- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- AN2-260-361/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- G. Z.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Z. skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. K. 2019 m. balandžio 10 d. nutarimą, kuriuo G. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 436 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda, už tai, kad 2019 m. vasario 20 d., 16.07 val. adresu (duomenys neskelbtini), G. Z. namuose laikomi šunys loja, tuo pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Tokie G. Z., kaip gyvūnų laikytojo veiksmai, įvertinti kaip pažeidę Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto imperatyvų reikalavimą nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Šalies argumentai
2. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį ir bylą nutraukti. Teigia, jog skunde apylinkės teismui paaiškino, kad laiko du vokiečių aviganius. Šunys yra dresuoti bei tinkamai socializuoti ir loja tik tiek, kiek įprastai loja visi šunys bei tik tomis aplinkybėmis, kokiomis įprastai loja visi šunys. Gyvena ne bute, o nuosavame name, tvarkingai apelianto laikomi šunys nekelia jokios grėsmės nei žmonių ramybei, nei sveikatai, nei gyvybei, nei nuosavybei ir niekaip nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Tačiau teismas į apelianto argumentus neatsižvelgė, bylą išnagrinėjo labai formaliai, paviršutiniškai ir skubotai. Nagrinėjamu atveju nėra surinkta apeliantui inkriminuojamo nusižengimo faktines aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų, o jo kaltė pagrįsta vien tik priešiškai prieš jo asmenį nusiteikusių liudytojų subjektyviais parodymais. Šiuo konkrečiu atveju pretenzijų dėl nakties metu lojančių šunų niekas nereiškė. Nusižengimo laikas nurodytas 2019 m. vasario 20 d., 16.07 val., tačiau teismas motyvavo tuo, kad dažnai ir ilgai trunkantis šunų lojimas, ypač – ramybės metu, naktį, neabejotinai neigiamai veikia greta gyvenančių ir turinčių teisę į ramią aplinką žmonių sveikatą, nes trukdo jų poilsį, kuris yra svarbi geros savijautos ir ligų prevencijos, gero darbingumo ir nuotaikos, ypač mažų vaikų, prielaida. Be to, teismas nukrypo nuo bylos esmes ir įsivėlė į nereikšmingų parodymų vertinimą. Remdamasis vien subjektyviais liudytojų parodymais, teismas padarė išvadą, kad G. Z. šunis laiko bei prižiūri netinkamai ir nurodė, kad nebeužtenka jų (gyvūnų) laikyti tik voljere ir pašerti. Tokie motyvai rodo teismo šališkumą ir išankstinį nusistatymą apelianto atžvilgiu. Byloje apskritai nebuvo tiriamos ir vertinamos esminės aplinkybės, t. y. ar šunys tikrai kelia triukšmą, o jei kelia, tai ar toks triukšmas viršija nustatytas higienos normas. Byloje surinkti faktiniai duomenys – V. M. pareiškimas, tarnybinis pranešimas ar subjektyvūs liudytojų parodymai, nėra pakankami inkriminuoti apeliantui tokį nusižengimą bei skirti jam nuobaudą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas palikti nepakeistą policijos nutarimą yra teisėtas ir nepagrįstas.
5. ANK 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, galiojantys teisės aktai įpareigoja gyvūno laikytoją, be kita ko, užtikrinti, kad jo augintinis nekeltų triukšmo ir netrikdytų nė vieno žmogaus ramybės, viešosios rimties. Beje, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, nustato Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintos Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklės.
Šalies argumentai
6. Administracinio nusižengimo medžiagoje surinkti duomenys liudija, kad pareiškėja V. M. 2019 m. vasario 20 d. pareiškimu kreipėsi į rajono policijos komisariatą dėl apelianto laikomų šunų keliamo triukšmo, nurodydama, jog šunys labai dažnai ir ilgai loja, nei dieną, nei naktį nėra ramybės, o vasario 19 d. šunų lojimas netilo netgi 01.00 val. nakties. Policijos tyrėjo T. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. vasario 27 d. susisiekė su pareiškėja V. M., kuri nurodė, kad pas kaimynus dienos ir nakties metu nuolat loja šunys, kurie trukdo jai ir aplinkiniams kaimynams, o su šunų šeimininkais neina gražiuoju susitarti ir jie nesivelia į jokias kalbas. Taip pat bendrauta su (duomenys neskelbtini) gatvės pirmininku, kuris nurodė, kad visą situaciją žino ir bendrijos posėdyje apeliantas įspėtas dėl šunų triukšmavimo. Šalimais gyvenantis kaimynas F. B. pareigūnams nurodė, kad jo šeimynai ir jų poilsiui trukdo šalia esantys šunys, kurie nuolat loja, trukdo miegoti jų vaikui. Kita kaimynė K. J., taip pat nurodė, kad šunys trukdo jos poilsiui dėl nuolatinio lojimo ir dėl šunų keliamos smarvės vasarą. E. V. nurodė, kad yra neseniai atsikraustęs su šeima, o atidarius namų langus girdisi nuolatinis apelianto šunų lojimas. Šunų laikytojas G. Z. aprodė pareigūnams šunis, prie kurių priėjus, jie iš karto pradėjo loti ir kelti triukšmą. Teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti V. M., F. B. patvirtino pareigūnui duotų paaiškinimų teisingumą, be kita ko, pažymėdami, jog dėl šunų keliamo triukšmo dieną ir naktį bandė eiti ir tartis su apelianto šeima, tačiau situacija nepasikeitė. Nėra jokio pagrindo abejoti svetimų apeliantui liudytojų V. M., F. B. parodymų objektyvumu ar pareigūno T. D. tarnybiniame pranešime detaliai užfiksuotų ir reikšmingų nusižengimo atskleidimui aplinkybių patikimumu.
7. Atmestina kaip nepagrįsta apelianto pozicija, jog iš esmės ANK 346 straipsnio pažeidimui konstatuoti yra būtina išmatuoti keliamą triukšmą kalibruotais matavimo prietaisais ir užfiksuoti higienos normos pažeidimą. Nors nėra atitinkamos metodikos šuns (-ų) keliamam triukšmui pamatuoti, tačiau analizuojant didžiausius leistinus triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje kitokio pobūdžio triukšmo situacijose (dienos metu neturi viršyti 55 dBA, vakare 50 dBA, nakties metu 45 dBA (Lietuvos higienos norma HN 33:2011), nėra pagrindo kaip nepatikimų vertinti minėtų apelianto kaimynystėje gyvenančių V. M., F. B., E. V. ar K. J. paaiškinimų, jog tiek protokole nurodytu laiku bei naktį ir apskritai nuolatos, net du, voljere laikomi, suaugę vokiečių aviganių veislės šunys, kėlė triukšmą. Kvestionuojami aptarti, byloje surinkti ir apylinkės teismo ištirti, faktiniai apelianto kaltės ir neteisėtos veikos įrodymai, yra susiję su faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir patvirtina sukelto atitinkamo nepageidaujamo šalutinio poveikio aplinkiniams faktą, o tai leidžia įžvelgti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Šunims garsiai lojant, šiuo atveju yra pažeidžiama ne tik minėtųjų asmenų, bet ir visų kitų asmenų teisė į poilsį, trikdoma jų rimtis. Toks šunų lojimu keliamas garsas, kurį nurodo pareiškėja ir kartu patvirtina minėti liudytojai, leidžia neabejoti tuo, kad apelianto laikomi šunys sukelia pakankamai didelį triukšmą, taip kelia diskomfortą kaimynams. Garsus, nuolatinio pobūdžio, be jokios objektyvios priežasties apelianto šunų lojimas yra girdimas tiek kaimynų namų viduje, tiek jų sklypų teritorijose, taigi tikrai nėra menkas. Todėl apelianto, kaip šunų savininko, elgesys netoleruotinas ir pagrįstai įvertintas kaip baustinas.
8. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, išsamiai išnagrinėjo medžiagą, įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama apelianto kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto deklaratyvūs argumentai, kad byla išnagrinėta skubotai, priimtas formalus sprendimas ar teismas buvo šališkas, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, o nesurinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų administracinė teisena jam turi būti nutraukta. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų, kurių pagrindu apeliantas policijos nubaustas pagal ANK 436 straipsnio 1 dalį. Tokiai pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.
9. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nutartimi skirta G. Z. nuobauda yra adekvati (proporcinga) jo padarytam nusižengimui, leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus ir kartu išsklaidys apelianto abejones dėl nebaudžiamumo už tokio pobūdžio nusižengimus (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.