Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Survilos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:

1. 1995-07-10 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 105 str. 5 p., 12 metų laisvės atėmimo bausme. 2002-07-12 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 54² str., lygtinai paleistas 2 m. 11 mėn. 12 d.

2. 2003-03-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d., 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Remiantis LR BK 43 str., paskirtą bausmę subendrinus su 1995-07-10 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinė bausmė paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. 2003-10-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistas 2003-03-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis, A. G. veika iš 1961 m. LR BK 271 str. 1 d. perkvalifikuota į 2000 metų LR BK 178 str. 1 d. ir paskirtas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str., prie šios bausmės iš dalies pridėta neatlikta 2 metų 6 mėnesių bausmė pagal Vilniaus apygardos teismo 2003-09-24 nutartį ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2014-04-23, apie 3.40 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Geležinkelio g. 16, viešojo transporto stotelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atsisėdo šalia L. V. K., ir iš nukentėjusiosios rankinės pavogė mobilaus ryšio telefoną „LG“, 100 litų (28,96 EUR) vertės, tokiais savo veiksmais pagrobė nukentėjusiajai L. V. K. prilausantį 100 litų (28,96 EUR) vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. G. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2014-04-23, naktį, apie 3.00 val., tikslaus laiko nepamena, buvo bare, stoties rajone. Vienu metu išėjo iš baro ir pamatė, kad troleibusų-autobusų sustojimo stotelėje, ant suoliuko miega moteris. Jis priėjo prie jos, ji miegojo ir niekaip į jį nesureagavo. Tada jis pradėjo apžiūrinėti ką ji turi kišenėse, nes pinigų jis jau neturėjo, o jie buvo reikalingi, todėl nusprendė juos pavogti. Nieko neradus kišenėse, pamatė jos rankinę, pasižiūrėjo ten, paėmė iš ten telefoną, koks buvo telefono modelis jau nepamena. Kai jis krapštėsi rankinėje moteris jau atsibudo. Jis paėmė tik vieną mobilaus ryšio telefoną ir greit išėjo iš ten. Grįžo į barą, kur maždaug po valandos atvyko policijos pareigūnai ir rado pas jį kišenėje tos moters telefoną ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl padarytos vagystės labai gailisi (b.l. 59).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. V. K. parodė, kad 2014-04-23 ryte (laiko neprisimena) viešojo transporto sustojime (adreso ir pavadinimo neprisimena), miegodama laukė troleibuso, ketino važiuoti į nakvynės namus. Serga vėžiu, yra labai silpnos sveikatos, nuolat mieguista, skausmui numalšinti vartoja alkoholį, nes neturi pinigų vaistams. Prisimena, kad prie jos priėjo nepažįstamas vyras, apie 40 metų amžiaus, aukštas (tiksliau pasakyti negali), lieso kūno sudėjimo, šviesių plaukų, kaip buvo apsirengęs neatkreipė dėmesio. Šis vyras prisėdo šalia ir pradėjo kuistis jos rankinėje, kuri gulėjo ant jos kelių ir greitai pabėgo. Kai atsipeikėjo, pastebėjo, kad jis pavogė du mobilaus ryšio telefonus „Sony“ 300 litų vertės, kito aparato pavadinimo nežino, 100 litų vertės. Telefonų pirkimo duomenų neturi, nes abu aparatai yra jai dovanoti. Telefonus gali atpažinti pagal formą, spalvą, taip pat pagal įbrėžimus ekrane ir kampuose, kadangi aparatai naudoti. Vyrą, kuris pavogė telefonus, galės atpažinti pagal veido bruožus (b.l. 10, 11).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja L. V. K. parodė, kad yra sergantis žmogus, po komos sutriko atmintis (amnestija). Prisimena, kad šių metų vasarą, tikslios datos ir adreso neprisimena, nepažįstamas vyras, pirmos apklausos metu jį apibūdino ir nupiešė, jo dabar praėjus laikui neatpažintų, pavogė jos mobiliojo ryšio telefoną, modelio neprisimena, taip pat neprisimena kokia sim kortelė buvo telefone, t.y. kokio tinklo ir t.t. praėjus laikui telefono aparato atpažinti negali, jo dokumentų neturi. Žiemos laikotarpiu nakvoja nakvynės namuose „Sala“. Vasarą gulėjo ligoninėje, kurį laiką gyveno pas pažįstamą. Taip pat neprisimena, kad pirmos apklausos metu ir pareiškime nurodė, kad iš jos pavogė du mobilaus ryšio telefonus. Dabar mano, kad tuo metu turėjo vieną mobiliojo ryšio telefoną 100 litų vertės (b.l. 17-19).

L. V. K. mobilaus ryšio telefoną „LG“ atsiėmė, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. (b.l. 38)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad 2014-04-23 apie 3.40 val., darbo metu, stebėdamas kameras pamatė, kad Vilniuje, Geležinkelio stotyje, visuomeninio transporto stotelėje ilgą laiką sėdėjo sukniubusi moteris (mano, kad miegojo), prie kurios priėjo vyras, kuris atsistojo priešais, pasilenkė ir kažką darė, ką jis darė, nesimatė, nes stovėjo nugara į kamerą, tačiau mano, kad kraustė jos kišenes, moteris pradėjo judėti, ir po jo jis prisėdo šalia ir pradėjo kraustyti rankinę, gulėjusią ant suoliuko, moteris priešinosi t.y. traukė savo rankinę link savęs, tačiau jis vis tiek paėmė iš rankinės kažkokį daiktą (vėliau iš policijos pareigūnų sužinojo, kad tai buvo mobilaus ryšio telefonas) ir įsidėjo į kelnių kišenę (neprisimena kurią). Minėtas vyras užėjo į kavinę „Pagrandukas“, o moteris liko sėdėti ant suoliuko. Įtariamojo požymius nurodė policijos patruliams, kurie sulaikė jį minėtoje kavinėje ir grįžo kartu su juo prie nukentėjusiosios. Vėliau sulaikytasis buvo pristatytas į policijos komisariatą (b.l. 29, 30).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2014-04-23 apie 4.40 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad Vilniuje, Geležinkelio stotyje, visuomeninio transporto stotelėje, vyriškis, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais ir baltos spalvos bridžais, krausto miegančios moters rankinę. Pakeliui jiems pranešė, kad įtariamasis užėjo į barą „Pagrandukas“. Atvykus, minėtame bare, Vilniuje, Geležinkelio g. 16, pagal nurodytus požymius sulaikė A. G.. Pas sulaikytąjį bridžų dešinėje kišenėje rado mobiliojo ryšio telefoną. Pastarasis paaiškino, kad nukentėjusioji pati jam davė telefoną pakrauti. A. G. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Komisariate matė nukentėjusiąją (duomenų neprisimena), kuri buvo neblaivi, apie įvykio aplinkybes pasakojo nenuosekliai ir nerišliai (b.l. 31, 32).

Nuosavybės teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civiliniame, Baudžiamajame kodeksuose bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Taigi savininko ir nuosavybės objekto valdytojo teisės yra ginamos įvairiomis teisinėmis priemonėmis, tarp kurių baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė (ultima ratio) priemonė. BK 178 straipsnis numato, jog asmuo gali kreiptis teisinės gynybos tais atvejais, kai yra pagrobiamas jo turtas. BK 178 straipsnio 2 dalis (nusikaltimo įvykdymo metu galiojusi redakcija (Žin., 2013, Nr. 75-3771)) numato, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Pagrobimo sąvokos turinys (objektyvieji požymiai) visada turi būti atskleidžiami kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais. Pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji apsunkinama. Tai reiškia, jog pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos. Atsižvelgiant į tai, kad svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika, reikia pripažinti, jog pagrobimo turinyje, siejant jį su subjektyviaisiais veikos požymiais, turi būti ir svetimo turto pasisavinimo elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas paimto daikto užvaldymas, siekiant jį valdyti kaip nuosavą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 297/2006). Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį gali turėti įtakos kaltininko veiksmų su paimtu turtu turinys, kuriais remiantis atskleidžiamas ir subjektyviųjų požymių turinys, patvirtinantis, ar turto paėmimas buvo, ar nebuvo susijęs su ketinimais jį pasisavinti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti kaltininko tyčią t. y. jo ketinimus svetimo turto atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 yra išaiškinęs, kad va­gys­tė baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą, taip įgy­damas ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti juo pa­gal sa­vo va­lią. Valdymo teisė suprantama, kaip turto buvimas savininko žinioje, naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 297/2006).

Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu surinktais duomenimis, kurie pripažinti įrodymais, nustatyta, kad A. G. 2014-04-23, apie 03.00 val., (b.l. 10, 11, 59) troleibusų – autobusų sustojimo stotelėje pamatė ant suoliuko miegančią moterį ir priėjo prie jos (b.l. 10, 11, 29, 30, 59). Neradęs jokio svetimo turto, kurį galėtų pagrobti, kišenėje, jis, siekdamas pasisavinti svetimą turtą (už­val­dyti sve­ti­mą tur­tą, taip įgy­jant ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti juo pa­gal sa­vo va­lią, pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis) iš miegančiosios moters rankinės paėmė mobiliojo ryšio telefoną (b.l. 10, 11, 59) „LG“ (b.l. 38), įsidėjo jį į kišenę (b.l. 29, 30) ir grįžo į kavinę „Pagrandukas“ (b.l. 29, 30-32, 59). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, jog A. G. už­val­dė sve­ti­mą tur­tą (mobiliojo ryšio telefoną „LG“), taip įgy­damas ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti (siekti, jog mobiliojo ryšio telefonas būtų A. G. žinioje), nau­do­tis mobiliojo ryšio telefono naudingomis savybėmis ir dis­po­nuo­ti juo (nustatyti teisinę turto padėtį savininko valia). Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. - A. G. pagrobė svetimą turtą, t.y. mobiliojo ryšio telefoną „LG“ iš rankinės (pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-709/2005, ši veika kvalifikuojama kaip kišenvagystė). Atkreiptinas dėmesys, kad A. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d., nors ir pavogto daikto vertė mažesnė, nei 3 MGL, kadangi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 6 p., BK 178 str. 2 d. numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų (šiuo atveju – kišenvagystė), veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).

A. G. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), į įvykdyto nusikaltimo aplinkybes (A. G. nusikaltimą padarė būdamas vidutinio girtumo (2, 20 promilės (b.l. 39); tai artima sunkiam girtumo laipsniui), paėmė mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusiajai traukiant rankinę į save (b.l. 29, 30), ketino pavogti pinigų iš nukentėjusiosios, bet nepavogė tik todėl, kad nerado jų nukentėjusiosios kišenėje (b.l. 59), taip pat atsižvelgtina į tai, kad mobiliojo ryšio vertė nukentėjusiajai nemaža), į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. G. – teistas 2 kartus, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau seniai (b.l. 78-80), baustas administracine tvarka daug kartų, daugiausiai už administracinius teisės pažeidimus, kurių padarymui įtakos turėjo alkoholio vartojimas, ne visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b.l. 70-76), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 90), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirtas 2 kartus, paskutinį kartą nuo 1988-04-06 iki 1988-04-27 (b.l. 91), VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 92). Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas - A. G. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. G. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir A. G. skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. G. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. buvo laikinai sulaikytas 2014-04-23 03:40 val. (b.l. 58), iš laikino sulaikymo paleistas 2014-04-23 16:30 val. (b.l. 60) (1 para). Šis laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp.

Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61) - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu), ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. G. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. G. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp., į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme praleistą 1 parą.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.