Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimas

2020-07-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1422-836/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-22
Bylos Nr.
A6.-1422-836/2020
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00147-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Henryta Gerdvilė (pirm.)
Pažeidėjas
L. P., IĮ "Kėdainių geodezija"
Institucija
VMI prie LR FM
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-1422-836/2020
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00147-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.11; 21.9.10;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 22 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. P.,

nedalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenamoji vieta Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P., būdama individualios įmonės (toliau–IĮ) „K. g.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), savininke ir vadove, ir žinodama apie įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, nesikreipė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytais terminais į teismą dėl bankroto bylos IĮ „K. g.“ iškėlimo. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė kreditorės VMI ir kitų įmonės kreditorių interesus, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

VMI teismui pateiktame pareiškime (b. l. 7) nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi IĮ „K. g.“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjusi kovo 30 d., o bankroto bylos iniciatorė – VMI, kuri yra IĮ „K. g.“ kreditorė. Mokesčių apskaitos sistemos duomenimis, įmonės mokestinė nepriemoka nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną buvo 26 535,37 EUR. IĮ „K. g.“ seniausia pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2013 m. spalio mėnesio. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, 2017 metais ir 2018 metais buvo atlikti išieškojimo veiksmai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Įmonė kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau 2018 m. gegužės 22 d. buvo priimtas VMI sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo. VMI 2018 m. gegužės 22 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įmonė nuo 2015 m. liepos 1 d. nevykdo veiklos ir negauna pajamų, neturi galimybės net dalimis sumokėti mokestinės nepriemokos. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1153-480/2020 dėl bankroto bylos iškėlimo vertino, jog pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, individuali įmonė nėra įpareigota sudaryti finansines ataskaitas, jei to nėra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Nuo įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, todėl spręstina, kad įmonė finansinių ataskaitų nesudaro. Įmonė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovė nuosavybės teise transporto priemonių taip pat neturi. Valstybinio socialinio draudimo duomenimis, IĮ „K. g.“ apdraustųjų (darbuotojų) nėra. Iš teismų informacinės sistemos matyti, kad šiuo metu įmonė teisminiuose ginčuose nedalyvauja. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad antstolė V. P. nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 1 353,92 EUR įsiskolinimo VSDFV Kauno skyriui išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 26 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 488,67 EUR įsiskolinimo VMI išieškojimą, nuo 2018 m. sausio 9 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 1 644 EUR įsiskolinimą fiziniam asmeniui, nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 15 EUR įsiskolinimo VMI išieškojimą, nuo 2017 m. gegužės 17 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 332,64 EUR įsiskolinimo išieškojimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, antstolis A. Š. nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 30 499,56 EUR įsiskolinimo VMI išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 871,88 EUR įsiskolinimo UAB „T.“ išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 725,87 EUR įsiskolinimo VĮ Registrų centrui išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 2 662,04 Eur įsiskolinimo UAB „P.“ išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 250 EUR įsiskolinimo fiziniam asmeniui išieškojimą, antstolis N. A. nuo 2016 m. birželio 27 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 4,06 EUR įsiskolinimo VMI išieškojimą. Įmonės vadovė nepateikė atsiliepimo ir nepareiškė prieštaravimų dėl VMI pareiškimo ir jame išreikšto prašymo. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai pripažinti, kad IĮ „K. g.“ atitinka nemokios įmonės sąvoką. Įmonė nuo 2015 m. liepos 1 d. nevykdė veiklos, seniausia prievolė valstybės biudžetui susidarė nuo 2013 m. spalio mėn., nuo 2016 m. birželio 27 d. nesumokama neženkli 4,06 EUR skola M. Š. aplinkybės dar kartą patvirtina, kad įmonė nuo 2015 m. liepos 1 d. buvo nemoki. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė jau ilgą laiką (nuo 2015 m. liepos 1 d.) buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, įmonės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jos vadovaujamai įmonei. Įvertinus tai, kad IĮ „K. g.“ jau nuo 2015 m. liepos 1 d. yra nemoki, įmonės vadovė L. P. nuo 2015 m. liepos 1 d. turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Jei įmonės vadovė būtų pateikusi pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimų mokesčių administratoriui įmonė neturėtų arba jų būtų turėjusi mažiau.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, byloje yra pareikštas prašymas bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 6).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. P. pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, dėl padaryto nusižengimo kaltę pripažino ir gailisi, paaiškino, jog dėl teisinių žinių stokos, tiesiog nežinojo, kad reikia kreiptis ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo į Kauno apygardos teismą. Šiuo metu niekur nedirba, pajamų negauna, augina du mažamečius vaikus, materialinė padėtis sunki, prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti kuo mažesnę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, jai išaiškintos teisės numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 577 straipsnyje (b. l. 1-2). Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir L. P. kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą pagrindžia: VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo L. P. (b. l. 3-7); duomenų apie IĮ „K. g.“ ir L. P. išrašai (b. l. 8, 9); likučių derinimo ataskaita – suminė (b. l. 10), iš kurios matyti, kad 2020 m. kovo 30 d. IĮ „K. g.“ neįvykdytos prievolės VMI (mokesčiai ir rinkliavos, baudos, delspinigiai) buvo 26 535,37 EUR; įsiteisėjusios 2020 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teismo nutarties kopija (b l. 13-17), kuria IĮ „K. g.“ buvo iškelta bankroto byla. Iš šios nutarties ir antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad antstolė V. P. nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 1 353,92 EUR įsiskolinimo VSDFV Kauno skyriui išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 26 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 488,67 EUR įsiskolinimo VMI išieškojimą, nuo 2018 m. sausio 9 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 1 644 EUR įsiskolinimą fiziniam asmeniui, nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 15 EUR įsiskolinimo VMI išieškojimą, nuo 2017 m. gegužės 17 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 332,64 EUR įsiskolinimo išieškojimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, antstolis A. Š. nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 30 499,56 EUR įsiskolinimo VMI išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 871,88 EUR įsiskolinimo uždarajai akcinei bendrovei „T.“ išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 725,87 EUR įsiskolinimo VĮ Registrų centrui išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 2 662,04 EUR įsiskolinimo UAB „P.“ išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 250 EUR įsiskolinimo fiziniam asmeniui išieškojimą, antstolis N. A. nuo 2016 m. birželio 27 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 4,06 EUR įsiskolinimo VMI išieškojimą. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad šios vykdomosios bylos užbaigtos, persiuntus vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 2019 m. spalio 7 d. pranešime (b. l. 19) skirtame IĮ „K. g.“, VMI nurodė, kad 2019 m. spalio 7 d. duomenimis, mokestinė nepriemoka yra 26 516,31 EUR. Nesumokėjus mokestinės nepriemokos per 30 dienų, VMI kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2019 m. lapkričio 22 d. pakartotiniame pranešime (b. l. 20) nurodoma, kad mokestinė nepriemoka 2019 m. lapkričio 22 d. duomenimis yra 26 535,37 EUR. 2018 m. gegužės 22 d. VMI sprendimu (b. l. 22-23) buvo nuspręsta neišdėstyti 17 345,25 EUR dydžio mokestinės nepriemokos. Iš 2018 m. gegužės 22 d. VMI išvados (b. l. 24-27) matyti, kad „Sodros“ 2018 m. gegužės 22 d. duomenimis, įmonėje „K. g.“ apdraustųjų darbuotojų nebuvo. Įmonė nekilnojamojo turto ir jos vardu registruotų transporto priemonių neturėjo. 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės banko sąskaitose lėšų nebuvo. 2017 m. rugsėjo 30 d. įmonė turėjo kreditorius UAB „P.“, UAB „S. b.“, UAB „T.“, fizinį asmenį D. B.. Išnagrinėjus kartu su prašymu pateiktus dokumentus nustatyta, kad įmonė veiklos nevykdo nuo 2015 m. liepos 1 d. L. P. paaiškinime nurodė, kad įmonė pradės veiklą vykdyti tada, kuomet išlaikys egzaminą ir turės geodezininko-matininko pažymėjimą. Įmonės savininkė nedirbanti, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Padaryta išvada, kad įmonė neturi finansinių galimybių nuosekliai vykdyti veiklą, subalansuoti piniginius srautus ir atsiskaityti su biudžetu. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo (b. l. 32-33) matyti, kad IĮ „K. g.“ vadovė ir savininkė nuo 2007 metų birželio 6 d. yra L. P.. Nuo įmonės įregistravimo, valstybės įmonei „Registrų centras” nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos. Kelių transporto priemonių registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys (b. l. 34, 35) patvirtina, kad IĮ „K. g.“ įmonės vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonių vadovų atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, įskaitant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau - JANĮ), reglamentuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja VMI bankroto bylos IĮ „K. g.“ iškėlimo procedūrą inicijavo iki JANĮ įsigaliojimo, t. y. 2019 m. gruodžio 31 d., todėl klausimas dėl įmonės nemokumo spręstinas vadovaujantis iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Iš byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad IĮ „K. g.“ nemoki tapo gerokai anksčiau, atsižvelgiant į 2019 m. gruodžio 31d. datą, kuomet VMI su pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos IĮ „K. g.“ iškėlimo ir į ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus. Įmonės nemokumo faktas L. P. buvo ir turėjo būti žinomas bent jau nuo 2018 metų, kuomet tų pačių metų balandžio 26 d. VMI buvo pateiktas prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, ir VMI nustačius, kad įmonė faktiškai jokio turto neturi, veiklos nevykdo, o įmonės finansinių įsipareigojimų dydis auga bei kitas reikšmingas aplinkybes, prašymas buvo netenkintas.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „K. g.“ ir Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1153-480/2020 IĮ „K. g.“ buvo iškelta bankroto byla. Duomenų, kad kiti įmonės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra.

Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. P., kaip vadovė, nesiėmė jokių realių ir pakankamų priemonių įmonės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovei iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau, kaip nustatyta surinktais įrodymais, įmonės vadovė L. P. šios savo pareigos neįvykdė.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad L. P., būdama IĮ „K. g.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), savininke ir vadove, ir žinodama apie įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nesikreipė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytais terminais į teismą dėl bankroto bylos IĮ „Kėdainių geodezija“ iškėlimo. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė kreditorės VMI ir kitų įmonės kreditorių interesus, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. P. pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, anksčiau ji niekada nebuvo bausta už analogiškus ar panašaus pobūdžio nusižengimus, yra neteista. Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. P. niekur nedirba, negauna pajamų, augina du mažamečius vaikus, materialinė padėtis sunki. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog šioje byloje paskiriant minimalią 1 400 eurų nuobaudą, ji būtų neproporcinga L. P. padaryto nusižengimo pavojingumui, per griežta ir neteisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą L. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirtinos nuobaudos dydį sumažinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jai mažesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje – 200 EUR (dviejų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Henryta Gerdvilė