- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- N-575-549-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 50.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarties V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus teritorinės muitinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. lapkričio 8 d. V. I. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad V. I. , būdama UAB „Unigela“ muitinės tarpininko atstove, atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą, neteisingai deklaravo prekės TARIC kodą, kas turėjo įtakos muitams ir mokesčiams, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209² straipsnio 3 dalyje. Protokole nurodyta, jog 2007 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio posto aukštųjų Panerių padalinyje V. I. , būdama UAB „Unigela“ muitinės tarpininko atstove, pateikė Bendrojo administracinio dokumento importo rinkinį Nr. 7VG20407537, kuriame deklaravo „išleidimo į laisvą apyvartą“ muitinės procedūrai prekę Nr. 1 „Plastikiniai prekybos tinklo IKI-L (dideli) ir IKI‑S (maži) maišeliai“, 13975 kg masė bruto, 13704 kg masė neto, prekės statistinė vertė 68634 Lt, TARIC kodas 3923299099, 6,5 proc. muito tarifas. Krovinio siuntėjas – Xiamen Egret Plastics CO.LTD, Gaoqi Cun. Xiamen, Kinija, krovinio gavėjas – UAB „Maximax“, duomenys neskelbiami, Vilnius.
Muitinės laboratorija 2007 m. spalio 4 d. Tyrimo protokolu Nr. 7T0687 nustatė, kad BAD importo rinkinyje Nr. 7VG20407537 deklaruoti plastikiniai prekybos tinklo IKI-L ir IKI-S maišeliai yra pagaminti iš etileno polimerų plėvelės, kurios storis ne daugiau 100 mikronų ir tokios prekės turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 3923210020 ir aprašymu „Maišeliai pirkiniams IKI-L, IKI-S iš metileno polimerų plėvelės, kurios storis ne daugiau 100 mikronų“ ir taikoma 6,5 proc. trečiųjų šalių importo muito norma. BAD importo rinkinyje Nr. 7VG20407537 deklaruotai prekei Nr. 1 taikomas papildomas TARIC kodas A766 ir 8,4 proc. galutinio antidempingo muito norma. Protokole nurodyta, kad, pagal EEB 2454/93 reglamento 199 straipsnį deklarantas atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 14 d. nutarimu pakeitė 2007 m. lapkričio 8 d. Vilniaus teritorinės muitinės Prevencijos skyriaus mobilios grupės poskyrio protokole nurodytą V. I. veikos kvalifikaciją iš 209² straipsnio 3 dalies į 209² straipsnio 1 dalį, ir perdavė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti Vilniaus teritorinei muitinei.
Vilniaus teritorinės muitinės įgaliotas pareigūnas 2008 m. sausio 29 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė V. I. 5500 Lt piniginę baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta V. I. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Savo reikalavimus V. I. pagrindė tuo, kad BAD importo rinkinį ji ruošė ir vėliau pateikė muitinės pareigūnams pagal gamintojo krovinio siuntėjo pateiktus dokumentus ir juose pateiktus duomenis – sąskaitą faktūrą Nr. 00210486, kilmės sertifikatą bei, atsižvelgdama į minėtuose dokumentuose nurodytą prekių organinę-cheminę sudėtį, atitinkamai parinko prekių TARIC kodą 3923299099. Pagrindo įtarti, kad gamintojo-krovinio siuntėjo pateikta informacija gali būti klaidinga, neturėjo, prekės buvo vežamos ne pirmą kartą. Muitinės tarpininko darbo specifika pasireiškia tuo, kad kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti vertinama, ar muitinės tarpininkas objektyviai turėjo galimybę numatyti vienas ar kitas aplinkybes. Kad būtų galima asmenį patraukti atsakomybėn pagal ATPK 209² straipsnį, būtina nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėtį. V. I. teigimu, muitiniam tikrinimui pateikiant BAD importo rinkinį Nr. 7VG20407537, kuriame „išleidimo į laisvą apyvartą“ muitinės procedūrai prekės buvo deklaruotos neteisingu TARIC kodu, jos veikoje nėra kaltės, todėl laikytina, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Minėtą aplinkybę patvirtina ir tai, kad apsirikimas įrašant TARIC kodą išaiškėjo tik kreipusis į muitinės laboratoriją, kurios specialistai nustatė, kad tikrinamos prekės deklaruotos netinkamu TARIC kodu. Pareiškėjos manymu, ji negalėjo išvengti deklaravimo klaidos, nes neturi specialių žinių, kurias turi muitinės laboratorijos specialistai. Vizualiai pastebėti, kad prekės pagamintos iš metileno polimerų plėvelės, kurios storis ne daugiau 100 mikronų, nebuvo galima, bei įtarti, kad deklaruojamų prekių TARIC kodas galėjo būti kitoks, V. I. neturėjo jokio pagrindo. Aplinkybė, kad V. I. nepasinaudojo galimybe ištirti prekių mėginius tikslu patikrinti gamintojo nurodytos informacijos teisingumą, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjos skundo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis protokolu, muitinės laboratorijos 2007 m. spalio 4 d. tyrimo protokolu Nr. 7T0687(3536), Vilniaus teritorinės muitinės 2007 m. spalio 16 d. raštu Nr. 1TR-19-1738, Vilniaus teritorinės muitinės 2007 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 2TR-19-1088 Dėl prekės kodo taisymo, importo mokesčių perskaičiavimo, mokestinės prievolės įregistravimo ir BAD importo rinkinių taisymo, deklaracijomis, sąskaitomis faktūromis, 2007 m. spalio 12 d. dokumento taisymo (papildymo) pažymomis Nr. 7VM192736, prekių klasifikavimo aktais bei pačios pareiškėjos paaiškinimais nustatė, kad deklarantas V. I. BAD importo rinkinyje Nr. 7VG20407537 nurodė neteisingus duomenis apie prekės kodą ir pateikė neteisingą prekės aprašymą. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėm patraukta V. I. neneigė, jog įrašė neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių kodus ir pateikė neteisingą prekės aprašymą, tačiau tvirtino, kad dėl pažeidimo yra nekalta, nes jos veikoje nėra kaltės. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad V. I. yra šio pažeidimo subjektas. Būdama UAB „Unigela“ muitinės tarpininko atstove – deklarantu – bei teikdama BAD importo rinkinį Nr. 7VG20407537, ji buvo atsakinga už šiame dokumente nurodytų duomenų teisingumą. Neteisingi prekių kodai ir prekių aprašymas buvo nustatyti atlikus mėginių tyrimą. Muitinės laboratorija nustatė, kad ginčo prekės – maišeliai pirkiniams su rankenomis, pagaminti iš etileno polimerų plėvelės, kurios storis ne daugiau kaip 100 mikronų, TARIC kodas 3923210020. Pirmosios instancijos teismo manymu, V. I., tinkamai vykdydama jai pavestas pareigas, turėjo ir galėjo nustatyti tinkamą prekės kodą. Elgiantis apdairiai ir pakankamai rūpestingai bei deklaruojant prekes ne iš Europos Sąjungos valstybės, deklarantas privalėjo įsitikinti, kad prekės kodas ir jos aprašymas yra teisingas. Kilus abejonėms pareiškėja, kaip muitinės deklarantas, turėjo teisę prašyti imti mėginius ir juos ištirti iki deklaracijos pateikimo. Tai atlikta nebuvo, neteisingi duomenys buvo įrašyti į deklaracijas, todėl teismas konstatavo, kad V. I. veika (kaltės forma - neatsargumas) pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Administracinė nuobauda jai paskirta pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. b. Nr. N3-1003/06, Nr. N18-1554/07).
III.
Apeliaciniu skundu V. I. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas paviršutiniškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliantės nuomone, ji atsakomybėn patraukta nepagrįstai, kadangi nėra jos kaltės. Remdamasi Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. N62-1762/2007, V. I. nurodo, jog įrodant atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl netinkamo gaminio kodo nurodymo, yra būtina išaiškinti, ar pažeidimu įtariamas asmuo, įvertinus visas faktines aplinkybes, turėjo realų pagrindą manyti, jog deklaracijoje jo nurodyti duomenys apie gaminio kodą yra neteisingi. Apeliantė nurodo, kad teisės aktai nustato deklaranto teisę ištirti deklaruojamos prekės mėginius tikslu patikrinti gamintojo pateiktos informacijos teisingumą arba gaminių organinę cheminę sudėtį, tačiau tam, kad pasinaudoti šia teise, turi egzistuoti aplinkybės, leidžiančios suabejoti gamintojo nurodytų duomenų teisingumu ar gaminio organine chemine sudėtimi. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, neturint specialių žinių ir prietaisų, nebuvo galima pastebėti, kad deklaruojamos prekės buvo pagamintos iš kitos medžiagos, ką teismo posėdyje patvirtino ir Vilniaus teritorinės muitinės atstovė. Be to, apeliantės nuomone, netgi pripažinęs, kad jos veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teisingumo ir protingumo kriterijus, V. I. asmenybę, tyčios nebuvimą, žalingų pasekmių nebuvimą ir kitas svarbias aplinkybes, nors toks prašymas teismo posėdžio metu buvo pareikštas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą, o V. I. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime Institucija nurodo, kad parenkant plastikinių maišelių Taric kodą, reikia žinoti, iš kokio plastiko pagaminti maišeliai, bei koks yra plėvelės storis (daugiau ar mažiau nei 100 mikronų), kadangi nuo to priklauso teisingas prekės klasifikavimas. Siuntėjo pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyta nei plastiko rūšis, nei plėvelės storis. Deklaruodama plastikinius maišelius, muitinės tarpininko atstovė, būdama apdairi, turėjo ir galėjo numatyti, kad pateiktuose dokumentuose nepakanka duomenų tiksliam TARIC kodui nustatyti, todėl kilus neaiškumams, privalėjo vykdyti pareigą tinkamai nustatyti prekės kodą. Institucija atsiliepime pažymi, kad minėti maišeliai pagaminti iš plastiko, tačiau nustatant teisingą prekės kodą, svarbu nustatyti, iš kurio konkrečiai plastiko jie pagaminti. Taip pat, Institucijos nuomone, nukrypta nuo Vyriausiojo administracinio teismo praktikos nebuvo, kadangi V. I. , deklaruodama importuojamas prekes, turėjo realų pagrindą manyti, kad kliento nurodyti duomenys yra neišsamūs. Nesant pakankamai duomenų apie prekę, deklarantas, vadovaudamasis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 straipsniu, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintomis Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklėmis, turėjo teisę ir galėjo pateikti muitinei prašymą apžiūrėti prekes ir imti prekių mėginius prieš pateikdama muitinei deklaraciją tikslu patikrinti siuntėjo nurodomos informacijos teisingumą bei gauti papildomų duomenų apie prekės savybes. Šia teise V. I. nepasinaudojo, tuo prisiėmė suklydimo riziką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą.
Apeliantė neginčija pažeidimo kvalifikavimo teisėtumo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimu bei nurodo, kad nebuvo nustatyta pažeidimo subjektyvioji pusė.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog V. I. yra šio pažeidimo subjektas ir, būdama UAB „Unigela“ muitinės tarpininko atstovė bei teikdama 2007 m. rugpjūčio 21 d. importo bendrąjį administracinį dokumentą (toliau – ir BAD) Nr. 7VG20407537, buvo atsakinga už šiame dokumente nurodytų duomenų teisingumą. Neteisingas prekės kodas buvo nustatytas 2007 m. spalio 4 d. Muitinės laboratorijoje atlikus mėginių tyrimą. Muitinės laboratorija nustatė rekomenduojamą TARIC kodą – 3923120020 (b. l. 35-36), o Vilniaus teritorinė muitinė 2007 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 2TR-19-1088 (b. l. 60-62) patvirtino, kad ginčo prekės kodas yra 3923210020 su papildomu TARIC kodu A766.
V. I. , būdama apdairi ir tinkamai vykdydama jai pavestas pareigas turėjo ir galėjo nustatyti tinkamą prekės kodą. Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepimo teiginys, kad elgiantis apdairiai ir deklaruojant prekes ne iš Europos Bendrijos valstybės atstovė privalėjo įsitikinti, kad prekės kodas yra teisingas yra pagrįstas. Kilus abejonėms V. I. , kaip muitinės tarpininko atstovė, turėjo teisę prašyti imti mėginius ir juos ištirti iki pateikiant deklaraciją. Pažymėtina, kad pati V. I. pirminiame paaiškinime protokole (b. l. 12) nurodė, jog ruošiant BAD importo rinkinį, tarp kliento pateiktų dokumentų kokybės sertifikato nebuvo – klientas pasakė, kad jo neturi. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja turėjo pagrindą prašyti atlikti tyrimą, kad būtų nustatytas teisingas prekės kodas. Šios pareigos V. I. neatliko, neteisingus duomenis įrašė į deklaraciją tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog V. I. kaltės forma yra neatsargumas. Pažymėtina, kad analogiškose bylose dėl kaltės buvimo taip pat yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. nutartis adm. bylose Nr. N3-1003/2006; N18-1554/2007; N575‑269/2009 ir kt.).
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad V. I. veikoje ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis konstatuota teisėtai ir pagrįstai, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, todėl priėmė iš esmės teisingą nutartį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. I. padarė ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą dėl neatsargumo, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, mastą, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. I. paskirta 5500 litų bauda yra aiškiai per didelė ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga ir, remiantis Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, mažintina iki 1000 litų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti: V. I. paskirtą 5500 litų baudą sumažinti iki 1000 litų.
Nutartis neskundžiama.