- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e1-2606-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33923-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- R. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, vykdo individualią veiklą, teistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Č. 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 23.35 val. A. Kriščiukaičio g., ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0370, metrologinės patikros Nr. 1302245, nustatytas 2,16 promilių neblaivumas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 67-69), kad 2019 m. vasarą, birželio mėnesį, įsigijo, automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos (sidabrinės) spalvos, tačiau „Regitroje“ jį užregistravo savo tėvo E. Č. vardu. Minėtu automobiliu tėvas E. Č. nesinaudojo. Automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo prašymu vairuodavo jo bendradarbis. 2020 m. rugpjūčio 22 d., šeštadienį, vakare vartojo alų. 2020 m. rugpjūčio 23 d. visą dieną taip pat vartojo alų. Vakare, apie 23.00 val., jam būtinai reikėjo nuvažiuoti į Jotvingių g. pas draugą pasikalbėti dėl darbo, todėl nuo namų, tai yra nuo (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliu važiavo vienas. A. Kriščiukaičio gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams kilo įtarimų, kad jis neblaivus, todėl paprašė pasitikrinti girtumą. Alkotesteriu jam buvo nustatytas girtumas, pirmą kartą – 2,18 promilių, o antrą kartą – 2,16 promilių. Su šiais patikrinimo rezultatais jis sutiko ir pasirašė. Nuoširdžiai gailisi vairavęs girtas. Jo sutuoktinė E. Č. (duomenys neskelbtini) mirė, vienas augina ir prižiūri du mažamečius vaikus, sūnus E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu gyvenantis tėtis E. Č. yra neįgalus, jam amputuota dešinė koja. Todėl prašo jam neskirti bausmės, susijusios su laisvės apribojimu, nes vienas prižiūri du mažamečius vaikus ir globoja išsiskyrusį neįgalų tėvą, kuriuo daugiau nėra kam pasirūpinti.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. S. parodė (b. l. 57-59), kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. dirbant ekipaže radijo šaukiniu „1887“ kartu su būrio vadu P. M. ir vyriausiąja patrule R. K. bei vykdant policinę priemonę tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 23.35 val. A. Kriščiukaičio g., ties pastatu Nr. 1, sustabdė automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Priėjus prie sustojusio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairavo vyras, kuris prisistatė R. Č., daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Vairuotojo paprašė patikrinimui pateikti dokumentus, jis nepateikė asmens dokumento, tik automobilio registracijos liudijimą. Bendraujant su vairuotoju akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojo paklausus kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, pastarasis atsakė, kad „nevartojo“. Patikrinus policijos duomenų bazėje R. Č. asmens duomenis ir nuotrauką, ji visiškai atitiko vyro, kuris vairavo automobilį, išvaizdą. Jiems vairuotojo paklausus apie kitus jo asmens duomenis, jis atsakė teisingai, tokiu būdu įsitikino įsitikino, jog tai R. Č.. R. Č. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą bei paaiškinta apie atsisakymo tikrintis teisinius padarinius. R. Č. sutikus, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0370, metrologinės patikros Nr. 1302245, patikrintas jo neblaivumas ir nustatytas 2,18 promilių neblaivumas. Praėjus 15 min. antrą kartą patikrinus jo neblaivumą, alkoholio matuokliu nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. R. Č. neneigė vairavęs automobilį. R. Č. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tiksliau jam atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. Č. parodė (b. l. 52-54), kad jis gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini, Kaune. Kartu su juo gyvena vienintelis jo sūnus R. Č. su dvejais mažamečiais vaikais. R. Č. daugiau kaip 5 metus yra našlys, vienas augina ir prižiūri du sūnus. Prieš du mėnesius E. Č. virš kelio amputuota dešinė koja, tapo neįgaliu. Jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir šiuo metu jį globoja sūnus R. Č.. Prieš metus laiko sūnus R. Č. sau pirko automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jis savo vardu jo nenorėjo užregistruoti, nes, kaip žino, R. Č. buvo 3 metams atimta teisė vairuoti. Todėl R. Č. jo, t. y. E. Č., paprašė, kad jis minėtą automobilį „Regitroje“ užregistruotų savo vardu, ką ir padarė. Sūnus R. Č. minėto automobilio nevairavo, vairuodavo jo bendradarbiai, nes jiems automobilis buvo labai reikalingas vežioti statybiniams įrankiams. Kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. sūnus R. Č. girtas vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nežinojo, pats R. Č. jam pasakė tik po įvykio. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepriklauso jam, tai yra jis jo nepirko, už jį pinigų nemokėjo ir juo nesinaudojo. Pretenzijų dėl minėto automobilio konfiskavimo neturės.
2020 m. rugpjūčio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (b. l. 16-33), kad A. Kriščiukaičio g. 1, Kaune, apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po apžiūros paimtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelis, automobilio registracijos liudijimas Nr. 550892.
2020 m. rugpjūčio 23 d. R. Č. neblaivumo nustatymo akte bei alkotesterio kvituose (b. l. 42-43) užfiksuota, kad neblaivumo patikros alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0370, metrologinės patikros Nr. 1302245 (b. l. 44), 2020 m. rugpjūčio 23 d. 23.37 val. nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, 2020 m. rugpjūčio 23 d. 23.52 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas.
Remiantis informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (b. l. 45), nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra E. Č..
VšĮ „Emprekis“ pažymoje (b. l. 46) nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „VW Passat“, 2001 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 1710 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad R. Č. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai sertifikuotu alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, tai yra daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis suvokė, kad sėda už vairo neblaivus, kadangi už vairo sėdo tą pačią dieną ilgą laiką vartojęs alkoholinius gėrimus. Už vairo sėdo nesant jokios būtinybės, be to, R. Č. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau teistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 89-92). Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 96), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 99). Užsiima individualia veikla (b. l. 83). Vairavo neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones – ši teisė iš kaltinamojo jau buvo atimta ankstesniu nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokuroro siūloma arešto bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį R. Č. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Č. su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu sutiko (b. l. 106-107).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktuose, t. y. įpareigojimą pradėti dirbti arba tęsti darbą, įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.
Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės apžeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, R. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą bei aukščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Nustačius, kad R. Č. automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.
Byloje neginčytinai įrodyta, jog R. Č. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl, siekiant užtikrinti bausmės tikslus, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam neturint teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu negalės įgyti teisės vairuoti kelių transporto priemones.
Teismų praktikoje pabrėžiama, jog vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. R. Č. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Jo naudojantis kelių transporto priemone padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kadangi R. Č. vairavo, kai jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. Č. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 4 dalis).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. Č. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jo šeimos nario – tėvo E. Č. vardu registruotą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 45), kuris faktiškai priklauso ir buvo nusipirktas kaltinamojo R. Č., todėl automobilis konfiskuotinas.
Kaltinamajam R. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. Č. priklausantį turtą – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), (b. l. 47-49) t. y. procesinė prievartos priemonė, paliktina galioti iki konfiskacijos vykdymo pradžios.
Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos medžiagos (b. l. 36), perduotinas automobilio konfiskaciją vykdančiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, atidėti kaltinamajam R. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam R. Č. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:
- pradėti dirbti arba tęsti darbą;
- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti kaltinamajam R. Č. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
- konfiskuoti E. Č. vardu registruotą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).
Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones R. Č. atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. Č. turtui – automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją, panaikinti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės bylos nagrinėjimui – automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje voke, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskaciją vykdančiai institucijai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.