Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-07-09 · Administracinė byla Nr. I-2553-473/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-07-09
Bylos Nr.
I-2553-473/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas, Violeta Balčytienė (pran.)
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Pareiškėjas
UAB „Pakrova“
Advokatai
Gintaras Dabkevičius
Kategorijos
  • 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2553-473/2008Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5, 74
Administracinės bylos kategorija 1.5(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui Antanui Butrimui, trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Vidui Jančiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Pakrova“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-07-05 sprendimą Nr. (04)-K3-240, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2007-09-05 sprendimą Nr. 69-211 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-03 sprendimą Nr. S-227 (7-234/2007).

Skunde (b. l. 48-54) ir patikslintame skunde (b. l. 3-9) nurodo bei teismo posėdyje pareiškėjos atstovas paaiškino, kad 2007-07-05 sprendimu Kauno apskrities VMĮ patvirtino 2007-04-27 patikrinimo aktą Nr. 17-07-10-11 ir nurodė sumokėti 92 180 Lt PVM, 27 822 Lt šio mokesčio baudų ir 5 570 Lt delspinigių. Šį sprendimą bendrovė apskundė VMĮ prie LR Finansų ministerijos ir 2007-09-26 gavo VMĮ 2007-09-05 sprendimą Nr. 69-211, kuriuo patvirtintas Inspekcijos 2007-07-05 sprendimas Nr. (04)-K3-21-240. Mokestinių ginčų Komisija prie LRV 2007-12-03 sprendimu Nr. S-227 (7-234/2007) patvirtino VMĮ sprendimą. Nesutinka su minėtais sprendimais, mano, kad jie nepagrįsti, nes prieštarauja Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo formuojamai administracinių bylų nagrinėjimo praktikai, galiojančioms teisės normoms. Teigia, kad remiantis LVAT suformuota praktika, prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra mokesčio mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai. Mokesčių mokėtojas turi įsigyti prekę ar paslaugą ir ją panaudoti PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti. Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t.y. tokie veiksniai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. UAB „Pakrova" patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių UAB „Pakrova" nebūtų gavusi. Mano, kad pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą, pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais. Mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti ne tai, kad prekių ankstesnė apyvarta nėra patvirtinta buhalterinės apskaitos dokumentais, ir ne tai, kad prekė yra neteisėtai patekusi į rinką, bet tai, kad nebuvo realaus prekių ar paslaugų teikimo kaip PVM objekto, t.y. parduodant prekes ar teikiant paslaugas nebuvo sukurta pridėtinė vertė, o tuo pačiu nėra minėtosios teisės į PVM atskaitą atsiradimo prielaidos. Aplinkybės, jog prekės neturi buhalterinės apskaitos dokumentų, gali būti reikšmingos kaip netiesioginiai įrodymai įrodinėjant aplinkybes, kad prekių apskritai nėra ir jos nebuvo patiektos. Tačiau realus prekių buvimas ar nebuvimas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ne vien į buhalterinės apskaitos dokumentų buvimą arba nebuvimą. Bendrovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad ateityje veikdamos UAB „Žirana" ir UAB „Asaplita" nesumokės mokesčių. Iki šiol VMI tinklapyje UAB „Žirana" ir UAB „Asaplita" nėra tarp juridinių asmenų, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų. Sudarant VMĮ ginčijamus sandorius bendrovei buvo žinoma, kad UAB „Žirana" ir UAB „Asaplita" yra veikiantys ūkio subjektai, įregistruoti ir veikiantys įstatymų nustatyta tvarka bei vykdantys savo mokestines prievoles. Be to, įsigytos prekės yra užpajamuotos ir naudojamos įmonės veikloje.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 84-88) nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad mokestinis ginčas šioje byloje kilęs dėl pareiškėjos teisės atskaityti 68 039 Lt PVM pagal 2006-09-28 UAB „Žirana" vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ZIR Nr. 0000011 bei 27 000 Lt PVM pagal 2006-07-28 UAB „Asaplita" vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AS Nr. 000231. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi pareiškėjo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą nuo 2006-07-12 iki 2006-12-31 patikrinimą nustatė, kad pareiškėjas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 ir 80 straipsnių nuostatas, nepagrįstai į 2006 m. liepos, rugsėjo mėn. PVM atskaitą įtraukė 27 000 Lt pirkimo PVM pagal 2006-07-28 UAB „Asaplita" vardu įformintą juridinės galios neturinčią PVM sąskaitą faktūrą AS Nr. 000231 ir 68039 Lt pirkimo PVM pagal 2006-09-28 UAB „Žirana" vardu įformintą juridinės galios neturinčią PVM sąskaitą faktūrą ZIR Nr. 0000011. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Asaplita" 2006 m. liepos mėn. pateiktoje PVM deklaracijoje pardavimo PVM nedeklaravo ir PVM į biudžetą nemokėjo. UAB „Asaplita" 2006-09-21 išregistruota iš PVM mokesčių mokėtojo registro Vilniaus apskrities VMI iniciatyva, kaip asmuo, nerandamas jo nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose. UAB „Asaplita" vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras pasirašęs asmuo direktorius P. M. yra asocialus asmuo (nedeklaruojantis gyvenamosios vietos, buvęs nakvynės namų gyventojas), buvo įregistruotas ir kitų bendrovių direktoriumi (UAB „Lintora", UAB „Digomas"), kurios išregistruotos iš PVM mokėtojų registro, įtrauktos į MOKSI bazę, kaip įmonės, kurios vykdė neteisėtą veiklą. Atliekant tyrimą patikrinimo metu Vilniaus VMĮ apklausus buvusius UAB „Asaplita" ir „Žirana“ darbuotojus buvo padaryta išvada, kad UAB „Žirana", kaip ūkio subjektas pakrovėjo nepardavė, o jos vardu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos operacijos vyko ne tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, t. y. ūkinės operacijos vyko ne tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų, be to, konstatuota, kad patikrinimo metu apmokėjimų nenustatyta nei UAB „Žirana" nei UAB „Asaplita". Inspekcija taip pat neleido pareiškėjui į PVM atskaitą įtraukti UAB „Asaplita" vardu 2006-07-28 PVM sąskaitoje faktūroje serija AS Nr. 000231 išskirto 27 000 Lt PVM. Patikrinimo metu apmokėjimų UAB „Asaplita" nenustatyta. Patikrinimui pareiškėjo direktorius nepateikė pakrovimo krano transportavimo, apmokėjimo dokumentų, įrenginio techninės dokumentacijos. Tikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Asaplita" nesumokėjo pardavimo PVM pagal bendrovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Inspekcija savo 2007-07-05 sprendime Nr. (04)-K3-240 nurodė, kad pareiškėjas kartu su pastabomis pateikė „Sampo" banko sąskaitos išrašo kopiją, kuriame nurodytas tarptautinis pinigų pervedimas, apmokant PVM sąskaitą faktūrą ZIR Nr. 0000011 bei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus su UAB „Asaplita" ir UAB „Žirana". Inspekcija taip pat įvertino ir pareiškėjo pateiktą ir įrenginio Europinės atitikties deklaraciją. Inspekcija konstatavo, kad ši deklaracija nelaikytina technine įrenginio dokumentacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 90-91) nurodo, kad palaiko atsakovės poziciją. Papildomai nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-10-27 nutartyje Nr. A1-355/2004 yra suformulavęs praktiką, kad mokesčių mokėtojas privalo imtis protingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Tai reiškia, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo žinoti, su kuo turi verslo santykius. Nežinant kas yra verslo partneriai, negalima imtis jokių priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui patikrinti. Mokesčių mokėtojas vykdydamas ūkines operacijas, turi rūpintis įrodymais, patvirtinančiais jo rūpestingus veiksmus. UAB "Pakrova" pateikusi UAB Žirana" ir UAB "Asaplita" vardu išrašytus apskaitos dokumentus nepateikė pagrįstų įrodymų, kad atvaizduotos ūkinės operacijos įvyko būtent tokiomis sąlygomis, kurios atspindėtos buhalteriniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2006-07-10 sudarė įrengimų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 009, su UAB „Asaplita", kuria UAB „Asaplita“ įsipareigojo parduoti kraną KC 5313 komplekte, turto kaina 150 000 Lt (MGK byla, I t., b. l. 15).

Pardavėjas UAB „Asaplita" pareiškėjui išrašė 2006-07-28 PVM sąskaitą faktūrą AS Nr. 000231, kurioje išskyrė 27 000 Lt PVM (MGK byla, I t., b. l. 135).

Pareiškėja 2006-09-28 sudarė įrengimų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 015 su UAB „Žirana", kuria UAB „Žirana“ įsipareigoja parduoti kaušinį pakrovėją Hyundai Radlader HL 780-3 serijos Nr. W0043 komplekte, turto kaina 377 998 Lt (MGK byla, I t., b. l. 22).

Pardavėjas UAB „Žirana“ pareiškėjui išrašė 2006-09-28 PVM sąskaitą faktūrą ŽIR Nr. 0000011, kurioje išskyrė 68 039 Lt PVM (MGK byla, I t., b. l. 136).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str. 1 d. į 2006 m. liepos, rugsėjo mėn. PVM atskaitą įtraukė 68 039 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Žirana" vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ZIR Nr. 0000011 ir 27 000 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Asaplita" vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AS Nr. 000231.

Teritorinis mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą nuo 2006-07-12 iki 2006-12-31 patikrinimą, nustatė, kad šie atskaitymai atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 ir 80 straipsnių nuostatas (MGK byla, I t., b. l. 105-120). Atsakovė pareiškėjo teisę į PVM atskaitą ginčija tuo, kad minėtos ūkinės operacijos įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta minėtų bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentuose. Pareiškėja nesutinka su tokia atsakovės pozicija, nurodydama, sandoriai yra realiai įvykę, todėl bendrovė įgijo teisę atskaityti PVM. Bendrovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad ateityje veikdamos UAB „Žirana" ir UAB „Asaplita" nesumokės PVM mokesčio.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – ir PVMĮ) (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija), kurio 58 str. 1 d. nustatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.

PVMĮ 64 str. 1 d. nurodyta, jog pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti (išskyrus kasos aparato kvitą, kuriame nurodytas pirkimo PVM įtraukiamas į PVM atskaitą laikantis šio straipsnio 3 dalies nuostatų). Turimame apskaitos dokumente ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, o šio dokumento blankas turi būti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti teisės aktų reikalavimus, keliamus šiam blankui.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004-10-27 nutartyje (administracinė byla Nr. A1-355/2004) konstatavo, kad įstatyme įtvirtinta prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti (realūs prekės įsigijimo ir realizavimo veiksmai) išreiškia visą PVM sistemos esmę - su įsigyta preke sukūrus pridėtinę vertę ir ją realizavus sumokamas pridėtinės vertės mokestis, o mokestis, kurį mokesčio mokėtojas sumokėjo įsigydamas prekes ar paslaugas, reikalingas pridėtinei vertei sukurti, gali būti atskaitomas, ir būtent šias aplinkybes turi patvirtinti įstatyme minimos PVM sąskaitos faktūros. Aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tačiau ta aplinkybė, kad mokesčių mokėtojo turimoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyti ar neteisingai nurodyti visi formalieji rekvizitai, dar pati savaime nepaneigia teisės į PVM atskaitą, jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, kad įvyko būtent tokio turinio ūkinė operacija, kuri atsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose.

LVAT 2004-10-27 nutartyje išaiškino, kad mokesčių mokėtojas privalo imtis protingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Iš to darytina išvada, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas pirmiausia privalo žinoti, su kuo jis turi verslo santykius. Nežinant, kas yra verslo partneriai, negalima imtis jokių priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui patikrinti.

Dėl UAB „Žirana" vardu išrašytoje 2006-09-28 PVM sąskaitoje – faktūroje išskirto PVM.

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas į PVM atskaitą įtraukė UAB „Žirana" vardu išrašytoje 2006-09-28 PVM sąskaitoje faktūroje ZIR Nr. 0000011 išskirtą 68039 Lt PVM.

Byloje pateikta 2006-09-28 įrengimų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 015, sudaryta tarp UAB „Žirana" (pardavėjas) ir pareiškėjo (pirkėjas) patvirtina, kad pardavėjas įsipareigojo parduoti kaušinį pakrovėją Hyundai Radlader HL 780-3 serijos Nr. W0043 komplekte. Byloje nustatyta, kad UAB „Zirana" kaušinio pakrovėjo įsigijimą įformino iš UAB „Asaplita" pagal 2006-07-31 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AS Nr. 000238 už 436600 Lt (iš jų 66 600 Lt PVM), kurioje nurodytas PVM sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo - P. M..

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Asaplita" 2006 m. liepos mėn. pateiktoje PVM deklaracijoje pardavimo PVM nedeklaravo ir PVM į biudžetą nemokėjo. UAB „Asaplita" 2006-09-21 išregistruota iš PVM mokesčių mokėtojo registro Vilniaus apskrities VMĮ iniciatyva kaip asmuo, nerandamas jo nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose. Taip pat nustatyta, kad UAB „Asaplita" vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras pasirašęs asmuo direktorius P. M., Sodra duomenimis, UAB „Asaplita" vadovu buvo nuo 2006-06-07 iki 2006-08-16, P. M. yra asocialus asmuo. Atliekant tyrimą UAB „Zirana" patikrinimo metu mokesčių administratorius apklausė buvusį UAB „Asaplita" direktorių R. C., kuris nurodė, kad jo vadovavimo metu nuo 2002-02-14 iki 2006-05-27 UAB „Asaplita" nebuvo įsigijusi jokios brangios technikos, be to, nurodė, kad įmonę pardavė dėl sunkios veiklos, akcijų pirkėją P. M. rado per skelbimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius taip pat apklausė UAB „Žirana" vadybininką J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (MGK byla, II t., b. l. 53-54), kuris nurodė, kad bendrovės vardu buvo parduotas kaušinis pakrovėjas ir tepalas UAB „Pakrova". Taip pat nurodė, kad iš direktoriaus A. D. žino, kad UAB „Žirana" minėtą pakrovėją įsigijo iš UAB „Asaplita". Žino, kad A. D. su UAB „Pakrova" sutarė, kad UAB „Žirana" gaus tik atlygį už tarpininkavimą apie 9000 Lt. Taip pat apie UAB „Žirana" nurodė, kad Vilniaus mieste ji buvo nupirkta, tačiau Vilniaus mieste buveinės nėra, čia veikla nevykdoma. UAB „Žirana" direktorius A. D. VMĮ teiktame paaiškinime (MGK byla, II t., b. l. 56) nurodė, kad kaušinis pakrovėjas buvo įsigytas iš UAB „Asaplita" ir parduotas UAB „Pakrova". Su UAB „Asaplita" atstovais susitiko prie Palemono, apžiūrėjo traktorių ir internete radęs UAB „Pakrova" skelbimą susisiekė su pirkėju ir sutarė, kad kai UAB „Asaplita" bus sumokėti pinigai, gaus apie 9000 Lt už tarpininkavimą. Byloje nustatyta, kad pagal 2006-09-28 UAB „Žirana" vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ZIR Nr. 0000011 įformintas kaušinio pakrovėjo įsigijimas už 446 037 Lt, 2006-10-31 datai pareiškėjo apmokėjimų nėra, patikrinimo metu nebuvo pateikti įrengimų techniniai pasai, patikros dokumentai, leidimai. Taip pat byloje nustatyta, 2006-12-04 UAB „Žirana" pateikė patikslintą PVM deklaraciją, t. y. patikslino PVM atskaitą, susijusią su prekių tiekėju UAB „Asaplita", kuri patvirtina, kad sandoris su UAB „Asaplita" neįvyko.

Vertindamas bylos rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog UAB „Žirana" buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo naudojami tik formaliai, siekiant mokestinės naudos. Todėl pareiškėja UAB „Žirana" vardu išrašytos 2006-09-28 PVM sąskaitoje faktūros pagrindu išskirto 68 039 Lt PVM neturėjo teisės įtraukti į 2006 m. liepos, rugsėjo mėn. PVM atskaitą.

Dėl UAB „Asaplita" vardu išrašytoje 2006-07-28 PVM sąskaitoje – faktūroje išskirto PVM.

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas į PVM atskaitą įtraukė UAB „Asaplita" vardu išrašytoje 2006-07-28 PVM sąskaitoje faktūroje AS Nr. 000231 išskirtą 27 000 Lt PVM.

Pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą UAB „Asaplita" įformintas pakrovimo krano KC 5313 (177 000 Lt) pardavimas. Mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo metu apmokėjimų už įsigytą kraną UAB „Asaplita" nenustatyta. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje taip pat pripažino, kad šie mokėjimai nėra įvykdyti iki šiol. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Asaplita" 2006 m. liepos mėn. pateiktoje PVM deklaracijoje pardavimo PVM nedeklaravo ir tuo pačiu nesumokėjo (2006-09-21 išregistruota iš PVM mokėtojų registro). Patikrinimo metu įvertinę surinktą informaciją UAB „Asaplita" atžvilgiu, mokesčių administratorius nustatė, kad neteisėtai buvo naudojami UAB „Asaplita" vardu išrašyti dokumentai ir juose nurodyti rekvizitai bei šios bendrovės antspaudas. Mokesčių administratoriui patikrinus pareiškėjo nuomojamas patalpas nustatyta, kad jos teritorijoje yra pakrovimo kranas. Tačiau atliekant patikrinimą pareiškėja nepateikė pakrovimo krano transportavimo, apmokėjimo dokumentų, įrenginio techninės dokumentacijos.

Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkines operacijas, t. y. neįrodė, kad minėtų bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo naudojami tik formaliai. Taigi, darytina išvada, kad UAB „Asaplita" išrašytos 2006-07-28 PVM sąskaitos faktūros AS Nr. 000231 pagrindu išskirtų 27 000 Lt PVM, bendrovė neturėjo teisės įtraukti į 2006 m. liepos, rugsėjo mėn. PVM atskaitą.

PVMĮ įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustačius, jog PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltes formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Teismas, remdamasis nurodytais motyvais, daro išvadą, kad teritorinis mokesčių administratorius pagrįstai, vadovaudamasi PVMĮ 123 str. 2 d., pareiškėjai papildomai apskaičiavo 27 822 Lt PVM, paskyrė vidutinio dydžio (30 proc.) 27 822 Lt PVM baudą ir pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apskaičiavo 5 570 Lt PVM delspinigių, o centrinis mokesčių administratorius bei Mokestinių ginčų komisija savo sprendimais tai patvirtino.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-07-05 sprendimas Nr. (04)-K3-240, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2007-09-05 sprendimas Nr. 69-211 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-03 sprendimas Nr. S-227 (7-234/2007) yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Pakrova“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėVeslava RuskanAudrius Bakaveckas