- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2005-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-344
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- valstybinės biudžetinės įmonės „Šiuolaikinis meno centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Itabaltas“, UAB „Amerika pirtyje“, VBĮ
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Veda“
- Kategorijos
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal: atsakovo valstybinės biudžetinės įmonės „Šiuolaikinis meno centras“ apeliacinį skundą, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Itabaltas“ apeliacinį skundą, atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Amerika pirtyje“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-570-395/05 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Veda“ ieškinį atsakovams valstybinei biudžetinei įstaigai „Šiuolaikinio meno centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Itabaltas“, uždarajai akcinei bendrovei „Amerika pirtyje“ dėl skolos priteisimo, sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ieškovas UAB „Veda“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė teismo priteisti iš VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ 183 769,38 Lt už atliktus darbus ir teismo išlaidas. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiais 2004 m. birželio 8 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties (toliau tekste – Subnuomos sutartis), sudarytos tarp UAB „Amerika pirtyje“, VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ ir UAB „Itabaltas“, 11.4 ir 11.5 (ii) punktus, kuriais sutarta sumažinti UAB „Itabaltas“ nuomos mokestį 40 procentų dėl patalpų rekonstrukcijai panaudotų lėšų įskaitymo į nuompinigius. Nurodė, kad pagal 2002 m. spalio 15 d. statybos rangos sutartį Nr. RA-02-075 (toliau tekste – Statybos rangos sutartis) sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Amerika pirtyje“, ieškovas atliko statybos darbus. Už dalį darbų UAB „Amerika pirtyje“ atsiskaitė, tačiau liko skolingas 183 769,38Lt. Pagal 2002 m. balandžio 3 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2002-1N (toliau tekste – Nuomos sutartis), sudarytą tarp atsakovo VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ ir UAB „Amerika pirtyje“, šalys sutarė, kad nuomotojas VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ į nuompinigius įskaitys ieškovo atliktų darbų vertę ir sumažins nuomos mokestį nuomininkui UAB „Amerika pirtyje“. Iškėlus bankroto bylą atsakovui UAB „Amerika pirtyje“, visi pagerinimai, kuriuos padarė ieškovas remontuodamas nuomininko UAB „Amerika pirtyje“ nuomojamas patalpas, liko nuomotojo - atsakovo VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“, nuosavybėje. Vėliau, Subnuomos sutartimi nuomotojas VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“, subnuomotojas UAB „Amerika pirtyje“ ir subnuomininkas UAB „Itabaltas“ sutarė išnuomoti ieškovo suremontuotas patalpas atsakovui UAB „Itabaltas“. Subnuomos sutarties 11.4 ir 11.5 (ii) punktais šalys sutarė, kad nutrūkus Nuomos sutarčiai, Subnuomos sutartis virsta tiesiogine nuomos sutartimi tarp nuomotojo ir subnuomininko pilna Nuomos sutarties sąlygų apimtimi. Kadangi Nuomos sutartimi VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ ir UAB „Amerika pirtyje“ buvo sutarę, kad remonto išlaidų suma bus mažinamas nuomos mokestis, o vėliau šią teisę (į sumažintą nuomos mokestį) Subnuomos sutartimi įgijo UAB „Itabaltas“, todėl faktiškai lėšos už ieškovo atliktus darbus perėjo atsakovui UAB „Itabaltas“. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad UAB „Veda“ teises pažeidžia Subnuomos sutarties 11.4 ir 11.5 (ii) punktai, todėl šioje dalyje Subnuomos sutartis pripažintina negaliojančia. Kadangi ieškovo lėšomis atlikti pagerinimai liko atsakovo VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“, todėl vadovaujantis CK 6.122 straipsnio 1 dalimi, 6.501 straipsniais prievolė atsiskaityti turi tekti atsakovui VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“.
Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančia 2004 m. birželio 8 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Amerika pirtyje“, VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ ir UAB „Itabaltas“ dalį – 11.4 ir 11.5 (iį) punktus, kuriais sutarta, kad UAB „Itabaltas“ yra mažinamas nuomos mokesčio mokėjimas 40 procentų dėl patalpų rekonstrukcijos panaudotų lėšų įskaitymo į nuompinigius. Negaliojančiais minėtus punktus pripažino nuo sutarties sudarymo momento. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ 183 769,38 Lt be pagrindo įgyto turto pagerinimo vertės atlyginimą, 1 188,70 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ 3 486,68 Lt žyminio mokesčio valstybei. Iš visų atsakovų teismas priteisė po 8,03 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas, pagal Statybos rangos sutartį su atsakovu UAB „Amerika pirtyje“, atliko statybos remonto ir rekonstravimo darbus, o atsakovas juos priėmė, pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiškė. Teismas mano, kad pagrįstas teiginys, jog atsakovas UAB „Amerika pirtyje“, reikšdamas prieštaravimus dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 19 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. 2-676/2004, sąmoningai vilkino laiką, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo iki jam bus iškelta bankroto byla. Teismas pažymėjo, jog šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir atsakovo UAB „Amerika pirtyje“ suderintas su ieškovu 2003 m. gruodžio 29 skolų apmokėjimo grafikas ir 2004 m. gegužės 7 d. skolos suderinimo aktas. Dėl šių aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad atsakovas UAB „Amerika pirtyje“, tiek vengdamas prievolės įvykdymo prieš ieškovą, tiek sudarydamas papildomus susitarimus prie Nuomos sutarties dėl patalpų rekonstravimo metu padarytų pagerinimų, eksploatavimo sąlygų pakeitimo ir jų vertės perdavimo kitiems atsakovams be ieškovo žinios ir sutikimo, tiek sudarydamas ginčijamą Subnuomos sutartį su atsakovais, elgėsi nesąžiningai. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovų UAB „Amerika pirtyje“ ir UAB „Itabaltas“ teismui pateiktos reikalavimų perleidimo sutartys, susitarimai dėl skolų perkėlimo, skolos padengimo grafikai, sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Amerika pirtyje“, tik patvirtina faktą, kad atsakovai veikė nesąžiningai ieškovo ir kitų UAB „Amerika pirtyje“ kreditorių atžvilgiu. Todėl teismo manymu, ieškinys CK 1.5 straipsnio pagrindu reiškiamas pagrįstai. Ieškovui atsisakius sudaryti reikalavimų perleidimo sutartį su atsakovu UAB „Itabaltas“, atsakovai UAB „Amerika pirtyje“, VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ ir UAB „Itabaltas“ prieš bankroto bylos iškėlimą sudarė Subnuomos sutartį, kurios 11.4 ir 11.5 (iį) punktų sąlygomis ieškovo turtą (atlyginimą už pastato rekonstrukcijos darbus ir medžiagas) be jo žinios ir sutikimo perleido naujajam patalpų nuomininkui UAB „Itabaltas“, nustatant, kad jam mažinamas nuomos mokestis 40 procentų, nors už pagerinimus neatsiskaityta su ieškovu. Teismas padarė išvadą, kad VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ gavęs ieškovui priklausančio turto pagerinimo vertę natūra, neteisėtai perleido naudojimosi teises pagerintu turtu UAB „Itabaltas“, pastarajam sumažindamas patalpų nuomos mokestį 40 procentų be teisėto pagrindo. Todėl teismas ieškinio reikalavimą dėl Subnuomos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, patenkino – minėtos Subnuomos sutarties 11.4 ir 11.5 (iį) punktus pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.78, 1.95, 4.96 str. str.). Tuo pačiu teismas laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto vertės priteisimo iš VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“, nes ieškovo atliktų darbų negalima atskirti ir išreikalauti natūra (CK 6.237 str. 1, 5 d.d., 6.242 str.). Patenkinęs ieškinį teismas paskirstė teismo išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:
1. Teismas atsakovo UAB „Amerika pirtyje“ nesąžiningą veikimą atsiskaityti su ieškovu įvertino kaip visų atsakovų nesąžiningumą prieš ieškovą pasirašant ginčijamą sutartį. Atsakovas VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ nežinojo ir negalėjo žinoti nei apie būsimą atsakovo UAB „Amerika pirtyje“ bankrotą, nei apie pareikštas finansines pretenzijas UAB „Amerika pirtyje“ ar vengimą atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis. VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ neturėjo pagrindo atsisakyti leisti nuomininkui UAB „Amerika pirtyje“ subnuomoti nuomojamas patalpas. Todėl atsakovo VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ negali būti laikomas nesąžiningu ieškovo atžvilgiu.
2. Ginčijama sutartis negali ir nepažeidžia ieškovo interesų, UAB „Amerika pirtyje“ buvo ir liko skolinga ieškovui, o turtinė jo padėtis nepakito. VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“, kaip nuomotojas, neturėjo ir neturi teisės vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygų, todėl tos pačios nuomos sąlygos išliko ir naujam nuomininkui UAB „Itabaltas“ perėmusiam nuomininko teises ir pareigas iš UAB „Amerika pirtyje“. Ginčijama sutartis ieškovo interesų nepažeidė, todėl ieškovas neturi teisės jos ginčyti.
3. Teismas ieškinį patenkino CK 6.237 straipsnio 1 ir 5 dalių bei CK 6.242 straipsnio pagrindu, todėl teismas turėjo nustatyti ar turtas buvo įgytas be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo bei, ar tai yra turtas, kurio atsakovas negalėjo ir neturėjo gauti. Atsakovas VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ turtą įgijo Nuomos sutarties pagrindu, todėl teismas negalėjo daryti išvados, jog turtas įgytas be teisinio pagrindo. Įgytas turtas yra išnuomotų patalpų pagerinimas, todėl jis negalėjo atitekti jokim kitam asmeniui tik VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“. Tačiau šis turtas įgytas iš UAB „Amerika pirtyje“, o ne iš ieškovo, todėl jokių prievolių prieš ieškovą neatsirado.
4. Nuomos sutartimi UAB „Amerika pirtyje“ ir VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ nesitarė, kad darbus atliks nuomotojas, arba kad nuomotojas užmokės nuomininko rangovams, arba kad garantuos ar laiduos kitiems asmenims už nuomininko prievoles. Nuomos sutartyje sutarta, kad pagerinimus atliks UAB „Amerika pirtyje“ savo veiklai ir savo lėšomis. Atsakovo VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ atžvilgiu pagerinimus atliko nuomininkas, todėl nuomotojas neatsakingas nuomininko rangovams už nuomininko skolas.
5. Pagal Rangos sutartį sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Amerika pirtyje“ pareigą atsiskaityti už atliktus darbus turi UAB „Amerika pirtyje“. Teismas neįvertino, kad šalių sutartinės pareigos nepereina kitiems asmenims. Nesant teisių ar pareigų perleidimo ieškovas neturi teisės reikalauti skolos iš apelianto. Todėl teismo sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.
Atsakovas UAB „Itabaltas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. sprendimą dalyje dėl 2004 m. birželio 8 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Amerika pirtyje“, VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ ir UAB „Itabaltas“ 11.4 ir 11.5 (iį) punktų pripažinimo negaliojančiais ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:
1. Dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo. Teismas nepagrįstai sieja ieškovo pažeistas teises su atsakovų UAB „Itabaltas“ ir VBĮ „Šiuolaikinis meno centras“ nesąžiningumu, kadangi ieškovo ir šių atsakovų nesiejo jokie teisiniai santykiai ir šie atsakovai neturėjo įsipareigojimų prieš ieškovą ar atsakovą UAB „Amerika pirtyje“ dėl kompensavimo už patalpų rekonstravimo darbus. Teismas nepagrįstai sugretino nuomos ir subnuomos teisinius santykius su iš statybos rangos sutarties kylančiais santykiais. Teismas nenurodė, kaip Nuomos sutarties pakeitimas yra susijęs su ieškovo teisių pažeidimu. Teismas nenustatė, kad Nuomos sutartis ir jos pakeitimai ar Subnuomos sutartis prieštarauja įstatymams, nenurodė, kokia norma įpareigoja informuoti sutarties šalių kreditorius apie numatomus sutarčių pakeitimus. Reikalavimo teisės į atsakovo UAB „Amerika pirtyje“ skolas, atsiradusias dėl UAB „Amerika pirtyje“ nuomojamose patalpose vykdytos veiklos, perleidimo sutartys sudarytos tarp UAB „Amerika pirtyje“, jos kreditorių ir UAB „Itabaltas“ nėra susijusios su bankroto bylos UAB „Amerika Pirtyje“ iškėlimu. Teismas neteisingai nustatė, kad siūlymas ieškovui perleisti UAB „Amerika pirtyje“ skolą UAB „Itabaltas“ buvo pateiktas prieš Subnuomos sutarties pasirašymą, nes visos sutartys buvo pasirašomos po Subnuomos sutarties sudarymo. Bankroto bylos iškėlimo UAB „Amerika pirtyje“ faktas nesietinas su Subnuomos sutarties sudarymu ir UAB „Itabaltas“ nesąžiningumu, nes ne dėl Subnuomos sutarties UAB „Amerika pirtyje“ tapo nemoki. Priešingai, Subnuomos sutarties sudarymas leido UAB „Amerika pirtyje“ perleisti dalį esminių įsipareigojimų.
Teismas, vertindamas Subnuomos sutarties 11.4 ir 11.5 (ii) punktų nuostatas, nesiaiškino tikrosios sutarties šalių valios, netinkamai interpretavo ir neteisėtai pripažino juos negaliojančiais. Subnuomos sutarties 11.4 punktu šalys sutarė dėl teisių ir pareigų pagal Nuomos sutartį perleidimą UAB „Itabaltas“ tuo atveju, jei atsirastų 11.5 punkte numatyti pagrindai. Pagal Subnuomos sutarties 11.5 punktą šalys sutarė, kad 11.4 punkte nustatyta tvarka Subnuomos sutartis automatiškai tampa Patalpų nuomos sutartimi šiais atvejais: (i) kai subnuomininkas pagal Subnuomos sutarties sąlygas pradeda mokėti subnuomos mokestį; (ii) jeigu sunuomotojas tampa nemokiu, jam iškeliama bankroto byla arba jis yra likviduojamas, o subnuomininkas laiku ir pilnai vykdo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Tokiu būdu Subnuomos sutarties 11.4 punkte numatyta nuomininko teisių ir pareigų pagal Nuomos sutartį perleidimo subnuomininkui procedūra. Todėl esant aplinkybėms, numatytoms Subnuomos sutarties 11.5 (i) ir (ii) punktuose įvyko UAB „Amerika pirtyje“ teisių ir pareigų perėmimas pagal Nuomos ir Subnuomos sutartis (o ne prievolių prieš trečiuosius asmenis perėmimas), taikant 11.4 punkte nustatytą procedūrą. Be to teismas neteisingai konstatavo, jog UAB „Itabaltas“ Subnuomos sutarties pagrindu įgijo turtą ir gavo naudos, nes faktiškai UAB „Itabaltas“ įgijo teisę nuomotis patalpas pagal Nuomos sutarties sąlygas pilna apimtimi.
Nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė nėra neteisėta ir nėra susijusi su kurio nors iš atsakovų prievole kompensuoti ieškovui už atliktus darbus. Nuomos sutartyje nustatyta, jog nuomininkui yra mažinamas nuomos mokestis, kadangi jis už savo lėšas atlieka remontą nuomojamuose patalpose, t.y. šis punktas kalba apie nuolaidas nuomininkui, bet ne apie kompensavimą už remontą. Tokį nuomos mokesčio būdą leidžia CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktai bei 4 dalis. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių laikytina, kad VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ netapo skolininku UAB „Amerika pirtyje“, o tik sutiko dėl mažesnio nuomos mokesčio. UAB „Itabaltas“ sutiko sudaryti Subnuomos sutartį tik su tokiomis esminėmis sąlygomis: sutarus dėl patalpų nuomos kainos (Subnuomos sutarties 10.1 p.) ir, kad šalims nutraukus prieš terminą Nuomos sutartį, Subnuomos sutartis transformuosis į tiesioginę nuomos sutartį. Kitomis sąlygomis UAB „Itabaltas“ nebūtų sudaręs sutarties. Šalių susitarimui, įtvirtintam Subnuomos 11.4 ir 11.5 punktuose nebuvo reikalingas trečiųjų asmenų sutikimas, nes mokesčio apskaičiavimo metodas neįtakoja trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad UAB „Itabaltas“ be pagrindo buvo sumažintas nuomos mokestis ir atsakovų elgesys yra nesąžiningas.
2. Dėl materialinių teisės normų taikymo. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovų nesąžiningumą ir diskriminaciją ieškovo atžvilgiu sudarant Nuomos ir Subnuomos sutartis. Teismas sprendimą grindė CK 1.5 straipsniu reglamentuojančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo normų taikymą, tačiau teismas negali grįsti teismo sprendimo teisės principais, kai šalių santykius reglamentuoja konkrečios teisės normos. Teismas pripažindamas Subnuomos sutarties 11.4 ir 11.5 (ii) punktus negaliojančiais savo sprendimo nepagrindė nė viena teisės norma, todėl sprendimas naikintinas. Teismas sprendimą dėl Subnuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia rėmė CK 1.78, 1.95 ir 4.96 straipsniais. CK 1.78 straipsnis apibrėžia bendras niekinio ir nuginčijamo sandorio sąvokas. CK 1.95 straipsnis nustato momentą nuo kurio sandoris, pripažintas negaliojančiu, laikomas negaliojančiu. CK 4.96 straipsniu nesirėmė nė viena iš proceso šalių, todėl teismas negalėjo sprendimo grįsti šia norma. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad teismas be teisinio pagrindo Subnuomos sutarties dalį pripažino negaliojančia, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.
3. Dėl procesinių teisės normų taikymo. Teismas pažeidė CPK 3, 176, 183, 185 straipsnių nuostatas. Teismas priimdamas sprendimą turi remtis įstatymu ir taikydamas įstatymą turi vadovautis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais. Tuomet, kai sprendimas grindžiamas principu, jis yra neteisėtas (CPK 3 str. 1 d.). Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neišsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tuo pažeidė CPK 176, 183, 185 straipsniu. Dėl šių argumentų teismo sprendimas naikintinas.
Šalies argumentai
Atsakovas LUAB „Amerika pirtyje“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo UAB „VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ priteista 183 769,38 Lt be pagrindo įgyto turto pagerinimo vertės. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:
1. Teismas, atmesdamas atsakovų argumentus, jog prieš ieškovą dėl rangos sutarties vykdymo atsakingas tik atsakovas UAB „Amerika pirtyje“, sprendime nepasisakė. Todėl pažeidė procesines teisės normas (CPK 270 str. 4 d. 3 p.) bei nukrypo nuo LAT Senato nutarimo Nr. 5 10 punkto nuostatų. Teismas, spręsdamas atsakomybės klausimą, privalėjo atsižvelgti ir aiškinti Rangos sutarties nuostatas. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir tuo pažeidė CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Amerika pirtyje“, visos prievolės kyla tik tarp šių sutarties šalių ir tretieji asmenys nėra atsakingi už šių prievolių vykdymą. Todėl VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ yra ne tik neatsakingas prieš atsakovą, bet ir yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Skundžiama teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, neteisėta, pažeidžia CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalis, CPK 185 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir LAT Senato nutarimo Nr. 5 10 punktą, todėl naikintina.
Žemesnės instancijos teismas
2. Remiantis Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. teismo įsakymu buvo nutarta iš skolininko UAB „Amerika pirtyje“ išieškoti kreditoriaus UAB „Veda“ naudai 187 741,83 Lt skolos, atsiradusios Rangos sutarties pagrindu ir 6 procentus metinių palūkanų. Vėliau ieškovas buvo pateikęs ieškinį atsakovui UAB „Amerika pirtyje“ dėl 256 079,83 Lt skolos. Nors ieškovui UAB „Veda“ nesumokėjus žyminio mokesčio teismas priimtą teismo įsakymą panaikino, o ieškinį laikė nepaduotu, tačiau šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pagal Rangos sutartį atsakingu asmeniu laiko UAB „Amerika pirtyje“. Be to, iš UAB „Veda“ atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „Amerika pirtyje“, matyti, kad ieškovo manymu bankroto bylos iškėlimas pažeidžia jo interesus, nes UAB „Amerika pirtyje“ neatsiskaitė pagal Rangos sutartį. Tuo ieškovas pripažino faktą, jog pagal Rangos sutartį skolingas yra atsakovas UAB „Amerika pirtyje“, o ne VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“. UAB „Amerika pirtyje“ mokėjimai už atliktus darbus pagal Rangos sutartį, administratoriaus duomenys bankroto byloje, patvirtina, kad tik jis atsakingas ieškovui už Rangos sutarties vykdymą. Todėl laikytina, kad UAB „Amerika pirtyje“ pilnai neatsiskaičius už darbus, ieškovas neturėjo teisės šios prievolės perkelti kitiems asmenims, o teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo principų.
3. Teismas netinkamai taikė CK 6.237 straipsnio 1 ir 5 dalies bei 6.242 straipsnio nuostatas, nes pagal šios normos taikytinos tik jei kiti civilinės teisės gynybos būdai yra negalimi. Ieškovas turi teisę apginti savo teises pareikšdamas finansinį reikalavimą bankroto byloje, todėl teismas negalėjo taikyti minėtų CK normų. Be to pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį nuomininkas turi teisę reikalauti iš nuomotojo išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Šią teisę turi tik nuomininkas. Ieškovas nėra nuomininkas, todėl jis negalėjo reikalauti pagerinimo išlaidų iš nuomotojo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Veda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad atsakovų argumentai dėl CK 6.237 ir 6.242 straipsnių taikymo, nepagrįsti. Atsakovas VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ gavo ieškovo sukurtą turtą be teisinio pagrindo, UAB „Itabaltas“ gauna 40 procentų nuomos mokesčio dydžio užmokestį iš atsakovo VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus. Rangos sutarties sudarymas negali būti pagrindu netenkinti UAB Veda“ ieškinio ir nepriteisti prašomos sumos, nes UAB „Amerika pirtyje“ nesąžiningai vengė atsiskaityti su ieškovu ir atsakovai gavo nepagrįstos naudos. Skundai nepagrįsti, nes teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialiausias teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Iš Statybos rangos sutarties (I T., b.l. 8-9) matyti, kad ieškovas įsipareigojo atlikti statybos rangos darbui atsakovui BUAB „Amerika pirtyje“, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Ši sutartis sudaryta tik tarp šių dviejų subjektų, joje nėra nuostatų apie prievolės pasikeitimus, todėl prievolė sieja tik šiuos du subjektus. Ieškovas darbus atliko, atsakovas juos priėmė (I T., b.l.10-46), pretenzijų dėl darbų atlikimo nepareiškė, ginčo dėl to nėra, todėl atsakovui BUAB „Amerika pirtyje“ galėjo atsirasti prievolė apmokėti ieškovui už atliktus darbus (CK 6.2, 6.681 str. 1 d.). Duomenų, kad tretieji asmenys būtų prisiėmę skolą, byloje nėra, todėl atsakovo BUAB „Amerika pirtyje“ galima prievolė sumokėti ieškovui nesikeitė ir išliko. Ta aplinkybė, kad atsakovui buvo iškelta bankroto byla, nekeičia prievolės subjektų, t.y. BUAB „Amerika pirtyje“ kaip buvo taip ir liko galimu ieškovo skolininku.
Iš Nuomos sutarties 1 punkto ir 2 punkto (I T., b.l. 100-112) matyti, kad nuomotojas VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ išnuomavo nuomininkui BUAB „Amerika pirtyje“ patalpas, o nuomininkas įsipareigojo sumokėti už išsinuomotas patalpas. Šioje sutartyje taip pat šalys sutarė, kad nuomininkas gali atlikti pagerinimus už sumą ne didesnę nei 1 mln. Lt ir pagerinimų suma bus įskaitoma į nuompinigius (Nuomos sutarties 3, 5, 10.2, 20.1-20.5 punktai su vėlesniais pakeitimais). Nuomininkas, nuomotojo leidimu pagerinęs išsinuomotą daiktą, turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kitaip (CK 6.501 str. 1 d.). Nuomotojo atžvilgiu, pagerinimus atliko nuomininkas, nepriklausomai ar darbus atliko pats, ar samdė trečiuosius asmenis. Taigi, nuomotojui VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ kilo pareiga atlyginti nuomininkui BUAB „Amerika pirtyje“ už išsinuomoto daikto pagerinimą. Nuomos sutarties šalys sutarė, kad atlyginama bus dalimis įskaitant atlyginamą sumą į mėnesinius nuompinigius, t.y. nuompinigius sumažinant 40 procentų. Jokių įsipareigojimų nuomotojas prieš trečiuosius asmenims šia sutartimi neprisiėmė.
Iš Subnuomos sutarties (I T., b.l. 117-131) matyti, kad nuomotojas VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ sutiko, kad nuomininkas UAB „Amerika pirtyje“ subnuomotų patalpas subnuomininkui UAB „Itabaltas“. Subnuomos sutarties 11.4 punktu šalys sutarė dėl teisių ir pareigų pagal Nuomos sutartį perleidimą UAB „Itabaltas“ tuo atveju, jei atsirastų Subnuomos sutarties 11.5 punkte numatyti pagrindai. Pagal Subnuomos sutarties 11.5 punktą šalys sutarė, kad 11.4 punkte nustatyta tvarka Subnuomos sutartis automatiškai tampa Patalpų nuomos sutartimi šiais atvejais: (i) kai subnuomininkas pagal Subnuomos sutarties sąlygas pradeda mokėti subnuomos mokestį; (ii) jeigu nuomininkas tampa nemokiu, jam iškeliama bankroto byla arba jis yra likviduojamas, o subnuomininkas laiku ir pilnai vykdo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Tokiu būdu Subnuomos sutarties 11.4 punkte numatyta nuomininko teisių ir pareigų pagal Nuomos sutartį perleidimo subnuomininkui procedūra. Atsiradus aplinkybėms, numatytoms Subnuomos sutarties 11.5 (i) ir (ii) punktuose, įvyko subnuomininkas UAB „Itabaltas“, taikant 11.4 punkte nustatytą procedūrą, perėmė nuomininko BUAB „Amerika pirtyje“ teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį. Šiuo teisių ir pareigų perėmimu buvo perimtos tik BUAB „Amerika pirtyje“ nuomininko teisės ir pareigos pagal Nuomos sutartį, tačiau neperimtos kitos prievolės BUAB „Amerika pirtyje“ tretiesiems asmenims. Atsakovas UAB „Itabaltas“ Subnuomos sutarties pagrindu neįgijo turto ir negavo naudos tiesiogiai iš ieškovo.
Pagal CK 6.1 straipsnį prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolė yra viena iš civilinio teisinio santykio rūšių, pasižyminti santykinumu, t.y. teisės ir pareigos iš prievolės gali atsirasti tik jos šalims – kreditoriui ir skolininkui (CK 6.189 str. 1 d.) ir nesukuria jokių teisių ar pareigų tretiesiems asmenims, išskyrus kreditoriaus ir skolininko santykio modifikavimo atvejus. Šis prievolių teisės bruožas vadinamas sutartinių santykių uždarumo principu. Atsiradusi prievolė sieja tik du konkrečius prievolės subjektus – skolininką ir kreditorių. Prievolės subjektų santykio modifikavimas galimas įstatymų nustatytais pagrindais, todėl nesant teisinio pagrindo tretysis asmuo neperima nė vieno iš prievolinio santykio subjektų nei teisių, nei pareigų ir negali būti atsakingu už prievolinio teisinio santykio subjektų pareigų vykdymą ar nevykdymą.
Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės ir argumentai leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovo UAB „Veda“ ir atsakovo BUAB „Amerika pirtyje“ Statybos rangos sutarties pagrindu susiklostė rangos civiliniai teisiniai santykiai. Tarp visų trijų atsakovų, Nuomos sutarties ir Subnuomos sutarties pagrindu, susiklostė nuomos civiliniai teisiniai santykiai. Šių prievolinių teisinių santykių subjektų modifikacijos nebuvo. Prievoliniai santykiai pasižymi santykinumu, todėl jokie sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai nesieja ieškovo UAB „Veda“ ir atsakovų VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ ir UAB „Itabaltas“.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo.
Apeliantai VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ ir BUAB „Amerika pirtyje“ teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai iš atsakovo VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ ieškovui priteisė be pagrindo įgyto turto vertę – 183 769,38 Lt, CK 6.237 straipsnio 1 ir 5 dalių bei CK 6.242 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad šie du pagrindai savarankiški ir dėl to paties dalyko negali būti taikomi kartu. CK 6.237 straipsnio 1 ir 5 dalys, reglamentuojančios nepagrįstą turto gavimą kartu numato tam tikras šios normos taikymo prielaidas, pirma, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas turtą įgyja be teisinio pagrindo. Antra, turtas turi būti realiai gautas. Trečia, įgyto turto negalima išreikalauti kitokiais civilinių teisių gynybos būdais. Visos prielaidos turi egzistuoti vienu metu, nesant bent vienos iš jų, negalima laikyti, kad asmuo turtą nepagrįstai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ daikto pagerinimus realiai gavo, tačiau pagerinimus atsakovo VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ atžvilgiu atliko ir turtą jam perdavė atsakovas BUAB „Amerika pirtyje“ savanoriškai Nuomos sutarties pagrindu, t.y. su teisiniu pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šią teisės normą nepagrįstai perduoto turto gali reikalauti jį perdavęs asmuo iš asmens, kuriam tą daiktą perdavė. Kaip minėta, šiuo atveju turtą atsakovui VBĮ „Šiuolaikinio meno centrui“ perdavė atsakovas BUAB „Amerika pirtyje“ ir jis nereiškia ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ turtą iš ieškovo įgijo be teisinio pagrindo ir privalo atlyginti ieškovui įgyto turto vertę, yra nepagrįsta. Teismo nurodomas kitas ieškinio tenkinimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str.), taip pat negali būti taikomas šiems civiliniams teisiniams santykiams reguliuoti. Ši teisės norma taikoma tais atvejais, kai asmuo nesąžiningai praturtėjo kito asmens sąskaita, šiuo atveju praturtėjimas pasireiškia ne daikto gavimu, o kitokiu naudos gavimu. Atsakovas VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ negali būti laikomas nesąžiningai praturtėjusiu ieškovo sąskaita, nes pagerinimai perduoti sąžiningai, teisiniu pagrindu, už pagerinimus įsipareigota atlyginti (įskaityti į nuomos mokestį), daikto pagerinimus gavo iš atsakovo BUAB „Amerika pirtyje“, o ne iš ieškovo. Tarp ieškovo turto praradimo ir atsakovo VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ naudos gavimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nustatinėjo BUAB „Amerika pirtyje“ nesąžiningumą, tačiau nenustatinėjo ir nenustatė atsakovo VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ nesąžiningumo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė atsakovą VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ nesąžiningai praturtėjusiu be teisinio pagrindo ieškovo sąskaita ir priteisė ieškovui reikalaujamą įgyto turto vertę. Be to, ieškovas gali savo teises ir interesus ginti atsakovo BUAB „Amerika pirtyje“ bankroto byloje.
Pažymėtina, kad tiek pagal Nuomos sutarties 3, 5, 10.2, 20.1-20.5 punktus su vėlesniais pakeitimais, tiek pagal Subnuomos sutarties 11.5 punkto (ii) papunktį, šalys sutarė, kad nuomotojas - VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“, patalpų rekonstrukcijai panaudotos lėšos bus įskaitomos į nuompinigius kiekvieną mėnesį dalimis. Iš esmės nuomotojas įsipareigojo apmokėti už daikto pagerinimus, t.y. nei gauna jokių pagerinimų nei praturtėja kito asmens sąskaita.
Dėl aukščiau minėtų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl be pagrindo įgyto turto pagerinimo vertės atlyginimo nepagrįstas ir neteisėtas.
Dėl Subnuomos sutarties 11.4 ir 11.5 (ii) punktų pripažinimo negaliojančiais.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ gavęs ieškovui priklausančio turto pagerinimo vertę natūra, be ieškovo žinios ir sutikimo, neteisėtai perleido naudojimosi teises šiuo turtu atsakovui UAB „Itabaltas“ be teisėto pagrindo, todėl Subnuomos sutarties 11.4 ir 11.5 (ii) punktus pripažinimo negaliojančiais. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad tokia teismo išvada nepagrįsta. Kaip minėta, ieškovas perdavė, o atsakovas BUAB „Amerika pirtyje“ priėmė statybos rangos darbų rezultatą (daikto pagerinimus), t.y. nuo perdavimo momento daikto pagerinimai priklausė BUAB „Amerika pirtyje“, o ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą BUAB „Amerika pirtyje“ (CK 6.681 str. 1 d.). Minėta, kad nuomotojo atžvilgiu pagerinimus atliko nuomininkas, o ne nuomininko rangovas. Nuomotojas (VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“) turi pareigą atlyginti nuomininkui (BUAB „Amerika pirtyje“) išlaidas patirtas pagerinant daiktą (CK 6.501 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad turto pagerinimo vertė natūra priklausė ieškovui, yra nepagrįsta. Kadangi daikto pagerinimas nepriklausė ieškovui ir nei įstatymas, nei sutartis neįpareigojo nuomotojo pranešti ieškovui ar tuo labiau gauti ieškovo sutikimą bet kokių nuomos santykių su trečiaisiais asmenims atsiradimui ar pasikeitimui, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nuomotojas be ieškovo žinios ir sutikimo, t.y. neteisėtai ir nesąžiningai perleido naudojimosi daiktu teises nuomininkui UAB „Itabaltas“. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad subnuomos sutartis iš dalies pripažintina negaliojančia CK 1.5 straipsnio pagrindu, nepagrįsta.
Minėta, kad reikalavimo teisę dėl daikto pagerinimo į atsakovą VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ gali turėti atsakovas BUAB „Amerika pirtyje“. Iš ieškinio ir jo papildymų matyti, kad ieškinys tiesioginis, pareikštas ginant ne BUAB „Amerika pirtyje“ interesus, o ieškovo interesus tiesiogiai. Nuomos santykių atsiradimas ar modifikavimas tarp atsakovų nuo ieškovo valios nepriklauso, ieškovo teisių ir interesų nepažeidžia. Sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės jokios įtakos ieškovo teisėms ir interesams neturi. Iš 2005 m. spalio 17 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad, ieškovo teigimu, jam pakaktų priteistos pinigų sumos ir sutarties neginčytų, t.y. ieškovas iš esmės pripažįsta, kad subnuomos sutartis jo interesų nepažeidžia. Todėl nėra pagrindo Subnuomos sutarties 11.4 ir 11.5 (ii) punktus pripažinti negaliojančiais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą dienos, teisė disponuoti įmonės turtu suteikiama tik administratoriui ir nė vienas kreditorius neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ar lėšų kitaip, nei nustatyta Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) (ĮBĮ14 str. 1 d.). Todėl ieškovas, turėdamas reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę - atsakovą BUAB „Amerika pirtyje“, nereikšdamas reikalavimo bankroto byloje ir bandydamas prisiteisti skolą iš galimo (bankrutuojančios įmonės) skolininko tiesiogiai, gali pažeisti kitų BUAB „Amerika pirtyje“ kreditorių interesus.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
Atmetus ieškinį iš ieškovo UAB „Veda“ priteistina atsakovui VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ 3 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (I T., b.l. 187-191; II T., b.l. 64; CPK 98 str. 1 d.) ir 4 775,39 Lt žyminio mokesčio sumokėto pateikiant apeliacinį skundą (II T., b.l.64; CPK 93 str. 1 d.).
Iš ieškovo UAB „Veda“ atsakovui UAB „Itabaltas“ priteistina 100 Lt žyminio mokesčio sumokėto pateikiant apeliacinį skundą (II T., b.l. 75; CPK 93 str. 1 d.).
Iš ieškovo UAB „Veda“ priteistina 36 Lt (I T., b.l. 63; II T., b.l. 131) pašto išlaidų valstybei (CPK 92 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinius skundus tenkinti.
Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Veda“ atsakovo VBĮ „Šiuolaikinio meno centras“ naudai 4 775,39 Lt (keturi tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt penki litai ir 39 ct) žyminio mokesčio, sumokėto pateikiant apeliacinį skundą bei 3 500 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Veda“ atsakovo „Itabaltas“ naudai 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminio mokesčio, sumokėto pateikiant apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Veda“ 36 Lt (trisdešimt šeši litai) pašto išlaidų valstybei.