- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- e2-447-762/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- K. M., D. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius, Vytautas Sketeris, Povilas Eigminas
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Loretai Repšienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovės K. M. priešieškinį dėl D. B. pripažinimo N. M. tėvu, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei K. M. dėl tėvystės nuginčijimo, kuriame prašė paskirti R. M. ir N. M., gim. 2003-04-05, bei L. M., gim. (duomenys neskelbtini), serologinę DNR ekspertizę, tikslu nustatyti, ar R. M. yra N. M. ir L. M. biologinis tėvas; ekspertizės įstaigai pateikus duomenis, kad R. M. nėra N. M. ir L. M. biologinis tėvas, nustatyti, kad ieškovas R. M. nėra N. M. ir L. M. tėvas.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakove K. J. (po santuokos pavardė – M.) susipažino 2004 metais, pradėjo draugauti, o nuo 2005-2006 apsigyveno kartu pas atsakovės motiną A. J., o vėliau, apie 2011 metus, atsakovei priskyrus socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), apsigyveno jame. Iki jam su atsakove susipažįstant, ji turėjo du vaikus - dukrą A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. (šiuo metu jau pilnametė) bei sūnų N. J., gim. (duomenys neskelbtini). Jam su atsakove draugaujant, bet dar negyvenant kartu, atsakovei gimė dar vienas sūnus L. J., gim. (duomenys neskelbtini). 2012 metais atsakovė jo paprašė formaliai notarine tvarka pripažinti jos vaikų tėvystę, nes, kaip nurodė, pasikeitė teisinis reglamentavimas ir ji negalėjo gauti socialinių išmokų bei toliau gyventi socialiniame būste. Kadangi su atsakove ketino ir toliau gyventi kartu, šeimoje, sutiko su jos pasiūlymu ir notarine tvarka pripažino vaikų tėvystę ir vaikams buvo suteikta jo pavardė. (duomenys neskelbtini) jis su atsakove susituokė. Su atsakove susituokus, gana greitai jų santykiai pradėjo šlyti, o 2016 m. lapkričio mėnesį jie išsiskyrė, nes ji susirado kitą vyrą. Šlyjant su atsakove santykiams, ji jau 2016 m. rugpjūčio mėnesį apsigyveno pas savo motiną A. J., o 2017 m. balandžio mėnesį išvažiavo į Norvegiją. Savo nepilnamečius vaikus atsakovė paliko prižiūrėti ir globoti jos motinai A. J.. Nors gyvendamas su atsakove, formaliai pripažino jos vaikų tėvystę, tačiau tarp jo ir vaikų santykiai kaip tarp tėvo ir vaikų nesusiklostė. Jis nelaiko atsakovės vaikų savo vaikais, o jie nelaiko jo tėvu, jie nebendrauja.
Atsiliepimas
Atsakovė K. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo sutinka iš dalies. Atsakovė pripažįsta, kad vaikai A. M. ir sūnus N. M. nėra biologiniai ieškovo R. M. vaikai, todėl skirti šioje byloje serologinę DNR ekspertizę tėvystei nuginčyti netikslinga ir nereikalinga. Ieškovas yra tik formalus tėvas minimiems vaikams, tiesiog notarine tvarka suteikęs pavardes vaikams. Biologiniai tėvai minimų dviejų vaikų yra kiti, žinomi atsakovei ir ji jokių pretenzijų ieškovui neturi. Dėl to, kad ir sūnus L. M. yra ne ieškovo sūnus, atsakovė kategoriškai nesutinka ir nurodo, kad su ieškovu kartu pragyveno beveik 14 metų, nors oficialiai susituokė tik 2014 metais. Ieškovas yra ir buvo neatsakingas žmogus, neturintis jokios atsakomybės nei prieš šeimą, nei prieš vaiką, nuolat girtaudavo, smurtaudavo, niekur ilgesnį laiką neišdirbdavo, nes dėl alkoholio vartojimo būdavo atleidžiamas iš darbų. Ieškovas, gyvenant šeimoje, nuolat smurtaudavo prieš atsakovę, vaikus, ne kartą yra kviesta policija, tie faktai yra užfiksuoti policijoje. Atsakovė tikrai žino, kad ieškovas yra jauniausiojo sūnaus L. M. biologinis tėvas, mano, kad nėra tikslinga skirti serologinės DNR ekspertizės, tačiau tai palieka spręsti teismui. Ieškovas norėdamas išvengti lėšų vaiko išlaikymui mokėjimo pateikė šį ieškinį. Atsakovė įvertindama tai, kad jų bendras sūnus L. M. jau yra nebe mažas, jam 12 metų, jis suvokia ir žino, kad jo tikras biologinis tėvas jo nepripažįsta, kad kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, labai išgyvena, jaučiasi pažemintas, emociškai pažeistas, nuolat kalba, kad yra panašus į tėtį, kad jam nesuprantama, kodėl tėvas jo nenori, bando jo atsisakyti ir pan. Vaikas yra gana uždaras, tačiau jo išgyvenimai yra akivaizdūs, kas sukelia jam dvasines kančias, pergyvenimus, vaikas nuolat klausinėja apie būsiantį teismo procesą ir pan. Vaikas pradėjo aiškinti šeimai, kad ieškovas jam ir taip nebe tėvas, jam nebereikia tėvo ir pan.
Šalies argumentai
K. M. 2018-03-13 pateikė priešieškinį dėl D. B. pripažinimo N. M. tėvu, kuriame prašo pripažinti D. B. nepilnamečio N. M. tėvu. Nurodė, kad žino ir yra garantuota kas yra jos sūnaus N. M. tėvas. Iki gimstant sūnui, ji bendravo su D. B., tačiau jai pradėjus lauktis kūdikio, D. B. ją paliko, jos ir vaiko atsisakė. Ji dar bandė ieškoti kontaktų su D. B. gimus sūnui N., tačiau jis kategoriškai vaiko atsisakė ir nuo to laiko atsakovė jokių ryšių su D. B. nepalaikė. Susituokus su R. M., jis formaliai davė savo pavardę N.
Atsiliepimas
Ieškovas R. M. pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu priešieškiniu sutinka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė žino, kas yra tikrasis N. M. tėvas, ieškovas mano, kad tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo klausimus yra tikslinga išspręsti vienoje ir toje pačioje byloje. Kadangi atsakovė byloje pareiškė priešieškinį dėl tėvystės nustatymo, ieškovas mano, jog byloje tikslinga paskirti R. M. ir L. M. serologinę DNR ekspertizę, tikslu nustatyti, ar R. M. yra L. M. biologinis tėvas bei D. B. ir N. M. serologinę DNR ekspertizę, tikslu nustatyti, ar D. B. yra N. M. biologinis tėvas, kadangi tokiu būdu procesas šioje byloje bus operatyvesnis ir ekonomiškesnis.
Atsakovas pagal priešieškinį D. B. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė K. M. iš esmės teisingai aprašė jų santykius. Iš tiesų, jie bendravo, bet kaip šeima negyveno, šeiminių santykių nebuvo sukūrę. Pripažįsta, kad jie turėjo lytinių santykių, bet labai nesutarė ir po kurio laiko išsiskyrė. Kadangi negyveno kaip šeima, negali atmesti galimybės, kad ieškovė galėjo turėti lytinių santykių ir su kitais asmenimis. Nors ieškovė teigia, kad ji „žino ir yra garantuota kas yra jos sūnaus N. M. tėvas“, t. y. jis, pasikliauti jos žinojimu ir garantija negalima, patikimu tėvystės įrodymu galėtų būti tik ekspertų išvada, todėl prašė paskirti DNR ekspertizę, kurią pavesti atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertams ir jiems pavesti atsakyti ar jis, D. B., yra N. M. tėvas. Jo atsakymas į klausimą ar jis sutinku su priešieškiniu priklausys nuo ekspertų išvados.
Šalies argumentai
2018-08-24 teismo posėdžio metu ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodė, kad po teismo DNR ekspertizės atlikimo, jam nebekyla abejonių, jog jis yra L. M. tėvas, todėl dėl šios priežasties atsisako pateikto ieškinio reikalavimo nustatyti , kad jis nėra L. M. tėvas. Nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 ir 294 straipsniuose, t.y. tai, kad atsisakius ieškinio byla nutraukiama ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, ieškovui yra žinomos.
N. M. 2018-09-06 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nepripažįsta R. M. savo tėvu ir nepalaiko su juo jokių ryšių.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyrius) specialistė Loreta Repšienė teismo posėdžių metu nurodė, kad šeima jų skyriui buvo žinoma ir anksčiau. Kai atsakovė K. M. išvykdavo į užsienį, vaikai nebuvo paliekami tėvo priežiūrai, jie likdavo pas giminaičius. Iškilus problemoms, R. M. jų nespręsdavo. Ryšiai nebuvo susiformavę tarp tėvo ir vaikų. Nėra tikslinga kad dokumentuose būtų formaliai įrašytas R. M. kaip tėvas, nes ryšiai tarp vaiko ir tėvo nėra susiformavę. Ieškinio patenkinimas dėl R. M. tėvystės nuginčijimo N. M. atžvilgiu vaiko interesams neprieštarautų.
Šalies argumentai
Ieškovas R. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad gyvendamas su K. M., 2012 m. jos vaikams suteikė pavardę, nes ji prašė, kadangi kitaip juos būtų iškėlę iš socialinio būsto. Jis buvo įsitikinęs, kad N. ne jo sūnus, o dėl L. abejojo, kad yra jo tėvas. 2016 m. jis su atsakove išsiskyrė, išėjo gyventi atskirai. Kai išėjo, nuo to laiko su vaikais nebebendrauja, atsakovė juos išsivežė į užsienį.
Ieškovo R. M. atstovas advokatas Mindaugas Beinaravičius teisme nurodė, kad ieškovas tik formaliai pripažino tėvystę N. M. Nuo 2016 metų nebepalaiko su juo jokių ryšių. Atsakovė taip pat nededa jokių pastangų, kad vaikai bendrautų su juo. Atstovas pateikė atsisakymą nuo ieškinio dalies, nurodė, kad ieškovas R. M. atsisako ieškinio reikalavimo nustatyti, kad jis nėra L. M. tėvas ir prašė priėmus prašymą dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo, ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovės K. M. atstovas advokatas Povilas Eigminas teismo posėdžių metu nurodė, kad prašo ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. 2018-09-12 teismo posėdžio metu advokatas P. Eigminas prašymą dėl ieškinio senaties taikymo atsiėmė.
Atsakovas pagal priešieškinį D. B. teisme nurodė, kad bendravo ir susitikinėjo su K. M. apie 2001-2002 m. Kai jai gimė sūnus N., jis nesutiko, kad jis yra tėvas. Su K. M. ryšiai yra nutrūkę.
Atsakovo D. B. atstovas advokatas Vytautas Sketeris nurodė, kad prašo priešieškinį atmesti, priteisti atstovavimo išlaidas iš K. M.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutrauktina, likusioje reikalavimo dalyje ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinis atmestinas.
Dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo (b. l. 83), kuriame nurodė, kad atsisako pateikto ieškinio reikalavimo nustatyti, kad jis nėra L. M. tėvas, kadangi po teismo DNR ekspertizės atlikimo, jam nebekyla abejonių, jog jis yra L. M. tėvas.
CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismui priėmus ieškinio atsisakymą, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo prašymas dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo ir bylos nutraukimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, kadangi tiek pats ieškovas, tiek atsakovė K. M. pripažįsta, kad jis yra L. M. biologinis tėvas, be to, šią aplinkybę patvirtino ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas 2018-06-20 – 2018-07-12, Nr. ES 121/2018(01), kuriame nurodoma, kad R. M. yra vaiko L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9995 proc. tikimybe. Be to, ieškovas patvirtino, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jam žinomos, todėl ieškinio reikalavimo dėl nustatymo, kad ieškovas nėra L. M. tėvas, atsisakymas priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl tėvystės nuginčijimo
Spręsdamas vaiko tėvystės nuginčijimo, nustatymo klausimus, teismas pirmiausia atsižvelgia į prioritetinius vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 str.), į jo teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 str. 2 d.). CK 3.149 straipsnio 1 dalis numato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 97. Šalys nurodė, kad iki jiems susipažįstant 2004 m., atsakovė K. M. turėjo du vaikus - dukrą A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. bei sūnų N. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad jam su atsakove draugaujant, bet dar negyvenant kartu, atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė dar vienas sūnus L. J.. 2012 m. atsakovei paprašius, ieškovas notarine tvarka suteikė atsakovės vaikams savo pavardę, pripažino jos vaikų tėvystę. Iš duomenų N. M., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime matyti, kad vaiko tėvu įrašytas ieškovas R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo ir atsakovė pripažįsta, kad jis nėra N. M. biologinis tėvas.
CK 3.148 str. 1d. nustatyta, kad pagrindas nustatyti tėvystei yra moksliniai tyrimai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018-05-21 nutartimi paskyrus DNR ekspertizę 2018-07-17 teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas 2018-06-20 – 2018-07-12, Nr. ES 121/2018(01) (b. l. 72-76), kuriame nurodoma, kad R. M. nėra vaiko N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir N. M. rašytinių paaiškinimų žinoma, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas R. M. su N. M. nuo 2016 m. nebebendrauja, ryšių nepalaiko, tarp jų santykiai kaip tarp tėvo ir sūnaus nesusiklostė. N. M. nepripažįsta R. M. savo tėvu.
Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu išsakytus ieškovo, atsakovės paaiškinimus, ekspertizės išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovas nėra N. M. biologinis tėvas, taip pat tai, kad tarp vaiko N. M. ir atsakovo neatsirado jokio ryšio, jie nebendrauja, ieškovo reikalavimas nustatyti, kad jis nėra N. M. tėvas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu. Ieškovo tėvystė nuginčijama, įvertinus ir tai, kad duomenų, jog tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju gali prieštarauti vaiko interesams, nėra, todėl nustatytina, kad R. M. nėra N. M. biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
Dėl tėvystės nustatymo.
Atsakovė K. M. pateiktame priešieškinyje prašo pripažinti D. B. nepilnamečio N. M. tėvu.
Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 str., 9 str. 3 d.), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (9 str. 1 d.).
Vaikas turi žinoti savo kilmę, tiek atsakovė, tiek ir vaiko teisių apsaugos institucijos turi veikti vaiko interesais ir gindami nepilnamečio interesus, nuginčijus tėvystę turi pareigą pareikšti ieškinį teisme dėl nepilnamečio N. M. tėvystės nustatymo, išlaikymo jam teikimo. Atsakovė pareikštame priešieškinyje prašo pripažinti D. B. nepilnamečio N. M. tėvu. Nurodė, kad iki gimstant sūnui, ji bendravo su D. B., tačiau jai pradėjus lauktis kūdikio, D. B. ją paliko, jos ir vaiko atsisakė. Ji dar bandė ieškoti kontaktų su D. B. gimus sūnui N., tačiau jis kategoriškai vaiko atsisakė ir nuo to laiko atsakovė jokių ryšių su D. B. nepalaikė.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte 2018-06-20 – 2018-07-12, Nr. ES 121/2018(01) nurodoma, kad D. B. nėra vaiko N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Iš ekspertizės akto taip pat matyti, kad ir R. M. nėra vaiko N. M. biologinis tėvas.
K. M. 2018-08-23 paaiškinime nurodė, kad neatsimena kas yra jos sūnaus N. M. tėvas, kadangi praėję jau daug laiko ir nieko konkretaus nurodyti negali.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovo pagal priešieškinį D. B. paaiškinimus, ekspertizės aktą, nustatyta, kad D. B. nėra N. M. biologinis tėvas, tarp jų nėra susiklostę jokių tėvo ir sūnaus santykių, jie nebendrauja, D. B. N. M. nesidomi ir nesirūpina, todėl atsakovės prašymas pripažinti D. B. nepilnamečio N. M. tėvu atmestinas.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovės K. M. atstovas advokatas Povilas Eigminas 2018-08-24 teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau 2018-09-12 teismo posėdžio metu advokatas prašymą atsiėmė, todėl teismas nepasisako dėl ieškinio senaties taikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovas nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei šioje byloje yra 100 proc. atleistas (2017-11-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.4-(NTP-2)-17-T-2834-21637.
Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis - 75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Teismui taip pat pateikta 2018-09-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus patikslinta pažyma Nr. NTP-7-5272 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, iš kurios žinoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui R. M. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 758,46 Eur (408,46 Eur advokato užmokestis ir 350,00 Eur kitos išlaidos (DNR ekspertizės išlaidos).
Bylinėjimosi išlaidas taip pat sudaro 12,79 Eur teismo patirtos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą.
Atsakovė K. M. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleista. Ją atstovavo advokatas Povilas Eigminas pagal 2017-12-05 atstovavimo sutartį. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminio mokesčio už pareikštą priešieškinį, 350 Eur DNR ekspertizės išlaidų, kurias teismas pervedė ekspertizę atlikusiai įstaigai, iš viso: 425 Eur.
Atsakovas pagal priešieškinį D. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-04-18 sprendimu Nr. Nr.2.4-(NTP-2)-18-T-909-7249 yra atleistas nuo 50 procentų dalies žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Jis yra sumokėjęs 91 Eur (50 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai pagal 2018-08-23 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažymą Nr. NTP-7-4893 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“.
Kadangi ieškovo R. M. pradinis ieškinys tenkintas 50 proc., (likusios ieškinio reikalavimų dalies R. M. atsisakė po to, kai gauta DNR ekspertizės išvada), todėl iš atsakovės K. M. valstybės naudai priteistina 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, t. y. 37,50 Eur žyminio mokesčio, 204,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio), 175,00 Eur ekspertizės išlaidų, taip pat 6,40 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
Atmetus K. M. priešieškinį atsakovui D. B., iš K. M. atsakovui D. B. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 91 Eur jo sumokėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat iš atsakovės K. M. valstybės naudai priteistina likusi atsakovo pagal priešieškinį D. B. turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, nuo kurios mokėjimo jis buvo atleistas, t. y. 91 Eur.
Atsakovės K. M. priešieškinis atmestas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nuginčyta tėvystė ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis privalo būti išsiųstas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ji Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą (CPK 399 straipsnis, CK 3.152 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 399 str., teismas
nusprendžia:
Priimti ieškovo R. M. ieškinio atsisakymą dalyje dėl reikalavimo nustatyti, kad ieškovas R. M. nėra L. M. tėvas ir bylą šioje dalyje bylą nutraukti.
Ieškovo R. M. ieškinį likusioje dalyje tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad ieškovas R. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. M. nėra ieškovo R. M. sūnus.
Atsakovės K. M. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) ekspertizės išlaidų, 6,40 Eur (šešis eurus 40 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokų kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 295,23 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 23 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pervedant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.