Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei Renatai Stonkuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., dirbančio UAB „V.“ logistikos vadovu, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 210 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 211 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-01-24 į Klaipėdos teritorinės muitinės, Klaipėdos krovinių postą kreipėsi UAB „V.“ logistikos vadovas R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), su tranzitine deklaracija MRN 18LTVK2000166D(duomenys neskelbtini), prekė - rūšiuota makulatūra, svoris bruto - 21000 kg. Atlikus muitinį tikrinimą nustatyta, kad minėtos prekės yra iškrautos iš automobilio - įmonės teritorijoje negavus muitinės pareigūno leidimo, be muitinės leidimo nuimta muitinės plomba ir taip pat pažeistas tranzito terminas. UAB „V.“ logistikos vadovas R. A. davė nurodymą iškrauti prekes be muitinės pareigūno leidimo ir tuo pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Reglamentas) 140 straipsnio 1 dalį, dėl ko numatyta atsakomybė ANK 210 straipsnio 3 dalyje, nuėmė muitinės plombą be muitinės leidimo ir tuo pažeidė Reglamento 192 straipsnio 2 dalį, dėl ko numatyta atsakomybė ANK 216 straipsnyje. Kadangi, logistikos vadovas R. A. per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą nepateikė prekių ir jas lydinčių dokumentų paskirties muitinės įstaigai, pateikimo terminas - 2018-12-28, o pateikė - 2019-01-24, tuo pažeidė muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką, numatytą Reglamento 233 straipsnio 1 ir 3 dalyse, dėl ko numatyta atsakomybė ANK 211 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. A. prisipažino padaręs teisės pažeidimus, gailėjosi. Parodė, kad veikos įvyko dėl neatidumo. Atvejis įvyko, nes viena transporto priemonė su makulatūra nenuvyko atlikti muitinės procedūrų užbaigimo, o nuvažiavo į įmonės teritoriją iškrovimui. Neapsižiūrėjus, kad vairuotojas pateikė tranzito lydimąjį dokumentą, leido iškrauti krovinį, dėl ko ir buvo nuimtos plombos. Kai tik sužinojo iš muitinės tarpininkų apie minėtą neatitikimą, iš karto nuvyko į muitinę pranešti apie šį faktą. Skiriant nuobaudą, prašė teismo atsižvelgti į tai, jog augina du mažamečius vaikus, pateikė jų gimimą patvirtinančius dokumentus, kurie pridėti prie bylos.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė Renata Stonkuvienė parodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats pranešė apie teisės pažeidimus, neprieštarauja dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo asmeniui ir dėl nuobaudos dydžio palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Be R. A. prisipažinimo teisės pažeidimų padarymo faktas ir jo kaltė įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu; deklaracija MRN 18LTVK2000166D(duomenys neskelbtini); darbo sutarties tarp UAB „V.“ ir R. A. kopija; sutarties tarp UAB „V.“ ir UAB „E.“, Baltarusijos Respublikoje, kopija, PVM sąskaitos faktūros kopija, Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio kopija bei šių dokumentų vertimais į lietuvių kalbą; kita bylos medžiaga.

Reglamento 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

Pagal Reglamento 192 straipsnio 2 dalį nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

Reglamento 233 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visą tai, kas nurodyta toliau: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. Prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių (ANK 233 str. 3 d.).

Muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas, tai yra: muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo (ANK 210 str. 3 d.). Tokios veikos įvykdymas užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 Eur.

Muitinės uždėtų arba muitinės pripažįstamų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimas, nuplėšimas, sugadinimas ar praradimas (ANK 216 str.) užtraukia baudą nuo 200 iki 1100 eurų.

Muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimas, tai yra: prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką (ANK 211 str. 1 d.). Tokios veikos įvykdymas užtraukia baudą nuo 900 iki 1500 Eur.

Išnagrinėtų teismui pateiktų įrodymų pagrindu, konstatuotina, jog UAB „V.“ logistikos vadovo R. A. veiksmuose, apibrėžtuose administracinio nusižengimo protokole, yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnyje, 211 straipsnio 1 dalyje, sudėtys. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos. Nors administracinio nusižengimo protokole, grafoje apie atsakomybę pagal teisės aktą, R. A. viena iš minėtų veikų (muitinės plombos nuėmimas be muitinės leidimo) kvalifikuota pagal ANK 216 straipsnio 1 dalį, tačiau šiam straipsniui dalių neturint, laikytina, kad teisingas veikos kvalifikavimas tik pagal ANK 216 straipsnį (ANK 635 str. 3 d.).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog R. A. savo kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui už nusižengimus skirti mažesnes baudas nei sankcijose numatytos minimalios ribos. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į padarymo aplinkybes, į tai, kad padaryti nusižengimai yra netyčiniai, jais jokia žala nepadaryta, nusižengimų tyrimas nebuvo apsunkintas, į pažeidėjo asmenybę, kad jis dirba, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudas sumokėjęs, tokio pobūdžio nusižengimus padarė pirmą kartą, augina du mažamečius vaikus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalių baudų, numatytų ANK 210 straipsnio 3 dalies, 216 straipsnio, 211 straipsnio 1 dalies sankcijose, skyrimas R. A. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskirtis, tikslai bus pasiekti R. A. už nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 3 dalyje, paskyrus 200 Eur baudą, už nusižengimą, numatytą ANK 216 straipsnyje, paskyrus 190 Eur baudą, už nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 200 Eur baudą. Paskirtinos baudos subendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34, 38 straipsniais, 210 straipsnio 3 dalimi, 211 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsniu, 635, 636, 637, 646 straipsniais,

nutaria:

R. A. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnyje, 211 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti nuobaudas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, 190 (vieno šimto devyniasdešimties) eurų dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus šį nutarimą, - ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 19096813076, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.