Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. I. ieškinį atsakovui E. Š. dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo ir kompensacijos priteisimo bei pagal atsakovo E. Š. priešieškinį ieškovei O. I. dėl laidotuvių išlaidų ir bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. vasario 10 d. mirė Č. Š., kuris buvo ieškovės tėvas. Iš 2014 m. sausio 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad 5/8 jo turto dalis paveldėjo atsakovas E. Š.. 2013 m. rugsėjo 13 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime matyti, kad 3/8 jo turto dalis paveldėjo ieškovė. Č. Š. turtą sudarė 1/2 buto su rūsiu ir 1/2 garažo bei piniginės lėšos banke. Kita 1/2 buto su rūsiu ir 1/2 garažo priklausė R. Š. ir jos turtą paveldėjo jos sūnus atsakovas E. Š.. Taigi šiuo metu atsakovui priklauso 13/16 dalių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei 3/16 minėto buto su rūsiu ir 3/16 garažo.

Nors ieškinyje ieškovė nurodo, kad ieškinys pareikštas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, iš ieškinio reikalavimų ir ieškovės paaiškinimų teisme matyti, kad ji reiškia ieškinį dėl turto padalijimo ir kompensacijos už jos dalį priteisimo.

CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios dalinės nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str.). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamos šios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybę išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.

Šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad atidalinti buto su rūsiu ir garažo natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai neįmanoma. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog nei viena iš ginčo šalių teismui net nepateikė daikto atidalijimo natūra projektinio pasiūlymo, o šalys sutinka, kad butas su rūsiu ir garažas atitektų atsakovui, o ieškovei būtų sumokėta kompensacija. Tačiau šalys nesutaria su kompensacijos dydžiu, t.y. ieškovas nurodo, kad prašoma kompensacija yra per didelė ir neatitinka rinkos kainos. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad atsakovas savo teiginio dėl per didelės kainos neįrodė, nes nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje yra tik Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad buto su rūsiuo vidutinė rinkos vertė 2014 m. sausio 16 d. buvo 16595 Eur, o garažo tai pačiai dienai vidutinė rinkos vertė buvo 1555 Eur. Bendra turto vertė 18150 Eur, o ieškovei tenkančio dalies vertė - 3403,12 Eur. Ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo, o atsakovui atitenka ieškovei priklausiusios 3/16 dalys buto su rūsiu ir 3/16 dalys garažo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1573,79 Eur jos tėvo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų. Atsakovas nurodo, kad iš viso laidojimo išlaidas sudaro 3147,59 Eur, kuriuos sudaro 1650 Lt šarvojimo išlaidos, 500 Lt duobės kasimo išlaidos, 200 Lt mišių bažnyčioje apmokėjimas, 660 Lt gedulingi pietūs, 487 Lt papildomas maistas giminėms, giesmininkams, 1101 Lt metinių išlaidos, 6270 Lt paminklo ir kapo sutvarkymas. Atsakovas nurodo, kad visą šią sumą jis apmokėjo ir prašo pusė priteisti iš ieškovės kaip Č. Š. turto paveldėtojos.

Ieškovė su šiuo atsakovo reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad Č. Š. turėjo palaidoti jo žmona atsakovo motina R. Š..

Taigi, byloje kilęs teisės klausimas, ar paveldėtojai, savo lėšomis neprisidėję prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų, turi pareigą dėl šių išlaidų dalies atlyginimo jas turėjusiam paveldėtojui, ar pastarasis turi reikalavimo teisę dėl nurodytų išlaidų dalies atlyginimo į kitus paveldėtojus, kurie savo lėšomis neprisidėjo prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų. Tokius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos ir būtent jos taikytinos tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remiantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, tais atvejais, kai vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Taigi, tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, ir ieškovė turi prievolę atlyginti atsakovui palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį.

Tačiau šiuo atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrįstai prašo priteisti iš ieškovės ½ laidojimo išlaidų. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad jie paveldėjo turtą nelygiomis dalimis, t.y. savo dalies atsakovo naudai atsisakė ieškovės brolis ir todėl atsakovas paveldėjo 5/8 palikėjo turto, o ieškovė 3/8 turto, todėl tokiomis proporcijomis paveldėtojai ir turėjo padengti laidojimo išlaidas.

Kaip jau minėta, atsakovas prašo iš ieškovės priteisti laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, kurias sudaro 1650 Lt šarvojimo išlaidos, 500 Lt duobės kasimo išlaidos, 200 Lt mišių bažnyčioje apmokėjimas, 660 Lt gedulingi pietūs, 487 Lt papildomas maistas giminėms, giesmininkams, 1101 Lt metinių išlaidos, 6270 Lt paminklo ir kapo sutvarkymas, iš viso 3147,59 Eur ir prašo priteisti iš ieškovė pusę, t.y. 1573,79 Eur. Tačiau teismas su tokia suma sutikti negali.

Pirmiausia, ieškovė pagrįstai nurodė, kad mirus asmeniui visuomet išmokama vienkartinio dydžio pašalpa, tuo metu buvusi 1050 Lt. Ši suma įskaitoma į laidojimo išlaidas (CK 6.291 straipsnio 2 dalis).

Antra, ieškovė turi atlyginti ne 1/2 laidojimo išlaidų dalį, o 3/8, t.y. tokią dalį, kokią turto paveldėjo, nes kaip jau minėta, CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Šiuo atveju analogiškai ieškovės paveldimas turtas būtų sumažėjęs pagal jos paveldimas dalis, o ne lygiai kaip ir atsakovui. Be to, taip taikyti teisės normas reikalauja ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai.

Trečia, teismo nuomone, išlaidos už metines iš ieškovės neturėtų būti priteisiamos, nes jos nėra būtinos ir nepriskiriamos laidojimo išlaidoms. Jos priklauso nuo asmenų tikėjimo, moralinių įsitikimų ir pan., todėl teismas negali įpareigoti ieškovę atlyginti šias išlaidas ir dėl to ši priešieškinio reikalavimo dalis netenkinama.

Ketvirta, teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad kartu su Č. Š. po mėnesio viename kape buvo palaidota R. Š., o paminkle iškaltos jų abiejų pavardės, todėl ieškovė privalo padengti tik 3/8 dalis pusės paminklo ir kapo sutvarkymo išlaidų, o kitą paminklo ir kapo išlaikymo išlaidų dalį privalo atlyginti R. Š. turto paveldėtojai.

Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovui priteistina 606,24 Eur ((1650 Lt + 500 Lt + 200 Lt + 660 Lt + 487 Lt + 3135 Lt – 1050 Lt) x 3/8 = 2093,25 Lt) laidojimo išlaidų. Likusioje dalyje priešieškinys dėl laidojimo išlaidų atmestinas.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neįrodė, jog laidotuvėse R. Š. davė 1500 Lt tėvo laidotuvėms, nes ji nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, atsakovas ir byloje apklaustos liudytojos neigė šį faktą, o tai, kad tarp šalių ir iki laidotuvių buvo priešiški santykiai, laidotuvėse šalys nebendravo, teismui leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė pinigų laidotuvėms nedavė.

Nepagrįstas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 601,71 Eur buto pagerinimo išlaidų. Remiantis CK 4.75 straipsnio nuostatomis turtą bendraturčiai valdo bendru sutikimu. Sutikimo ieškovė atsakovui remontuoti butą nedavė, todėl laikytina, jog atsakovas veikė savo rizika. Be to, po turto padalijimo visas turtas lieka atsakovui, t.y. jis pagerino jam pačiam atitenkantį turtą. Pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktus įrodymus nėra aišku ar visos statybinės medžiagos buvo panaudotos bute ir ar už jas visas buvo apmokėta, nes dalis įrodymų yra išankstinio apmokėjimo sąskaitos, kurių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų atsakovas nepateikė.

Teismo vertinimu, pagrįstas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 281,92 Eur buto išlaikymo išlaidų priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. sausio 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas iš ieškovės reikalauja priteisti tik tas išlaidas buto išlaikymui, kurias sudaro buto šildymas ir kiti komunaliniai mokesčiai už turtą, kurie nepriklauso nuo to ar savininkas turtu naudojasi. Atsakovas neprašo priteisti komunalinių mokesčių už vandenį, elektrą ir pan., t.y. tų kurie susidarė jam gyvenant bute. Nors ieškovė teigia, kad ji buto išlaikymo mokesčių neprivalo mokėti visiškai, nes jame negyveno, tačiau remiantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo turimai turto daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiama 281,92 Eur buto išlaikymo išlaidų, kurias atsakovas sumokėjo už ieškovę.

Iš ieškovės taip pat priteistina 8,24 Eur išlaidų, susijusių su garažo išlaikymu, kurias apmokėjo už ieškovę atsakovas. Su šiomis išlaidomis sutinka ir ieškovė, todėl plačiau dėl jų teismas nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, iš viso iš ieškovės atsakovui priteistina 896,40 Eur skolos. Minėtą sumą įskaičius į atsakovo mokėtiną kompensacijos dydį, ieškovei iš atsakovo priteistina 2506,72 Eur suma.

Atsakovas teismo prašė priteistą iš jo sumą, jeigu ji bus didesnė už 500 Eur išdėstyti mokėti dalimis. Su tuo sutiko teismo posėdžio metu ir ieškovė, todėl teismo sprendimu priteista suma išdėstoma mokėti 12 mėnesių, kas mėnesį mokant po 209 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 207,72 Eur.

Remiantis aukščiau išdėstytu ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, o atsakovo priešieškinys iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškinį ieškovė turėjo mokėti 102 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus visiškai 102 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 74 Eur žyminį mokestį. Jį patenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovės proporcingai patenkintiems reikalavimams (patenkinta 36 proc.) priteistina 26,6 Eur žyminio mokesčio.

Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma ieškovės atstovavimo išlaidos sudaro 145,24 Eur, o atsakovas teismui pateikė, kad už advokato pagalbą byloje sumokėjo 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, atsakovas ieškovei turi padengti visas atstovavimo išlaidas, o kadangi priešieškinys buvo patenkintas tik 36 proc., ieškovė atsakovui turėtų padengti 108 Eur atstovavimo išlaidų. Taigi, šias sumas subendrinus, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 37 Eur atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str., 4.80 str., 5.59 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 284 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti bendrojo 54,04 kv. m. ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir bendrojo 23,24 kv. m. ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės ieškovės O. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės, visą šį turtą priteisiant natūra atsakovui E. Š., iš atsakovo E. Š. priteisiant ieškovei O. I. 2506,72 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią ieškovei priklausiusią turto dalį.

Priteistos iš atsakovo E. Š. ieškovei O. I. 2506,72 Eur piniginės kompensacijos mokėjimą išdėstyti mokėti dalimis 12 mėnesių, nustatant, kad atsakovas ieškovei pradedant nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. kas mėnesį vienuolika mėnesių mokės po 209 Eur ir paskutinį dvyliktą mėnesį sumokės 207,72 Eur.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 102 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Priteisti iš E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB „Swedbank“ banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės O. I., a.k. (duomenys neskelbtini) E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 26,6 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.