Vilniaus apygardos teismo nutartis

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino 2014 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, vikšrinio traktoriaus DT-75 pirkimo-pardavimo sutartimi; priteisė ieškovui iš atsakovo 1 737,72 Eur, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 204,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmiausia teismas nurodė, kad nors atsakovas suabejojo transporto priemonės registracijos liudijimo tikrumu, teismas nevertina transporto priemonės registracijos liudijimo tikrumo ir nenustatinėja, ar registracijos liudijimas buvo klastojamas, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas laikė, kad transporto priemonės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis, kadangi nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.Teismas konstatavo, jog viena iš esminių aplinkybių vertinant, kokia sutartis buvo sudaryta, yra ta, kad paskolos sutartis realiai buvo sudaryta 2014 m. spalio pabaigoje, t. y. po to, kai 2014 m. spalio 24 d. atsakovas gavo trumpąją žinutę su traktoriaus duomenimis ir pardavėjo (paskolos davėjo) rekvizitais. Iš liudytojų parodymų, kurie neprieštarauja byloje esančiam nutarimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, teismas nustatė, kad traktorius atsakovui faktiškai buvo nugabentas 2014 m. rugsėjo mėnesį. Tą patį mėnesį traktorių apžiūrėjo atsakovo specialistai – O. K. ir V. D., kurie informavo atsakovą apie prastą traktoriaus techninę būklę. V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prasta traktoriaus būklė buvo matyti iš karto, vos pažvelgus į transporto priemonę. Atsakovas, netgi gavęs šių specialistų išvadas, 2014 m. spalio mėnesį vis tiek sudarė „paskolos sutartį“ (o ne, pavyzdžiui, nurodė, kad tokios būklės traktorius jam yra nereikalingas), kurią perdavė ieškovui. Be to, kaip pažymėjo atsakovas, 2014 m. lapkričio mėnesį jis vis dar ieškojo būdų kaip nebrangiai būtų galima traktorių pataisyti. Taigi, atsakovo teiginiai, jog jis nesudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, o siekė sudaryti preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį, siekdamas įvertinti transporto priemonės būklę, teismo vertinimu, laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais faktiniam atsakovo elgesiui.Teismas kritiškai vertino atsakovo paaiškinimą 2015 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu, kad dar spalio mėnesį jis informavo ieškovą apie prastą traktoriaus būklę. Spalio mėnesį buvo realiai sudaryta paskolos sutartis, vadinasi, atsakovas, žinodamas apie traktoriaus būklę, vis tiek prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus. Be to, atsakovas yra nenuoseklus, kadangi teismo posėdžio 2015 m. rugsėjo 7 d. metu atsakovas teigė, kad 2014 m. lapkričio mėnesį traktorių jis vis dar turėjo ir tikėjosi rasti būdų jį nebrangiai pataisyti.Nors liudytojas O. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sakė jam, kad ketina šį traktorių pirkti, tačiau liudytojai M. K. ir A. G. parodė, kad atsakovas neminėjo, kad traktorių ketina dar patikrinti, tik minėjo, kad šiuo metu neturi pinigų, todėl neatsiskaito. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė ir jų neginčijo. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-516/2004).Teismas konstatavo, kad iš byloje esančios medžiagos bei liudytojų parodymų matyti, kad šalys taip pat nesitarė, per kurį laiką sudarys kitą sutartį, juo labiau nesitarė dėl būsimos sutarties sąlygų. Priešingai, atsakovas nurodė, kad šiuo metu neturi pinigų atsiskaityti už traktorių, todėl ieškovas paprašė surašyti „paskolos raštelį“. Tai patvirtino ir atsakovas. Taigi, bylos medžiaga nenustatyta, kad šalys sudarinėjo preliminarią vikšrinio traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį.Nors M. M. teigė, kad jis parengė tokią sutartį, pagal kurią buvo numatyta, jog turi teisę grąžinti traktorių, o būtent: „paskolos davėjas turi teisę grąžinti, o paskolos gavėjas privalo priimti grąžinamą paskolą prieš nustatytą terminą“ (5.1. punktas), o „paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjui traktorių DT-75, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 000 Lt, o paskolos gavėjas suteiktą paskolą priima“. Teismas šiuos atsakovo paaiškinimus atmetė kaip prieštaraujančius teismo nustatytoms aplinkybėms, o būtent, pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. lapkričio mėnesį žinojo, kad traktorius yra prastos būklės, bet vis dar tikėjosi jį sutaisyti, be to, sutartį sudarė jau turėdamas dviejų specialistų išvadas, kad traktorius yra prastos būklės.Sutarties 5 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti „visą paskolos sumą su palūkanomis“ iki 2014 m. spalio 30 dienos šioje sutartyje nustatyta tvarka.; 5.1 punktas numato, kad paskolos gavėjas turi teisę grąžinti, o paskolos davėjas privalo priimti grąžinamą paskolą prieš nustatytą terminą. Teismas sprendė, kad vertinant vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo žmogaus standartais, minėtas sutarties punktas akivaizdžiai kalba apie pinigus, kuriuos atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovui iki 2014 m. spalio 30 dienos, o ne apie traktorių, kurį jis turi teisę grąžinti iki 2014 m. spalio 30 d.Liudytojai A. G., M. K., V. D., O. K. patvirtino, jog atsakovui traktorius buvo reikalingas konkrečiam darbui – stiklo smulkinimo darbams – atlikti, todėl traktoriaus būklė iš esmės atsakovui buvo nesvarbi.Nors atsakovo M. M. atstovė taip pat teigė, kad ieškovas 2014 m. lapkričio mėnesį apdraudęs transporto priemonę elgėsi kaip jos savininkas, taigi 2014 m. lapkričio mėnesį nelaikė, kad traktorius yra parduotas atsakovui, teismas šį atsakovo atstovės argumentą atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas pašalinti netikslumus, kilusius dėl traktoriaus duomenų ištaisymo, pateikė prašymą Trakų rajono savivaldybės administracijai. Tam, kad būtų pakeisti duomenys, kreipiantis reikalinga pateikti ir transporto priemonės civilinės atsakomybės liudijimą. Iš civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad transporto priemonė apdrausta vienam mėnesiui. Anot teismo, iš šių atsakovo veiksmų negalima daryti išvados, kad jis elgėsi kaip transporto priemonės savininkas.Taigi teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, pagal kuriuos ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui traktorių, o atsakovas įsipareigojo už jį sumokėti 6 000 Lt (1 737,72 Eur) iki 2014 m. spalio 30 d.Spręsdamas atsakovo prašymą atmesti ieškovo reikalavimą pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismas pažymėjo, kad atsakovas, turėdamas dviejų patikimų specialistų išvadas, kad traktorius yra prastos techninės būklės, vis tiek pats surašė ir perdavė ieškovui paskolos sutartį, pagal kurią, įvertinus tikruosius šalių ketinimus, atsakovui buvo perduotas traktorius, o atsakovas įsipareigojo už jį sumokėti 6 000 Lt ieškovui.Be to, liudytojai A. G., M. K., V. D., O. K. patvirtino, kad atsakovui traktorius buvo reikalingas konkrečiam darbui – stiklo smulkinimo darbams atlikti. Liudytojas A. G. patvirtino, kad minėtą traktorių matė dirbantį keletą kartų. Be to, tarp šalių suderėta kaina – 6 000 Lt, ieškovo teigimu, yra artima sumai, kurią galima gauti minėtą traktorių pridavus į metalo laužą. Šį faktą patvirtino ir liudytojas A. G., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas norėjo kuo skubiau įsigyti minėtą traktorių, o vėliau pats žadėjo jį už tą pačią sumą priduoti į metalo laužą. Teismas nurodė, kad byloje esantys dokumentai: 2015 m. birželio 9 d. vibracijos tyrimo protokolas Nr. F-V-48, 2015 m. birželio 9 d. akustinio triukšmo tyrimo protokolas Nr. F-T-164, kuriuose nurodoma, jog traktorius neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų, nenurodo traktoriaus būklės paskolos sutarties pasirašymo dienai, t. y. 2014 m. spalio mėn., todėl jais byloje nesiremiama.Taigi, teismas sprendė, kad atsakovui sutarties pasirašymo dieną (2014 m. spalio pabaiga) traktoriaus būklė buvo žinoma, jis suprato ir galėjo suprasti, kokios būklės ir kokios kokybės traktorių perka, tačiau jis vis tiek sutartį pasirašė tuo prisiimdamas įsipareigojimą atsiskaityti su ieškovu, pervedant jam 1 737,72 Eur (6 000 Lt). Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti šio atsakovo prašymo.

Atsakovas M. M. apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašo priimti naujus įrodymus – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ir skirti byloje ekspertizę, pavedant ekspertui atsakyti į klausimus, ar vikšrinis traktorius DT-75 turi trūkumų (kokių) ir, ar esant šiems trūkumams, galima šios transporto priemonės registracija ir eksploatacija. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismo išvada dėl sutarties sudarymo laiko padaryta remiantis klaidingai nustatytomis faktinėmis aplinkybės. Teismo nurodyta trumpoji žinutė buvo gauta ne 2014 m. spalio 24 d., o 2014 m. rugpjūčio 24 d., ką patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Taigi, teismui nurodžius, kad jo konstatuotos aplinkybės apie sutarties pasirašymo laiką buvo esminės kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius santykius, akivaizdu, kad įsivėlus aiškiai klaidai dėl minėtos žinutės gavimo laiko, šalių tarpusavio santykių kvalifikavimas buvo pagrįstas neteisingomis prielaidomis, o atsakovo faktinis elgesys neprieštarauja jo nurodytoms aplinkybėms, kad traktorių jis priėmė turėdamas tikslą įsitikinti, ar verta jį pirkti.Pats rašytinis sutarties tekstas paneigia pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą ir jam prieštarauja, todėl darytina išvada, kad šalys siekė sudaryti skirtingas sutartis ir jų bendra valia ginčo atveju nebuvo suderinta, t. y. sutartis nebuvo sudaryta. Tai pagrindžia atsakovo teisme išsakytą poziciją, kad jie tik preliminariai susitarė dėl galimo minėtos transporto priemonės pirkimo.Ieškovas perdavė atsakovui ginčo objektą, negalėdamas patvirtinti savo nuosavybės teisės į jį. Byloje nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui buvo išduotas tik 2014 m. spalio 22 d. Be to, byloje nustatyta, kad perdavus transporto priemonę atsakovui, jam nebuvo perduotas ir transporto priemonės registracijos liudijimas. Šios aplinkybės, atsakovo vertinimu, liudija tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis 2014 m. rugpjūčio 27 d. nebuvo ir negalėjo būti sudaryta. Transporto priemonės pirkimas, nereikalaujant perduoti transporto priemonės dokumentų, prieštarautų elementariems protingumo standartams.Tai, kad nuosavybės teisės atsakovui nebuvo perduotos kartu su pačiu daiktu, liudija ir ta aplinkybė, kad atsakovas 2014 m. lapkričio 12 d. apdraudė minėtą transporto priemonę civilinės atsakomybės draudimu ir kreipėsi dėl registro duomenų pakeitimo, o būtent, įregistravo savo nuosavybės teisę į nurodytą transporto priemonę. Teismas sprendime nurodė, kad transporto priemonės registracijos liudijimą laiko galiojančiu, kadangi jis nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tuo pačiu teismas laikė tikrovės neatitinkančia aplinkybę, ką šį registracija reiškia, t. y. kad transporto priemonės savininkas 2014 m. lapkričio 12 d. yra ieškovas. CK 6.309 straipsnio 1 dalies nuostata šiuo atveju nėra taikytina, nes dėl objekto specifikos teisėtas transporto priemonės valdymas yra galimas tik perduodant transporto priemonės dokumentus.Kadangi atsakovas apie transporto priemonės trūkumus, neleidžiančius jo eksploatuoti, sužinojo tik po sutarties pasirašymo, teismo išvados, kad atsakovas sutartį pasirašė jau žinodamas apie transporto priemonės defektus ir dėl šios priežasties jo teisės negali būti ginamos, yra atmestinos.Į klausimą, ar transporto priemonė tinkama eksploatacijai, gali atsakyti tik specialistas, todėl atsakovas teikė teismui prašymą skirti byloje ekspertizę, tačiau teismas jį atmetė, atsakovo nuomone, nepagrįstai. Liudytojui D. K. parodžius, kad jis registruodamas ginčo transporto priemonę nesutikrino jos duomenų ir neatliko jos apžiūros, ir nesant kitų duomenų apie tai, kad traktorius tinkamas eksploatuoti, turėjo būti pakartotinai svarstomas atsakovo prašymas dėl ekspertizės skyrimo, o ne apie specialaus objekto tinkamumą eksploatuoti sprendžiama iš fakto, kad jis gali važiuoti. Atsakovas buvo teismui nurodęs, kad siekdamas pateikti teismui įrodymus, jog traktorius yra netinkamas eksploatacijai, bandė atlikti traktoriaus techninę apžiūrą, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta, nes jis negalėjo pateikti traktoriaus dokumentų, ir traktorių apžiūrėjęs specialistas negalėjo rasti traktoriaus identifikacinio numerio. Tiek pagal Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 27 punkto, tiek pagal Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro nuostatų 33.2. punkto reikalavimus, traktorių, kurio identifikacinis numeris sugadintas arba suklastotas, atsisakoma registruoti. Neregistruotas traktorius negali būti eksploatuojamas, todėl teismo išvada, kad atsakovas nusipirko tinkamos kokybės daiktą, yra visiškai nepagrįsta.Traktoriaus kainą šalys nustatė įvertindamos tai, kad jo masė buvo 13 850 kg. Tačiau remiantis 2014 m. lapkričio 27 d. registracijos duomenimis, traktoriaus svoris yra tik 7 200 kg, todėl teismo atsisakymas ginti atsakovo, kaip netinkamos kokybės daiktą įsigijusio asmens, teises tuo pagrindu, kad jis transporto priemonę pirko kaip metalo laužą, taip pat atmestinas.