Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-930-860/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-06
Bylos Nr.: eI3-930-860/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02369-2022-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Saulius Jakaitis (pirm.), Jovita Einikienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas: Vazniškių žemės ūkio bendrovė, E. K., L. Z., V. Z., Ž. B., K. B., A. N., L. B., V. B., D. B., A. V., B. S., E. V., J. S., G. B., R. K., J. V., R. V., L. M., S. M., D. J.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, LR Susisiekimo ministerija

Kategorijos

16.3Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai ir jų rengimo procesas
16.6Kiti su teritorijų planavimu susiję klausimai
55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-930-860/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02369-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.3; 16.6; 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos Vazniškių žemės ūkio bendrovės vadovui A. M., pareiškėjų atstovui advokatui J. P.,

atsakovo atstovui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Vazniškių žemės ūkio bendrovės, E. K., L. Z., V. Z., Ž. B., K. B., A. N., L. B., L. B., V. B., D. B., A. V., B. S., E. V., J. S., G. B., L. B., R. K., J. V., R. V., L. M., S. M., L. B., D. J. ir D. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl sprendimo (rašto) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Pareiškėjai Vazniškių žemės ūkio bendrovė (toliau – ir Vazniškių ŽŪB), E. K., L. Z., V. Z., Ž. B., K. B., A. N., L. B., L. B., V. B., D. B., A. V., B. S., E. V., J. S., G. B., L. B., R. K., J. V., R. V., L. M., S. M., L. B., D. J. ir D. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Ministerija, ir atsakovė) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą (raštą) Nr. 2-2015 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena - Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijai“ (toliau – ir Sprendimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad Ministerija Sprendimu pritarė projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena - Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (toliau – ir Planas) rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai 6A ir nustatė, kad Plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadija yra baigta ir pradedama rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadija. Teigia, kad šis Sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, nes Sprendimu pasirenkama geležinkelio alternatyva, einanti per pareiškėjams priklausantį (kitais pagrindais valdomą) nekilnojamąjį turtą, kuris bus paimamas visuomenės poreikiams. Šis Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad, visų pirma, tiek parengtoje Plano strateginio poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) ataskaitoje ir Plano koncepcijoje yra padaryta aiški išvada, jog rekomenduojama toliau konkretizuoti ir įgyvendinti Plano koncepcinės alternatyvos 3A sprendinius. Tačiau dėl nežinomų ir nesuprantamų priežasčių buvo pasirinkta Plano koncepcinė alternatyva 6A. Sprendime nėra pateikta jokių tokio pasirinkimo motyvų. Skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5-7 punktų reikalavimų, nes jis yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, taip pat nenurodyta jo apskundimo tvarka. Tad jis turi būti panaikinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, Sprendimas naikintinas ir ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes jis akivaizdžiai prieštarauja privalomam planavimo procedūrų dokumentui – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro (toliau – ir Ministras) 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-123 patvirtintai Plano planavimo darbų programos (toliau – ir Planavimo darbų programa, ir Programa) 12.5 papunkčiui. Pareiškėjų nuomone, Plano koncepcinė alternatyva 3A yra dugelio kriterijų pranašesnė nei atsakovės pasirinkta alternatyva 6A.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjų skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad Plano rengėjai sukūrė 4 alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Lietuvos bei Lenkijos sienos ir Jiesios, t. y. 1, 2, 3A ir 6A. Tačiau nustatė, kad optimaliausios alternatyvos iš esmės yra dvi, t. y. 3A ir 6A. Plano rengėjo manymu šiek tiek pranašesnė yra 3A, kuri buvo rekomenduojama planavimo organizatoriui, t. y. Ministerijai. Tačiau atsakovė pažymi, kad realiai abi šios alternatyvos turi savo privalumų ir trūkumų; tai matyti iš SPAV ataskaitoje ir Plano koncepcijoje pateiktų skaičiavimų ir išvadų. Ministras 2022 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 3-230 pritarė SPAV ataskaitai ir pavedė viceministrui pritarti sprendinių koncepcijos alternatyvai. Ministerijos viceministras 2022 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 2-2015 pritarė Plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai 6A. Optimalia trasa pasirinktas trumpiausias ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolęs variantas – 6A alternatyva. Atliekant viešinimą daugumą asmenų palaikė 6A alternatyvą. Pažymi, kad ir SPAV subjektai (Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Kultūros ministerija ir Aplinkos ministerija) išvadose taip pat palaikė 6A alternatyvą. Be to, Plano koncepciniams sprendiniams buvo atliktas nepriklausomas profesinis vertinimas, kurį atliko tiekėjas EPG mbH Erfurt; ataskaitoje teigiamai atsiliepiama apie 6A alternatyvą – nacionalinio saugumo aspektu pranašiausią, trumpiausią, greičiausią ir reikalaujančią mažiausiai investicinių kaštų. Priėmus ginčijamą Sprendimą Plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadija yra baigta ir pradedama rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadija. Teigia, kad Plano rengimo procedūros teismo neturėtų būti stabdomos, nes tam yra visos sąlygos. Akcentuoja, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, jis net nėra adresuotas pareiškėjams. Šiuo metu nėra baigtas Plano rengimo etapas ir ką tik prasidėjo konkretizuotų sprendinių konkretizavimo stadija, kurioje dar tik bus parengti konkretūs Plano sprendiniai. Tad dar nėra jokių valstybės institucijų sprendimų (net projektų), kurie nustatytų konkrečius ribojimus pareiškėjų žemės sklypams. Mano, kad skundžiamas Sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nurodo Plano rengėjui kryptį, t. y. rengti Planą 6A alternatyvoje, ir konstatuoja, jog prasidėjo sekanti planavimo stadija. Pasirinkta alternatyva labiau nutolusi nuo gyvenviečių, driekiasi daugiausiai „tuščiais“ žemės ūkio paskirties laukais, ir šioje alternatyvoje numatyta paimti mažiausiai privačių pastatų, kas, atsakovės nuomone, yra vienas iš svarbiausių kriterijų. Įgyvendinant Projektą nėra tokio sprendimo, kuris vienodai patenkintų tiek valstybę, tiek gyventojus; šiuo atveju viešasis interesas nusveria privatų interesą ir reikalingas kompromisas. Sprendimai sukeliantys teisines pasekmes savininkams bus priimti tik ateityje. Dėl priimto Sprendimo atitikimo teisės aktams nurodo, kad Sprendimas yra pagrįstas teisės normomis ir visiškai atitinka teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, nuostatas. Skundžiamas Sprendimas parengtas tinkamai atlikus visas viešinimo ir derinimo procedūras; pareiškėjai konkrečių pažeidimų nenurodo. Nesutinka su teiginiu, kad planavimo organizatorius yra susaistytas Plano rengėjo pateiktų rekomendacijų pasirinkti vieną Plano alternatyvą, t. y. šiuo atveju 3A. Plano rengėjas išsamiai detalizavo visas alternatyvas pagal įvairius kriterijus bei nustatė dvi optimaliausias alternatyvas – 6A ir 3A, kurios galėtų būti vystomos ir rekomendavo vieną jų. Tačiau teisės aktų nustatyta planavimo organizatoriaus (šiuo atveju Ministerijos) teisės pasirinkti valstybei optimaliausią alternatyvą yra neginčijama. Nagrinėjamu atveju pasirenkant optimalią alternatyvą buvo remiamasi šiais duomenimis – SPAV ataskaita ir jos prieduose pateikta informacija, Plano koncepcijos dokumentais, SPAV subjektų išvadomis, RB Rail AS, savivaldybių ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymais (nuomone). Dar kartą akcentuoja, kad pasirinkta alternatyva 6A yra optimaliausia, sukelia mažiausiais pasekmes gyventojams ir aplinkai. Ji buvo pasirinkta dėl šių pagrindinių priežasčių: jai pritarė dauguma savivaldybių ir didelė dalis gyventojų, SPAV subjektai, RB Rail AS; mažiausia investicijų kaina; trumpiausias kelionės laikas (18,9 min.); trumpiausia trasa be jungčių (78,1 km); bus paimta mažiausiai privačių pastatų (92 vnt.). Taip pat akcentuoja projekto „Real Baltica“ svarbą, jo tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių sistemą. Baltijos šalys ir Eoropos Sąjunga projektą „Rail Baltica“ laiko vieną iš prioritetinių Europos Sąjungos transporto infrastruktūros plėtros iniciatyvų. Be to, Projektas yra svarbus viešajam interesui, t. y. valstybės ekonomikai ir nacionaliniam saugumui.

3. Teismo posėdyje pareiškėjos Vazniškių ŽŪB vadovas ir pareiškėjų atstovas advokatas pilnai palaikė skundą ir prašė jį patenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Ministerijos Sprendimo, kuriuo pritarta Plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai 6A bei nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadija yra baigta ir pradedama rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadija, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad LR Vyriausybė 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1396 nutarė pradėti rengti Planą ir nustatė planavimo tikslus.

Ministerija, būdama planavimo organizatoriumi, 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-123 patvirtino Planavimo darbų programą, kurioje buvo nustatyti Plano uždaviniai, rengimo etapai ir kiti reikalavimai Planui.

6. 2022 m. kovo mėnesio pradžioje buvo parengti Plano koncepcija ir SPAV ataskaita. Plano rengėjai, vadovaujantis Programos 15.2 papunkčiu, sukūrė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Lietuvos bei Lenkijos sienos ir Jiesios, t. y. 1, 2, 3A, 6A. Be to, Plano rengėjas nustatė, kad optimaliausios (iš esmės lygiavertės) alternatyvos yra dvi – 3A ir 6A. Tačiau, Plano rengėjo manymu, šiek tiek pranašesnė alternatyva 3A, kuri buvo rekomenduojama planavimo organizatoriui.

7. Ministras 2022 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 3-230 pritarė SPAV ataskaitai ir pavedė viceministrui pritarti sprendinių koncepcijos alternatyvai.

8. 2022 m. gegužės 4 d. buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriame Ministerija pritarė Plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai 6A. Taip pat nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadija yra baigta ir pradedama rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadija.

Sprendime nurodyti teisės aktais, kuriais vadovaujantis Ministerija priėmė minėtą Sprendimą.

9. Pareiškėjai nesutinka su priimtu Sprendimu, tad skundžia jį teismui.

10. Ministerija teigia, kad skundžiamas raštas (Sprendimas) pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių. Skundžiamas raštas buvo priimtas bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, kai dar nebuvo parengti konkretūs Plano sprendiniai ir neidentifikuoti sklypai, kuriuos kirs planuojama geležinkelio linija. Taigi, dar nėra jokių valstybės institucijų sprendimų, kurie nustatytų konkrečius ribojimus pareiškėjų žemės sklypams. Atsakovės nuomone, skundžiamas raštas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nurodo Plano rengėjui kryptį, t. y. rengti Planą 6A alternatyvoje, ir konstatuoja, kad prasidėjo sekanti planavimo stadija. Be to, šis raštas yra adresuotas Plano rengėjui, o ne pareiškėjams.

Tačiau teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.

11. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, taip pat šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – pagal kompetenciją teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, kiti viešojo administravimo subjektai, suinteresuotos visuomenės atstovai, gindami visuomenės (viešąjį) interesą.

Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 3-453/D1-549 (toliau – ir Taisyklės), 45 punkte nustatyta, kad ginčus, kilusius dėl Taisyklių 2 punkte nurodytų subjektų (Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad Taisyklės privalomos specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams, planų rengėjams, planavimo sąlygas rengiančioms ir išduodančioms institucijoms, planus derinančioms, tvirtinančioms ir teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms institucijoms, kitiems asmenims, dalyvaujantiems susisiekimo komunikacijų specialiojo teritorijų planavimo procese) priimtų sprendimų, veiksmų ar neveikimo, sprendžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba teismas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu ir kitais teisės aktais.

12. Pareiškėjai pateikė įrodymus, kad pasirinkta geležinkelio alternatyva 6A, t. y. kuriai pritarė Ministerija, eina per pareiškėjų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomą nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors skundžiamas Sprendimas buvo priimtas bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, tačiau pasirinkta geležinkelio alternatyva 6A rodo kryptį ir bendrai leidžia identifikuoti pareiškėjų galimą teisių pažeidimą, susijusį su jų turima nuosavybe. Nors šiuo atveju dar nėra priimti konkretūs Plano sprendiniai ir neidentifikuoti konkretūs sklypai, kuriuos kirs planuojama geležinkelio linija (t. y. pasirinkta alternatyva 6A), tačiau, minėta, bendrai galima identifikuoti galimą pareiškėjų teisių pažeidimą. Net ir pati atsakovė nurodo, kad yra galimybė (tikimybė), jog per pareiškėjų žemės sklypus drieksis „Rail Baltica“ geležinkelio linija. Pabrėžtina ir tai, kad pasirinkus geležinkelio alternatyvą 6A ir pagal ją detalizavus Plano sprendinius, pareiškėjams galimybė daryti įtaką, t. y. apginti galimą savo teisių pažeidimą, būtų minimali; kitaip sakant, pareiškėjams galimybė apginti savo teises ribotų pasirinkta geležinkelio alternatyva 6A.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvada, kad skundžiamas Sprendimas gali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tai, kad Sprendimas (raštas) yra adresuotas Plano rengėjui, o ne pareiškėjams, nepaneigia pareiškėjų procesinės teisės kreiptis į teismą ir jį ginčyti. Tad teisėjų kolegija toliau vertins skundžiamą Sprendimą.

14. Pareiškėjai teigia, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-7 punktų reikalavimų, t. y. jis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, jame nenurodyta jo apskundimo tvarka ir pan., todėl jis turi būti panaikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

15. VAĮ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas); administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (7 punktas).

Iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnyje buvo įtvirtinti bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; to paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Pažymėtina, kad tiek iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusioje VAĮ redakcijoje, tiek ir nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojančioje VAĮ redakcijoje turinio prasme reikalavimai administraciniam sprendimui (individualiam administraciniam aktui) iš esmės yra tapatūs, keitėsi tik įstatymo straipsniai. Tad gausi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kuri buvo išplėtota aiškinant ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, yra aktuali ir šiai bylai, aiškinant skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusią ir šiuo metu galiojančią VAĮ 10 straipsnio 5 dalį.

16. LVAT yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji norma, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-206/2013).

17. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, LVAT dar yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad LVAT yra konstatavęs, jog vertinant individualaus administracinio akto atitikimą motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).

Vis dėlto, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, tai yra, būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias konkretaus sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-492-1205/2014; ir kt.).

18. LVAT praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama ir būtinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsniui (šiuo metu 10 straipsnio 5 daliai). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, turi būti atsižvelgiama ir į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-199-552/2015).

19. Nagrinėjamu atveju taikyti specialūs teisės aktai. Visų pirma, tai TPĮ, kurio 23 straipsnyje nustatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų (toks yra iš šioje byloje aptariamas Planas) rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Plano rengimui taip pat taikomas TPĮ 30 straipsnis. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į specialiojo teritorijų planavimo lygmenis ir veiklos pobūdį, nustatomi planuojamos veiklos vystymo ir (ar) naudmenų tvarkymo prioritetai, jeigu planavimo darbų programoje numatyta, parengiama koncepcija, Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas teritorijų planavimo dokumento SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius.

Taisyklės. Šių Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad planavimo procesą sudaro parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai. Kiekvienas plano rengimo etapas pradedamas tik užbaigus ankstesnįjį. Rengimo proceso metu planavimo organizatorius turi pritarti kiekvieno etapo sprendiniams. Konkrečiai rengimo etapą sudaro esamos būklės įvertinimo, bendrųjų sprendinių formavimo, sprendinių konkretizavimo stadijos (19 punktas). Taisyklių 19.2 papunktyje nustatyta, kad bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, atsižvelgiant į planuojamą teritoriją, teritorijų planavimo lygmenį, atitinkamo lygmens bendrojo plano nuostatas, nustatomi susisiekimo komunikacijų vystymo prioritetai; jeigu planavimo darbų programoje numatyta, parengiama koncepcija, kuriai raštu turi pritarti planavimo organizatorius; Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jeigu parengiamajame etape priimtas sprendimas šį vertinimą atlikti; šioje stadijoje plano rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas pateikusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, kurios teikia konsultacijas.

Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo, kai planavimo organizatorius yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-117 (toliau – ir Aprašas). Š. A. 14 punkte nustatyta, kad rengimo etapą sudaro trys stadijos: esamos būklės įvertinimas, bendrųjų sprendinių formavimas ir sprendinių konkretizavimas. Kiekviena rengimo stadijos pabaiga patvirtinama viceministro, kurio veiklos sritis yra teritorijų planavimas, raštu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nei šie teisės aktais, nei kiti ginčo santykius reguliuojantys teisės aktai nenustato, kad tokio pobūdžio sprendimas, t. y. pritarimas teritorijų planavimo dokumento (nagrinėjamu atveju Plano) rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtai koncepcijai (nagrinėjamu atveju koncepcijos alternatyvai 6A), turėtų būti kaip nors išsamiai motyvuotas; tiesiog nurodoma, kad turi organizatorius „pritarti“. Šis Sprendimas nėra skirtas kuriam nors konkrečiam pareiškėjui; jis iš esmės yra skirtas Plano rengėjui, kad pastarasis galėtų atlikti tolimesnius sekančius Plano rengimo etapo veiksmus.

20. Įvertinus skundžiamo Sprendimo (rašto) turinį, ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiamas Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, kas pats savaime būtų pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės visiškai atitinka ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. Sprendimu (raštu) pritarta Plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai 6A; anksčiau minėta, kad specialūs teisės aktai nenustato atsakovei pareigos kažkaip papildomai motyvuoti savo „pritarimo“.

22. Net jeigu ir laikant, kad Sprendimas vis tik turi trūkumų, tai, pagal anksčiau minėtą LVAT praktiką, spręsdamas dėl tokio akto atitikties VAĮ nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, tai yra, būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias konkretaus sprendimo priėmimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimą ginčija ne vienas pareiškėjas, o 25 pareiškėjai, tad tarp jų susižinojimo galimybės yra didesnės, tuo pačiu ir galimybė geriau suvokti ginčo teisinių santykių esmę, identifikuoti jų teisių ir pareigų pasikeitimą, jų apimtį bei pan. Be to, kaip matyti iš bylos, pareiškėjai aktyviai dalyvauja Plano regimo procese, reiškia savo nuomonę, teikia pasiūlymus ir pan. Pareiškėjai yra aiškiai identifikavę galimą savo teisių pažeidimą, t. y. nors skundžiamu Sprendimu yra tik pritarta Plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai 6A, kas reiškia, kad dar nėra identifikuoti sklypai, kuriuos kirs planuojama geležinkelio linija, ir nėra priimta jokių konkrečių ribojančių sprendimų pareiškėjų sklypų atžvilgiu, tačiau pareiškėjai jau yra išsiaiškinę, kad geležinkelio linijos alternatyva 6A kirs pareiškėjų turimus ir valdomus žemės sklypus, taip pat tai, kad, jų nuomone, alternatyva 3A yra pranašesnė už alternatyvą 6A bei pan. Tad nagrinėjamu atveju, net jeigu ir darant prielaidą, kad skundžiamas Sprendimas vis tik turi trūkumų, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo teigti, jog galimas skundžiamo Sprendimo motyvavimo trūkumas pareiškėjams realiai galėjo sutrukdyti efektyviai realizuoti jų teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimus.

Vien tai, kad Sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo, nes šis trūkumas yra visiškai formalus ir neesminis.

24. Pareiškėjai teigia, kad Sprendimas turi būti panaikintas ir dėl to, jog jis prieštarauja privalomam planavimo procedūrų dokumentui, t. y. Planavimo darbų programos 12.5 papunkčiui.

Planavimo darbų programos 12.5 papunktyje nustatyta, kad vienas iš planavimo uždavinių yra identifikuoti optimalią „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena-Jiesia trasos ir su ja susijusių susisiekimo komunikacijų infrastruktūros objektų vystymo alternatyvą ir teikti planavimo organizatoriui tvirtinti.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad šis Programos papunktis negali būti aiškinamas atskirai nuo kitų Programos nuostatų, taip pat kitų ginčo santykius reguliuojančių teisės normų. Programos 12.5 papunktis yra vienas iš Programos 12 punkte nurodytų planavimo uždavinių, kurie padeda užtikrinti Programos 11 punkte nurodytus planavimo tikslus, be kita ko, nustatyti optimalią projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena-Jiesia modernizavimo trasą (analogiški tikslai nurodyti ir LR Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1396 2 punkte). Beje, Programos 12.4 papunktyje nustatytas kitas planavimo uždavinys, kuris numato, kad, siekiant parinkti optimalią „Rail Baltica“ geležinkelio trasą ir su ja susijusios susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo alternatyvą, atlikti plėtros koncepcijos alternatyvų palyginimą bei strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, naudojant daugiakriterės analizės ir kaštų bei naudos analizės metodus, tačiau neapsiribojant jais. Programos 15.2 papunktyje nustatyta, kad rengimo etapo metu atliekamas bendrųjų sprendinių formavimas, kurio metu pagal teisės aktuose ir (ar) esamuose bei planuojamuose (įvertinant perspektyvą) teritorijų planavimo dokumentuose ir planavimo sąlygose nustatytus reikalavimus turi būti įvykdyti Programos 12.1-12.5 papunkčiuose nustatyti uždaviniai ir parengtos ne mažiau kaip keturios 1435 mm pločio vėžės dvikelio mišraus eismo (iki 249 km/h greičio) geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena-Jiesia trasos, 1435 mm pločio vėžės geležinkelio ir kt. susijusios infrastruktūros objektų vystymo alternatyvos, apimančios 15.2.1 ir 15.2.2 papunkčiuose nurodytus sprendinius. Taigi, kaip matyti iš bylos, siekiant įgyvendinti tiek šiuos, tiek kitus uždavinius, buvo imtasi atitinkamų veiksmų (buvo parengti Plano koncepcijos dokumentai, atlikta SPAV ir surašyta ataskaita, kurioje nustatytos ir įvertintos 4 alternatyvos bei kt.). Tačiau, bet kokiu atveju, Programos 12.5 papunktis niekaip negali būti aiškinamas, kad jis imperatyviai įpareigojo planavimo organizatorių – Ministeriją, pasirinkti būtent geležinkelio alternatyvą 3A, o ne 6A (plačiau apie šias dvi alternatyvas pasisakoma teismo sprendimo 25 punkte). Tad pareiškėjų argumentai, kad Ministerija pasirinkdama alternatyvą 6A pažeidė Planavimo darbų programos 12.5 papunktį, - atmestini kaip nepagrįsti.

25. Kalbant apie geležinkelio alternatyvas, teisėjų kolegija pažymi, kad Plano rengėjai parinko 4 alternatyvas (t. y. 1, 2, 3A ir 6A) ir išsamiai jas įvertino. Apibendrinant padarė tokias galutines išvadas, jog apibendrintu Plano sprendinių įgyvendinimo (statybos ir veiklos) alternatyvų pasekmių įvertinimu, atlikus kaštų – naudos ir daugiakriterinę analizes, tvaraus vystymosi principais nustatyta, kad mažiausios sprendinių neigiamos / didžiausios teigiamos pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai būtų įgyvendinant Plano sprendinius pagal koncepcines alternatyvas 3A ir 6A. Atsižvelgiant į tai, kad bendro esamo ir planuojamo geležinkelių infrastruktūros koridoriaus modernizavimo, infrastruktūros priežiūros, eksploatavimo, transporto infrastruktūros junglumo ir mobilumo aspektais alternatyva 3A būtų kiek pranašesnė, todėl rekomenduoja toliau konkretizuoti ir įgyvendinti Plano koncepcinės alternatyvos 3A sprendinius.

Taigi, nors Plano rengėjai rekomendavo toliau konkretizuoti ir įgyvendinti Plano koncepcinės alternatyvos 3A sprendinius, tačiau tiek iš Plano rengėjų apibendrinančios (galutinės) išvados, tiek iš pačių dokumentų turinio ir juose aptariamų alternatyvų, akivaizdu, kad alternatyvos 3A ir 6A iš esmės yra lygiavertės. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias alternatyvas, visiškai sutinka su Ministerijos pozicija, kad abi šios alternatyvos turi savo privalumų ir trūkumų. Tad teisėjų kolegijos nuomone, abi šios alternatyvos gali būti laikomos optimaliomis. Tuo pačiu Ministerija (konkrečiai viceministrė) turėjo teisę pritarti Plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai 6A ir toliau konkretizuoti bei įgyvendinti Plano koncepcinės alternatyvos 6A sprendinius. Taigi, Atsakovas pasirinkdamas alternatyvą 6A jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija šiame kontekste dar pastebi, kad specialistų nuomonė galėtų būti paneigta lygiaverčiais įrodymais, t. y. specialistų išvadomis. Tačiau pareiškėjai į bylą nėra pateikę jokių tokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad būtent alternatyva 3A yra optimaliausia iš visų alternatyvų. Šiuo metu byloje esantys duomenys (tame tarpe specialistų nuomonės), minėta, leidžia teigti, kad alternatyvos 3A ir 6A iš esmės yra lygiavertės, tad Ministerija turėjo teisę pasirinkti alternatyvą 6A.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įteigta ir gavo įgaliojimus.

Taigi, nagrinėjamu atveju nevertintini priimto Sprendimo aspektai, susiję su politiniu ar ekonominiu tikslingumu. Tuo tarpu priimant ginčijamą Sprendimą, minėta, nenustatyta, kad būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, be to, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas (viceministrė), veikdamas savo kompetencijos ribose.

27. Papildomai pažymėtina, kad nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, jog jiems nežinoma, kodėl buvo pasirinkta alternatyva 6A, todėl buvo pažeistos jų teisės. Visų pirma, minėta, kad skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus. Antra, pareiškėjams žinoma tiek Plano koncepcijos dokumentai, tiek ir SPAV ataskaita, kuriuose detaliai išanalizuotos alternatyvos, tame tarpe 3A ir 6A. Trečia, teisėjų kolegija jau minėto, kad abi alternatyvos iš esmės yra optimalios, tad Ministerijos galėjo būti pasirenkamos. Ketvirta, atsakovė pasirinkdama alternatyvą 6A tam tikra prasme naudojosi ir savo diskrecijos teise, kuri šioje byloje nėra paneigta.

28. Pareiškėjai daugiau nenurodė jokių argumentų, teisėjų kolegija taip pat nenustatė kitų pagrindų, kuriais remiantis skundžiamą Sprendimą būtų galima pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo; tad pareiškėjų skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

30. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjų skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, tad jie neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų Vazniškių žemės ūkio bendrovės, E. K., L. Z., V. Z., Ž. B., K. B., A. N., L. B., L. B., V. B., D. B., A. V., B. S., E. V., J. S., G. B., L. B., R. K., J. V., R. V., L. M., S. M., L. B., D. J. ir D. J. skundą dėl sprendimo (rašto) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėSauliusJakaitisFausta Vitkienė