Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto O. Z. (O. Z.) atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2024-08-37 nutarimu O. Z. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, 3 500 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – 830 Eur ir 187 000 Rub (Rusijos rubliai) konfiskavimu už tai, kad jis, pažeisdamas ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalį, 2024-05-15 22.20 val. K. Donelaičio g. 2, Panemunėje, Pagėgių sen., vykdamas per Lietuvos valstybinę sieną į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku, žodžiu deklaravęs, kad gabena 150 Eur ir 115 310 Rub, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, striukės kišenėje ir piniginėje kontrabandos būdu gabeno 830 Eur (5 banknotai po 100 Eur, 6 banknotai po 50 Eur, 1 banknotas 20 Eur ir 1 banknotas 10 Eur) ir 187 000 Rub (37 banknotai po 5 000 Rub, 1 banknotas 2 000 Rub).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, O. Z. nesutinka su administracinių nusižengimų, numatytų ANK 208 straipsnio 3 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje, padarymu, teigiant, jog pinigines lėšas (eurus ir Rusijos rublius) su savimi į Rusijos Federaciją vežėsi savo asmeniniam naudojimui, be to jis neturėjo pareigos muitinei deklaruoti su savimi į Rusijos Federaciją gabenamų asmeninių pinigų, dėl to nėra ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymių.

7. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad O. Z. padarė ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Apylinkės teismo išvados dėl O. Z. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl O. Z. kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad O. Z. kaltė, padarius ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, yra įrodyta.

9. ANK 208 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

10. Pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį (2023-03-30 įstatymo Nr. XIV–1867 redakcija) atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Taigi, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju į 2014-07-31 Tarybos reglamentą (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, kuris iš dalies pakeistas 2022-04-08 Tarybos reglamentu (ES) 2022/576 (galiojanti redakcija nuo 2022-04-08), t. y., jog 5i straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama Rusijai arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje, įskaitant Rusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimui Rusijoje parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotus banknotus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, jei toks pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra būtinas: a) į Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui, arba b) diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų arba tarptautinių organizacijų Rusijoje, kurios pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetais, oficialiems tikslams.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog O. Z. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje, t. y. neįrodyta, jog iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabenami pinigai (830 Eur ir 187 000 Rub) nebuvo skirti O. Z. asmeniniam naudojimui, šios piniginės lėšos buvo laikomos skirtinguose vietose tikslu apsisaugoti nuo galimos vagystės ar pinigų pametimo, be to gabenamos piniginės lėšos neviršijo teisės aktuose nurodytos 10 000 Eur grynųjų pinigų sumos, dėl to O. Z. neturėjo pareigos muitinei deklaruoti su savimi iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabenamų asmeninių pinigų. Visgi, skundą nagrinėjantis apygardos teismas, su šiais skundo argumentais sutikti neturi jokio teisinio pagrindo.

12. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančios Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto inspektoriaus 2024-05-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad O. Z. žodžiu deklaravo 150 Eur ir 115 310 Rub (deklaracija Nr. 24LTLK4000ZD066E12), tačiau po patikrinimo O. Z. striukės kišenėje buvo rasti nedeklaruoti 187 000 Rub (pagal Muitinės departamento pateiktą 2024 m. gegužės mėn. valiutų konvertavimo kursą 187 000 Rub = 1 887 Eur), o piniginėje – nedeklaruoti 830 Eur (b. l. 17). Aplinkybę, jog O. Z. nedeklaravo su savimi gabentų 830 Eur ir 187 000 Rub, patvirtina žodinė deklaracija Nr. 24LTLK4000ZD066E12, kurioje nurodyta, kad 2024-05-15 jis vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį muitinei deklaravo, jog turi tik 150 Eur ir 115 310 Rub (b. l. 13). O. Z. 2024-05-15 paaiškinime Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto viršininkui nurodė, kad su savimi gabeno daugiau pinigų, tačiau pareigūnui paklausius kiek jis gabeną grynųjų pinigų, pasakė, kad apie 200 Eur ir iki 120 000 Rub. Visų pinigų nedeklaravo, nes pabijojo dėl šiuo metu esančios politinės situacijos (b. l. 12). Atkreiptinas dėmesys, jog O. Z. skunde apylinkės teismui nurodė skirtingas aplinkybes dėl pinigų gabenimo. Minėtame skunde nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Tulos sritį vyko aplankyti savo močiutės, asmeniniam naudojimui turėjo apie 3 000 Eur (302 310 Rub ir 1 000 Eur), jog užtikrintų savo būtinus ir nenumatytus poreikius kelionėje, nes Rusijos Federacijoje neaptarnaujamos Lietuvoje veikiančių bankų išduotos mokėjimo kortelės (b. l. 9–11). Šios aplinkybės nurodomos ir pateiktame apeliaciniame skunde. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs tiek su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tiek su apelianto ir jo atstovo teikiamais paaiškinimais, administracinėn atsakomybėn patraukto O. Z. teiktus paaiškinimus vertina kritiškai.

13. Kaip anksčiau minėta, ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudžiama į Rusiją, neįvardijant asmeniniam ar kitokiam naudojimui išvežti euro banknotus, išskyrus vykstančių ar kartu keliaujančių asmenų, jei yra būtina, asmeniniam naudojimui. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismo manymu, yra itin reikšmingi pirminiai O. Z. teikti paaiškinimai, kurie Institucijai buvo teikti tą pačią pažeidimo dieną. O. Z. skunduose nurodytos aplinkybės, jog jis, vykdamas pas močiutę, gyvenančią Rusijoje, iš viso asmeniniam naudojimui turėjo apie 3 000 Eur (302 310 Rub ir 1 000 Eur), yra tikėtinos ir logiškos. Tačiau, priešingai nei nurodoma pateiktame apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas O. Z. išties buvo planavęs iš Lietuvos Respublikos vykti į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, o iš ten į Tulos sritį. Iš esmės, fizinis asmuo vykstantis į Rusijos Federaciją gali savo reikmėms gabenti grynųjų pinigų banknotų tiek, kliek jų gali prireikti kelionės metu ir juos privalo deklaruoti muitinei sienos kirtimo poste. Kaip matyti iš O. Z. paaiškinimų Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto viršininkui, aplinkybių, jog jis vyksta pas močiutę, gyvenančią Rusijos Federacijos Tulos srityje, nenurodė, gabenamų pinigų sumą žodžiu deklaravo tik 150 Eur ir 115 310 Rub, todėl Institucija, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsižvelgdama į pirminius O. Z. paaiškinimus, pagrįstai padarė išvadą, jog tik dalis gabenamų pinigų – 150 Eur ir 115 310 Rub buvo skirti jo paties asmeninėms išlaidoms, svečiuojantis Rusijoje, o kiti pinigai, kuriuos rado pareigūnai po jo asmens apžiūros, naudojimui Rusijoje buvo gabenami kontrabandos būdu – slepiant skirtinguose vietose (piniginėje ir striukės kišenėje), siekiant išvengti muitinės kontrolės, kad būtų apeitas sankcijomis nustatytas eurų išvežimo draudimas. Juolab, kaip iš O. Z. pirminių paaiškinimų matyti, kad jis tikrai žinojo apie pirmiau minėtus draudimus.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad fizinių asmenų pareigą deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus nustato 2018-10-23 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, ir 2021-05-11 Komisijos įgyvendinimo reglamentas Nr. 2021/776, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės nustatomi tam tikrų formų šablonai ir veiksmingo keitimosi informacija techninės taisyklės. Juose numatyta pareiga užpildyti grynųjų pinigų deklaracijos formą įvežant į ES arba iš jos išvežant 10 000 Eur grynaisiais pinigais (arba lygiaverte suma kitomis valiutomis). Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad vienas iš muitinės uždavinių yra muitinei pavestų saugumo ir saugos, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūros, grynųjų pinigų kontrolės, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimas. To paties įstatymo 10 straipsnio 11 punktas numato, jog muitinė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas, t. y. atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, kad muitinės pareigūno teisė duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus. Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš išdėstytų teisės aktų matyti, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apelianto atstovas, gabenamai piniginių lėšų sumai neviršijant 10 000 Eur (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), buvo privaloma gabenamus grynuosius pinigus, vykdant muitinės pareigūno nurodymus, deklaruoti žodžiu.

15. Kaip anksčiau nurodyta, ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas yra pinigų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų pinigų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi šiuo atveju kontrabanda pasireiškia aktyviais veiksmais – kontrabandos dalyko (pinigų – eurų) neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusiją. Akivaizdu, jog kontrabandos dalykas yra pinigai. Neteisėtas gabenimas per valstybės sieną yra tada, kai pinigai gabenami nepateikiant jų muitinės kontrolei, arba kitaip šios kontrolės išvengiant, o nagrinėjamu atveju – slepiant.

16. Taigi, priešingai nei nurodo apelianto atstovas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumos pakanka išvadai, kad O. Z. savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, dėl to, administracinėn atsakomybėn patraukto O. Z. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto O. Z. (O. Z.) atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.