Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui R. L.,

asmens, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones įstatyminei atstovei A. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, vidurinio išsilavinimo, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuo vaikystės nustatyta įgimta silpnaprotystė - vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo, dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t.y. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2015 m. vasario 23 d., apie 13.00 val. būdamas UAB „Arcus Dentalis“ odontologijos kabinete, esančiame adresu Taikos g. 4-40, Vilniuje, tikslu pagrobti svetimą turtą, užėjo į tarnybines patalpas (poilsio kambarį), kuriose neturėjo teisės būti, ir iš nukentėjusiosios A. V. rankinės paėmė piniginę – 3 eurų vertės su piniginėje buvusiais 91,76 eurų ir 2 JAV doleriais, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. V. priklausantį 94,76 eurų ir 2 JAV dolerių vertės turtą.

Tokiais veiksmais R. Ž. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Tai, kad būtent R. Ž. padarė nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą ir visuomenei pavojingą veiką, patvirtina byloje esantys įrodymai:

teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. V. parodė, kad dirba gydytoja odontologe UAB „Arcus dentalis“. Buvo darbo vietoje, kuri yra priešais laukiamąjį. Pas juos taip organizuotas darbas, kad pro duris žmogus įeina į laukiamąjį ir pro tas pačias duris gali išeiti. A. V. kabineto durys yra priešais ir ji mato viską kas vyksta. Į laukiamąjį įėjo vaikinas, A. V. išėjo prie jo, paklausė ko norėjo, jis atsakė, kad nori užsirašyti gydytis dantis. Šis asmuo nebuvo pacientas, tada jis buvo atėjęs pirmą kartą, aišku tuo metu netikrino pagal kortelę ir netikrina dokumentų, kai asmuo pirmą kartą registruojasi, jis tiesiog pasakė savo tikrą vardą, pavardę ir jį užregistravo kaip būsimą pacientą. Anksčiau jo nebuvo mačiusi.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. V. parodė, kad vaikinas klausė, kur yra tualetas. Ji parodė ir grįžo į savo kabinetą. Tualeto durys yra šalia A. V. kabineto, to tualeto ir poilsio kambario durys praktiškai yra viename kvadratiniame metre. Darbo kabinetai yra du. Iš vieno kabineto yra įėjimas į sterilizacines patalpas tada dar durys į tualetą ir į poilsio kambarį. Ant tualeto durų užrašyta WC. Darbo kabinetai niekaip nėra pažymėti, jose stovi gydytojo-odontologo įranga, paciento kėdė. Persirengimo-poilsio kambarys padarytas iš koridoriaus, ten yra siaura, ilga patalpa, joje yra drabužių spinta, mažas staliukas, dvi kėdės, paskui kitos durys išėjimas į laiptinę. Poilsio kambarys yra vientisas ir uždaras. Iš poilsio kambario yra tik durys į laiptinę, atsirakinus jas galima išeiti. Pro tas duris į laiptinę klientai nevaikšto, jos užrakintos iš vidinės pusės. Galbūt jis ėjo į tualetą ir užėjo į tas gretimas duris. Tuo momentu nepastebėjo, kad vaikinas nuėjo į poilsio kambarį. Po kelių minučių suprato, kad vaikinas neišėjo, tada nusprendė žvilgtelėti į poilsio kambarėlį, ten durys yra vienos šalia kitų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. V. parodė, kad atsidarė duris į tą kambarėlį ir ten pamatė tą vaikiną, paklausė, ką jis čia veikia, jis sakė, kad neranda išėjimo, tada parodė kur jam reikia išeiti, palydėjo. Grįžo į kabinetą ir pagalvojo, kad kažkas ne taip, atsidarė sieninę spintą, ten buvo rankinukas, žvilgtelėjo ir nerado piniginės, tada pasakė savo vyrui, kuris dirbo gretimame kabinėte. Su vyru išėjo ir ant laiptų pasivijo tą vaikiną, paprašė sugrįžti, jis grįžo, neprieštaravo, tada pradėjo klausinėti, ar jis nepaėmė A. V. piniginės, jis neigė, apieškoti jo negalėjo, tada pasakė, kad kvies policiją, kad jį apieškotų, tuomet jis išsitraukė piniginę ir ją grąžino A. V.. Po to A. V. paskambino policijai, pareigūnai jį apklausė. Piniginėje buvo 90 eurų ir 2 JAV doleriai. Piniginėje tai pat buvo dokumentai, atrodo, buvo teisės, tapatybės kortelė. Civilinio ieškinio nereiškia, nes daiktai buvo grąžinti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė N. M. parodė, kad gali pateikti tą pačią išvadą ir rekomenduoti taikyti priverstines medicininio pobūdžio priemones, t.y. ambulatorinį gydymą pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. R. Ž. netikslinga dalyvauti teismo posėdyje, nes jis turi protinį atsilikimą nuo vaikystės, labai audringai reaguoja į jam nepalankias aplinkybes, todėl komisija nutarė, kad jis negali būti pilnaverčiu proceso dalyviu. R. Ž. vadovaujasi savo norais, apie visuomeninį pavojingumą dėl intelekto trūkumų ir emocinės pusiausvyros jis nenutuokia, turi neįgalumą. Tuo momentu, patį faktą jis patvirtino, kad taip buvo, o motyvai jo yra vaikiški.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė N. M. parodė, kad R. Ž. nebuvo sutrikusios sąmonės, jis orientuojasi aplinkoje, bet yra pažeista jo valinga veikla, jis visiškai nesugeba savęs suvaldyti, nueina, paima. Tokio tipo žmonėms yra išreikšta ir potraukių patologija. R. Ž. yra kaip mažas vaikas, kuris nesugeba savęs kontroliuoti. Be vaistų jis negali savęs kontroliuoti, dėl to prašė priverstinio gydymo pas rajono psichiatrą. Priverstinio gydymo atveju jis privalėtų kas mėnesį lankytis pas gydytoją, jeigu du kartus neateitų pas gydytoją turi teisę pateikti teismui teikimą dėl gydymo režimo pakeitimo. Yra vaistų, kurie gali koreguoti elgėsi, ramina, mažina potraukį, R. Ž. nebūna toks dirglus, vaistus galima leisti kartą per mėnesį. Tie vaistai gali būti leidžiami poliklinikoje procedūriniame kabinete. R. Ž. yra pripažintas neveiksniu, motina yra globėja ir turi teisę jį nuvesti į polikliniką. R. Ž. nebuvo sutrikusios sąmonės, jis faktus išdėsto, kur jis ėjo, ką darė, tačiau reikšmės pilnai nesuvokia. Jis gali pasakyti „Ėjau ten, dariau tą“, bet nei reikšmės, nei pavojingumo, nei savo motyvacijos jis neišdėsto. Tas terminas „aš suvokiau“ yra tik jo pasakymas, o ne vertinimas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta asmens, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones motina A. Ž. parodė, kad viskas yra taip, kaip pasakė ekspertė. Liepos mėnesį R. gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, rudenį buvo prasidėjusios vagystės. Buvo pas gydytoją, ji sakė, kad pagal sūnaus R. diagnozę jam reikėtų ateiti kas dvi savaites gydytis. Nuo liepos mėnesio R. gauna tuos pačius vaistus, tik jam nežinant įlašina vaistus į maistą. R. bijo, kad vaistai raminantys, kad jis užmigs ir neatsibus. Dabar tiesiog eina pas gydytoją, jai išrašo receptą ir A. Ž. duoda R. vaistus, bet jis nežino, kad jis geria tuos vaistus. Žino, kad dar 3 policijos komisariate yra tyrimas dėl sūnaus, tada iš eilės buvo 2-3 tokie atvejai, po to nuo žiemos jis kažkaip apsiramino. Būtų sunku, tačiau vykdytų tinkamą sūnaus priežiūrą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta asmens, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones motina A. Ž. parodė, buvo atvejis, kai R. Ž. sakė A. Ž., jog pats nuvažiuos į ligoninę ir paprašys, kad jį paguldytų, taip ir buvo jis pats nuvažiavo į ligoninę, bet jo nepaguldė, tik suleido vaistus. Nuo vaistų jis būna ramesnis. Prieš pilnatį su R. būna sunku, bet taip jis klauso A. Ž.. Su žmonėmis jis labai mandagiai bendrauja, tik, pavyzdžiui, gali be eilės parduotuvėje nueiti, nes jis nesupranta. Mama sakė kad jai sūnus komisariate papasakojo apie šį jo 2015 m. vasario 23 d. padarytą nusikaltimą, jis papasakojo, kad paėmė piniginę, tik tiksliai negalėjo nurodyti pinigų sumos. Nukentėjusioji sakė, kad pinigus jai grąžino. Jis nevaikšto pas šią gydytoją, vaikšto pas odontologą Žalgirio gatvėje. R. sakė, kad buvo pas gydytoją.

A. V., A. Ž. parodymai, vertinant juos kartu su ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamojo R. Ž. parodymais, leidžia teismui daryti išvadą, kad R. Ž. 2015 m. vasario 23 d., apie 13.00 val. būdamas UAB „Arcus Dentalis“ odontologijos kabinete, esančiame adresu Taikos g. 4-40, Vilniuje, tikslu pagrobti svetimą turtą, užėjo į tarnybines patalpas (poilsio kambarį), kuriose neturėjo teisės būti, ir iš nukentėjusiosios A. V. rankinės paėmė piniginę – 3 eurų vertės su piniginėje buvusiais 91,76 eurų ir 2 JAV doleriais, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. V. priklausantį 94,76 eurų ir 2 JAV dolerių vertės turtą. Tokiais veiksmais R. Ž. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. liepos 21 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-234/2015 nurodyta, kad R. Ž. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 74).

2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. balandžio 29 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-43/2016 nurodyta, kad:

1., 2. R. Ž. nuo vaikystės nustatoma įgimta silpnaprotystė - vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo, dėl kurio jis baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu, t.y. 2015-02-23, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

3. 4. R. Ž. šiuo metu nustatoma įgimta silpnaprotystė - vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo, dėl kurio šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

5. R. Ž. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Jam rekomenduojamas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. (b. l. 94-99).

Remdamasis ekspertės paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog nuo vaikystės R. Ž. nustatoma įgimta silpnaprotystė - vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo, dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, teismas konstatuoja, kad R. Ž., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, buvo nepakaltinamas, todėl pagal LR BK 17 straipsnio nuostatas jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog R. Ž. rekomenduojamas priverstinis gydymas - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, teismas konstatuoja, kad remiantis LR BK 98 straipsnio nuostatomis R. Ž. yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą.

R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38), naikintina pradėjus vykdyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403-404 straipsniais,

nutarė:

Pripažinti, kad R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą.

R. Ž. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus vykdyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.