Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Svetlanos Jurgaitienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo R. D. (toliau – R. D.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 93-178 taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. 2005-09-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 1 d., 201 str. 2 d., 16 str. 1 d. 232¹ str. 5 d., 266 str. ir nubaustas galutine subendrinta 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausme. 2006-12-07 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2005-05-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu R. D. pagal BK 201 str. 1 d. paskirta bausmė panaikinta, R. D. pagal BK 16 str. 1 d., 232¹ str. 5 d. inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 260 str. 1 d., paskiriant jam 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. pagal BK 260 str. 1 d. R. D. paskirta bausmė subendrinta su jam pagal BK 201 str. 2 d. ir BK 266 str. paskirtomis bausmėmis, paskiriant nuteistajam subendrintą 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu R. D. paskirta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/3, t. y. 2 (dvejais) metais, paskiriant R. D. galutinę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

2007-06-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d. ir nuteistas 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 4 d., ši bausmė buvo subendrinta su 2005-05-09 Vilniaus apygardos teismo ir 2006-12-07 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant R. D. galutinę 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

2007-06-19 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 2005-05-09 Vilniaus apygardos teismo ir 2006-12-07 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiai pakeisti, panaikinant 2006-12-07 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria BK 16 str. 1 d. 232¹ str. 5 d. perkvalifikuota į BK 260 str. 1 d., paliekant galioti 2005-05-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu R. D. paskirtą 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 16 str. 232¹ str. 5 d.. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., R. D. pagal BK 16 str. 1 d. 232¹ str. 5 d. paskirta bausmė buvo subendrinta su R. D. už BK 201 str. 2 d., 266 str. paskirta bausme, paskiriant R. D. galutinę subendrintą 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmę.

2010-02-24 Kauno apygardos teismo nutartimi 2007-06-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. D. pagal BK 260 str. 3 d. paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu, prie šios bausmės pridedant Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-06-19 nutartimi paliktą galioti Vilniaus apygardos teismo 2005-05-09 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, R. D. buvo paskirta galutinė laisvės atėmimo 13 (trylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmė.

Bausmės pradžia - 2007-06-08, bausmės pabaiga - 2020-01-30.

2015-05-22 Kauno apygardos teismo nutartimi R. D. buvo perkeltas į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo.

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis R. D. prašo panaikinti 2016-04-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, patvirtinti 2016-03-14 Komisijos nutarimą Nr. 93-178 bei taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jo pastangų per jo bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu žmogumi. Nors paskutinį kartą jis buvo skatintas prieš šešerius metus, tačiau apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad 2015-05-22 Kauno apygardos teismo nutartimi jis buvo perkeltas į atvirąją koloniją, kas R. D. teigimu, neabejotinai atskleidžia jo pastangas pasitaisyti. Pasak nuteistojo, teismas neįvertino ir jam nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo, kuris, sutinkamai su OASys metodika, atitinka 11 balų, kas prilyginama žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikai.

Skundu pažymima, kad šiuo metu R. D. savanoriškai dalyvauja projekte (duomenys neskelbtini), kur atlieka neatlygintinus, visuomenei naudingus darbus, kas, nuteistojo įsitikinimu, neabejotinai jį charakterizuoja teigiamai. Be to, savaitgaliais jis iš pataisos namų yra paleidžiamas į namus, kur būdamas jokių pažeidimų nedaro, į pataisos namus grįžta laiku.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. D. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei – 11 balų, kas visumoje, kaip tai teisingai savo skunde pažymi ir nuteistasis, leidžia svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, be šių aplinkybių, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Šiuo aspektu analizuojant R. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad nuteistasis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra svarstomas pakartotinai. Po paskutiniojo svarstymo jo atžvilgiu buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, pagal kurį nuteistasis turėjo nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų bei neturėti galiojančių nuobaudų, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose arba pozityvaus užimtumo priemonėse. Vykdydamas šį planą, nuteistasis stengėsi sąmoningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių, už pavyzdingą elgesį buvo ne kartą paskatintas, per lygtinio paleidimo komisijos jam skirtą laikotarpį nustatytos tvarkos nepažeidė, dalyvavo visose privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose – adaptacijos ir integracijos į visuomenę, taip pat savanoriškai dalyvauja projekte (duomenys neskelbtini), kur atlieka neatlygintinus, visuomenei naudingus darbus (kiek tai leidžia nuteistojo sveikata). Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, kaip teisingai konstatuota Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2016-03-04 pažymoje apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, leidžia pagrįstai teigti, jog nagrinėjamu atveju R. D. ne tik vykdo, bet ir įvykdė jo individualaus darbo plane numatytas priemones, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių aplinkybių nepakanka. Būtina įvertinti ir R. D. pažangą bei jo paties pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Sutinkamai su 2016-03-04 Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli R. D. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – netinkamų pažįstamų/draugų pasirinkimas bei aplinkybė, jog nuteistasis iki šiol apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Šių duomenų kontekste analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, jog nusikalstamą veiką, už kurios padarymą R. D. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas ne tik parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Ir nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. D. yra susijęs su kriminaline subkultūra, tačiau paminėtas kriminogeninis veiksnys išlieka aktualus, kas leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Juo labiau įvertinus ir tai, kad, paties R. D. teigimu, praeityje jis buvo įtakojamas asocialios grupės, kas neabejotinai laikytina vienu pagrindinių veiksnių, lėmusių jo nusikalstamumą praeityje.

Abejonių pakankama R. D. elgesio korekcija kelia ir jo mąstymas. Nors, bylos duomenimis, nuteistasis atpažįsta įvykius ir situacijas, kurios jį erzina, teigia, kad su jomis efektyviai susidoroja, nieko nepradeda daryti, kol neapsvarsto visų situacijos aspektų, turi aiškią rezultato, kurio siekia, idėją ir strategiją, kaip tai pasiekti, tačiau įvertinimo metu pastebėta, jog R. D. vis tik sunkiai geba paaiškinti savo nusikalstamo elgesio motyvus bei režimo pažeidimus, kas rodo, jog jis ne visuomet yra linkęs elgtis atsakingai.

Sprendžiant R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į jo drausmės pažeidimus bei jam skirtus paskatinimus. Iš 2016-03-04 pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 4 kartus pažeidė režimo reikalavimus, įskaitant ir itin šiukščius drausmės pažeidimus – alkoholio vartojimą pataisos namuose, iš jų 2 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Ir nors už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje nuteistais buvo skatintas 7 kartus, tačiau, įvertinus tai, kad po paskutiniojo paskatinimo, įgyto 2010-06-14, R. D. net 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, padarydamas ir itin šiurkštų pažeidimą – buvo baustas už alkoholio vartojimą, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau įvertinus ir tai, kad po paskutiniojo nuteistojo svarstymo lygtinio paleidimo komisijoje pagal OASys metodiką R. D. nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas (11 balų) nepakito, o Komisijos sprendimas taikyti R. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebuvo priimtas vienbalsiai – vienas iš Komisijos narių pasisakė prieš tokį sprendimą.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog už itin gerą savo elgesį 2015-05-22 Kauno apygardos teismo nutartimi jis buvo perkeltas į atvirąją koloniją tęsti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą, kas, nuteistojo teigimu, laikytina didžiausiu paskatinimu, atskleidžiančiu ypatingą jo pažangą koreguojant savo elgesį. Iš paminėto Kauno apygardos teismo procesinio sprendimo (LITEKO duomenys) turinio matyti, kad sprendimas perkelti R. D. į atvirąją koloniją buvo priimtas tikint, jog tai nuteistajam bus gera paskata toliau pozityviai koreguoti savo elgesį, tačiau iš aukščiau aptartų duomenų matyti, jog po šio sprendimo priėmimo (t. y. nuo 2015-05-22 iki šios nutarties priėmimo dienos), R. D. skatintas nebuvo, kas leidžia pagrįstai manyti, jog teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisina, perkeltas į atvirąją koloniją, ypatingų pastangų koreguojant savo elgesį nededa.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. D. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.