- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-22
- Bylos Nr.
- 1S-643-366/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kaltinamasis
- D. G.
Teisėja Daiva Gadliauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
2008 m. spalio 22 d.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. G. skundą dėl 2008 m. rugsėjo 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jam buvo dviem mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. kaltinamas tuo, kad 2006 m. spalio 7 d., apie 3 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) pastato, veikdamas bendrininkų grupėje su A. D. ir T. R., turėdami tikslą išžaginti nukentėjusiąją J. P., panaudojo fizinį smurtą prieš J. P. ir atėmė jai galimybę priešintis, o būtent: prie (duomenys neskelbtini) pastato, Panevėžyje A. D. jėga atplėšus išsigandusią, apie nusikalstamus ketinimus supratusią ir įsikibusią į kelio ženklo stulpą J. P., suduodami smūgį į šoną, pagrasinę nepykdyti, nes kitaip blogai baigsis, ir taip sukeldami nukentėjusiajai baimės jausmą patirti fizinį smurtą, trise prievarta įsodino J. P. į automobilį „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), nuvežė šiuo automobiliu ir nusivedė į nusikaltimo vietą – adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esantį butą, kurio virtuvėje vertė J. P. gerti alkoholį, po to D. G. atsivedė J. P. į kambarį, palaužus nukentėjusiosios pasipriešinimą, dėl nukentėjusiosios verkimo, maldavimo, drebėjimo, baimės patirti fizinį smurtą supratęs jos nenorą lytiškai santykiauti, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja J. P. prieš jos valią, po ko dar T. R. ir A. D. tame pačiame kambaryje išžagino J. P., tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 2 d..
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. G. skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad teismas skirdamas jam suėmimą, neturėjo ir byloje nebuvo nustatyta jokių faktų, kad jis bėgs, derins parodymus, trukdys nustatyti tiesą. Teismo motyvai neatitinka teisingumo kriterijų. Teismas padaręs išvadą kad suėmimo pagrindas, kad jis trukdys procesui, yra išnykęs, pats sau prieštaraudamas konstatavo, kad jam suėmimo pagrindai nėra išnykę. Teismo nutartyje nurodyti faktai neatitinka tikrovės. Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą, yra surinkti įrodymai, kad jis J. P. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo ir neatėmė jai galimybės priešintis. Ji dar išėjus iš klubo galėjo šaukti, prašyti pagalbos, tačiau to ji nedarė. J. P. nebuvo įsikibus į kelio stulpą, to nepatvirtino nei vietas liudytojas. Jokio verkimo ir maldavimo iš J. P. nebuvo, tačiau teismas tiki jos parodymais.
Kaltinamasis skunde taip pat nurodo, kad jis yra suimtas nuo 2006 metų spalio mėn. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir jų nekeitė. Jau 1,5 metų jam atimta laisvė, jis negali mokytis ir dirbti. Mano, kad pagrindai skirti jam griežčiausią kardomąją priemonę yra išnykę. Nori, kad teismas jam skirtų švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą. Teismo nutartyje išdėstyti faktai neatitinka tikrovės, o byloje surinkti ir teismo posėdyje patvirtinti įrodymai patvirtina, kad jis yra nekaltas.
Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas, 2008-09-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (BPK 130 str.).
Kardomoji priemonė – suėmimas D. G. pratęsta pagrįstai. Byloje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiosios parodymai ir jiems iš esmės neprieštaraujantys liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų duomenys, kiti bylos duomenys), leidžiančių manyti, kad D. G. kaltinamas pagrįstai. Už nusikaltimo numatyto BK 149 str. 2 d., kurio padarymu kaltinamas D. G., baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė yra nustatyta iki 10 metų. Nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Jau vien galimos bausmės griežtumas leidžia manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Todėl apylinkės teismas, taip pat įvertinęs, kad kaltinamais nors ir turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau iki suėmimo niekur nedirbo ir nesimokė, yra nevedęs, todėl nesaistomas šeimyninių ryšių, neturi išlaikytinių, padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvas D. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Teismas taip pat įvertino ir tai, kad D. G. ankščiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir faktiniais bylos duomenimis nusikaltimą, kuriuo kaltinamas, padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje. Todėl teismas pagrįstai padarė išvada, kad būdamas laisvėje D. G. gali daryti naujus nusikaltimu numatytus BPK 122 str. 4 d.
Kaltinamasis nurodo, kad teismui nenustačius suėmimo pagrindo – trukdymo procesui, išnyksta ir kiti suėmimo pagrindai. Tačiau tokia išvada neteisinga. Suėmimas gali būti skiriamas esant bent vienam BPK 122 str. 1 d. nurodytam suėmimo pagrindui. Šiuo atveju teismas konstatavo, kad 2 iš 3 šiame straipsnyje nurodyti suėmimo pagrindai šiai dienai nėra išnykę. Tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo išnykęs suėmimo pagrindas nurodytas BPK 122 str. 1 d. 2 p. – trukdys procesui (ką pagristai nutartyje konstatavo apylinkės teismas), jokiu būdu nenaikina kitų dviejų teismo nustatytų suėmimo pagrindų. Esant bent vienam BPK 122 str. 1 d. nurodytam suėmimo pagrindui, suėmimas laikomas teisėtu.
Skunde suimtasis prašo pakeisti jam paskirtą suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus apeliacinės instancijos teismas tik patikrina suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumą. Keisti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę į švelnesnę apeliacinės instancijos teismas neturi teisės, kadangi šioje proceso stadijoje tai pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 130 str. nurodo, kad teismas gavęs suimtojo skundą, privalo nedelsdamas perduoti skundą aukštesniajam teismui. Šiuo atveju apylinkės teismas gavęs kaltinamojo skundą, jį perdavė praėjus daugiau nei 2 savaitėm nuo skundo gavimo. Tačiau paminėtas apylinkės teismo padarytas BPK pažeidimas nėra besąlyginis pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.
Remiantis išdėstytu laikytina, kad apylinkės teismo nutartis dėl suėmimo pratęsimo yra teisėta bei pagrįsta, neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. ir naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teismas
nutarė:
Kaltinamojo D. G. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.