Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-04 · Civilinė byla Nr. 2S-716-485/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-04
Bylos Nr.
2S-716-485/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
AB „Autrolis“
Ieškovas
R. A., A. Č., V. N., Z. V., N. L., V. Š.
Civilinė byla Nr. 2S-716-485/2011;
pirmosios instancijos teisėja Diana Labokaitė;
procesinio sprendimo kategorijos:110.1;3; 122.3; 122.4.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI S2011 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Autrolis“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties pagal ieškovų R. A., A. Č., V. N., Z. V., N. L., V. Š. ieškinį atsakovui AB „Autrolis“ dėl individualių darbo santykių, darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu (t. 2, b. l. 35-39) nusprendė:

1. pripažinti neteisėtais atsakovo AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus įsakymus 2010-06-22 Nr. P-189, 2010-06-29 Nr. P-196, P-192, P-193, P-194 ir P-195 tose dalyse, kuriose ieškovams R. A., A. Č., V. N., Z. V., N. L., V. Š. buvo nustatytos prastovos ir nuspręsta mokėti po 4,85 Lt už valandą atlygį;

2. priteisti iš atsakovo AB „Autrolis“ ieškovei R. A. vidutinio darbo užmokesčio dalį – 10 211,48 Lt ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai; priteisti ieškovui A. Č. vidutinio darbo užmokesčio dalį – 10 064,91 Lt ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai; priteisti ieškovei V. N. vidutinio darbo užmokesčio dalį – 9 712,35 Lt ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai; priteisti ieškovei Z. V. vidutinio darbo užmokesčio dalį – 9 178,99 ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai; priteisti ieškovei N. L. vidutinio darbo užmokesčio dalį – 9 929,31 Lt ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai, priteisti ieškovei V. Š. vidutinio darbo užmokesčio dalį – 10 073,93 Lt ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai;

3. sprendimą dalyje dėl prastovų pripažinimo neteisėtomis ir ieškovų grąžinimo dirbti lygiais pagrindais su kitais atsakovo darbuotojais (troleibusų vairuotojais) vykdyti skubiai;

4. priteisti valstybei iš atsakovo AB „Autrolis“ 1 906 Lt žyminio mokesčio ir 5 Lt pašto išlaidų.

Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalies dėl ieškovų grąžinimo dirbti lygiais pagrindais su kitais atsakovo darbuotojais (troleibusų vairuotojais) skubų vykdymą kaip prieštaraujantį įstatymui.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi (t. 2, b. l. 60-61) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Teismas nurodė, jog teismas sprendimą dalyje dėl prastovų pripažinimo neteisėtomis ir ieškovų grąžinimo dirbti lygiais pagrindais su kitais atsakovo darbuotojais (troleibusų vairuotojais) vykdyti skubiai priėmė, remdamasis CPK 283 str. 1 d. 4 p. ir DK 299 str. 1 d., kuri nustato, kad teismas nurodo skubiai vykdyti sprendimus ar nutartis dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą. Ieškovams paskelbtos prastovos iš esmės yra ieškovų nušalinimas nuo darbo, todėl teismas mano, kad pripažinus neteisėtais atsakovo įsakymus dėl prastovų paskyrimo, sprendimas turi būti nukreiptas skubiai vykdyti dalyje dėl prastovų pripažinimo neteisėtomis ir ieškovų grąžinimo į darbą, t.y. ieškovams turi būti suteikiamas darbas lygiais pagrindais su kitais atsakovo darbuotojais- troleibusų vairuotojais. Teismas atmetė argumentus, kad įstatymas nenumato skubaus sprendimo vykdymo esamoje bylos situacijoje. Skubus teismo sprendimo vykdymas dalyje dėl grąžinimo į darbą padeda išvengti neigiamų pasekmių, kurias gali patirti tiek ieškovas, tiek ir atsakovas. Ieškovai, realiai grąžinti į darbą, patirs mažesnius nuostolius, jeigu iki sprendimo įsiteisėjimo atliks darbą ir gaus atlyginimą. Atsakovas taip pat patirs mažesnius nuostolius, jeigu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nereikės mokėti atlyginimo už prastovas, bus galima panaudoti ieškovų darbą. Teismas pažymėjo, jog argumentai, kad ieškovų grąžinimas į darbą pažeis kitų darbuotojų teises, yra išsamiai aptartas 2010-12-06 teismo sprendime. Atsakovas nenurodė jokių pateisinamų priežasčių ar pagrindų, kurie leistų vienodas darbo sutartis sudariusius darbuotojus traktuoti nelygiai, vieniems suteikti pilną darbo krūvį, o kitiems nustatyti prastovas.

Atsakovas atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 64-66) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones taikyti.

Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:

1. CPK 282 str. ir DK 299 str. 1 d. 2 p. yra pateikiamas skubiai vykdytinų sprendimų sąrašas. Šis sąrašas yra išsamus ir plečiamai negali būti aiškinamas. DK 299 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, jog privalomai skubiai vykdytini teismo sprendimai dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą. DK 123 str. nurodoma, jog nušalintam nuo darbo darbuotojui neleidžiama dirbti ir nemokamas darbo užmokestis. Šiuo atveju ieškovams, vadovaujantis DK 195 str. nuostatomis, buvo mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis. Atsakovo generalinio direktoriaus įsakymais ieškovai buvo atstatyti į darbą, todėl teismo teiginys, jog ieškovų perkėlimas į prastovas yra iš esmės jų nušalinimas nuo darbo, negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Darbuotojo perkėlimas į prastovas ir nušalinimas nuo darbo yra iš esmės skirtingi darbdavio veiksmai, sukeliantys iš esmės skirtingas pasekmes;

2. vykdant teismo sprendimą skubos tvarka dėl ieškovų grąžinimo dirbti lygiais pagrindais su kitais atsakovo darbuotojais, atsakovas turėtų vadovaujantis DK 129 str., 135 str. - atleisti darbuotojus (troleibusų vairuotojus) arba perkelti į prastovas 282 troleibusų vairuotojus. Nesant įsiteisėjusių sprendimų civilinėse bylose dėl ieškovų atleidimo iš darbo pas atsakovą teisėtumo, atsakovas būtų priverstas, vadovaujantis DK 135 str., atleisti darbuotojus, dėl kurių darbo įmonėje teisėtumo ginčo nekyla, ar perkelti į prastovas ir kitus 282 troleibusų vairuotojus, išdalinant jų darbo krūvį ieškovams. Teismo nuomone, tokiu būdu būtų apginti ne tik ieškovų, bet ir atsakovo interesai. Tačiau teismas nevertino, jog šiuo sprendimu būtų paneigti 282 atsakovo darbuotojų teisėti interesai bei pažeistas DK 2 str. 1 d. 8 p., kuriuo įtvirtintas darbo santykių stabilumo principas. Be to, patenkinus atsakovo apeliacinius skundus, kuriais prašoma atmesti ieškovų ieškinius grąžinti juos į darbą pas atsakovą, su jais būtų nutraukti darbo santykiai, kurie skubos tvarka buvo atstatyti;

3. atsakovas pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog nėra DK 299 str. 1 d. nurodytų pagrindų, kuriais vadovaujantis teismas būtų galėjęs civilinėje byloje Nr. 2-17405-638/2010 priimti sprendimą dėl jo vykdymo skubos tvarka. Nutartyje teismas nepateikė jokių motyvų, kuriais vadovaudamasis darė išvadą, jog vykdant teismo sprendimą ir ieškovus grąžinus į darbą skubos tvarka bei perkėlus į prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, būtų galima vertinti kaip nušalinimą nuo darbo su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, numatytomis DK 123 str. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinėms instancijoms, teismui patenkinus atsakovo apeliacinius skundus, kuriais prašoma atmesti ieškovų ieškinius grąžinti į darbą, bei atsakovo 2010-12-20 apeliacinį skundą byloje Nr. 2-17405-638/2010, galimų teismo sprendimų įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovui bus padaryta neatstatoma žala dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.

Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 71-72) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovai nurodo, jog nutartį teismas priėmė vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais, t.y. pilnai įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu bei neviršydamas jam CPK 283 straipsnio 1 dalies 5 punkte esančiomis nuostatomis suteiktų įgalinimų. Teismas nurodė tinkamas priežastis prašymui dėl skubaus vykdymo sustabdymo atsakovo nurodytoje sprendimo dalyje atmesti, nes skubaus vykdymo nebuvimas nuo ieškovų nepriklausančios trukmės tęstinio laikotarpio bėgyje darytų jiems didelę materialinę žalą ir iš viso taptų neįmanomu ieškovų teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių patenkinimas gauti darbo sutartyje sulygto dydžio atlyginimą bendrais pagrindais su kitais pas atsakovą dirbančiais troleibuso vairuotojais.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 21 d., 2010 m. birželio 23 d., 2010 m. birželio 28 d. sprendimais pripažino neteisėtu ieškovų R. A., A. Č., V. N., Z. V., N. L., V. Š. atleidimą iš darbo atsakovo AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus įsakymais ir grąžino ieškovus į ankstesnį darbą AB „Autrolis“ troleibuso vairuotojais. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu nustatė, jog atsakovas AB „Autrolis“ priėmė įsakymus, kuriais grąžino ieškovus į darbą, tačiau ieškovus laikė prastovoje ne dėl darbuotojų kaltės. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu pripažino neteisėtais atsakovo AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus įsakymus 2010-06-22 Nr. P-189, 2010-06-29 Nr. P-196, P-192, P-193, P-194 ir P-195 tose dalyse, kuriose ieškovams R. A., A. Č., V. N., Z. V., N. L., V. Š. buvo nustatytos prastovos ir nusprendė sprendimą dalyje dėl prastovų pripažinimo neteisėtomis ir ieškovų grąžinimo dirbti lygiais pagrindais su kitais atsakovo darbuotojais (troleibusų vairuotojais) vykdyti skubiai. Atsakovas AB „Autrolis“ pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti sprendimo dalies dėl ieškovų grąžinimo dirbti lygiais pagrindais su kitais atsakovo darbuotojais (troleibusų vairuotojais) skubų vykdymą. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. DK 297 str. 3 d. įtvirtintas darbo teisių gynimo būdas, kai be teisinio pagrindo atleistas darbuotojas grąžinamas į darbą, vertintinas kaip darbo santykių, egzistavusių iki teisės pažeidimo padarymo atkūrimas (darbo vietos ir darbo funkcijų suteikimas, darbo apmokėjimo sąlygų užtikrinimas ir kt.). Taigi, šiuo atveju, teismas netenkindamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendė ar teismo sprendimas, įpareigojantis darbdavį grąžinti darbuotoją į darbą, yra įvykdytas ir kaip jo vykdymas įtakos abiejų pusių interesų pusiausvyrą. Kolegija pažymi, kad nepakanka nustatyti faktą, kad formaliai yra priimtas įsakymas grąžinti darbuotoją į darbą. Teismas turi nustatyti ar realiai buvo atkurta iki darbuotojo atleidimo buvusi padėtis, t.y., ar visa apimtimi vykdomos iki pažeidimo egzistavusios darbo sutarties sąlygos. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju būtų užkirtusios kelią reikalauti, jog AB „Autrolis“ tinkamai vykdytų Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d., 2010 m. birželio 23 d., 2010 m. birželio 28 d. sprendimus tose dalyse, kuriose nuspręsta jį vykdyti skubiai. Atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi nurodo, jog atsakovo generalinio direktoriaus įsakymais ieškovai buvo atstatyti į darbą, todėl teismo teiginys, jog ieškovų perkėlimas į prastovas yra iš esmės jų nušalinimas nuo darbo, negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Kolegija su tokia argumentacija nesutinka. DK 122 str. įtvirtinta prastovos ne dėl darbuotojo kaltės galimybė, kai darbdavys nesuteikia darbuotojui darbo sutartimi sulygto darbo dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių. Pastaroji nuostata reiškia, jog darbuotojo darbo sąlygų bloginimas negali būti sąlygojamas neteisėtų darbdavio veiksmų, turi būti objektyviai pagrįstas, darbdavys privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad prastovos laikotarpis tęstųsi kiek įmanoma trumpiau. Kolegija pažymi, jog iš neteisėtų veiksmų teisė gimti negali, kaip niekuo nepagrįstas vertintinas darbdavio sprendimas prastovą žymėti būtent ieškovams, kurie teismo sprendimu buvo grąžinti į eitas pareigas. Pateisinus tokį darbdavio elgesį būtų sukuriama teisinė prielaida darbdaviui nesilaikyti darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, toliau pažeidinėti darbuotojo, kuris ir taip nukentėjo nuo neteisėtų darbdavio veiksmų, teises, tuo būdu paneigiant neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą instituto, kaip priemonės visaverčiams darbo santykiams atkurti, paskirtį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovai, realiai grąžinti į darbą, patirs mažesnius nuostolius, jeigu iki sprendimo įsiteisėjimo atliks darbą ir gaus atlyginimą. Atsakovas taip pat patirs mažesnius nuostolius, jeigu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nereikės mokėti atlyginimo už prastovas, bus galima panaudoti ieškovų darbą.

Atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, taip pat nurodo, jog nesant įsiteisėjusių sprendimų civilinėse bylose dėl ieškovų atleidimo iš darbo pas atsakovą teisėtumo, atsakovas būtų priverstas, vadovaujantis DK 135 str., atleisti darbuotojus, dėl kurių darbo įmonėje teisėtumo ginčo nekyla, ar perkelti į prastovas ir kitus 282 troleibusų vairuotojus, išdalinant jų darbo krūvį ieškovams. Kolegijos nuomone, šis argumentas taip pat yra nepagrįstas, kadangi Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, jog ieškovės N. L. ir V. Š. yra neteisėtai atleistos iš darbo, paliko nepakeistą. Taigi, šiuo atveju atsakovas AB „Autrolis“ turi įsiteisėjusius teismų sprendimus, pagrindžiančius jo veiksmų neteisėtumą, atleidžiant minėtas darbuotojas, todėl nėra pagrindo ir taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones bei sustabdyti sprendimo dalies dėl ieškovų grąžinimo dirbti lygiais pagrindais su kitais atsakovo darbuotojais (troleibusų vairuotojais) skubų vykdymą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ginčijamus įsakymus panaikinęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai vertino padėtį bei pagrįstai netaikė ir laikinųjų apsaugos priemonių, siekdamas kuo greičiau tarp šalių atstatyti interesų pusiausvyrą.

Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 290-292 str., 337 str. 3 p.,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Ramūnas MitkusEgidijus Tamašauskas