- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- I-3970-624/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01965-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Irena Paulauskienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. D., J. R.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Šarūnas Vilčinskas
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjai A. D. ir pareiškėjų atstovui advokatui Šarūnui Vilčinskui, atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovei Viktorijai Vaitkevičei, nedalyvaujant pareiškėjai J. R. ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. D. ir J. R. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos A. D. ir J. R. skunde, kurį patikslino 2013-06-28, prašo teismo: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013-01-19 sprendimą Nr. VILIN (12.5.13.)-2710; 2) panaikinti VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013-02-28 sprendimą Nr. 55; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti tėvo I. R. (I. R.) vardu žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) pareiškėjų lėšomis. Nurodo, kad kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį turtą I. R. vardu, tačiau jų prašymas nebuvo tenkintas. VĮ Registrų centras jų skundo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo taip pat netenkino. Su tokiais sprendimais nesutinka. Pareiškėjų tėvas I. R. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,72 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,80 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjoms nežinomų priežasčių nuosavybės teisės į atkurtą žemę I. R. vardu nebuvo įregistruotos. Nekilnojamojo turto registre I. R. daiktinės teisės neįregistruotos, nors jo seserų vardu nuosavybės teisės yra įregistruotos, o nuosavybės teisės į žemę visiems buvo atkurtos tuo pačiu metu. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė mirusio tėvo vardu įregistruoti minėtus žemės sklypus dėl to, kad nepateikta duomenų apie turto paveldėtojus, t. y., kad pareiškėjos yra I. R. turto paveldėtojos. Mano, kad tokie atsakovo veiksmai neteisėti ir nepagrįsti, prieštarauja įstatymų nuostatoms. Pažymėjo, kad apie tėvo mirtį sužinojo praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, tėvas dėl savo gyvenimo būdo neturėjo pastovios gyvenamosios vietos ir su jomis nebendravo. Paveldėjimas yra labai privatus dalykas ir jokia įstaiga negali trukdyti atlikti bet kokias su paveldėjimu susijusias procedūras. Mano, kad nuosavybės teisės į žemės sklypus turėjo būti įregistruotos jų tėvo I. R. vardu, o atsakovas nepagrįstai atsisakė tai padaryti. Jos negali kreiptis į notarą dėl paveldėjimo, kadangi tėvo vardu turtas nėra įregistruotas (b. l. 47-50).
Teismo posėdyje pareiškėja ir pareiškėjų atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 27/80 dalis įregistruota V. A. nuosavybės teisė, į kitą žemės sklypo dalį daiktinės teisės neįregistruotos (Z. M. ir I. R. nurodyti kaip šio žemės sklypo naudotojai). Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 24/72 dalis įregistruota V. A. nuosavybės teisė, į kitą žemės sklypo dalį daiktinės teisės neįregistruotos (I. R. ir Z. M. nurodyti kaip šio žemės sklypo naudotojai). VĮ Registrų centro Vilniaus filiale (toliau - ir Teritorinis registratorius, Registro tvarkytojas) 2013-01-16 buvo gautas pareiškėjų atstovo 2012-01-11 prašymas Nr. V-47 dėl pareiškėjų mirusio tėvo nuosavybės teisės įregistravimo į minėtų žemės sklypų dalis. Išnagrinėjus prašymą bei kartu su juo pateiktus dokumentus buvo priimtas sprendimas ir parengtas 2013-01-29 raštas Nr. VILIN(12.5.13.)-2710, kuriame aiškiai nurodyti teritoriniam registratoriui teikiami dokumentai siekiant įregistruoti mirusio asmens nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Teritorinio registratoriaus sprendimas buvo apskųstas VĮ Registrų centrui, kuris 2013-02-28 sprendimu Nr. 55 paliko šį sprendimą nepakeistą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai - šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu; asmuo prašymą paduoda pats arba per atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 str. 1 d. nustatyta, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Šiuo atveju asmuo, įgijęs nuosavybės teisę į minėtų žemės sklypų dalis, yra miręs, todėl prašymą įregistruoti jo nuosavybės teises teritoriniam registratoriui gali pateikti asmenys, turintys teisę paveldėti mirusio asmens turtą ir pateikę tokią teisę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjų argumentai, kad vien tai, jog jos yra mirusiojo dukros, pirmos eilės įpėdinės, suteikia joms teisę įregistruoti mirusiojo nuosavybės teisę į žemės sklypų dalis, yra visiškai nepagrįsti: paveldėjimo teisės normos nustato tam tikras sąlygas ir reikalavimus, kuriuos, siekiant paveldėti turtą, reikia įvykdyti, todėl ne kiekvienas asmuo, pretenduojantis į palikimą, paveldi. Palikimo nepriėmę įpėdiniai jokių palikėjo teisių ir pareigų neperima, todėl santykiuose su trečiaisiais asmenimis palikimą priėmęs įpėdinis, įrodinėdamas savo teisinį statusą, turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. CK 5.50 str. nustato palikimo priėmimo sąlygas. Pareiškėjos skunde nurodo, kad apie tėvo mirtį sužinojo praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po mirties, todėl, jei pareiškėjos yra praleidusios nustatytą terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti. Registro tvarkytojui nei teisė, nei pareiga vertinti ar analizuoti paveldėjimo teisinių santykių nėra suteikta, o atlikdamas jam paskirtas funkcijas Registro tvarkytojas privalo laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, šiuo atveju turi užtikrinti, kad prašymas įregistruoti mirusio asmens nuosavybės teises į nekilnojamųjų daiktų dalis būtų pateiktas tinkamo subjekto - turinčio tokią teisę asmens, Registro tvarkytojui turi būti pateikiami pareiškėjų kaip palikimą priėmusių įpėdinių, teisinį statusą ir teisę veikti mirusio asmens vardu patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjų atstovas, 2013-01-11 prašymu Nr. V-47 kreipdamasis į Teritorinį registratorių, nepateikė dokumentų, patvirtinančių pareiškėjų teisę prašyti I. R. nuosavybės teisių įregistravimo į žemės sklypų dalis, todėl Teritorinis registratorius pagrįstai nusprendė, kad negalima laikyti, jog prašymas pateiktas tinkamų subjektų, bei nurodė pateikto prašymo trūkumus ir teiktinus dokumentus. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo registro įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus, todėl bet kuris asmuo, taip pat ir pareiškėjos, turi teisę gauti šią informaciją. Tuo tarpu įstatymais nustatytas subjektų, turinčių teisę kreiptis dėl asmens nuosavybės teisių įregistravimo į nekilnojamuosius daiktus, ratas yra labai siauras. Taip pat, skirtingai nei teigia pareiškėjos, teisės aktai nenumato jokių absoliučių pareigų Registro tvarkytojui atlikti įpėdinių prašomus veiksmus, kai nepateikiami jų teisę veikti mirusiojo vardu patvirtinantys dokumentai. Priešingai - VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu, kuris privalo veikti tik įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teritorinis registratorius, skundžiamame sprendime nurodydamas trūkstamus dokumentus ir neatlikdamas pareiškėjų prašomo nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, savo kompetencijos ribų neperžengė, tiek Teritorinis registratorius, tiek Centrinis registratorius priimdami skundžiamus sprendimus, jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti (b. l. 54-56).
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-17 sprendimu Nr. 2.5-41-26532 I. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį, t. y. 0,36 ha žemės ir 0,14 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais: I. R. - 0,50 ha su V. A. - 0,51 ha ir Z. M. - 0,51 ha bendrą 0,80 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai ir bendrą 0,72 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas 0,80 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog šio žemės sklypo 26/80 dalių naudotojas pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-17 sprendimą Nr. 2.5-41-26532 yra I. R., tačiau pastarojo nuosavybės teisės neįregistruotos. Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas 0,72 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog šio žemės sklypo 24/72 dalių naudotojas pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-17 sprendimą Nr. 2.5-41-26532 yra I. R., tačiau pastarojo nuosavybės teisės neįregistruotos. Nekilnojamojo turto registro (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) archyviniuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad I. R., kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ar I. R. įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas atstovas būtų kreipęsi į teritorinį registratorių su prašymu įregistruoti I. R. nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus, todėl I. R. nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos. Nesutinka su skundo teiginiais, kad ginčijamuose sprendimuose nei teritorinis, nei Centrinis registratorius prašymo netenkino, atsisakymo motyvų sprendimuose nenurodė. Tiek atsakovas sprendime, tiek ir centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013-02-28 sprendime Nr. 55 konstatavo, kad pareiškėjos nepateikė dokumento, patvirtinančio jų, kaip paveldėtojų, teisinį statusą bei teisę veikti mirusiojo asmens (I. R.) vardu, įregistruojant jo nuosavybės teises. Minimuose sprendimuose visi atsisakymo tenkinti prašymą pagrindai ir motyvai išdėstyti aiškiai ir išsamiai. I. R., šiuo atveju turto įgijėjas, yra miręs. Todėl dėl I. R. nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo gali kreiptis asmenys, turintys teisę paveldėti mirusiojo asmens turtą, kartu su prašymu šie asmenys Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi pateikti ne tik dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisės atsiradimą, bet ir mirusiojo asmens mirties liudijimą bei pažymą iš notaro, liudijančią, kad asmuo kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Pažymėtina, kad notaro išduota pažyma patvirtina ne tik asmens, kaip paveldėtojo (įpėdinio) teisinį statusą, bet ir suteikia teisę veikti (atlikti veiksmus) mirusiojo asmens vardu. Taip pat nurodo, kad pareiškėjos, teikdamos prašymą įregistruoti mirusiojo I. R. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, pateikė J. R. gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) nuorašą, A. R. (D.) gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) nuorašą, t. y. dokumentus, patvirtinančius, kad mirusysis I. R. - jų tėvas, tačiau šie dokumentai nesuteikia joms teisės kreiptis dėl I. R. nuosavybės teisių įregistravimo, nes pareiškėjos nepateikė dokumento, patvirtinančio pareiškėjų, kaip paveldėtojų teisinį statusą bei teisę veikti mirusiojo asmens (I. R.) vardu, įregistruojant jo nuosavybės teises į dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (b. l. 76-79).
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kaip nustatyta šalių atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų atstovas advokatas Šarūnas Vilčinskas 2013-01-11 su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti nuosavybės teises į 0.72 ha ir 0.80 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) pareiškėjų tėvo I. R. vardu (b. l. 61-62).
VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2013-01-29 sprendime Nr. VILIN (12.5.13)-2710 nurodė, kad kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Jei turto įgijėjas yra miręs, dėl turto įregistravimo turi teisę kreiptis asmenys, turintys teisę paveldėti mirusio asmens turtą, kartu pateikiant atitinkamus dokumentus (b. l. 57). VĮ Registrų centras 2013-02-28 sprendimu Nr. 55 netenkino pareiškėjų skundo dėl teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo ir paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą (b. l. 58-60).
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjos J. R. ir A. R. (dabar A. D.) yra I. R. dukterys (b. l. 68, 69, 71).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0.80 ha ploto, 26/80 dalys priklauso ir I. R., tačiau daiktinės teisės neįregistruotos (b. l. 72-73), taip pat žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0.72 ha ploto, 24/72 dalys priklauso ir I. R., tačiau daiktinės teisės neįregistruotos (b. l. 74-75). Pareiškėjų tėvas I. R. 2011-11-22 mirė (b. l. 67).
Ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjos, nustatytu terminiu nepadavusios pareiškimo dėl palikimo, atsiradusio mirus jų tėvui I. R., priėmimo, taip pat nepradėjusios faktiškai valdyti jo turto, turi teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją įregistruoti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę Nekilnojamo turto registre – pareiškėjos teigia, kad jos, kaip pareiškėjo I. R. įpėdinės pagal įstatymą, turi teisę atlikti tokius veiksmus, kadangi paveldėjimas yra privatus dalykas ir jokia įstaiga negali trukdyti atlikti bet kokias su paveldėjimu susijusias procedūras.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso V knygos, skirtos reglamentuoti paveldėjimo teisinius santykius, normos, be kita ko, nustato: paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str. 1 d.), atitinkamai – asmenys gali būti įpėdiniais pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK5.5 str.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK5.50 str. 2-3 d.). Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK5.50 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad paveldėjimas – tai teisė, kurios realizavimui yra nustatyta tam tikra tvarka ir terminai, t. y. asmenys, galintys būti įpėdiniais pagal įstatymą ir testamentą, atsiradus palikimui savaime jos neįgyja, t. y. savaime nepaveldi, netgi priešingai – nustatytu terminu ir tvarka nepriėmė palikimo, gali šios teisės ir nebeįgyti niekada.
Šiuo atveju, nors pareiškėjo – I. R. dukros – ir turi teisę paveldėti po jo mirties atsiradusį palikimą kaip pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą, jos šios teisės nustatytu terminu nerealizavo, t. y. kaip nustatyta pareiškėjos A. D. ir pareiškėjų atstovo paaiškinimu teismo posėdyje, 3 mėnesių terminu nuo palikimo atsiradimo nesikreipė į notarą ir nepradėjo faktiškai valdyti I. R. turto, šis terminas nėra atnaujintas (CK 5.57 str.), todėl šiuo metu nėra pagrindo I. R. turtinių teisių atžvilgiu jų laikyti suinteresuotais asmenims, kurie turi teisę reikšti prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą: Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-27 nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), be kita ko, numato, kad: prašymus atkurti nuosavybės teises pateikia šie Lietuvos Respublikos piliečiai (toliau vadinama – piliečiai): turto savininkai – asmenys, kurių nekilnojamasis turtas pagal buvusios TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas; asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus – jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos (1939–1990) metais emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudarytu testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitokiu rašytiniu dokumentu, taip pat piliečiai, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko savo turtą (Tvarkos 2-2.5 p.); mirus šios tvarkos 2.1–2.4 punktuose nurodytiems piliečiams, kurie nustatytuoju laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis (Tvarkos 3 p.); sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui, o sprendimą dėl ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir gyvenamųjų namų grąžinimo – ir dabartiniam turto valdytojui. Žemės, miško sklypus ir vandens telkinius ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre piliečiai registruoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka (Tvarkos 2-2.5 p.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1 d. nustato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti ginčijamus VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013-01-29 sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-2710 bei VĮ Registrų centro 2013-02-28 sprendimą Nr. 55 nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų A. D. ir J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.