Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė bei deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau -BK ) 253 straipsnio 1dalyje, 310 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A., neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenį, o būtent: 2019 metais, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančioje negyvenamoje sodyboje, rado, tokiu būdu neteisėtai įgijo, pramoninės gamybos, tinkamą šaudyti, lygiavamzdį, dvivamzdį 16 kalibro TOZ 63 modelio medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, priskiriamą "B" kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei vieną pramoninės gamybos 16 kalibro šaudmenį ir šį šaunamąjį ginklą bei šaudmenį neteisėtai laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., iki 2020-07-17 10:33 val., kol šautuvą rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnai.?

J. A. žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo, o būtent: 2020-07-16 apie 13 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytu medžiokliniu šautuvu TOZ 63, Nr. (duomenys neskelbtini), šovė į jam priklausantį šunį, dėl ko šuo nugaišo, patirdamas trauminės kilmės audinių sužalojimus (šalutinius sužalojimus) ir nukraujavimą į krūtinės ląstą.

Perskaičius kaltinamąjį aktą J. A. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Paaiškino, kad netoli nuo jo gyvenamų namų yra sodyba, kurioje 10 metų niekas negyvena. Sodybos gyventojams buvo paskolinęs „baliją“. Važiavo jos pasiimti, sodyboje rado skudure suvyniotą šautuvą. Jį pasiėmė. Tai buvo maždaug prieš 6 mėnesius, tiksliai nepamena. Parsivežęs parodė draugui. Šis pasakė, kad dar geras ginklas. Galvojo vežti į policiją užregistruoti, bet nespėjo. Šautuvą laikė automobilyje . Į jo namus atvažiavo draugas A., šuo jį puolė. Tai gindamas nušovė savo šunį. Kai šovė į šunį, draugas buvo už kokių 10-20 metrų. Šuo puldinėdavo ir kitus kaimynus, buvo įkandęs ir jam pačiam. Vadovaujantis BPK 276 str. buvo perskaityti kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jog šunį nusprendė nušauti neapsikentęs elgesio. Kaltinamasis nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pripažįsta, kad žiauriai pasielgė su gyvūnu. Daugiau taip nepasikartos. Gailisi. Pensininkas, kitų pajamų neturi.

Byloje vadovaujantis BPK 273 straipsniu. atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų faktinių teismo nustatytų aplinkybių visumą bei dalį, J. A. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma, o būtent: liudytojos R. A.parodymais, kad 2020-07-16 apie 22.10 val. grįžo namo, pastebėjo, kad nėra vieno iš šunų, nes šunys įprastai atbėga pasitikti. Prie įvažiavimo, griovyje pamatė negyvą savo šunį, jį parsinešė prie sodybos. Kai išvyko iš namų, juose buvo jos vyras J. A.. Kas nutiko šuniui, iš karto nesuprato, galvojo, kad gal partrenkė automobilis. 2020-07-17 supratusi, kad šuo ne partrenktas automobilio, informavo pareigūnus, o jiems atvykus, pamatė, kad šuo nušautas. Pareigūnams sprendžiant, ką daryti su nušautu šuniu, ji nuėjo šerti triušių, tuo metu grįžo jos vyras J., ką jis kalbėjo su pareigūnais, ji negirdėjo, tik vėliau pareigūnai pasakė, kad namų teritorijoje rado ginklą. Ginklo ji nebuvo mačiusi anksčiau, kaip jis atsirado pas juos sodyboje - nežino (b.l. 30-31). 2020-08-21 apklausiama papildomai R. A., parodė, kad su savo vyru J. A. gyvena 48 metus, labai gerai sutaria, jokių konfliktų tarp jų nekyla, J. yra geras žmogus jos klauso. 2020-07-17 jai J. pasakė, kad jis nušovė savo šunį ir dėl to labai gailėjosi, jis sakė, kad šuo jam įkando, dėl to supykęs šunį nušovė (b.l. 32-34).

2020-07-17 įvykio vietos apžiūros protokolu, nustatyta, kad įvykio vieta - sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje garaže stovinčiame automobilyje rastas šaunamasis ginklas, bei prie įvažiavimo į sodybą, prie medžių ant žolės rastas negyvas šuo su matoma žaizda (b.l. 11-26).

2020-07-23 Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus atsakymu dėl užduoties atlikti objektų tyrimą, nustatyta, kad atlikus pataloginį anatominį tyrimą, nustatyta, kad šuo nugaišo dėl trauminės kilmės audinių sužalojimų (šautinių sužalojimų) ir nukraujavimo į krūtinės ląstą. Nustatyti pokyčiai būdingi sužalojimams, padaromiems iš šaunamojo ginklo, sužalojimų srityje rasti metaliniai svetimkūniai- šratai (b.l. 57-58)

2020-08-09 specialisto išvada IBPS-V-1882006-20, nustatyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra pramoninės gamybos, tinkamas šaudyti, lygiavamzdis, dvivamzdis, vienašūvis 16 kalibro TOZ 63 modelio medžioklinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, priskiriamas "B" kategorijos šaunamiesiems ginklams (b.l. 62-66)

2020-07-21 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo įtariamasis J. A. pateikė šovinio tūtelę (b.l. 70-72)

2020-08-09 Specialisto išvada Nr. IBPS-V-1881280-20, nustatyta, kad tirti pateikta tūtelė yra šovinio dalis, o būtent pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinio šovinio, skirto įvairių modelių lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, tūtelė. (b.l. 76-79)

Išvardintų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė neteisėtai disponavus šaunamuoju ginklu ir šaudmeniu, žiauriai pasielgus su gyvūnu, įrodyta visiškai. Paties kaltinamojo parodymais ir rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog J. A. neturėdamas leidimo laikė 16 kalibro, TOZ 63 modelio medžioklinį šautuvą, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, kuris yra priskiriamas "B" kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šio ginklo 1 šovinį. Teismui nekyla abejonių, kad J. A. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, tai, kad ginklu disponuoja neteisėtai bei norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1dalyje, požymius.

BK 310 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu arba 2) gyvūno kankinimu, kurie yra alternatyvūs ir atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Abi šios veikos yra materialiosios, t. y. baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu arba gyvūno kankinimą atsiranda tik kilus minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba būna suluošintas. BK nėra nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu. Šiuo atveju atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tarp tokių veiksmų, nurodyti ir veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Nustatyti gyvūno sužalojimai, kaltinamojo veiksmai, nekelia abejonių, kad su gyvūnu pasielgta žiauriai ir tai sukėlė jo žūtį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes J. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

J. A. neteistas, administracinėmis nuobaudomis metų bėgyje nebaustas, padarė tyčinius apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, charakterizuotinas teigiamai, pensininkas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, veikos pobūdį ir pavojingumą, gyvenimo sąlygas, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju sankcijoje numatytos realios bausmės, net ir trumpalaikio arešto, skyrimas, visapusiškai savo tikslų nepasiektų, tokia bausmė nebūtų teisinga. Individualizavus kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, šiuo atveju tikslingiausia taikyti probacijos priemones. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamajam skirtina BK 253 straipsnio 1 dalies, 310 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos arešto bausmės artimos minimalioms ir esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikytinos BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos, arešto bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu. 305 straipsniu 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 30(trisdešimt) parų arešto bausme, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 20(dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnę ir subendrintą bausmę J. A. paskirti 45(keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskirti J. A. 30(trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi arešto bausmės vykdymą atidėti 4(keturiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant J. A. bausmės vykdymo atidėjimo terminu nuo 23 valandos iki 6 valandos būti savo gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, Marijampolės apskrities VPK saugomus: medžioklinį šautuvą TOZ 63 nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos, 16 kalibro medžioklinio šovinio tūtelę, šratus- sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus