Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, unikalus Nr. 1998-7005-1017:0018, (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2012-04-24 Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5399-429/2012, įrašas galioja nuo 2014-07-021. Daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2014 m. lapkričio 4 d. susirinkimo metu nusprendė dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų. Protokolo 3 punktu nusprendė, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedamas UAB „Kauno butų ūkis“ (ieškovei). Protokolo 4 punktu nusprendė, kad ieškovė veikdama patalpų savininkų naudai, savo vardu sudaro lengvatinio kredito sutartį. Protokolo 2 punktu buvo nuspręsta, kad visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai, o Protokolo 7 punktu, kad patalpų savininkai, kurių naudai paimtas lengvatinis kreditas projektui įgyvendinti, privalės kiekvieną mėnesį apmokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką ieškovės nurodyta tvarka. Ieškovė, vadovaudamasi Protokolo 3 bei 4 punktais 2016 m. kovo 3 d. sudarė Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2016-5525-09, 2016 m. birželio 29 d. Susitarimą Nr. 1 dėl 2016-03-03 daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. EIBA-2016-5525-09 pakeitimo, 2017 m. balandžio 14 d. Susitarimą Nr. 2 dėl 2016-03-03 daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. EIBA-2016-5525-09 pakeitimo ir 2017 m. balandžio 24 d. susitarimą Nr. 3 dėl 2016-03-03 daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. EIBA-2016-5525-09 pakeitimo (toliau – Kreditavimo sutartis). Ieškovė, vadovaudamasi Kreditavimo sutartimi bei Protokolo 2, 3 ir 7 punktais, atsakovei už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio išrašė bei apmokėjimui pateikė sąskaitą Nr. 20072618 – 993,80 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2020-08-20).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 672 per akcinę bendrovę SEB bankas ieškovei pervedė 903,87 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Už (duomenys neskelbtini)“. Kadangi atsakovė iš dalies apmokėjo ieškovės išrašytą 2020 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą Nr. 20072618, t. y. pripažino ieškovės ieškinį iš dalies ir teismas ieškinyje dalyje dėl 871,35 Eur nutraukė. Iš šių aplinkybių matyti, kad byloje liko tik ginčas dėl minėtoje sąskaitoje nurodytų 89,93 Eur delspinigių, kurie buvo įtraukti į bendrą skolos sumą – 993,80 Eur, 22,00 Eur žyminio mokesčio, kurį ieškovė sumokėjo, kreipdamasi į teismą ir ieškovės patirtų 163,35 Eur teisinių paslaugų išlaidų už ieškinio surašymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1-3 dalys). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika 37).

Šiuo atveju atsakovė nebeginčija skolos sumos, o ginčija savo prievolę mokėti netesybas – sąskaitoje nurodyta 89,93 Eur delspinigių sumą, nurodydama, kad nebuvo tinkamai informuota nei apie 2014 m. lapkričio 4 d. susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta dėl namo atnaujinimo (modernizavimo), nei apie vėliau 2016 m. kovo 3 d. sudarytą Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2016-5525-09 (toliau – Kreditavimo sutartis), nei apie vėliau sudarytus minėtos Kreditavimo sutarties pakeitimus, ko pasekoje laiku nežinojo apie savo prievolę sumokėti jai tenkančias išlaidas dėl kredito sutarties įmokų. Ginčydama savo prievolę dėl delspinigių mokėjimo, atsakovė remiasi Kreditavimo sutarties 7.1., 7.2., 7.3.1. ir 7.3.2 punktų nuostatomis, kuriose nurodyta, kad naudos gavėjui (pvz. atsakovei) neatlikus pagal sutartį privalomų mokėjimų ilgiau kaip tris kalendorines dienas, per 10 kalendorinių dienų raštu informuoti apie tai Naudos gavėją, pateikdamas (išsiųsdamas) naudos gavėjui raginimo laišką, raginantį naudos gavėją vykdyti savo įsipareigojimus, nurodant jame nesumokėtą (skolingą) sumą ir taikytinas sankcijas, o ieškovė nepateikė nei vieno įspėjimo atsakovei, neįrodė teisme, kad jai teikė tokius raginimo laiškus, todėl ieškovė pati pažeidė Kreditavimo sutarties 7.3.1. punktą. Pagal Kreditavimo sutarties 7.3.2. punkto nuostatas naudos gavėjui vėluojant vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus administratoriui ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, per 10 kalendorinių dienų raštu informuoti apie tai Naudos gavėją, pateikdamas (išsiųsdamas) naudos gavėjui priminimo laišką, primindamas naudos gavėjui apie pareigą padengti įsiskolinimą, nurodant sumokėti geruoju per 20 kalendorinių dienų iš anksto informuojant apie teisines pasekmes nustatytu laiku nesumokėjus; t. y. apie atsirasiančią pareigą grąžinti visą kredito sumos dalį, tenkančią naudos gavėjo butui. Atsakovės nuomone, ieškovė nepateikė nei vieno priminimo laiško atsakovei (naudos gavėjai), neįrodė teisme, kad jai teikė tokį priminimo laišką, todėl ieškovė pati pažeidė sutarties 7.3.2. punkto nuostatą. Pagal Kreditavimo sutarties 7.3.3. punkto nuostatas naudos gavėjui vėluojant vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus administratoriui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų, per 10 kalendorinių dienų raštu informuoti apie tai Naudos gavėją, pateikdamas (išsiųsdamas) naudos gavėjui reikalavimo laišką, reikalaujant iš naudos gavėjo susimokėti susidariusią skolą ir informuoti skolininką, kad nesumokėjus skolos per 14 kalendorinių dienų, arba nesikreipus į administratorių dėl skolos išdėstymo ir nesudarius taikos sutarties, bus pradėtos teisminės skolos išieškojimo procedūros, dėl ko bus išieškoma ne tik pradelsta skola, bet visa naudos gavėjui tenkanti kredito sumos dalis ir visos bylinėjimosi bei priverstinio išieškojimo išlaidos. Ieškovė (administratorė) nepateikė nei vieno reikalavimo laiško atsakovei (naudos gavėjai), neįrodė teisme, kad jai teikė bent vieną tokį reikalavimo laišką, todėl ieškovė pati pažeidė sutarties 7.3.3. punkto nuostatą. Taip pat administratorius, pagal kreditavimo sutarties 7.4. punktą, pasirašydamas sutartį, patvirtino, kad sutarties pasirašymo metu susipažino su banko pateiktomis tipinėmis raginimo, priminimo, reikalavimo pranešimų formomis (3 priedas), gavo iš banko šių dokumentų kopijas, tačiau ir šiuo atveju ieškovė pažeidė kreditavimo sutarties 7.4. punktą. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė neįvykdė kreditavimo sutarties 8.1.11. punkto sąlygos ir iki sutarties sudarymo, nesupažindino naudos gavėjus, įskaitant ir atsakovę, su esminėmis sutarties sąlygomis (kredito suma, terminais, įmokų dydžiais, jų grąžinimo, mokėjimo tvarka), o sudariusi sutartį, neinformavo naudos gavėjų apie sutarties sudarymą ir apie kiekvienam naudos gavėjui tenkančią visos daugiabučio namo atnaujinimui finansuojamos sumos dalį. Atsakovės teigimu visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovė nesilaikė Kreditavimo sutartyje esančių reikalavimų, nesikreipė trimis etapais raštu į atsakovę, nesprendė susidariusios problemos neteisminiu būdu, nors turėjo ir galėjo žinoti apie jos naują gyvenamąją vietą ir turimą turtą, todėl atsakovė neturi pareigos apmokėti ieškovės išlaidų, kai ji neįvykdė savo sutartinių pareigų prieš kredito davėją. Atsakovė mano, kad neprivalo mokėti ieškovei delspinigių, kadangi ieškovė, pažeidusi Kreditavimo sutarties 8.1.11 punkto nuostatas nepateikė atsakovei jų apskaičiavimo pagrindimo ir pati ieškovė nesudarė su atsakove jokio susitarimo, kad ji privalo mokėti delspinigius bankui, nebūdama informuota apie Kreditavimo sutarties sudarymą.

Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad dėl to, jog atsakovė neva nežinojo apie skolą, kuri susidariusi nuo pat 2017 m. balandžio mėnesio (skolos susidarymo laikotarpis viršija 3 metus), atsakovė neturi sumokėti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 89,93 Eur delspinigių. Iš byloje esančios 2016 m. kovo 3 d. Daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.7. p. nustatyta, kad praleidus Kreditavimo sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo ir/ar palūkanų mokėjimo terminus, už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną bankui mokami Kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11 p.) nustatyto dydžio delspinigiai, t. y. 0,04 proc. delspinigiai. Ieškovė nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos ir delspinigiai atsirado dėl to, kad atsakovė nevykdė savo prievolės ieškovei, t. y. atsakovė ieškovei nemokėjo ilgą laiko tarpą, o skolą apmokėjo tik po ieškinio pateikimo teismui dienos. Bylinėjimosi išlaidos ir delspinigiai atsirado ne dėl ieškovės kaltės, o dėl atsakovės pasyvumo ir prievolių mokėti mokesčius nevykdymo.

Įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovės procesiniuose dokumentuose esančius argumentus, teismas konstatuoja, kad nors Kreditavimo sutarties 5. 7 p. nurodyta, jog praleidus sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo ir/ ar palūkanų mokėjimo terminus už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną bankui mokami specialiojoje dalyje (šiuo atveju ieškovės teigimu 0,04 proc. dydžio) delspinigiai nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas ir administratorius (šiuo atveju – ieškovė) privalo pareikalauti, kad naudos gavėjas, dėl kurio įsipareigojimų nevykdymo administratorius neįvykdė mokėjimo prievolių bankui pagal sutartį sumokėtų sutartyje nurodyto dydžio delspinigius sutartyje nustatyta tvarka, tačiau ieškovė neįrodė, kodėl atsakovei už nesavalaikį prievolės neįvykdymą buvo paskaičiuoti būtent 89,93 Eur delspinigiai. Ieškovė nei ginčo sąskaitoje Nr. 20072618, nei ieškinyje, nei dublike nedetalizavo prašomų priteisti delspinigių, nenurodė, nei už kokį laikotarpį, nei už kiek dienų jie paskaičiuoti, nei nuo kokios kredito ir/ar palūkanų sumos skaičiuojami. Be to, teismas sutinka, kad ieškovė ieškinyje neįrodė, kad ji sumokėjo delspinigius bankui, kuriuos įskaičiavo atsakovei į 2020-08-14 sąskaitą Nr. 20072618 ir kurių skaičiavimo pagrindas yra Kredito sutartis su vėlesniais pakeitimais. Be to, teismas pažymi ir šią aplinkybę, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 6 d. ieškovei pervedė 903,87 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Už (duomenys neskelbtini)“, tačiau prašydama nutraukti bylą, ieškovė ieškinio atsisakė tik dalyje dėl 871,35 Eur skolos priteisimo, nenurodydama, kam ir kokiu pagrindu ieškovė panaudojo 32,52 Eur sumą, kuri viršijo atsakovės sumokėtą neginčijamos skolos dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad ieškovė neįrodė ieškinio dalyje dėl 89,93 Eur skolos sumokėjimo, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Kadangi ieškovės reikalavimas dėl 89,93 Eur skolos priteisimo atmestas, kaip išvestinis atmetamas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis minėta CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teismas, priteisdamas šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat turi atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas taip pat atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

Teismas dėl šalių argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, pažymi, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė iki teisminio ginčo pradžios kreipėsi į atsakovę, siuntė jai raštus dėl skolos apmokėjimo per UAB „Sergel“, atsakovė pagrindinės skolos dalį apmokėjo tik po ieškinio pareiškimo teisme 2020 m. lapkričio 6 d. Svarbu tai, kad atsakovė sumokėdama didžiąją dalį skolos ieškinį didžiąja dalimi pripažino, tačiau vietoje kreipimosi į ieškovę dėl ieškinyje nurodytų delspinigių mažinimo, panaikinimo ar taikaus bylos išsprendimo, nepagrįstai didinosi bylinėjimosi išlaidas, mokėdama advokatui už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko parengimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teisme patyrė 185,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, ir 163,35 Eur už advokato paslaugas rengiant ieškinį. Atsakovė patyrė 276,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą, rengiant prašymą dėl termino atsiliepimui pareikšti pratęsimo, atsiliepimą į ieškinį ir tripliką. Teismas sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės turėtos advokatų išlaidos yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių.

Kadangi byla dalyje dėl 871,35 Eur skolos priteisimo nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio (atsakovei sumokėjus dalį skolos), o likusioje dalyje ieškinys atmestas, laikytina, kad dalį ieškinio atsakovė pripažino (87,68 proc.), todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 162,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (185,35 x 87,68 proc.). Kadangi likusi ieškinio dalis atmesta (12,32 proc.), iš ieškovės atsakovei priteisiama 34,00 Eur (276,00 Eur x 12,32 proc.) atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatyta minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, 162,52 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34,00 Eur (trisdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.