Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-23 · Civilinė byla Nr. 2A-229-324/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
2A-229-324/2011
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-00294-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
Atsakovas
A. N.
Trečiasis asmuo
sodininkų bendrijai „Skardis“, Kauno rajono savivaldybės administracijai
Civilinė byla Nr. 2A-229-324/2011;Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00294-2009-4;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Larisa Tamulionienė;
Procesinio sprendimo kategorija 109; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir Nijolios Indreikienės, dalyvaujant ieškovo atstovei N. J., teismo posėdyje išnagrinėjusi šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-381-660/2010 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. N., tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „Skardis“, Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame SB „Skardis“, (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą ūkio pastatą, tvorą ir perkelti nuotekų valymo įrenginius į projekte nurodytą vietą pagal Kauno rajono savivaldybės išduotą 2005 m. rugpjūčio 4 d. statybos leidimą Nr. GN-276, sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu laiku neįvykdys – įpareigoti ieškovą nugriauti atsakovo žemės sklype savavališkai pastatytą ūkio pastatą, tvorą, sutvarkyti statybvietę, iš atsakovo išieškant patirtas išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino. Įpareigojo atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame SB „Skardis“, (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą ūkio pastatą, tvorą ir perkelti nuotekų valymo įrenginius į projekte nurodytą vietą pagal Kauno rajono savivaldybės išduotą 2005 m. rugpjūčio 4 d. statybos leidimą Nr. GN-276, bei sutvarkyti statybvietę, atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą – įpareigojo ieškovą nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame SB „Skardis“, (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą ūkio pastatą, tvorą, bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo, priteisė iš atsakovo valstybei 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendė, kad atsakovas nepateikė tvoros su betoniniu cokoliu, iki 2 m aukščio ant sklypo ribos statymui reikalingų supaprastinto statinio projekto, rašytinio valstybės tarnautojo pritarimo, rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo (statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2, 12.4.3 punktai). Konstatavo, kad gretimo sklypo savininko D. Š. sutikimas dėl tvoros statymo ant sklypo ribos gautas 2009 m. birželio 3 d., t.y. po 2008 m. gruodžio 1 d. savavališkos statybos akto surašymo. Padarė išvadą, kad atsakovas jam priklausančiame sklype savavališkai pastatė lentinį vieno aukšto ūkio pastatą, nesilaikydamas 3 m atstumo iki sklypo ribos, kuris ribojasi su Žaliąja gatve, ir negavęs sodininkų bendrijos valdybos pirmininko suderinimo (statybos techninio reglamento STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 punktas, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnis). Konstatavo, kad atsakovas nepateikė naujo statybos leidimo, reikalingo projekte numatytos buitinių nuotekų valymo įrenginių vietos pakeitimui (statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29 punktas). UAB „MTL servisas“ raštų dėl žemės sklypo ribų derinimo nelaikė įrodymais, motyvuodamas tuo, kad jie nesuderinti ir nepatvirtinti nei Registrų centre, nei žemėtvarkos skyriuje, išvados parengtos vadovaujantis UAB „MTL servisas“ sudarytais planais, kurie niekur nesuderinti. Sprendė, kad atsakovo teiginys, jog tvora pastatyta jo sklype 1-3 cm nuo ribos, nepagrįstas dokumentais. Laikė, kad UAB „MTL servisas“ sklypo planas patvirtina, jog tvora pastatyta ant sklypo ribos. Nurodė, kad projekto 2009 m. liepos 10 d. ir 2010 m. liepos 10 d. suderinimai dėl šiltnamio ir ūkio pastato po savavališkos statybos akto surašymo ir įpareigojimo nugriauti nesudaro pagrindo įteisinti savavališkos statybos. Taip pat nurodė, kad 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Statybos įstatymo 28 straipsnio ir ginčijamų administracinių aktų dėl savavališkų statybų surašymo metu galiojusio CK 4.103 straipsnio redakcijose įtvirtintas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir nėra galimybės įteisinti savavališką statybą, pripažįstant teisę gauti statybos leidimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Vertinant ūkio pastato statybą ir jam keliamus reikalavimus, turėjo būti taikomas ne statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, o STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“. Savavališkos statybos akte lentinis ūkio pastatas įvardintas kaip naujas statinys, priskirtas prie I grupės nesudėtingų statinių. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ pastaboje nurodyti minimalūs atstumai nuo statinio iki sklypo ribos. Atsakovo ūkio pastatas yra pastatytas pietinėje sklypo pusėje ir yra nutolęs 1 m nuo sklypo ribos. Tokia riba yra nurodyta reglamento pastaboje pastatams, esantiems sklypo pietinėje pusėje (pastabos 3 punktas). Akte ieškovas nurodė, kad ūkio pastatas pastatytas nesilaikant 3 m atstumo nuo sklypo ribos, tačiau toks reikalavimas yra sklypo šiaurinėje pusėje statomiems statiniams (pastabos 1 punktas). Statybos techninio reglamento STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatos negali būti taikomos ūkio pastatui. Šiame reglamente kaip namo priklausiniai nėra įvardinti ūkio pastatai (VIII skyrius reglamento), tik ūkio dirbtuvės (reglamento 61.2 punktas), tačiau ūkio pastatas nėra ūkio dirbtuvės. Atsakovo ūkio pastatas skirtas sandėliavimui ir malkų laikymui. Savavališkos statybos akte jis įvardintas kaip vieno aukšto (6x4) kv.m. ploto ūkio pastatas. Darytina išvada, kad šiam pastatui keliami reikalavimai, numatyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Pagal šį reglamentą I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas statinio projektas (12.3.2 punktas), tačiau atsakovas 2009 m. liepos 10 d., 2010 m. liepos 10 d. atliko ūkio pastato su priblokuotu šiltnamiu derinimą su rajono vyriausiuoju architektu. Teismas tai įvertino kaip projekto derinimą po akto surašymo. Dėl nurodytų aplinkybių ūkio pastato atžvilgiu atsakovui negali būti taikomos CK 4.103 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Savavališkos statybos akte nenurodžius faktinio tvoros aukščio ir tvoros tipo, atsakovo tvora neteisingai priskirta prie II grupės nesudėtingų statinių. Dalyvaujant sklypų Nr. 13 ir 14 savininkui V. Š., bendrijos nariui M. K. ir atsakovui, UAB „ MTL servisas“ nustatė , kad tvora ir tvoros pamatas yra atsakovo sklypo teritorijoje, nuo ribos tvora nutolusi iki 3 cm, vartų aukštis yra 1,74 m, tvoros aukštis iki 1,80 m, tvora yra ažūrinė, tarpai tarp lentelių po 12 cm. Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Nesudėtingi statiniai“ lentelės inžineriniai statiniai 12 punkte nurodyta, kad tvora iki 1,8 m aukščio priskiriama prie I grupės nesudėtingų statinių, o pastaboje nurodyta, kad tokias tvoras galima statyti be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos). Taip pat nėra reikalingas ir valstybės įgaliotų pareigūnų pritarimas supaprastintam projektui. Aplinkybę, kad tvora yra atsakovo sklypo ribose patvirtina ir sklypo planas, kurio derinimas užtruko dėl sodo pirmininkės veiksmų. Dabar planas suderintas ir įregistruotas VĮ Registrų centre. Teismas, nurodydamas, kad „MTL servisas“ parengtame sklypo plane matyti, kad tvora pastatyta ant sklypo ribos, neatkreipė dėmesio į plano mastelį 1:500.

Kilus ginčui dėl valymo įrenginių, kurie pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ priskiriami prie I grupės inžinierinių statinių, vietos neatitikimo, atsakovas kreipėsi į rajono vyriausiąjį architektą, kuris 2009 m. liepos 10 d. suderino naują ūkio pastato ir valymo įrengimų vietą, pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 ir jie yra pažymėti ant pakoreguoto statybos leidimo. Prieš naujos valymo įrenginių vietos derinimą rajono vyriausiasis architektas pareikalavo iš atsakovo gretutinio sklypo savininkės sutikimo. Tokį sutikimą atsakovas gavo 2009 m. birželio 23 d., sutikimas patvirtintas Kauno 11-ame notarų biure. Pateikus sutikimą, vyriausias architektas parvirtino valymo įrenginių perkėlimą į kitą vietą.

Neteisingai interpretuotas Statybos įstatymas, nes teismo sprendimo priėmimo metu 2010 m. rugpjūčio 30 d. jau buvo priimti Statybos įstatymo, tame tarpe ir 28 straipsnio, pakeitimai (2010 m. liepos 2 d. Nr. XI-992). Dalis 28 straipsnio nuostatų įsigalioja nuo 2010 m. spalio 1 d., dalis – nuo 2013 sausio 1 d. Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė kreiptis į leidimą išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančių dokumento išdavimo (galioja nuo 2010 m. spalio 1 d.). Įvertinus Statybos įstatymo pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas siekia sureguliuoti savavalines statybas, jų padarinius bei įteisinimo tvarką ir numato šio įstatymo galiojimą į ateitį. Atsakovo sklype pastatyti trys nesudėtingi statiniai nedaro žalos nei aplinkai, nei visuomenės interesams.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovas ir tretysis asmuo sodininkų bendrija „Skardis“ prašo sprendimo nekeisti.

Apeliacinės instancijos teismui šalys pateikė taikos sutartį ir prašo patvirtinti tokias jos sąlygas:

1. Ieškovas atsisako savo pareikšto reikalavimo: įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame SB „Skardis“, (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą ūkio pastatą, tvorą ir perkelti nuotekų valymo įrenginius į projekte nurodytą vietą pagal Kauno rajono savivaldybės išduotą 2005-08-04 statybos leidimą Nr. GN-276, bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – įpareigoti Inspekciją (kodas 288600210) nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame SB „Skardis“, (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą ūkio pastatą ir tvorą, bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

2. Šalys pareiškia, kad nereiškia ir neturi viena kitai jokių pretenzijų (reikalavimų) dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimo.

3. Kiekviena šios taikos sutarties šalis padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas įsipareigoja savo sąskaita padengti (apmokėti) bet kokias išlaidas (įskaitant pašto), susijusias su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje.

4. Šalys patvirtina, kad vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir kitais norminiais aktais, turi pilną teisę ir reikiamus įgaliojimus pasirašyti šią taikos sutartį bei vykdyti visus šia taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus visą šios taikos sutarties galiojimo laiką.

5. Šalims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str., 293 str. ir 294 str. turinys, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, yra žinomas ir suprantamas. Teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (LR CK 6.985 str. 1 d.).

6. Šalys Kauno apygardos teismo prašo šią taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 5 p.

7. Ši taikos sutartis įgauna teisinę galią, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios taikos sutarties patvirtinimo.

Tretysis asmuo SB „Skardis“ taikos sutarties sudarymui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Ieškovo atstovė pripažino, kad, bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitus savavališkos statybos teisiniam reguliavimui, atsakovas turi galimybę, įvykdžius atitinkamas sąlygas, dėl kurių susitarė su trečiuoju asmeniu, įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Tuo vadovaujantis spręstina, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, įstatymų reikalavimus atitinka, trečiųjų asmenų interesų nepažeidžia, todėl tvirtintina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Turėtų bylinėjimosi išlaidų šalys viena iš kitos nereikalauja.

Valstybės patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas įsipareigoja atlyginti atsakovas, todėl iš jo valstybei priteistina 86 Lt.

Atsakovui grąžintina 75 procentai (99 Lt) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą.

Patvirtinti tokias šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas:

1. Ieškovas atsisako savo pareikšto reikalavimo: įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame SB „Skardis“, (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą ūkio pastatą, tvorą ir perkelti nuotekų valymo įrenginius į projekte nurodytą vietą pagal Kauno rajono savivaldybės išduotą 2005-08-04 statybos leidimą Nr. GN-276, bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – įpareigoti Inspekciją (kodas 288600210) nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame SB „Skardis“, (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą ūkio pastatą ir tvorą, bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

2. Šalys pareiškia, kad nereiškia ir neturi viena kitai jokių pretenzijų (reikalavimų) dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimo.

3. Kiekviena šios taikos sutarties šalis padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas įsipareigoja savo sąskaita padengti (apmokėti) bet kokias išlaidas (įskaitant pašto), susijusias su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 86 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti atsakovui A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 99 Lt (devyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto Swedbank, AB, 2010 m. rugsėjo 29 d. įmokos mokėjimo kvitu op. archyvo kodas 2010092900386491.

Nutraukti civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. N., tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „Skardis“, Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusNijolia Indreikienė