yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad pareiškėju skunde iškeltų reikalavimų išsprendimui esminę reikšmę turi tai, ar atsakovas Įsakymu Nr.86-V-486 pagrįstai ir teisėtai panaikino jiems išduotus Leidimus „RN“.

Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija paslapčių subjektai gali išduoti ir panaikinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-449 redakcija) nustatyta tvarka ir pagrindais.

Teisėjų kolegija, tikrindama bylą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi ir atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus, pirmiausia pasisako tuo aspektu, ar sprendžiant dėl pareiškėjams išduotų Leidimų „RN“ panaikinimo, buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių, nes konstatavimas, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, atitinkamais atvejais gali būti savarankiškas individualaus administracinio akto panaikinimo pagrindas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

VTPĮ 13 straipsnis reglamentuoja, kad paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Pagal šią įstatymo normą viena iš specialiųjų ekspertų komisijų funkcijų – teikti siūlymą paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo (VTPĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiame VTPĮ straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad specialiosios ekspertų komisijos nariais gali būti tik asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba, jei paslapčių subjektas naudoja užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų parengtą įslaptintą informaciją, asmens patikimumo pažymėjimą (VTPĮ 13 straipsnio 3 dalis). Jokių kitų reikalavimų dėl paslapčių subjekto vadovo sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos sudėties įstatymų leidėjas nenustatė. Tai reiškia, kad paslapčių subjekto vadovas turi diskreciją spręsti iš kiek narių sudaryti nuolatinę specialiąją ekspertų komisiją, kokių paslapčių subjekto struktūrinių padalinių atstovus įtraukti į tokios komisijos sudėtį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Telšių AVPK viršininko nuolatinė specialioji ekspertų komisija susidėjo iš 9 narių (Telšių AVPK viršininko 2013 m. spalio 24 d. įsakymo Nr.86-V-5714 1.1 punktas). Pagal šį administracinį aktą vienas iš SEK narių – Telšių AVPK Imuniteto poskyrio viršininkas A. M. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Leidimų „RN“ panaikinimo pareiškėjams klausimą 2014 m. birželio 20 d. posėdyje nagrinėjo ir protokolinį sprendimą siūlyti paslapčių subjekto vadovui panaikinti pareiškėjams išduotus Leidimus „RN“ (SEK protokolas Nr. 86-IL-2217) priėmė teisėtos sudėties SEK, nes Telšių AVPK Imuniteto poskyrio vyriausiojo tyrėjo G. B. dalyvavimas SEK 2014 m. birželio 20 d. posėdyje šios komisijos nario teisėmis (vietoj atostogavusio SEK nario, Telšių AVPK Imuniteto poskyrio viršininko A. M.) buvo teisėtas. Teisėjų kolegija, sutikdama su minėtomis teismo išvadomis, remiasi pirmiau aptartomis VTPĮ 13 straipsnio nuostatomis ir byloje esančiais Telšių AVPK viršininko priimtais teisės aktais. Telšių AVPK viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 86-V-266 4 punkte nurodyta, kad nesant SEK narių, eiti jų pareigas pavedama juos pavaduojantiems asmenims, turintiems leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad ši nuostata įtvirtinta SEK nuostatų 4 punkte, suklydo (1 t., b. l. 125–127, 137–137), tačiau ši klaida bylos išsprendimui įtakos neturėjo, nes buvo suklysta tik dėl teisės akto pavadinimo, o ne dėl teisinio reguliavimo pagal kurį Telšių AVPK viršininko lokaliniu teisės aktu yra numatytas nesančio SEK nario pakeitimas jį pavaduojančiu pareigūnu. Telšių AVPK Imuniteto poskyrio vyriausiojo tyrėjo (t. y. G. B.) pareigybės aprašymo V skyriuje nustatytos šias pareigas užimančio valstybės tarnautojo funkcijos, tarp jų – eiti Imuniteto poskyrio viršininko pareigas jo atostogų metu (7.30 punktas). Minėtame pareigybės aprašyme, be kita ko, nustatytas specialusis reikalavimas, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (6.5 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejonėms, kad Telšių AVPK Imuniteto poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigas užimantis G. B. galėtų užimti šias pareigas, neatitikdamas minėtojo specialiojo reikalavimo ir neturėdamas tokio leidimo (to neteigia ir apeliantas M. J., reiškiantis abejones dėl SEK sudėties teisėtumo). Minėtos byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą išvadoms, kad Telšių AVPK Imuniteto poskyrio vyriausiasis tyrėjas G. B. atitikties VTPĮ 13 straipsnio 3 dalies reikalavimams prasme galėjo būti specialiosios ekspertų komisijos nariu, o Telšių AVPK viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 86-V-266 4 punkte nustatyto teisinio reguliavimo prasme, atitinkamais laikotarpiais laikinai eidamas Imuniteto poskyrio viršininko pareigas (Pareigybės aprašymo 7.30 punktas), tais laikotarpiais galėjo eiti ir SEK nario pareigas vietoj nesančio (ginčui aktualiu laiku atostogavusio) SEK nario A. M. (savo tiesioginio vadovo, Imuniteto poskyrio viršininko).

Pagal SEK nuostatus (Telšių AVPK viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr.86-V-266 redakcija) SEK posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau nei pusė narių (14 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog G. B. 2014 m. birželio 20 d. SEK posėdyje šios komisijos nario teisėmis dalyvavo teisėtai, o iš SEK protokolo Nr.86-IL-2217 matyti, kad šiame posėdyje dalyvavo (įskaitant G. B.) ir protokolinį sprendimą priėmė 5 SEK nariai, SEK posėdis laikytinas teisėtu ir SEK nuostatų 14 punkto prasme.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija apelianto M. J. argumentus, esą Leidimų „RN“ panaikinimo klausimą sprendė neteisėtos sudėties SEK, atmeta kaip nepagrįstus.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto M. J. argumentais ir tuo aspektu, kad G. B. buvo šališkas. Apeliantas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir priežasčių dėl kurių minėtas pareigūnas galėjo būti šališkas jo atžvilgiu. Vien tai, kad šis pareigūnas dirba Telšių AVPK Imuniteto poskyryje į kurio funkcijas įeina informacijos apie galimas policijos darbuotojų korupcinio pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas rinkimas bei tyrimas, ir kad šis pareigūnas atliko kriminalinės žvalgybos tyrimą pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, o 2014 m. birželio 20 d. SEK posėdyje dalyvaudamas SEK nario teisėmis buvo pranešėjas, savaime nėra pagrindas išvadoms, kad G. B. buvo šališkas. SEK protokole Nr. 86-IL-2217 užfiksuota, kad pranešėjas G. B. SEK posėdyje akcentavo, jog SEK negali vertinti pareigūnų kaltės ar nekaltumo padarius atitinkamas veikas klausimų, o turi vertinti tik jų asmenines ir dalykines savybes dėl tinkamumo darbui su įslaptinta informacija. SEK protokole nurodyta, kad po pranešėjo pasisakymo SEK nariai vertino visą turimą medžiagą, tarp jos prokuroro leidimu gautą susipažinti ikiteisminio tyrimo Nr.86-1-01008-13 medžiagą, kurioje, be kita ko buvo išslaptinti sankcionuotos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų pagalba užfiksuotos informacijos duomenys. SEK pirmininkas L. Š. pirmosios instancijos teismo apklaustas liudytoju pabrėžė (tai teisėjų kolegija nustatė išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus) jog SEK posėdis užtruko ilgai, nes medžiagos apimtis buvo nemaža ir kiekvienas SEK narys gilinosi į svarstomo klausimo esmę. SEK protokole Nr.86-IL-2217 ir kitoje bylos medžiagoje (įskaitant liudytojų L. Š. ir G. B. parodymus pirmosios instancijos teisme) nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindo pagrįstoms išvadoms, kad G. B., dalyvaudamas 2014 m. birželio 20 d. SEK posėdyje, buvo šališkas apelianto, ar abiejų pareiškėjų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalis medžiagos, pagal kurią SEK vertino pareiškėjų asmenines ir dalykines savybes, buvo užfiksuota techninėmis priemonėmis įrašuose iš kurių kiekvienas SEK nariai turėjo pagrindą susidaryti atitinkamą nuomonę apie pareiškėjų asmenines ir dalykines savybes atitikties darbui su įslaptinta informacija prasme. SEK protokolinio nutarimo variantą balsavimui suformulavo ir pateikė SEK pirmininkas. Visi SEK nariai, susipažinę su medžiaga, dėl Leidimų „RN“ panaikinimo pareiškėjams balsavo vienbalsiai. Įvertinusi minėtų aplinkybių visumą, apelianto argumentus esą G. B. buvo šališkas, teisėjų kolegija vertina kaip subjektyvią, įrodymais nepagrįstą nuomonę.

VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti atvejai, kuriais leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas. Atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr. 86-V-486, ginčo atveju taikė VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

VTPĮ 16 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei pagal šios įstatymo normos 1–20 punktuose nurodytus kriterijus. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 1–20 punktuose nurodytos aplinkybės paslapčių subjektui yra pagrindas neišduoti asmeniui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat pagrindas panaikinti išduotą leidimą (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovas, priimdamas pareiškėjų skundžiamą Įsakymą Nr. 86-V-486, vadovavosi VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, kuriame nustatytas leidimo neišdavimo (taikant šią įstatymo normą kartu su VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu – taip pat ir leidimo panaikinimo pagrindas) – tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio administracinėse bylose yra pažymėjęs, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte yra nurodytas sąrašas aplinkybių, kurios nepatenka į išvardytas aptariamos įstatymo normos 1–19 punktuose, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas prieiti prie išvadų, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios įstatymo normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, darytina išvada, kad šios aplinkybės yra siejamos su tokiomis tikrinimo metu nustatytomis su leidimo turėtojo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir jo asmens savybėmis, kurios liudija jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija. LVAT savo jurisprudencijoje taip pat yra akcentavęs, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus) VTPĮ keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 2 d. nutartį Nr. A895-146/2015, 2015 m. kovo 31 d. nutartį Nr. A465-143/2015, 2015 m. birželio 29 d. nutartį Nr. A-2193-146/2015 ir kt.). Analogiški aiškinimai LVAT praktikoje yra pateikti dėl iš esmės panašios VTPĮ normos (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios VTPĮ redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto) (žr. LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį Nr. A143–3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį Nr. A143–1932/2012, 2014 m. kovo 18 d. nutartį Nr. A-756-591/2014 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad pagal VTPĮ 15¹ straipsnio 1 dalies nuostatas paslapčių subjektas savo darbuotojams, kurie atitinka šio įstatymo nustatytas patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei sąlygas (VTPĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalys), teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikia iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo. Tokio leidimo turėtojas teisę dirbti ar susipažinti su minėto (žemiausio) slaptumo lygmens įslaptinta informacija paprastai turi iki tarnybos santykių nutraukimo, išskyrus atvejus, jei pagal pareigybės aprašymą pakeičiami specialieji reikalavimai arba paslapčių subjektas įstatymo nustatyta tvarka panaikina išduotą leidimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad VTPĮ 18 straipsnis suteikia paslapčių subjekto vadovui teisę panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su visų slapumo lygmenų (VTPĮ 5 straipsnis) įslaptinta informacija, taigi ir su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Teismas, vykdydamas ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus, turi nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamo atveju teismas turėjo nustatyti kokiais faktiniais duomenimis rėmėsi atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr. 86-V-486 ir panaikindamas pareiškėjams išduotus Leidimus „RN“, ar nustatyti faktiniai duomenys pagrindžia VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymą. Pirmosios instancijos teismas SEK protokolą Nr. 86-IL-2217, t. y. procedūrinį dokumentą, kuriame išdėstytas VPTĮ 13 straipsnyje nurodyto subjekto pasiūlymas paslapčių subjekto vadovui dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, pagrįstai vertino kartu su Įsakymu Nr. 86-V-486 kaip šio individualaus akto motyvuojamąją dalį. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) tarnybinių ginčų bylose, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas atitinkamo anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, kad toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamą akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. spalio 16 d. Nr. A146-1544/2014, 2014 m. vasario 3 d. Nr. A552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A492-279/2013, 2010 m. gegužės 24 d. Nr. A146-700/2010, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A146-1228/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus ir aiškindamasis kokiais faktiniais duomenimis rėmėsi SEK, o kartu ir atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr. 86-V-486, nustatė, kad pirmiausia SEK buvo gauti Telšių AVPK Imuniteto poskyrio viršininko 2014 m. gegužės 27 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 86-PR-3604, Nr. 86-PR-3607 kuriuose prašoma sudaryti SEK vertinimui, ar pareigūnai M. J. ir M. L. dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių gali dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Šiuose tarnybiniuose pranešimuose buvo pateikta informacija apie nustatytus faktus, gauta pagal atlikto M. J. atžvilgiu sankcionuoto kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenis, kuriais remiantis M. J. ir M. L. atžvilgiu 2013 m. lapkričio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1008-13 pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o kriminalinės žvalgybos byla nutraukta. Atsakovas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimą pateikti medžiagą, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas Nr. 86-V-486 dėl Leidimų „RN“ panaikinimo pareiškėjams, pateikė teismui (1 t., b. l. 17, 24–69) SEK protokolą Nr. 86-IL-2217, kuriame aprašyta 2014 m. birželio 20 d. SEK posėdžio eiga, taip pat medžiagą, kuria rėmėsi SEK, priimdama protokolinį nutarimą siūlyti Telšių AVPK viršininkui panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Teismas nustatė, kad SEK nariai 2014 m. birželio 20 d. posėdyje susipažino su Imuniteto tarnybos viršininko 2014 m. gegužės 27 d. tarnybinių pranešimų Nr. 86-PR-3604, Nr. 86-PR-3607 duomenimis, turėdama Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro rašytinį leidimą susipažinti ir pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas, susipažino ir su atitinkamais ikiteisminio tyrimo Nr. 86-1-1008-13 duomenimis (telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo suvestinėmis, vaizdo ir garso įrašu, kuriame užfiksuotas 2013 m. lapkričio 1 d. faktas apie galimą piniginio atlygio paėmimą iš vairuotojo R. K. ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų argumentus, esą SEK, spręsdama dėl Leidimų „RN“ panaikinimo, rėmėsi neteisėtu būdu gauta informacija, atmetė kaip nepagrįstus. Apeliantas M. J. šį klausimą apeliacinė instancijos teisme kelia iš naujo. Ši pozicija iš esmės grindžiama KŽĮ nuostatomis apie kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos sunaikinimą. Apelianto nuomone, informacija, kuria rėmėsi SEK, ir kuri buvo gauta kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, laikytina duomenimis apie jo privatų gyvenimą ir turėjo būti sunaikinta per KŽĮ 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau buvo panaudota praėjus 6 mėnesiams po kriminalinės žvalgybos tyrimo nutraukimo.

Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d. M. J. atžvilgiu pagal KŽĮ buvo pradėta kriminalinės žvalgybos byla Nr. 09-3-007-12 dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant turtinės ar kitos asmeninės naudos. Nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. šioje byloje buvo taikytas KŽĮ nustatyta tvarka sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos fiksavimas ir kontrolė, t. y. susižinojimo M. J. naudojamu mobilaus ryšio telefonu (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) fiksavimas ir kontrolė. KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą, paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas (išskyrus šioje įstatymo normoje nurodytą išimtį). 2013 m. lapkričio 20 d. kriminalinės žvalgybos byla Nr. 09-3-007-12 buvo nutraukta, nes pagal šioje byloje surinktą informaciją apie galimą piniginio atlygio paėmimą iš vairuotojo už jo nenubaudimą pažeidus KET reikalavimus bei piktnaudžiavimą tarnyba 2013 m. lapkričio 20 d. M. J. ir M. L. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1008-13 pagal BK 225 ir 228 straipsnius. Pagal KŽĮ 5 straipsnio nuostatas kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos sunaikinimo klausimai nustatyta tvarka sprendžiami tuo atveju, jei ši informacija nepanaudota šio įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija buvo panaudota – pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, apeliantas nepagrįstai pretenduoja, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija, kurios duomenys buvo panaudoti ikiteisminiame tyrime bei pateikti SEK, būtų traktuojami kaip duomenys apie apelianto privatų gyvenimą. Tokiam traktavimui nėra pagrindo, nes minėti duomenys susiję išimtinai su apelianto (tuomet policijos pareigūno) tarnybine veikla ir tarnybinės padėties naudojimu tarnyboje ir laisvu nuo tarnybos laiku.

Byloje yra duomenys apie tai, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos fiksavimas ir kontrolė (abonento Nr.(duomenys neskelbtini), t. y. M. J. mobilaus ryšio telefono) nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. buvo KŽĮ nustatyta tvarka sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmas (KŽĮ 9,10 straipsniai). Taigi informacijos rinkimo teisėtumo klausimas nekyla ir pareiškėjai byloje jo nekėlė. Atliekant minėtus veiksmus gautus reikšmingus telefoninių pokalbių duomenis apie M. J. ir M. L. galimą piktnaudžiavimą tarnyba paslapčių subjektas išslaptintose suvestinėse (1 t., b. l. 49–53) pateikė į baudžiamąją bylą Nr. 86-1008-13. Be to, iš Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolų (1 t., b. l. 54–58) matyti, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 86-1008-13 buvo taikyta BPK 154 straipsnyje numatyta procesinės prievartos priemonė – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, t.y. pagal teisėjo 2013 m. gruodžio 4 d. sankciją atitinkamą laiką buvo kontroliuojama ir fiksuojama telekomunikacijų tinklais perduodama informacija (kontroliuojamas įrenginys – M. L. mobiliojo telefonas, abonento Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nustatyta, kad minėta medžiaga (telefoninių pokalbių išslaptintų suvestinių išrašai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolai) SEK buvo pateikta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1008-13, esant prokuroro 2014 m. birželio 16 d. rašytiniam leidimui, t. y. BPK 177 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi šių duomenų, kaip ir kitų ikiteisminio tyrimo duomenų, naudojimas SEK posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl Leidimų „RN“ panaikinimo pareiškėjams, buvo teisėtas. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad SEK, spręsdama dėl Leidimų „RN“ panaikinimo pareiškėjams, rėmėsi teisėtai gautais duomenimis. Pabrėžtina, kad pareiškėjų byloje akcentuojamas faktas, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-1008-13 buvo nutrauktas, įvyko 2015 m. vasario 4 d., t.y. praėjus daugiau nė 7 mėnesiams po to, kai minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga, prokuroro leidimu, pasinaudojo SEK, spręsdama dėl Leidimų „RN“ panaikinimo pareiškėjams. Teismas, spręsdamas dėl Įsakymo Nr. 86-V-486 pagrįstumo ir teisėtumo, turėjo vertinti būtent tuos duomenis, kuriais rėmėsi atsakovas, priimdamas šį administracinį aktą.

Iš SEK protokolinio nutarimo ir medžiagos, kuria rėmėsi SEK, darytina išvada, jog SEK, tikrindama pareiškėjų atitikimą VTPĮ keliamiems patikimumo dirbti su įslaptinta informacija reikalavimams ir pateikdama paslapčių subjekto vadovui pasiūlymą panaikinti pareiškėjams Leidimus „RN“ rėmėsi pirmiau minėtos informacijos visuma - ikiteisminio tyrimo duomenimis bei Imuniteto poskyrio atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais duomenimis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės (asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) atliekant patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susižinti su įslaptinta informacija panaikinimo (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) gali būti nustatytos remiantis įvairia paslapčių subjekto teisėtai gauta medžiaga (ikiteisminio tyrimo, tarnybinių patikrinimų ir tyrimų, pareigūnų tarnybos bylų duomenimis ir kt.) (žr., pvz. LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartį Nr. A-2193-146/2015, 2015 m. vasario 5 d. nutartį Nr. A148-146/2015 ir kt.). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto, kuriuo paslapčių subjekto vadovas panaikino jo turėtojui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, turi įvertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), ar paslapčių subjekto patikrinimo metu vertintoje medžiagoje užfiksuoti įvykiai, faktai yra pakankami konstatuoti VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas aplinkybes, suteikiančias pagrindą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios redakcijos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nebeliko nuostatų, kurios buvo įtvirtintos ankstesnės šio įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalyje (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios 2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo redakcijos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte), t. y. nuostatų, kuriose buvo įtvirtinta, kad jei paaiškėja, jog asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, leidimas dirbti su įslaptinta informacija panaikinamas. Be to, nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios redakcijos įstatymu buvo pakeistas VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, numatantis leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimą, t.y. vietoj nuostatos „ atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje“ buvo įtvirtinta nuostata“ atlikus patikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje“. Šis teisinio reguliavimo pakeitimas buvo padarytas atsižvelgiant Į Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimą, kuriuo minėtas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, tačiau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui. Minėtas teisinio reguliavimo pakeitimas nereiškia, jog paslapčių subjekto vadovas VTPĮ numatytų įslaptintos informacijos apsaugos tikslų užtikrinimo prasme nebeturi teisinio pagrindo ir negali bei neturi reaguoti į faktą, jog jam pavaldaus valstybės tarnautojo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokius teisinius pagrindus pagal nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios redakcijos VTPĮ paslapčių subjekto vadovui suteikia šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas. Minėta, kad nuo 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusios VTPĮ redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas numato nebaigtinį sąrašą aplinkybių, kurios tikrinant leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtoją patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei aspektu gali būti nustatytos per konkrečių įvykių, faktų, atsiradusių po leidimo išdavimo per pastaruosius 3 metus, analizę. Šios įstatymo normos kontekste atitinkamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, veiklą, ryšius ar kitas aplinkybes, keliančias grėsmę įslaptintos informacijos saugumui ir suteikiančias pagrindą išvadoms, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, tikrinimo metu (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) gali atskleisti ir atitinkami faktai dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kurie paslapčių subjektui gali suteikti pakankamą pagrindą taikyti VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo.

Šiame kontekste yra aktualūs Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateikti išaiškinimai, į kuriuos, kaip matyti iš SEK protokolo Nr. 86-IL-2217, atsižvelgė SEK, priimdama protokolinį nutarimą, bei atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr. 86-V-486. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad vykdyti teisingumą, inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiklą, yra išimtinė teismų funkcija. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jo apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia jo veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Aplinkybės, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, gali suponuoti asmens pažeidžiamumą, kartu kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Šie Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir pagal nuo 2013 m. liepos 20 d. pasikeitusios redakcijos VTPĮ, kuriuo buvo pašalintas Konstitucijai neatitinkantis 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, kuris nenumatė, kad atsiradus ar paaiškėjus VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo redakcija) nurodytoms aplinkybėms, asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikimumo ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti tikrinamas papildomai. Pagal šiuos Konstitucinio Teismo išaiškinimus ikiteisminio tyrimo, asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn faktais neturėtų būti remiamasi vien formaliai, o leidimo turėtojo patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti tikrinamas papildomai ir nustatoma, ar su asmens (leidimo turėtojo) traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija tampa neįmanomas. Taigi minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nuo 2013 m. liepos 20 d. galiojančių VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatų taikymo kontekste.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas, panaikindamas pareiškėjams Leidimus „RN“, ikiteisminio tyrimo Nr.86-1008-13 medžiaga rėmėsi VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo kontekste, t.y. sprendė tik tai, ar šioje medžiagoje yra duomenų apie pareigūnų M. J. ir M. L. asmenines ir dalykines savybes, veiklą ir ryšius, kurie kelia abejonių dėl jų patikimumo darbui su įslaptinta informacija. SEK protokole Nr. 86-IL-2217 pabrėžta, kad SEK nesprendė šių pareigūnų, kuriems pareikšti įtarimai, kaltės klausimų. Iš pateiktų į bylą įrodymų visumos matyti, kad atsakovas, prieidamas prie išvadų, jog jam kyla pagrįstų abejonių dėl šių pareigūnų patikimumo darbui su įslaptinta informacija ir lojalumo Lietuvos valstybei, bei panaikindamas jiems išduotus Leidimus „RN“, rėmėsi ne vien tuo faktu, kad minėtiems pareigūnams ikiteisminiame tyrime buvo pareikšti įtarimai dėl pareiginių nusikaltimų (pagal BK 225 str. 2 d. dėl 1 MGL vertės piniginio atlygio paėmimo iš vairuotojo R. K. už jo nenubaudimą už KET pažeidimą, o M. J. ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba iškraipant eismo įvykio aplinkybes, kuriame buvo partrenktas ir žuvo laukinis žvėris – briedis, ir jomis pasinaudojant savanaudiškais priešingais tarnybai tikslais), o visuma faktų, kurie buvo nustatyti taikant sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, o M. L. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu BPK 154 straipsnyje numatytą sankcionuotą procesinės prievartos priemonę – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, vertindami juos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto kontekste.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą nėra pagrindo, nes atsakovas turėjo pakankamą pagrindą panaikinti jam išduotą Leidimą „RN“ remdamasis vien tais duomenimis, kurie buvo gauti atlikus sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmų panaudojant technines priemones ir, kuriais, kaip minėta pirmiau, SEK naudojosi teisėtai. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai išanalizavo telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos fiksavimo ir kontrolės išslaptintose suvestinėse užfiksuotus faktus, todėl jų nekartodama teisėjų kolegija konstatuoja, kad per 3 paskutinius metus paaiškėję faktai atskleidžia apelianto asmenines savybes (nesąžiningumą, neatsakingumą, priešingą tarnybos interesams veiklą – polinkį atskleisti tretiesiems informaciją apie policijos priemones, neteisėtai naudotis policijos duomenų bazėmis ir perduoti informaciją tretiesiems asmenims, polinkį padėti išvengti teisinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus ir pan.), kurios nesuderinamos su leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėjimu. Iš minėtų vien tik laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. užfiksuotų duomenų matyti, kad M. J. 11 kartų skambino asmenys, kurie dėl atitinkamų priežasčių (tarp jų girtumo) bijojo būti sustabdyti kitų policijos pareigūnų (ne M. J.), vairuodami transporto priemones, todėl skambindavo šiam pareigūnui (AVPK Akmenės PK VPS PB vyriausiajam patruliui), siekdami gauti jiems reikalingą informaciją, ar keliuose, kuriais jie nori važiuoti, nesilaikydami KET reikalavimų, nėra policijos rengiamų priemonių, o M. J. tokią informaciją suteikdavo, leisdavo važiuoti, dviem atvejais tarpininkavo, kad atitinkami asmenys išvengtų atsakomybės (2013 m. kovo 2 d. skambino dirbusiam policijos pareigūnui, prašydamas nestabdyti jam skambinusio asmens automobilio, 2013 m. balandžio 19 d. skambino dirbusiam policijos pareigūnui, prašydamas paleisti skambinusio asmens nurodytą sustabdyto automobilio vairuotoją). Be to, byloje nustatyta, kad M. J. neteisėtai teikė policijos duomenų bazių duomenis jam skambinusiems ir prašiusiems informacijos asmenims apie atitinkamų transporto priemonių priklausomumą, jų savininkus, adresus ir kt. (2013 m. rugpjūčio 28 d. ir 2013 m. spalio 27 d. atvejai). Liudytojai G. B., A. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje, be kita ko, parodė, kad M. J. dėl tokio pobūdžio savybių ir veiklos Akmenės gyventojų buvo vadinamas „Administratoriumi“. Iš SEK protokolo matyti, kad SEK nariai posėdyje susipažino su 2013 m. lapkričio 1 d. vaizdo ir garso įrašu, kuriame užfiksuotas galimo piniginio atlygio paėmimo iš vairuotojo už jo nenubaudimą ir šį faktą taip pat vertino kaip atskleidžiantį neigiamas apelianto savybes. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad net ir nevertinant apelianto asmeninių savybių pagal šį faktą, kitų pirmiau nurodytų faktų visuma atsakovui buvo pakankama taikyti VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo dalį M. J. atžvilgiu pagrindė išsamia ištirtų pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taisykles leistinų įrodymų visumos analize, taip pat teisės normomis, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti šią teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.

Dėl kitų aspektų, kuriais rėmėsi atsakovas ir iš dalies pirmosios instancijos teismas (pareiškėjų atsisakymo duoti parodymus ikiteisminiame tyrime bei pasitikrinti poligrafu) teisėjų kolegija pažymi, kad tokie duomenys yra tik papildoma informacija apie asmenį, o ne faktai, suteikiantys pagrindą taikyti VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas

pareiškėjo M. L. reikalavimus patenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas netinkami vertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas (ABTĮ 142 str. 1 d., 143 str.), todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad faktai, kuriais rėmėsi atsakovas, panaikindamas M. L. išduotą Leidimą „RN“ (M. L. 2013 m. spalio 27 d. M. L. įvykdė M. J. neteisėtą (gautą iš trečiojo asmens) prašymą pažiūrėti policijos duomenų bazėje kam priklauso valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdavė šią informaciją M. J., o šis trečiajam asmeniui; M. L. 2013 m. gruodžio 22 d. 2014 m. vasario 17 d. 2014 m. vasario 19 d. telefoniniai pokalbiai su E. K. dėl jo padaryto KET pažeidimo (greičio viršijimo); įtarimo pareiškimas ikiteisminiame tyrime pagal Nr. 86-1-01008-13 pagal BK 225 straipsnio 2 dalį) nėra pagrindas taikyti VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, nes nėra pakankami išvadoms, kad M. L. veiksmai yra priešingi Lietuvos valstybės interesams, kad jis yra neatsakingas, nesąžiningas ir nelojalus Lietuvos valstybei ir jos santvarkai. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, pažymi, kad naudojimasis policijos duomenų bazėmis yra reglamentuotas teisės aktais ir šie duomenys turi būti naudojami tik policijos veiklos tikslais. Iš leistinų byloje įrodymų (išslaptintų telefoninių pokalbių suvestinių) matyti, kad būtent M. L. 2013 m. spalio 27 d įvykdė M. J. prašymą pažiūrėti policijos duomenų bazėje duomenis apie jo nurodyto valstybinio numerio priklausomumą ir perdavė juos (automobilio valdytojo asmens duomenis, adresą ir kt.) M. J., o šis trečiajam tokios informacijos prašiusiam asmeniui. Vertinant šį faktą neturi esminės reikšmės ar tokius duomenis iš policijos duomenų bazės gavo pats M. L., ar per kitą asmenį, tačiau jo dalyvavimas neteisėtame policijos duomenų bazės duomenų panaudojime ir perdavime tretiesiems asmenims yra nustatytas. Pareiškėjo M. L. ir E. K. telefoniniuose pokalbiuose, užfiksuotuose BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka, atsispindi šio pareigūno bendravimas su KET pažeidusiu asmeniu, žadama jam atitinkama pagalba. Šie du atvejai, net ir nevertant VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto prasme 2013 m. lapkričio 1 d. fakto pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 86-1-01008-13 duomenis apie galimą piniginio atlygio paėmimą iš vairuotojo už nenubaudimą, paslapčių subjekto vadovui buvo pakankamas pagrindas abejonėms dėl šio pareigūno patikimumo darbui su įslaptinta informacija ir panaikinti jam išduotą Leidimą „RN“. Teisėjų kolegijos nuomone leistinų įrodymų visuma (įskaitant ir liudytojų parodymus) byloje yra nustatyta, kad atsakovas M. L. atžvilgiu pagrįstai taikė VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes turėjo pakankamą pagrindą išvadoms, jog šis pareigūnas neatsakingas, nesąžiningas, linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų ir dėl to kyla grėsmė įslaptintos informacijos saugumui. Ikiteisminio tyrimo baigtis, vertinant pareigūno asmenines savybes ne visada yra pakankamas pagrindas išvadoms, kad paslapčių subjektas nenustatė aplinkybių, kvalifikuojamų pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą patenkina ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priimtą pareiškėjo M. L. atžvilgiu, ir šioje bylos dalyje priima naują sprendimą – pareiškėjo M. L. skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą ir pareiškėjo M. L. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėIrmantas Jarukaitis