Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija 121.14, 122.4, 124.2.7, 124.2.9

2008 m. liepos 2 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kauno apskrities viršininko administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A-08-097/2008, kuria atmestas pareiškėjos Kauno apskrities viršininko administracijos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-1771-408/2007,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Antrinis perdirbimas“ su atskiruoju skundu nesutiko, nurodė, jog teismo nutartis yra pagrįsta dėl šių motyvų:

1) skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai pritaikė senaties terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, nepagrįsti. Skunde pati KAVA pripažįsta, kad jai apie priimtą sprendimą tapo žinoma ne nuo 2008-01-29, bet 2007-10-10, kuomet KAVA struktūrinis padalinys gavo 2007-07-30 teismo sprendimą. Skundo argumentai, kad žemėtvarkos skyriaus darbuotojai nepastebėjo, kad prie prašymo buvo pridėtas 2007-07-30 teismo sprendimas, kad jie, kaip neturintys teisinio išsilavinimo, nesuprato ir negalėjo suprasti pridedamo teismo sprendimo reikšmingumo, o juo labiau jo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat nepagrįsti, kadangi Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai yra valstybės tarnautojai, kurių atidumui ir išsilavinimui keliami didesni reikalavimai. Pareiškimas su sprendimu adresuotas šio skyriaus vedėjui, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, o Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. nurodo valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis;

2) skundo argumentai, kad UAB „Antrinis perdirbimas" atstovė tik teisino posėdžio eigoje, o ne teismo posėdžio pradžioje prašymu ir dokumentų teismui pateikimo metu pateikė teismui 2007-10-09 UAB „Antrinis perdirbimas" raštą, adresuotą Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui, dėl ko KAVA nebuvo sudaryta galimybe pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo, jei teismas visgi būtų laikęs, kad 3 mėn. terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas, nepagrįsti. Pareiškėją prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu atstovavo kvalifikuotas teisininkas, todėl nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybei, kad terminas yra praleistas, KAVA atstovė galėjo prašyti teismo atnaujinti terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą. Bylos nagrinėjimo metu šalių buvo paklausta, ar nėra prašymų, tačiau pareiškėjos atstovė tokio prašymo nepateikė;

3) skunde nepagrįstai nurodoma, kad KAVA turėtų iš naujo spręsti nuomos klausimą, kad subnuomos sutartis, ieškovui įsigijus pastatą, pasibaigė. 2003-10-02 KAVA davė sutikimą UAB „Aura", kuriame buvo nurodyta, jog KAVA sutinka, jog UAB „Aura" subnuomotų UAB „Baltasis miestas“ 25 metams 4.0166 ha žemės sklypo dalį - 0,8405 ha. UAB „Aura" 2004-04-02 davė sutikimą minėtame sklype statyti statinius. Todėl, vadovaujantis CK 6.318 str. ir 6.394 str., ieškovas perėmė UAB „Baltasis miestas" teises naudotis žemės sklypu, kurio subnuomai KAVA pritarė;

4) 2007-07-30 sprendimas neturės įtakos KAVA teisėms ir pareigoms. Tai patvirtina Sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei įsakymas (b.l.22-23);

5) skundo argumentas, kad žemės subnuomos sutartis, pardavus pastatus ieškovui, pasibaigė, nepagrįstas. KAVA nepagrįstai remiasi sutarties 11 p., kadangi šis punktas yra negaliojantis ex officio, kaip prieštaraujantis imperatyvioms – CK 6.553 str. 3 d., 6.558 str. 2 d. ir 6.562 str. - teisės normoms (CK 1.80 str. 1 d.);

6) skundo motyvas, kad procesas atnaujintinas, kadangi buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, nepagrįstas. KAVA net atskirajame skunde nenurodo, kokia aiški teisės taikymo klaida padaryta, priimant sprendimą už akių. KAVA nurodytas LR statybos įstatymo 27 str. yra tik KAVA funkcijų reglamentavimas. Skundo argumentai, kad UAB „Antrinis perdirbimas" nepateikė įrodymu, patvirtinančių, jog laikėsi statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų, susijusių su nekilnojamojo daikto sukūrimu ir pripažinimu tinkamu naudoti, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovas turi teisę įregistruoti nuosavybes teisę į sandėlį ir kiemo aikštelę, nepagrįsti Byloje pateikti rašytiniai įrodymai - statinio techninės būklės tyrimo aktas bei gautos išvados dėl statinio įteisinimo, patvirtina, kad statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų buvo laikytasi;

7) KAVA argumentai, kad 2007-07-30 teismo sprendimo pagrindu įteisintos 900 kv.m. aikštelės nėra, prieštarauja rašytiniams įrodymams - KAVA pateiktoms nuotraukoms, iš kurių matyti, kad aikštelė yra, bei kadastriniams matavimams, kuriuose nurodyta, kad minėta aikštelė yra.

Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Iš bylos medžiagos matyti (c.b.A-08-097/2008 b. l. 1-3), kad Kauno apskrities viršininko administracija 2008-02-26 Kauno rajono apylinkės teisme pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-1771-408/2007 pagal ieškovo UAB „Antrinis perdirbimas“ ieškinį atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl pažeistų teisių, prašydama panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007-07-30 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1771-408/2007 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašymas atnaujinti procesą byloje yra pareikštas CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p. pagrindu, t. y. pareiškėjas nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu įteisinusi statinius, UAB „Antrinis perdirbimas“ įgijo teisę prašyti Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ar pirkimo pardavimo sutartį. Šios faktinės aplinkybės pagrindu pareiškėjas mano, kad civilinėje byloje Nr. 2-1171-408/2007 buvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, nes Kauno apskrities viršininko administracija nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Be to, pareiškėjas nurodė, kad teismas, priimdamas 2007 07 30 sprendimą, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Tam pagrįsti pareiškėjas nurodė tas faktines aplinkybes, jog teismas netyrė ir nevertino byla reikšmingų aplinkybių-ar statiniai buvo pastatyti laikantis darbų atlikimo metu statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų, ar jie tinkami naudoti pagal paskirtį, nes Kauno apskrities viršininko administracija atlieka statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu.

Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje nustatė, kad žemės sklypas, esantis Žemaitkiemio k., Kauno r., buvo išnuomotas UAB „Aura“ (c.b. Nr.2-1771-408/2007, b.1.7). Dalį sklypo su KAVA sutikimu UAB „Aura" subnuomavo UAB „Baltasis miestas" (c.b. Nr.2-1771-408/2007, b.1.8-10). Kadangi KAVA davė sutikimą dėl žemės sklypo subnuomos, todėl teismas laikė, jog ji savo poziciją tuo išreiškė ir nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu. Iš 2006-08-22 varžytinių akto teismas nustatė, jog UAB „Baltasis miestas" teises perėmė UAB „Antrinis perdirbimas" (c.b. Nr.2-1771-408/2007, b.1.5). Teismas taip pat sprendė, kad KAVA praleido trijų mėnesių terminą, numatytą CPK 368 str., pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi nustatė, jog apie 2007-07-30 teismo sprendimą KAVA sužinojo 2007-10-10, kuomet UAB „Antrinis perdirbimas" kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją su prašymu dėl žemės nuomos sutarties sudarymo (b.l.24-25, kartu jiems buvo pateiktas ir Kauno rajono apylinkės teismo 2007-07-30 sprendimas). KAVA argumentus, kad teismas netyrė ir teisiškai nevertino bylai reikšmingos aplinkybės - ar statiniai buvo pastatyti laikantis darbų atlikimo metu statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų, kad pažeistos teismingumo taisyklės, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi nustatė, kad subnuomotame žemės sklype UAB „Baltasis miestas" 2005 m. pastatė 1094,35 kv.m. sandėlį 10F1g ir 2004 m. įrengė 900 kv.m. ploto kiemo aikštelę, pastatai buvo pastatyti pagal 2005 m. V. S. paruoštą projektą, be to, tuo metu galiojęs LR statybos įstatymo 23 str. nenumatė statinio statybos draudimo be leidimo, 2005-06-13 buvo surašytas statinio techninės būklės tyrimo aktas, taip pat gautos išvados dėl statinio įteisinimo (c.b. Nr.2-1771-408/2007, b.l.11-13).

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas skirtas užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nebuvo galima ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Be to ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo teisinį suinteresuotumą byloje įrodinėjo tomis aplinkybėmis, kad ieškovas 2007 07 30 sprendimo pagrindu įsiteisinęs statinius, įgijo subjektinę teisę prašyti Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ar žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija laiko, kad šis pareiškėjo motyvas yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Uždaroji akcinė bendrovė „Antrinis perdirbimas“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl nuosavybės teisės į statinius, įgytų varžytynių proceso tvarka, įregistravimo nekilnojamojo turto registre (c. b. 2-1771-408/2007 b.l. 5). Minėtoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai susiję su Kauno apskrities viršininko teisėmis ir pareigomis, teismas priimtame sprendime, kurį siekia peržiūrėti pareiškėjas proceso atnaujinimo civilinėje byloje būdu, nepasisakė dėl Kauno apskrities viršininko teisių ir pareigų, susijusių su žemės naudojimu. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai įrodo, kad varžytinių aktas yra nepanaikintas ir nepakeistas, tai yra vienas iš sandorių, kuriais įgyjama nuosavybė (LR CK 4.47 str. 1 p.), o varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (LR CPK 725 str. 8 p.), todėl spręstina, kad nuosavybės teisę byloje ieškovas įgijo teisėtai ir nepažeidžiant pareiškėjo interesų, todėl pareiškėjas neturi jokio teisinio suinteresuotumo užbaigtoje teismo sprendimu byloje. Vėlesnis ieškovo siekis tinkamai naudotis ir valdyti įgytą turtą, suformuojant atitinkamus žemėnaudos santykius, negali būti laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu. Šiais motyvais atskirojo skundo argumentai dėl teisinio pagrindo buvimo įtraukti Kauno apskrities viršininko administraciją į bylą trečiuoju asmeniu nepagrįsti.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir priimdamas 2007-07-30 teismo sprendimą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (LR CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėjas neįvardijo, kokia teisės norma pažeista. Kauno apskrities viršininko administracijos nuoroda į tas aplinkybes, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas UAB „Antrinis perdirbimas" nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog laikėsi statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų, susijusių su nekilnojamojo daikto sukūrimu ir pripažinimu tinkamu naudoti, negali būti pagrindu atnaujinti procesą teismo sprendimu užbaigtoje byloje. Bylos medžiagoje yra nustatyta, kad ieškovas nuosavybę įgijo ne statybos, o kitu būdu t.y. turtą nupirkęs varžytynėse (c.b. 2-1771-408/2007 b.l. 5).

Teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą ir paskyręs tokį prašymą nagrinėti teisminiame posėdyje, turi patikrinti, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto LR CPK 368 straipsnyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą, numatytą LR CPK 368 str., pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi byloje nustatyta, jog apie 2007-07-30 teismo sprendimą Kauno apskrities viršininko administracija sužinojo 2007-10-10, kuomet UAB „Antrinis perdirbimas" kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl žemės nuomos sutarties sudarymo (c.b. A-08-097/2008 b.l.24-25). Iš prašymo turinio matyti, kad kartu su prašymu buvo pateiktas ir Kauno rajono apylinkės teismo 2007-07-30 sprendimas. Pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, pareiškėjas termino jam atnaujinti nepareiškė. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, kur termino praleidimas teisinamas Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų teisiniu neišprusimu ir nesupratingumu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 dienos nutartį palikti nepakeistą.