- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 1-537-448/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00505-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- D. J.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, susipažinusi su Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro E. B. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga baudžiamojoje byloje, kurioje
D. J., gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus m., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, neteistas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. kaltinamas tuo, kad privalėdamas pagal 2005 m. rugsėjo mėn. 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas J. J. naudai sūnų A. J., gim. 1999-07-02, ir Ž. J., gim. 2001-11-13, išlaikymui po 125 litų kiekvienam kas mėnesį nuo 2005-08-01 iki jų pilnametystės, nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. 1 d. iki 2006 m. liepos mėn. 31 d., nuo 2006 m. rugsėjo mėn. 27 d. iki 2007 m. gegužės mėn. 13 d., nuo 2007 m. gegužės mėn. 31 d. iki 2007 m. birželio mėn. 26 d., nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. 15 d. iki 2009 m. lapkričio mėn. 8 d., nuo 2010 m. gegužės mėn. 28 d. iki 2010 m. spalio mėn. 17d., nuo 2011 m. gegužės mėn. 17 d. iki 2011 m. spalio mėn. 4 d., nuo 2012 m. gegužės mėn. 22 d. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. 16 d., vengė pareigos išlaikyti savo vaikus, dėl ko įsiskolinimas iki 2012 m. gegužės mėn. 1 d. sudaro 21725,79 Lt.
Kaltinamasis D. J., pareiškus jam įtarimus ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino, kad su J. J. jie susituokė 1999 m. birželio mėn. 6 d. Susituokę jie gyveno nuomojamame bute, paskui Jūratės tėvams priklausančiame name, esančiame Alytaus r., Kaniūkų k. Sugyveno gražiai, santykiai tarp jų buvo geri, nesipyko. Jiems gyvenant santuokoje, 1999-07-01 gimė sūnus A.. Kai gimė šis sūnus, jis dirbo dažniausiai statybose privačiai, pastovaus darbo neturėjo, tačiau jo uždirbamų pinigų jiems išgyventi užteko. 2001-11-13 jiems gimė antras sūnus Ž.. Gimus ir šiam sūnui, jie gyveno iš jo uždirbamų pajamų, kurias jis gaudavo iš pavienių darbų, dažniausiai statybose. Po kiek laiko jis su J. pradėjo nesutarti, ji jam dažnai pradėjo priekaištauti, jog jis mažai uždirba, jie pradėjo dažniau pyktis, dėl ko J. kreipėsi į teismą dėl jų santuokos nutraukimo. Teisme, kuomet buvo nutraukta jo ir J. santuoka, jis nedalyvavo, todėl, jog jam skyrybų metu dar buvo ir priteisti alimentai savo sūnų išlaikymui, jis apie tai nieko nežinojo. Apie tai jis sužinojo jau dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuomet į šią darbovietę buvo atsiųstas vykdomasis raštas dėl alimentų atskaitymo nuo jo gaunamo darbo užmokesčio. Vėliau jis dirbo įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ , dar vėliau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kur nuo čia gaunamų pajamų dalis taip pat buvo atskaitoma alimentams, tačiau kiek tiksliai, negali pasakyti. Kad Alytaus rajono apylinkės teismas priteisė mokėti alimentus jo sūnų išlaikymui kas mėnesį po 125 litus kiekvienam iš jų iki jų pilnametystės ir, kad jų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su J., adr. ,,(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso nežino, jis sužinojo tik iš pačios J.. Po alimentų priteisimo jis nuo pat pirmos dienos alimentų J. sūnų išlaikymui nemokėjo, nes neturėjo nuolatos pastovaus darbo, o jei ir dirbo, tai jo gaunamas darbo užmokestis nebuvo didelis, jo gaunamų pajamų vos užtekdavo jam pačiam išgyventi. Nuo 2005 m., kai buvo priteisti alimentai ir kai jis nedirbdavo, tai registruodavosi Alytaus darbo biržoje. Biržoje bedarbio išmokų jis negaudavo. Su savo abiem vaikais tiek po skyrybų, tiek ir dabar jis bendrauja, su jais matosi. Būdavo taip, kad vaikai pas jį gyvendavo apie savaitę laiko. Susitikęs su vaikais jiems pirkdavo drabužių, mobilius telefonus, dviračius, pagal galimybes jiems duodavo pinigų. Su vaikais taip pat susitikdavo per Kalėdas, Šv. Velykas, jų gimtadienius, šiomis progomis jiems dovanojo žaislų. Praeitais metais padovanojo kompiuterį. Su vaikais matosi dažniausiai savo nuomojame bute, adr. (duomenys neskelbtini). Su savo vaikais kiek gali, tiek bendrauja, nėra jų atsisakęs, kiek gali, tiek jiems padeda. Apie tai, kad J. yra kreipusis ir nuo 2008 m. sausio mėn. iki šiol gauna išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo A. ir Ž. išlaikymui, jis sužinojo tik šių metų pavasarį. Kokia yra susidariusi Vaikų išlaikymo fondui įsiskolinimo suma, jis nežino, taip pat nežino tikslios sumos kiek yra skolingas J. už nesumokėtus alimentus, tačiau dabar susidariusios visos skolos iškart jis negali padengti. Jo manymu, galėtų dabar sumokėti 2000 litų, likusią skolos dalį išmokėtų dalimis kas mėnesį po 500 litų. Tai, kad jis pats asmeniškai nemokėjo priteistų alimentų ir nemoka iki šiol, savo kaltę pripažįsta visiškai, tačiau savo vaikus lankė ir lanko, ir kiek gali, tiek jiems padeda. Paskutinius 5 metus jis vasaros sezono metu važiuodavo dirbti į Švediją, ateinančią vasarą planuoja vėl ten važiuoti dirbti, todėl iš čia uždirbtų pajamų galės padengti dalį alimentų skolos (b. 1. 39-41).
1. 2012-04-27 prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracija prašo pradėti ikiteisminį tyrimą D. J. atžvilgiu pagal LR BK 164 str., dėl vengimo mokėti alimentus savo vaikų išlaikymui (b. 2-11).
2. 2012-05-23 pažymoje iš antstolės A. K. kontoros, kurioje nurodyta, kad D.
J. iki 2012-05-01 yra skolingas alimentų 21725,79 Lt. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo lėšos skaičiuojant šią skolą neįvertintos (b. 1. 15-20).
3. 2005-09-28 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime, kuriame nurodyta priteisti D. J. išlaikymą sūnui A. J., gim. 1999-07-02, ir sūnui Ž. J., gim. 2001-11-13, po 125 litus kas mėnesį kiekvienam iš jų iki jų pilnametystės (b. 1. 27).
4. 2012-05-18 rašte iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, kuriame nurodyta visos buvusios darbovietės kur dirbo D. J. (b. 1. 67-68).
5. 2012-05-17 rašte iš Alytaus darbo biržos, kuriame nurodyta, nuo kada buvo registruotas darbo biržoje D. J. (b. 1. 71).
6. Liudytojos J. J. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad ji su D. J. susituokė 1999 m. birželio mėn. 6 d. Jiems gyvenant santuokoje, 1999-07-02 jiems gimė sūnus A.. Gimus sūnui, D. dažniausiai dirbo privačiai, jo uždirbamų pinigų jiems pragyventi pakako. 2001-11-13 jiems gimė antras sūnus Ž.. Gimus ir antram sūnui, D. padėjo jį išlaikyti. Maždaug po metų jie pradėjo nesutarti, be to D. pradėjo dažnai išgerdinėti, todėl ji savo iniciatyva 2005 m. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. 2005-08-28 Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą juos išskirti ir priteisti D. J. mokėti alimentus savo sūnų išlaikymui kas mėnesį po 125 litus kiekvienam iš jų iki jų pilnametystės. Vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, adr. (duomenys neskelbtini). Šiame teismo posėdyje D. J. nedalyvavo. Po šių alimentų priteisimo, nuo pat pradžių jis jų nemokėjo, savo sūnus lankydavo, susitikdavo su jais kažkur į pusmetį kartą, tačiau jiems pinigų neduodavo, neatnešdavo jiems jokių drabužių, kitų būtinų daiktų. Per šventes, t. y. per Kalėdas, Šv. Velykas, per vaikų gimtadienius, jų nelankydavo ir nedovanodavo jiems jokių dovanų bei neduodavo jokių pinigų. Per tą laiką, nuo kada buvo priteisti alimentai, maždaug prieš tris metus D. jų sūnums yra padovanojęs po dviratį, taip pat yra nupirkęs ir jiems dovanojęs drabužių, tačiau tai buvo vienkartinės dovanos, jis jas pirkdavo ir dovanodavo ne pastoviai. Maždaug trys metai po jų skyrybų jis visai nelankė jų vaikų ir nieko jiems nedovanodavo. Su savo sūnumis D. susiskambina, su jais bendrauja, tačiau jai finansiškai išlaikyti vaikų nepadeda bei neteikia jokios kitos būtinos materialinės paramos. Kadangi sūnus išlaikyti turėjo ji viena, su jos vienos uždirbamomis pajamomis pragyventi buvo sunku, todėl ji 2008-01-17 kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą su prašymu gauti išmokas A. ir Ž. išlaikymui. 2008-02-28 Vaikų išlaikymo fondas priėmė sprendimą mokėti po 125 litus jos vaikų išlaikymui. Išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ji gauna ir dabar (b. 1. 28-30).
Įrodyta, kad kaltinamasis D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 164 str.
Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro pareiškimas tenkintinas.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis bei jas suprato. D. J. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme (b. l. 75).
D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 164 str., kuri pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtina prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis nedirba, anksčiau neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas neįrašytas. D. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 164 str. ir skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, per 3 mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti D. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą.
Išaiškinti D. J., kad jis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei per 14 dienų toks prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso nustatyta tvarka.
Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti D. J..