Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-16 · Byla Nr. N-575-316-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-16
Bylos Nr.
N-575-316-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-575-316/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad G. K. 2008 m. vasario 16 d., 17³² valandą, Vilniaus rajone, kelio Vilnius-Švenčionys 20 kilometre, vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,30 promilių neblaivumas. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus. Ši jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

II.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo, kad G. K. protokole nurodyta veika padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skyrė 1200 Lt baudą. Teismas nurodė, kad padarytą pažeidimą įrodo paties pažeidėjo parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant pagrindinę nuobaudą (baudą) atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį (dirba, nebaustas administracine tvarka, pagal darbo vietą charakterizuojamas teigiamai, darbovietėje rekomenduoja neskirti pažeidėjui papildomosios nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo), yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl nuspręsta, kad jam skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta pagrindinė nuobauda – bauda nuo vidurkio iki minimumo. Atsižvelgus į nutarime nurodytas bei į išskirtines bylos aplinkybes, t. y. ir į tai, kad yra ir kitos pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenumatytos ATPK 30¹ straipsnyje (pažeidėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, prisipažino padaręs pažeidimą, nevengė administracinės atsakomybės, sulaikymo metu sutiko su alkotesterio panaudojimo rašytiniu rezultatu, nesipriešino policijos pareigūnams ir vykdė jų teisėtus reikalavimus, pažeidėjui reikalingas vairuotojo pažymėjimas vairuoti transporto priemones darbo metu ir vežioti senyvo amžiaus motiną į medicinos įstaigas), nuspręsta, kad papildomoji nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – neskirtina.

III.

Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, ATPK 30¹ straipsnis taikytas nepagrįstai, neatsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, galėjusias kilti pasekmes. Padarytas pažeidimas yra vienas sunkiausių ir pavojingiausių, darantis tiesioginę įtaką eismo saugumui ir avaringumui. Už tokį pažeidimą turi būti skiriamos griežčiausios nuobaudos. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstamos išskirtinėmis, kurių pagrindu ATPK 30¹ straipsnio taikymas būtų pagrįstas. Skirta administracinė nuobauda nėra adekvati padarytam pažeidimui, ja nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje nurodyti tikslai.

Atsiliepimas

G. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jo data, tad nėra galimybės spręsti, ar jis pateiktas įstatymo nustatytu terminu. Skunde nurodyti teiginiai dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo netesėtumo nėra pagrįsti. Veikos pavojingumas jau yra įvertintas nustatant straipsnio sankciją. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Automobilio vairavimas yra jo pragyvenimo šaltinis. Pažeidimas buvo padarytas ne darbo metu. Per 27 vairavimo stažo metus jis nėra padaręs jokių kitų pažeidimų. Mano, kad administracinė nuobauda jam buvo skirta įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visetą ir ja bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik už jį paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Trečia, G. K. darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).

Ketvirta, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Penkta, kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, o būtent tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, teigiama asmens charakteristika, rūpinimasis artimaisiais, nėra išskirtinės, tad nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Apeliacinis skundas teismui pateiktas 2008 m. kovo 15 d. (b. l. 25), tai yra nepraleidus ATPK 293 straipsnyje tam nustatyto termino.

Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius