- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- eI3-547-362/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02451-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių rajono savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. ETS-3 „Dėl V. M.“.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra 2019 – 2023 metų kadencijos Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija (toliau – Etikos komisija) 2019 m. rugpjūčio 30 d sprendimu Nr. ETS-3 (toliau – Sprendimas) „nusprendė konstatuoti, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus“. Mano, jog Etikos komisijos Sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas.
Skundžiamame Sprendime nurodoma, jog „V. M., dalyvaudamas Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto 2019 m. gegužės 14 d. posėdyje ir Savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 21 d. posėdyje, kai buvo svarstomas sprendimo projektas Nr. TSP-175 „Dėl viešosios įstaigos Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinio socialinės globos kainos patvirtinimo“, savo elgesiu pažeidė: Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktuose nustatytus elgesio principus, kuriais valstybės politikas turi vadovautis viešajame gyvenime: sąžiningumas, nesavanaudiškumas. Etikos komisija savo Sprendime tvirtina, jog pareiškėjas pažeidė sąžiningumo principą, nes savo kalbėjimu sudarė situaciją, „kuri galėjo paveikti sprendimų priėmimą, kurie galėtų sukelti abejonę visuomenėje. Visuomenė galėjo suabejoti, kad kaina už paslaugas keliama įstaigoje, kuri galbūt yra netinkama gyventi, t. y. keliama kaina įstaigos paslaugų, kurios, anot savivaldybės nario, neatitinka reikalavimų (yra nekokybiškos)“. Be to, Etikos komisijos nuomone, pareiškėjas elgėsi „visiškai nesąžiningai, sakydamas, kad VšĮ Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinyje nėra orių, gerų sąlygų“, nors buvo paaiškinta, kad visi leidimai teikti tokias paslaugas yra gauti, yra atliktas paslaugų kokybės įvertinimas, dėl paslaugų teikimo kokybės nėra gauta nei vieno skundo. Pasak Etikos komisijos, pareiškėjas vis tiek toliau elgėsi „nesąžiningai, sakydamas apie teikiamas blogas paslaugas“. Etikos komisijos teigimu, „tokiais pasisakymais Savivaldybės tarybos narys sukėlė visuomenėje abejones VšĮ Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinyje teikiamomis paslaugomis.“ Etikos komisija įvertino konkrečias Sprendimo dalyje Nustatytos faktinės aplinkybės nurodytas faktines aplinkybes: „Etikos komisija 2019 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje, išklausiusi Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto 2019 m. gegužės 14 d. posėdžio ir Savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 21 d. posėdžio garso įrašus, nustatė, kad Savivaldybės tarybos narys V. M. inicijavo diskusiją svarstant sprendimo projektą Nr. TSP-175 „Dėl viešosios įstaigos Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinio socialinės globos kainos patvirtinimo“. Pasisakymais apie viešosios įstaigos Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinio teikiamas paslaugas Savivaldybės tarybos narys V. M. žemino ir menkino VšĮ Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinyje teikiamas paslaugas.“ Etikos komisijos teigimu, „įvertinant tai, kad Savivaldybės tarybos posėdžiai transliuojami tiesiogiai ir jų įrašai viešai prieinami visuomenei, abejojimas VšĮ Kuršėnų ligoninės teikiamų paslaugų kokybe padarė neigiamą poveikį VšĮ Kuršėnų ligoninės socialinės globos padaliniui“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad tiek Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto (toliau – Komitetas) 2019 m. gegužės 14 d. posėdyje, tiek Šiaulių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2019 m. gegužės 21 d. posėdyje jis vykdė savo, kaip savivaldybės tarybos nario, pareigas (funkcijas) – dalyvavo diskusijoje svarstant sprendimo projektą „Dėl viešosios įstaigos Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinio socialinės globos kainos patvirtinimo“. Priešingai nei tvirtinama Sprendime, jis nežemino ir nemenkino VšĮ Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinio reputacijos ar teikiamų paslaugų. Pareiškėjas nurodo esąs įsitikinęs, jog VšĮ Kuršėnų ligoninėje reikėtų atsisakyti ankstesnės ydingos praktikos ir aiškiai atskirti gydymo ir socialines (socialinės globos) paslaugas. Būtent šias aplinkybes akcentavo Komiteto 2019 m. gegužės 14 d. posėdyje bei Tarybos 2019 m. gegužės 21 d. posėdyje. Mano, kad ligoninė (taip pat ir VšĮ Kuršėnų ligoninė) nėra geriausia vieta socialinių paslaugų teikimui, o socialinių (socialinės globos) paslaugų teikimas turėtų būti atskirtas nuo gydymo paslaugų, ir socialinės (socialinės globos) paslaugos turėtų būti teikiamos specializuotose įstaigose. Pareiškėjas nurodo, kad savo pasisakymu jis nežemino ir nemenkino (pasisakyme nebuvo pavartotas nė vienas užgaulus, žeminantis ar menkinantis žodis) VšĮ Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinyje teikiamų paslaugų ar įstaigos reputacijos, o išsakė savo poziciją dėl būtinybės atskirti teikiamas gydymo ir socialines (socialinės globos) paslaugas. Ligoninėje žmogus turi gydytis, o ne ieškoti socialinių (socialinės globos) paslaugų. Priešingai nei Tarybos posėdžiai, Komiteto posėdžiai nėra vieši, jie nėra transliuojami tiesiogiai, o jų įrašai nėra viešai prieinami visuomenei. Būtent šias aplinkybes (viešumą) Etikos komisija akcentavo savo Sprendime, grįsdama tariamai padarytą neigiamą poveikį VšĮ Kuršėnų ligoninės socialinės globos padaliniui. Mano jog akivaizdu, kad jei Komiteto posėdžiai ar jų garso įrašai nėra viešai prieinami visuomenei, tuomet visuomenei objektyviai negali kilti abejonės dėl Komiteto posėdžiuose išsakytų politikų pasisakymų. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kuo / kokiu būdu galimi siūlymai VšĮ „Kuršėnų ligoninėje panaikinti socialinės globos padalinį, palikti kainą 31 eurą žemina ir menkina VšĮ Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinyje teikiamas paslaugas ar įstaigos reputaciją. Pareiškėjas neįžvelgia čia nei teisinio, nei faktinio, nei loginio šių elementų ryšio.
Dėl nesavanaudiškumo principo pažeidimo sprendime nurodoma, kad pareiškėjas jį pažeidė reikalaudamas, kad būtų uždarytas VšĮ Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinys ir Kuršėnų rajono gyventojai nebegautų paslaugos, nes jis, kaip Savivaldybės tarybos narys, žino, kad nėra kitos įstaigos Kuršėnuose ar arčiau Kuršėnų, teikiančios socialinės globos paslaugas. Arčiausiai Kuršėnų tokias pat paslaugas teikianti įstaiga yra Briduose VšĮ „Senolių namai“, kurios dalininkas yra ir joje dirba savivaldybės tarybos narys V. M. ir jo sutuoktinė. Pareiškėjas nurodo, kad niekuomet nereikalavo, kad būtų uždarytas VšĮ Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinys ir Kuršėnų miesto ir Kuršėnų krašto žmonės nebegautų socialinės globos paslaugos. Svarstant klausimą dėl VšĮ Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinio socialinės globos kainos patvirtinimo, jis išsakė savo poziciją, jog būtina atskirti gydymo ir socialines (socialinės globos) paslaugas. Tokios nuomonės laikosi iki šiol. Sprendimo projekto, reikalavimo ar prašymo uždaryti socialinės globos padalinį, taip pat nebeteikti Kuršėnų miesto ir Kuršėnų krašto žmonėms socialinės globos paslaugų niekuomet niekam neteikė ir neinicijavo. Pastebi, jog Sprendime be bendro pobūdžio samprotavimų apie tariamą pareiškėjo naudą jokių bent kiek objektyvesnių duomenų, pagrindžiančių tokį kaltinimą, nepateikiama.
Nurodė, jog Etikos komisija jau svarstė klausimą dėl galimo pareiškėjo interesų konflikto: Etikos komisijos 2019 m. birželio 28 d. sprendimu „Dėl V. M.“ Nr. ETS-1 be kita ko buvo pripažinta, jog „V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 4, 5, 7, 8 punktus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 punktą.“ Pastarasis Etikos komisijos sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus tas pačias faktines aplinkybes ir grindžiamas tais pačiais teisiniais argumentais kaip ir skundžiamas Sprendimas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK), įvertinusi Etikos komisijos 2019 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. ETS-1, nusprendė pripažinti, kad pastarajame sprendime nurodytas V. M. įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų ir pavesta tyrimą atlikti pakartotinai. Etikos komisija, atsižvelgdama į VTEK argumentus 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu „Dėl V. M.“ Nr. ETS-2 nusprendė konstatuoti, jog „V. M. nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų. Etikos komisija nusprendė savo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą „Dėl V. M.“ Nr. ETS-1 pripažinti netekusiu galios. Taigi, Etikos komisija 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. ETS-2 įvertinusi pareiškėjo pasisakymus Komiteto 2019 m. gegužės 14 d. posėdyje bei Tarybos 2019 m. gegužės 21 d. posėdyje aiškiai pripažino, jog interesų konflikto nėra ir pareiškėjas nesinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti. Nepaisant to, praėjus 10 dienų, skundžiamame Sprendime, įvertinusi tas pačias faktines aplinkybes, priėjo kardinaliai priešingų išvadų, t. y. konstatavo, jog interesų konfliktas yra, o pareiškėjui naudinga, kad VšĮ Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinio reputacija būtų prasta ar įkainiai dideli. Toks akivaizdus ir tyčinis Etikos komisijos nenuoseklumas patvirtina, jog Etikos komisija buvo šališka ir piktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais. Etikos komisijos veiksmai – dviejų iš esmės skirtingų sprendimų (tokios pačios situacijos vertinimų) per 10 dienų laikotarpį priėmimas įrodo jos šališkumą ir priimto Sprendimo nepagrįstumą. Mano jog akivaizdu, kad Etikos komisija 2019 m. rugpjūčio 20 d. expressis verbis nustačiusi, jog situacijos/veiksmų, kurie sukelia interesų konfliktą, nėra ir pareiškėjas nesinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti, po 10 dienų, nesant jokių naujų aplinkybių, negalėjo prieiti kardinaliai priešingos išvados, net ir prisidengdama kito teisės akto nuostatomis. Nurodo, kad Etikos komisija skundžiamu Sprendimu pripažinusi, jog pareiškėjas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktuose nustatytus sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principus, tokio sprendimo iš esmės/tinkamai nepagrindė. Etikos komisija apsiribojo bendro pobūdžio samprotavimais ir tariamai netinkamo elgesio fakto konstatavimu.
Priimdama skundžiamą Sprendimą, Etikos komisija padarė esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių Sprendimas turėtų būti panaikintas, remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Skundžiamame Sprendime nurodoma, jog „Etikos komisija 2019 m. rugpjūčio 20 d. posėdyje nusprendė savo iniciatyva pradėti tyrimą dėl V. M. elgesio įvertinimo ir atitikimo Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų reikalavimams“. Nei Kodeksas, nei Nuostatai nesuteikia teisės Komisijai savo iniciatyva pradėti tyrimą dėl politiko elgesio vertinimo. Etikos komisija, kaip politikų elgesio kontrolės subjektas, neturi teisės išplėsti jos veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose įtvirtintos kompetencijos ir priimti juose nenurodytus sprendimus. Taigi, 2019 m. rugpjūčio 20 d. Etikos komisijos posėdyje tyrimas dėl pareiškėjo, kaip vietos savivaldos politiko, galimai padarytų Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimų, buvo pradėtas be teisėto pagrindo. Priimant skundžiamą Sprendimą buvo padaryti ir kiti esminiai procedūriniai pažeidimai. Nurodo, kad Tarybos narys A. M. yra Etikos komisijos narys ir jis balsavo priimant skundžiamą Sprendimą, t. y. Etikos komisijos narys dėl tų pačių faktinių aplinkybių inicijavęs Etikos komisijos tyrimą ir aiškiai išreiškęs išankstinę savo poziciją dėl įstatymo pažeidimo, dalyvavo Etikos komisijos darbe ir balsavo priimant Sprendimą, kuris atitiko jo išankstinę nuostatą, Etikos komisija ar bent jos pirmininkė R. A. dar prieš Sprendimo priėmimą turėjo aiškią išankstinę nuostatą dėl pareiškėjo elgesio ir buvo akivaizdžiai šališka. Be to, vien aplinkybė, jog Etikos komisija savo iniciatyva nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio įvertinimo ir atitikimo Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų reikalavimams pati savaime įrodo išankstinį Etikos komisijos nusistatymą ir šališkumą. Tai yra imperatyvių Kodekso normų pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad Šiaulių rajono tarybos narys A. M. 2019 m. birželio 7 d. Šiaulių rajono Tarybos Etikos komisijos pirmininkei R. A. pateikė prašymą „Dėl netinkamo elgesio“, kuriame prašė apsvarstyti ir įvertinti netinkamą tarybos nario V. M. elgesį 2019 m. gegužės 14 d. Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto bei 2019 m. gegužės 21 d. Tarybos posėdžių metu svarstant darbotvarkės 35 klausimą „Dėl viešosios įstaigos Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalinio socialinės globos kainos patvirtinimo“. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2019 m. birželio 17 d. posėdyje buvo svarstytas 2019 m. birželio 10 d. gautas A. M. prašymas ir nuspręsta pradėti tyrimą dėl V. M. galimo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo – vengti interesų konflikto, o šiam kilus nusišalinti. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija 2019 m. birželio 28 d. posėdyje svarstė Savivaldybės tarybos nario V. M. elgesį ir nusprendė pripažinti, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 4, 5, 7, 8 punktus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 punktą, Šiaulių rajono savavaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-149, 63 punktą, 213.11 papunktį. Priimtas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2019 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. ETS-1 „Dėl V. M.“. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2019 m. liepos 24 d. raštu Nr. S-2721-(1.5) „Dėl V. M. elgesio įvertinimo“ Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai pavedė tyrimą atlikti pakartotinai, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 2 punktu. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija 2019 m. rugpjūčio 20 d. posėdyje svarstė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimą atlikti pakartotinai tyrimą ir nusprendė konstatuoti, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys V. M. nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų. Taip pat buvo nuspręsta pradėti tyrimą dėl Savivaldybės tarybos nario V. M. galimo Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų pažeidimo. Etikos komisija 2019 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje nusprendė konstatuoti, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. ETS-3 konstatavo, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija nedaro įtakos nei Etikos komisijos sudėčiai, nei priimamiems sprendimams ir Etikos komisijos nagrinėjami klausimai nėra susiję su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos veikla. Atsižvelgiant į tai, Etikos komisijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. ETS-3 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. M. skundas tenkintinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. ETS-3 „Dėl V. M.“, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas (toliau – Kodeksas) bei Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai).
Kodeksu siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei (1 straipsnio 1 dalis). Šis kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus (1 straipsnio 2 dalis). Elgesio kodekso 4 straipsnyje yra nurodyti valstybės politikų elgesio principai, tarp jų ir sąžiningumo bei nesavanaudiškumo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad „Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra <...> neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.“
Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra teisėtas bei pagrįstas, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus teisinius santykius, kurių srityje buvo priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, tačiau skirtinguose teisiniuose santykiuose reikalavimai dėl priimamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti skirtingi (pagal minimaliai būtinų prielaidų ir sąlygų sprendimui priimti apimtį, pobūdį ir pan.), nes gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant, ar ginčijamas administracinis aktas atitinka minėtus reikalavimus, turi būti nustatoma, kokius specifinius reikalavimus administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui kelia teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius santykius, t. y. turi būti nustatoma, kokios faktinės aplinkybės ir kokia apimtimi sudaro minimaliai būtinas prielaidas bei sąlygas priimti administracinį aktą, kad juo asmeniui būtų galima sukurti, panaikinti ar pakeisti subjektines teises ir pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-493-438/2016).
Byloje nustatyta, kad skundžiamu Etikos komisijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas V. M. 2019 m. gegužės 14 d. savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto posėdyje bei 2019 m. gegužės 21 d. savivaldybės tarybos posėdyje, svarstant sprendimo projektą Nr. TSP-175 „Dėl viešosios įstaigos Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalino socialinės globos kainos patvirtinimo“ pažeidė Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus. Kaip nurodyta šiame sprendime, Etikos komisija „nusprendė savo iniciatyva pradėti tyrimą dėl V. M. elgesio įvertinimo“.
Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatų 29 punkte nurodyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (toliau – ir pažeidimas) arba visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos vertinimu, Etikos komisija, kaip politikų elgesio kontrolės subjektas, neturi teisės išplėsti jos veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose įtvirtintos kompetencijos ir pati, savo iniciatyva, inicijuoti tyrimą dėl politiko elgesio įvertinimo bei atitikimo Kodekso normoms. Teismas pažymi, kad teisinėje valstybėje valdžios institucijos privalo paisyti teisinės valstybės principo, kurio esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. gruodžio 22 d. 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai); visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Šiuo atveju, nesant Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, Etikos komisija negalėjo pradėti tyrimo dėl pareiškėjo, kaip savivaldybės tarybos nario, elgesio.
Papildomai pažymėtina, kad Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo. Analogiškai nustatyta ir Nuostatų 30 punkte. Minėtas tyrimo pradėjimo terminas yra naikinamasis, jis negali būti pratęstas ar atnaujintas, o jo nesilaikymas negali būti laikomas neesminiu procedūriniu pažeidimu, nes įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečius terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad tik Komisijai pradėjus tyrimą, valstybės politikas yra informuojamas apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, jam pateikiami turimi duomenys apie padarytą pažeidimą ir valstybės politikas prašomas pateikti rašytinį paaiškinimą. Taigi tik nuo tyrimo pradėjimo asmuo sužino konkrečius kaltinimus etikos pažeidimu ir gali ruoštis gynybai (LVAT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1029-552/2019).
Šiuo atveju Etikos komisija 2019 m. rugpjūčio 20 d. posėdyje priėmė sprendimą pradėti tyrimą dėl savivaldybės tarybos nario V. M. elgesio 2019 m. gegužės 14 d. savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto posėdyje bei 2019 m. gegužės 21 d. savivaldybės tarybos posėdyje. Pažymėtina, kad Etikos komisija jau 2019 m. birželio 28 d. posėdyje svarstė pareiškėjo elgesį minėtų posėdžių metu, būtent jo pasisakymus svarstant sprendimo projektą Nr. TSP-175 „Dėl viešosios įstaigos Kuršėnų ligoninės socialinės globos padalino socialinės globos kainos patvirtinimo“. Šiuo atveju nei skundžiamame sprendime, nei atsiliepime teismui Etikos komisija nenurodė aplinkybių, kurios galėjo objektyviai sutrukdyti pradėti tyrimą nepažeidžiant Kodekse ir Nuostatuose imperatyviai nustatyto 10 dienų termino.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog buvo pažeistos imperatyvios Kodekso ir Nuostatų normos tiek dėl termino pradėti tyrimą, tiek dėl to, kad tyrimas pradėtas nesant nei vienam iš būtinų pagrindų, dėl to tolesni Etikos komisijos veiksmai, kurie buvo atlikti pažeidžiant šias normas, negali būti pripažinti teisėtais. Vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria non oritur ius), skundžiamas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. ETS-3 „Dėl V. M.“ laikytinas neteisėtu ir, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, naikintinas. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas naikintinas dėl esminių procedūrinių pažeidimų, teisėjų kolegija dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jo pasisakymų 2019 m. gegužės 14 d. savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto posėdyje bei 2019 m. gegužės 21 d. savivaldybės tarybos posėdyje vertinimu, nebepasisako.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pareiškėjas nurodo, kad jo patirtos išlaidos byloje sudaro: 23 Eur žyminio mokesčio bei 1154,34 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Byloje pateikta 2019 m. spalio 4 d. atstovavimo sutartis, 2019 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymas bei 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 6140, patvirtinanti, kad pareiškėjas už advokato paslaugas – medžiagos analizę, pasitarimą su klientu, skundo dėl Etikos komisijos sprendimo parengimą advokatui M. P. sumokėjo 1154,34 Eur.
Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą gali būti priteistina 0,1 užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Skundas teismui per elektroninių paslaugų portalą buvo įteiktas 2019 m. spalio 14 d., t. y. ketvirtą 2019 metų ketvirtį. Užpraėjęs ketvirtis būtų antras 2019 metų ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2019 metų antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1289,00 Eur. Pareiškėjo prašoma 1154,34 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, todėl už skundo parengimą ir susipažinimą su medžiaga pareiškėjui priteistina 1154,34 Eur suma. Taip pat pareiškėjui priteistinas 23 Eur žyminis mokestis. Iš viso pareiškėjui V. M. priteistina 1177,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatyta, kad savivaldybes administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui priteistinos iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. ETS-3 „Dėl V. M.“.
Priteisti pareiškėjui V. M. iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 1177,34 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt septyni Eur 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.