Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, vidurinio išsilavinimo, netekėjusiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, prašoma taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D., 2020-06-05 apie 14.00 val., per buto (duomenys neskelbtini), langą žemyn nuleido ant virvės pririštą maišą su jame esančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu objektu, ir siūbuodama virvę, ne mažiau nei 5 kartus maišu daužė į V. E. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), virtuvės langą ir tokiu būdu sugadino nedidelės vertės svetimą turtą -lango pavarą 169,40 Eur vertės.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė G. D..

Liudytoja A. M. parodė, kad V. E. yra jos mama. Mamai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kai jos mama, išvažiavo į Vokietiją, ją įgaliojo prižiūrėti butą. Pati ten negyvena, laikinai bute leidžia gyventi žmonėms. Tuo metu bute gyveno K. ir V. K.. Kiek jai žinoma, 2020 m. birželio mėnesio pradžioje, kaimynė, gyvenanti viršuje, pririšo su virve kibirą, į kibirą įdėjo kažką sunkaus ir nuleidus iš viršaus trankė į langą. Langas išlūžo, laikosi tik ant vieno kampo. Kad neiškristų langas turi būti pilnai uždarytas. Po šio įvykio K. K., kuri gyveno tuo metu bute, jai paskambino ir pasakė, kad kviečia meistrą, kuris įvertintų padarytą žalą. Kadangi jos mama užsienyje, tyrėja susiekė su ja. Mama materialinių pretenzijų nereiškia, todėl ji nesidomėjo, kiek gali kainuoti lango sutvarkymas. Šiai dienai, langas dar nėra sutvarkytas. Langas yra didelis, jo vertės nežino. V. K. kvietė meistrus, jis ir pateikė darbų sąmatą. Kas tame viršutiniame bute gyvena, nežino. Iš vaikystės atsimena, kad ten gyvena viena moteris, jos niekas neprižiūri. Ta moteris, kartais pašūkaudavo ar pašiukšlindavo. Šiuo metu mamos bute gyvena mergina, kuri dirba degalinėje, kaimynė, G. D., ateina pas ją ir piktu balsu jai priekaištauja, neša kažkokius raštelius. Bute nesaugu, todėl negali jo išnuomoti.

Liudytojas V. K. parodė, kad bute, esančiame pirmame aukšte, gyveno laikinai kartu su žmona ir dviem mažamečiais vaikais. Kaimynė, gyvenanti viršuje, antrame aukšte, dažnai vakarais arba naktimis triukšmaudavo, daužydavosi. Jie daug kartų kvietė policiją, tačiau policija atsakydavo, kad jie nieko negali padaryti, tik įspėti ir paprašyti daugiau netriukšmauti. Pareigūnai davė patarimą kreiptis raštu per e-policija. Visiems kaimynams buvo aišku, kad ta moteris, gyvenanti virš jo, gyvena viena, serga. Sugadintą langą rado, kai grįžo namo. Pats stiklas sveikas, neišmuštas, sugadintas lango rėmas, lyg išlaužtas. Lango apačia, kai atsiverčia, turėtų tvirtai laikytis, bet dabar „vaikšto“, nesilaiko. Kelis kartus kaimynė, gyventi virš jo, bandė išdaužti langą. Po pirmojo įvykio, 2020-06-05 atvažiavo policija ir ta moteris prisipažino, kad į maišą buvo įdėjusi plastikinį butelį su vandeniu ir juo daužė į langą. Antrą kartą jis buvo darbe, o jo žmona grįžusi namo, rado nukritusias gėles nuo palangės, langas buvo išlaužtas. Dėl šio įvykio davė parodymus policijoje. Šiuo metu, jis su šeima, ten nebegyvena. Kol jie gyveno, langas nebuvo tvarkytas, užsidarydavo tik pilnai, norint atidaryti lango viršų, lango apačia būdavo laisva. Pažymi, kad iki įvykio, langas buvo tvarkingas. Iš tyrėjo gavo prašymą surasti žmones, kurie užsiima langų remontu Surado įmonę, kuri remontuoja langus. Jis, liudytojas, viską pasakojo, ir jie pasakė, kad reikia pakeisti kažkokią lango dalį, surašė sąmatą, kiek tai kainuotų. Į butą meistrai nebuvo atvažiavę. Jis tą sąmatą pateikė į bylą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė, tvirtina savo parodymus.

2021-01-26 apklausoje liudytojas V. K. nurodė, kad 2020-06-05 apie 14.00 val., jis buvo virtuvėje. Išgirdo, kad kažkas trenkėsi į langą išorinėje pusėje. Pažiūrėjęs pamatė, kad už lango iš viršaus yra nuleista virvė, kurios gale yra pririštas žalios spalvos medžiaginis maišas. Matėsi, kad maiše yra kažkoks sunkus daiktas. Jis iš karto pagalvojo, kad tą virvę nuleido ir į lango stiklo paketą daužo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto. Maišas su sunkiu daiktu viduje į langą daužėsi ne mažiau 5 kartus. Langas buvo dalinai atvertoje padėtyje, tai yra viršus atidarytas, o apačia uždaryta. Po vieno smūgio stiklo paketo korpusas apačioje, dešinėje pusėje atšoko. Lango apačioje, dešinėje pusėje susidarė maždaug 15 cm ertmė. Stiklo paketo korpusas apačioje, kairėje pusėje liko uždarytas, prisispaudęs prie lango rėmo. Nuo to karto atvertus langą, tvirtinimo mechanizmas netvirtai prilaiko dešinę pusę apačioje, kliba, vos langą pajudinus, jis prasiveria apačioje. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus, parodė jiems langą. Pareigūnai nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą ir pabendravo su kaimyne. Grįžę pareigūnai pasakė, kad bute matė žalios spalvos medžiaginį maišą, kuriame buvo vienas ar du plastikiniai buteliai su vandeniu. Kaimynė pareigūnams pripažino, kad daužė maišu, kuriame buvo butelis ar buteliai pripildyti vandeniu į langą. Kaimynė pareigūnams pasiguodė, kad kaimynai su ja nebendrauja, kad jie, gyvenantys apačioje, apipila jos butą vandeniu. Pareigūnai patarė jiems rasti su kaimyne bendrą kalbą ir išvažiavo ( tomas1, b.l. 72-74).

Liudytoja O. M. parodė, kad G. D. yra jos sesuo. Ji, liudytoja, gyvena (duomenys neskelbtini). Seserį aplanko kartą ar du per mėnesį, kalbasi su ja telefonu. G. D. visada gyvena viena, būna ligos paūmėjimas, tuomet G. D. pašūkauja, patriukšmauja, ją nervina visi garsai. Mano, kad G. D. nereikėtų skirti stacionaraus gydymo Rokiškyje. Siūlo G. D. skirti socialinį darbuotoją, psichologą, kad su ja būtų, bendrautų, įkalbėtų vartoti vaistus. Mano, kad gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jai nepadės, ji nepasveiks.

Liudytoja J. G. parodė, kad G. D. yra jos sesuo. Mano, kad šiuo metu jai nereikalingas gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kai G. D. būna blogai, kviečia policiją, ir veža ją į Bangų gatvę gydytis, ar į Švėkšną. Pati ji, liudytoja, gyvena (duomenys neskelbtini). G. D. aplanko kas mėnesį, su ja kalbasi telefonu, todėl jau iš balso jaučia, kaip ji jaučiasi. Jos liga nepagydoma.

Liudytojas E. K. parodė, kad dirba Klaipėdos miesto PK nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. 2020-06-05 buvo gautas iškvietimas, kad kaimynė sugadino langą. Dirbo su kolege V. K.. Užėjo į nukentėjusiojo butą, į virtuvę. Virtuvės langas buvo pravertas, bet ne taip, kaip jis turėtų būti, kažkas sugadinta ir po palange buvo nukritusi gėlė, pribyrėję žemių. Pranešėjas nurodė, kad kaimynė iš viršaus sugadino langą. Užlipo į viršų pas kaimynę. Duris atidarė moteris, jos paklausė, ar ji ką nors darė. Moteris prisipažino. Pro durų plyšį matė žalios spalvos maišą, į kurį buvo įdėta kažkas panašus į butelius su vandeniu. Moteris pati sakė, kad buvo prisirišusi maišą su virve ir iš inercijos tas maišas daužėsi į langą. Paklausus kodėl taip pasielgė, moteris paaiškino, kad pas tą kaimyną, kuris iškvietė policiją, garsiai laksto vaikai, ir ji taip norėjo prisikviesti, kad ateitų pasikalbėti. Aiškino, kad santechnika jai genda nuo tų vaikų bėgiojimo. Matėsi, kad galimai moteris turėti psichikos sutrikimų. Langą bandė uždaryti, bet jis neužsidarė. Langas buvo paliktas ant mikro vėdinimo. Mano, kad moteris langą sugadino sekančiai: ant virvės prisirišusi tą žalią maišą iš antro aukšto leido jį į apačią, ir siūbuojant tą maišą, jis atsitrenkė į langą ir sugadino jį. Nebeveikė lango mechanizmas, negalima uždaryti lango. Nukentėjusiajam patarė rašyti pareiškimą per e-policiją, padaryti nuotraukas. Kaimynė į savo butą jų, pareigūnų, neįsileido. Stovėdami laiptinėje per durų tarpą matė tą maišą, tarpduryje su ja bendravo. Pro durų plyšį matė žalios spalvos maišą, o jo viduje, galimai, buvo butelis su vandeniu. Maišo neapžiūrėjo, nes į butą moteris jų neįsileido.

Liudytoja R. U. parodė, kad dirba Klaipėdos miesto PK, vyresnioji tyrėja. Atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus G. D. byloje. Buvo tiriamas 2020 m. birželio 5 d. įvykis dėl sugadintos lango pavaros. Nukentėjusioji el. paštu atsiuntė, o gal įgaliota atstovė parašė pareiškimą, tiksliai nepamena. Kreipėsi būtent dėl lango pavaros. Ikiteisminis pradėtas dėl birželio 5 d įvykio, kadangi tada ta lango pavara buvo pirmą kartą išlaužta, langas nesifiksuodavo. A. M. aiškino, kad visi kaimynai prašė moters gražiai elgtis, bet nepavyko, trūko kantrybė žmonėms. Gruodžio mėnesį kas antrą dieną tai su sriuba užpila, tai vėl į langą daužo, todėl nusprendė parašyti pareiškimą. Kreipėsi dėl pirmo įvykio birželio 5 d. V. K. buvo pateikęs vaizdo įrašą, iš kurio matyti kaip atrodo langas. Jis įrašą darė gruodžio mėnesį, nes jau nuo birželio mėnesio langas sugadintas. V. K. sakė, kad darė vaizdo įrašus, foto nuotraukas ir birželio 5 d. Jis žadėjo peržiūrėti savo galeriją, bet ankstesnius įrašus galimai panaikino, pateikė tik gruodžio mėnesio įrašus. Įrašą ji, liudytoja, apžiūrėjo, įrašas yra IBPS sistemoje. Gruodžio 22 d. jie eilinį kartą kvietė policiją, kad parodytų tą langą, kaip jie suprato, kad ji vėl, eilinį kartą, į langą daužė ir vėl atplėšė. Po birželio 5 d. langas nebeužsifiksuodavo ir vos jį pajudinus tas langas atsiverdavo ir viskas buvo numetama nuo palangės ant grindų. Buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata, kurioje nurodyta, kiek kainuoja lango pavara be keitimo darbų- 169 eurai. Bendravo su A. M., ji sakė, žala padaryta, pinigų sutvarkyti langui neturi. Langas iki šiol nėra sutvarkytas. Birželio 5 d. pareigūnai, kurie vyko, tarnybinių pranešimų nesurašė, tik vizualiai apžiūrėjo, surašė pranešimą, ką aptiko ir grįžę surašė į ataskaitų žiūryklę, kur išdėstė, ką jie matė, su kuo bendravo. V. K. akcentavo, kad langas pirmą kartą sugadintas buvo būtent birželio 5 d., dėl ko jis kvietė policijos pareigūnus.V. K. matė, kaip buvo daužoma su žaliu maišu, atvykę policijos pareigūnai ėjo pas G. D. į butą bendrauti, grįžę sakė, kad G. D. bute matė žalią maišą, kuriame buvo įdėtas „bambalis“ su vandeniu. Tada ir buvo sugadintas langas, jis nebesifiksavo, nuolatos atidarytas buvo. Gruodžio mėnesį langas nebuvo daugiau sugadintas. Tiesiog žmonės pavargo nuo tokios kaimynės, nuo tokių jos veiksmų, todėl ir kviesdavo policiją, kad su kaimyne kažką darytų. Bet langas sugadintas buvo būtent birželio mėnesio 5 d. Pareiškimą pildė pareigūnas M. K. pagal A. M. žodžius. Pareiškime kalbama apie birželio mėnesį, vėliau A. M. patikslino, kad pirmas lango pažeidimas buvo 2020 m. birželio mėn. Pareiškime data nurodyta nebuvo, paskui buvo konkrečiai apklausoje patikslinta. Pirminę medžiagą M. K. pradėjo rinkti, rinko tam tikrą laiko tarpą, kol nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą, paskui jau tikslino su pačia A. M.. Buvo trys iškvietimai dėl tų langų. V. K. akcentavo, kad būtent birželio mėnesį buvo sugadintas langas ir A. M. pirmą kartą buvo informuota apie sugadintą langą birželio mėnesį.

Iš 2021-01-25 protokolo – pareiškimo matyti, kad 2021-01-25 gautas A. M. pareiškimas dėl sugadinto lango mechanizmo, (duomenys neskelbtini), padaryta žala 169, 40 eur. Įtaria, kad sugadino kaimynė, gyvenanti bute (duomenys neskelbtini). Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ( tomas1, b.l. 1-3).

Iš elektroninių paslaugų portale gauto 2021-01-06 V. E.pranešimo, matyti, kad buvo sugadintas jai priklausančio buto lango mechanizmas, adresu (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad sugadino kaimynė, gyvenanti bute (duomenys neskelbtini). Padaryta 170 Eur turtinė žala (tomas 1, b. l. 4-8 ).

Iš 2020-06-05 11.08 val., policijos registruojamų įvykių registre užregistruoto V. K. pranešimo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, ką tik išdaužė langą. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pabendravo su V. K., kuris nurodė, kad kaimynė iš (duomenys neskelbtini)buto, kažką įsidėjusi į žalios spalvos maišą, ir, pririšusi jį prie virvės, bandė išdaužti langą. Bute, šalia lango, matėsi nukritusios gėlės, nes, kaip teigė V. K., nuo smūgio langas pats atsidarė. Policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini) buto duris atidarė G. D., kuri paaiškino, kad konfliktuoja su kaimynais dėl vaikų keliamo triukšmo, jų bėgiojimo, dėl to pas ją bute pradėjo gesti net santechnika. Paklausus apie įvykį dėl kaimyno lango, G. D. teigė, kad taip padarė tyčia, nes tokiais veiksmais ji nori prisišaukti kaimynus pasikalbėti. V. K. teigė, jog yra rašęs ne vieną pareiškimą, ir pareiškimą rašys per e-policija ir įkels visas nuotraukas ir vaizdo įrašus. Filmuota (tomas 1, b. l. 30-32 ).

Iš 2021-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatos Nr. 1, matyti, kad lango pavaros vertė 169,40 Eur (tomas 1, b. l. 9 ).

2021-01-18 V. E. įgaliojo visais klausimais, susijusiais dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), administracinėse ir baudžiamosiose bylose, ją atstovauti A. M. (tomas 1, b. l. 49 ).

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2021 m. birželio 11-liepos 5 d.) matyti, kad G. D. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos su progresuojančiu defektu), dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų. G. D. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (epizodinės su progresuojančiu defektu eiga), dėl ko negali suprasti savo veiksmų esmės, bei valdyti savo veiksmų. Su G. D. nerekomenduojama atlikti procesinių tyrimo veiksmų. G. D. šiuo metu rekomenduojame taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę-stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje-Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (tomas1, b. l. 156-160).

Ekspertizės aktui paaiškinti teisme apklausta ekspertė Laurina Šliožienė parodė, kad ji tvirtina surašytą ekspertizės aktą. Parodo, kad G. D. būsena šiuo metu itin bloga. Kelis mėnesius iki veikos padarymo, ji jau buvo visiškai nutraukusi gydymą. Po veikos padarymo, kelis kartus ji buvo gydyta ligoninėje su išreikštomis psichozėmis. Tarp stacionarinių gydymų ambulatoriškai nesigydė. Vieną kartą po įvykio praėjus maždaug mėnesiui, G. D. savo noru atsigulė gydymui, tačiau kitą kartą buvo paguldyta priverstinai, kaip kelianti grėsmę sau ir aplinkiniams. Ji yra priešiška gydymui, net yra tam tikrų kliedesinių interpretacijų, susijusių su gydymu. Dėl to ambulatorinis gydymas iš esmės nėra galimas, reikia stacionarinio gydymo. Moteris gyvena viena, tačiau sakė, kad seserys ją lanko, prižiūri. Su kaimynais viskas vyko kliedesiniame lygmenyje, ji viską suprato kitaip. Ji sakė, kad turėjo tikslą prisišaukti kaimynus iš kito namo, kad jiems iškviestų vaikų teises. Ekspertizės metu G. D. nurodė, kad nuleido maišą, nes ten klykė vaikai, vaikai rėkia naktimis,todėl ji įdėjo į maišą maišelį su vandeniu, nes jie paniškai bijo vandens, norėjo tuo atkreipti kitų dėmesį. Atsižvelgiant į tai, vienintelė rekomendacija, kad G. D. reikalingas stacionarinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Pažymi, kad yra faktiškai nepertraukiama ligos eiga ir G. D. būsena bloga, šiam žmogui reikalinga pagalba. Ji gyvena viena, yra labiau ar mažiau išreikštas paūmėjimas, bet tai yra nuolatinė būsena. Ilgas stacionarinis gydymas ir stebėjimas yra būtinas. Gydymas dažniausiai vyksta iki pusės metų, po to, jei reikia, jis yra tęsiamas, pagal jos būseną.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, todėl jais abejoti teismui pagrindo nėra. Liudytojas V. K. parodė, kad 2020-06-05 apie 14 val. buvo virtuvėje, ir išgirdo, kad kažkas trenkėsi į langą išorinėje pusėje. Pažiūrėjęs pamatė, kad už lango iš viršaus yra nuleista virvė, kurios gale yra pririštas žalios spalvos medžiaginis maišas, o maiše yra kažkoks sunkus daiktas. Jis pagalvojo, kad tą virvę nuleido ir į lango stiklo paketą daužo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto. Maišas su sunkiu daiktu viduje į langą daužėsi apie 5 kartus. Langas buvo dalinai atvertoje padėtyje, tai yra viršus atidarytas, o apačia uždaryta. Po vieno smūgio stiklo paketo korpusas apačioje, dešinėje pusėje atšoko. Lango apačioje, dešinėje pusėje susidarė maždaug 15 cm ertmė. Stiklo paketo korpusas apačioje, kairėje pusėje liko uždarytas, prisispaudęs prie lango rėmo. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus, parodė jiems langą. Pareigūnai nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą ir pabendravo su kaimyne. Grįžę pareigūnai pasakė, kad bute matė žalios spalvos medžiaginį maišą, kuriame buvo vienas ar du plastikiniai buteliai su vandeniu. Nors pagal liudytojo V. K. iškvietimą atvykę policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros protokolo nesurašė, tai užfiksavo 2020-06-05 policijos registruojamų įvykių registre, kuriame nurodyta, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pabendravo su V. K., kuris nurodė, kad kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, kažką įsidėjusi į žalios spalvos maišą, ir, pririšusi jį prie virvės, bandė išdaužti langą. Bute, šalia lango, matėsi nukritusios gėlės, nes, kaip teigė V. K., nuo smūgio langas pats atsidarė. (duomenys neskelbtini) buto kaimynė G. D. policijos pareigūnams paaiškino, kad konfliktuoja su kaimynais dėl vaikų keliamo triukšmo. Paklausus apie įvykį dėl kaimyno lango, G. D. teigė, kad taip padarė tyčia, nes tokiais veiksmais ji nori prisišaukti kaimynus pasikalbėti. Liudytojas E. K., policijos pareigūnas, parodė, kad 2020-06-05 atvykę pagal iškvietimą su kolege V. K. užėjo į nukentėjusiojo virtuvę matė, kad virtuvės langas pravertas, bet ne taip, kaip jis turėtų būti, tai yra sugadintas, po palange nukritusi gėlė, pribyrėję žemių. Pranešėjas nurodė, kad kaimynė iš viršaus sugadino langą. Užlipus į viršų pas kaimynę pro durų plyšį matė žalios spalvos maišą, į kurį buvo įdėta kažkas panašus į butelius su vandeniu. Moteris sakė, kad buvo prisirišusi maišą su virve ir tas maišas daužėsi į langą. Liudytoja R. U., ikiteisminio tyrimo tyrėja parodė, kad birželio 5 d. pareigūnai, kurie vyko pagal iškvietimą į vykio vietą, tarnybinių pranešimų nesurašė, apžiūrėjo įvykio vietą ir grįžę surašė į ataskaitų žiūryklę, kur išdėstė, ką jie matė, su kuo bendravo. Nurodė, kad tyrimo metu V. K. akcentavo, kad langas pirmą kartą sugadintas buvo būtent birželio 5 d., dėl ko jis kvietė policijos pareigūnus. V. K. matė, kaip buvo daužoma su žaliu maišu, atvykę policijos pareigūnai ėjo pas G. D. į butą pabendrauti, grįžę sakė, kad G. D. bute matė žalią maišą, kuriame buvo įdėtas „bambalis“ su vandeniu. Tada ir buvo sugadintas langas. Iš 2021-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatos Nr. 1, matyti, kad lango pavaros vertė 169,40 Eur (tomas 1, b. l. 9 ).

Teismas konstatuoja, kad G. D. būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Nustatyta, kad ji 2020-06-05 apie 14 val., per buto (duomenys neskelbtini), langą žemyn nuleido ant virvės pririštą maišą su jame esančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu objektu, ir siūbuodama virvę, ne mažiau nei 5 kartus maišu daužė į V. E. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), virtuvės langą ir tokiu būdu sugadino nedidelės vertės svetimą turtą- lango pavarą 169,40 Eur vertės.

G. D. įstatymo uždrausta veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Kaip matyti, G. D. jai inkriminuojamos veikos padarymo metu ir šiuo metu diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija (epizodinė su progresuojančiu defektu eiga), dėl kurio ji veikos padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų, adekvačiai suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Atsižvelgiant į tai, kad tiriamosios psichikos būsenoje stebima išreikšta psichozinė simptomatika su kritikos savo būsenai nebuvimu, ryškūs motyvaciniai mąstymo, emocijų bei valios sutrikimai, sutrikusi afekto, elgesio kontrolė, rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje– VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Ekspertizės aktui paaiškinti ir papildyti teisme apklausta ekspertė Laurina Šliožienė patvirtino psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas. Nurodė, kad G. D. yra būtina priverčiamoji medicininio poveikio priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kadangi ji kelia grėsmę sau ir aplinkiniams bei yra priešiška gydymui, vaistų nevartoja.

Priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį – padarytas baudžiamasis nusižengimas, į tai, kad G. D. ankščiau neteista, į ligos eigą, susirgimo sunkumą, į patologinę būklę, ekspertų išvadą, į tai, kad G. D. atsisako gydytis, nevartoja vaistų, daro išvadą, kad dėl psichikos sutrikimo reikia ją stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, nes nesigydydama ji gali būti pavojinga ir kelti grėsmę visuomenės saugumui. Dėl to jai reikia priverčiamojo gydymo. Teismo psichiatrė ekspertė L. Šliožienė rekomenduoja taikyti G. D. stacionarinį gydymą.

Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Tuo tarpu stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Kaip minėta, pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo.

Teisme apklaustos teismo psichiatrės ekspertės L.Šliožienės nuomone, ambulatorinis gydymas negalimas. Ekspertė nurodė, kad ji rekomenduoja stacionarinį gydymą, kadangi G. D. nesutinka gydytis, yra priešiška gydymui, nėra kritikos sau. Ji gyvena viena, jos būklė bloga, todėl būrinas stacionarinis gydymas.

G. D. artimi asmenys, seserys O. M. ir J. G., gyvena Klaipėdos rajone. G. D. viena gyvena savo bute Klaipėdoje. Seserys mano, kad G. D. nereikėtų skirti stacionaraus gydymo Rokiškyje, nurodo, kad G. D. reikėtų skirti socialinį darbuotoją, psichologą, kuris su ja būtų, bendrautų, įkalbėtų vartoti vaistus. Nors padaryta veika pagal pavojingumą yra švelniausia-baudžiamasis nusižengimas, tačiau atsižvelgiant į ekspertės išvadą, kitus byloje surinktus įrodymus, į tai, kad G. D. psichinė būsena yra pavojinga kitiems asmenims ir aplinkai, teismo manymu, nėra galimybės taikyti ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ši priemonė, stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, šiuo metu yra ne per griežta, proporcinga ir teisinga priemonė, nes G. D. visiškai nekritiška savo psichikos ligos atžvilgiu bei rizikos, susijusios su liga, atžvilgiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, du mėnesius iki veikos padarymo ambulatorinį gydymą savavališkai nutraukė, dabartinė jos būklė yra sunki, ligos eiga yra nepertraukiama ir progresuojanti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, G. D. perduodama stacionariniam stebėjimui ir gydymui bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šiuo metu G. D. viena gyvena (duomenys neskelbtini). Kitaip vertinti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas, neturint kitokių duomenų, pagrindo nėra. Todėl, atsižvelgiant į G. D. padarytos veikos pobūdį, susirgimo sunkumą, G. D. taikytina ekspertizės akte nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Esant minėtam susirgimui, būtinumui teikti G. D. efektyvią medicinos pagalbą bei atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, skirti kitokio stebėjimo sąlygas pagrindo nėra. Teismo nuomone, toks G. D. teisių suvaržymas yra proporcinga priemonė jos padarytos veikos pobūdžiui, psichikos sutrikimui ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai keliamam pavojui.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 392 straipsniu, baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi,

nutaria:

G. D., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje– VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.