Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-455/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-22
Bylos Nr.
1-18-455/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Stasevičius
Nukentėjusysis
Ž. A., G. S. Teisiamajame
Kaltinamasis
D. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-18-455/2012Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00320-2010-8
1.1.7.2.7; 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1;2.3.4; 2.3.5; 2.3.6.4.5(S)UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 22 d.
Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Ramunui Dubravai, nukentėjusiesiems Ž. A., G. S.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Utenos rajono apylinkės teismo 1996-10-25 pagal LR BK 272 str. 3 d. - 2 m. laisvės atėmimu su turto konfiskavimu;

2. Utenos rajono apylinkės teismo 2002-05-23 pagal LR BK 225 str. 2 d.- 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimu;

3. Utenos rajono apylinkės teismo 2003-11-10 pagal LR BK 180 str. 1 d.- 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu, subendrinus su 2002-05-23 nuosprendžiu ir 2003-10-29 nutartimi, galutinė bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo su turto už 100 litų konfiskavimu;

4. Utenos rajono apylinkės teismo 2004-02-18 pagal LR BK 180 str. 1 d.- 2 m. laisvės atėmimu, subendrinus su 2003-11-10 nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo;

5. Utenos rajono apylinkės teismo 2006-10-04 pagal LR BK 180 str. 1 d.- 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimu;

6. Utenos rajono apylinkės teismo 2006-10-26 pagal LR BK 178 str. 1 d.- 1 m. laisvės atėmimu, subendrinus su 2006-10-04 nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 m. laisvės atėmimo;

7. Utenos rajono apylinkės teismo 2007-01-11 pagal LR BK 284 str. 1 d.- 1 m. laisvės atėmimu, subendrinus su 2006-10-04 ir 2006-10-26 nuosprendžiais, galutinė bausmė 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimu;

8. Utenos rajono apylinkės teismo 2010-05-11 pagal LR BK 182 str. 3 d.- 40 parų arešto;

9. Telšių rajono apylinkės teismo 2010-06-18 pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., subendrinus su 2010-05-11 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybininku, ankščiau teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. ir S. V. tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami pažeidė viešąją tvarką, D. M. ir S. V. tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų bei pažeidė viešąją tvarką.

Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: D. M. ir S. V. tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2011 m. balandžio mėn. 25 d. apie 15.00 val., viešoje vietoje, prie įėjimo į bendrabutį esantį (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų kumščiu trenkė ne mažiau dviejų kartų Ž. A. į smakrą ir kaklo apatinę dalį, padarant pasmakrės dešinės pusės nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko Ž. A. bandant pabėgti S. V. smogė ne mažiau dviejų kartų kumščiu į krūtinės sritį, tuo sukeliant fizinį skausmą, taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Taip pat D. M. ir S. V. tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2011 m. birželio 12 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkai, S. V. nukentėjusįjį G. S. už drabužių išvilkus iš automobilio į lauką ir sudavus ne mažiau dviejų smūgių G. S. į veidą, šalia esančiose dirbtuvių patalpose, D. M. su S. V., dėl chuliganiškų paskatų, tyčia mušdami rankomis, G. S. parkritus ant žemės, kartu jį spardydami į įvairias kūno vietas, suduodami ne mažiau septyniolikos smūgių, padarydami abiejų vokų, kairio skruosto, dešinio skruosto, dešinio peties, kairės ausies kaušelio-sprando, viršugalvio, dešinio pašonkaulio, daugybinių kojų, stuburo krūtininių 1-2 slankstelių srities kraujosruvas, pakaušio kraujosruvą ir nubrozdinimą, dešinės blauzdos ir dešinio riešo nubrozdinimus, galvos smegenų sukrėtimą ir dėl galvos smegenų sukrėtimo G. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai dėl 2011-04-25 viešosios tvarkos pažeidimo, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-04-25, apie 15 val., jis buvo kartu su S. V., kai prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės sutiko Ž. A.. jis neprisimena dėl ko susiginčijo, ir jam sudavė du smūgius į veidą. Ž. A. pradėjo bėgti ir jis nuėjo į namus.

Kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-04-25, tikslaus laiko nepamena, jis ėjo kartu su D. M., kai prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės sutiko Ž. A.. Jis neprisimena dėl ko susiginčijo D. M., tačiau matė kaip jis sudavė Ž. A. smūgius į veidą. Ž. A. pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. D. M. jau norėjo pasišalinti, o jis pribėgęs prie Ž. A. sudavė jam du smūgius ranka į krūtinę.

Nors kaltinamieji kaltais ir prisipažino, jų kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis Ž. A. parodė, kad parodė, kad 2011 m. balandžio 25, po pietų netoli bendrabučio jį pasikvietė D. M., kuris pradėjo priekaištauti dėl parašyto pareikšimo policijai ir sudavė du smūgius į veidą. Jam nugriuvus ir pasakius, kad kvies policiją , pribėgęs S. V. dar sudavė du smūgius į krūtinės sritį. Įvykio metu buvo išgėręs. Muštynes matė du žmonės, tačiau į konfliktą nesikišo.

Savo parodymus D. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 tomas, b. l. 154-157)

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 156/11 (08) matyti, kad Ž. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pasmakrės dešinės pusės nubrozdinimo, kuris galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 tomas, b. l. 17).

Kaip nurodė nukentėjusysis, kaltinamasis D. M. jam sudavė du smūgius į veido sritį. Teismo medicinos specialisto išvadą šias nukentėjusiojo aplinkybes patvirtino. Kaltinamasis S. V. taip pat pripažino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis sudavė su smūgius į krūtinę. Šie įrodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Taip pat darytina išvada, kad kaltinamieji pasinaudojęs menkaverte dingstimi sudavė smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, kaltinamųjų parodymų, fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas prie daugiabučio namo laiptinės, į kurią gali netrukdomai patekti kiti žmonės, t.y., viešoje vietoje. Todėl kaltinamųjų veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamieji suprato, kad viešoje vietoje suduodami smūgius sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką Toks kaltinamųjų elgesys patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji veikė kryptingai, jų veiksmai buvo suderinti, todėl darytina išvada, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. Kaltinamasis S. V. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.

Įrodymai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo

Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m birželio 12 d., jis ėjo kartu su S. V., gatve, kurios pavadinimo neprisimena. Užėjo pas nukentėjusįjį į kiemą. Jis sėdėjo automobilyje. S. V. ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio ir sudavė porą smūgių. Tada nuėjo visi į garažą. Jis sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam. Visko neprisimena. Ikiteisminio tyrimo meru davė teisingus parodymus.

Kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. birželio 12 d. ėjo su D. M. nuo ežero (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) gatvės nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme pamatė automobilyje sėdintį nukentėjusįjį G. S. ir geriantį alų. Kadangi G. S. buvo giminaičiui prižadėjęs padaryti baldus ir per tris mėnesius jų nepadarė, jis užpykęs ištraukė jį iš automobilio, sudavė smūgį į veidą bei krūtinę. Tada nuėjo į garažą, kad parodytų ką padarė. Garaže supykęs sudavė kelis smūgius į veidą. Nukentėjusysis nugriuvo, jam pradėjo bėgti kraujas. Tada D. M. jkelis kartus jam įspyrė. Tuo metu į garažą atėjo moteris ir pasakė, kad iškvies policiją. Jie išėjo. Asmuo, kuriam darė baldus vardu Petras. Jis neprašė, kad padėtų greičiau pagaminti baldus.

Nors kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, jų kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2011-06-12, apie pietus, jis savo gyvenamojo kieme sėdėjo automobilyje ir su draugu gėrė alų. Po kurio laiko atsidarė automobilio durelės, jis buvo ištrauktas iš automobilio, buvo suplėšyti marškinėliai, buvo suduoti smūgiai. Tai padarė S. V.. Tada jis nuvedė juos į garažą parodyti kokius baldus padarė. Garaže vėl S. V. jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, vėliau pradėjo mušti D. M.. Namuose buvo D. P., kuri sušuko, kad iškvies policiją. Kaltinamieji tada išėjo.

D. M. apklaustas įtariamuoju ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka siekiant patikrinti jo parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu ) parodė, kad 2011-06-12 apie 14.00 val. jis kartu su broliu S. V. nuo Dauniškio ežero ėjo (duomenys neskelbtini) gatve namų link - į J.Basanavičiaus gatvę (Utenoje). Buvo blaivūs. E. L. gatve viename kieme pamatė stovintį automobilį RENAULT Espace (valstybinių numerių nežinojo) ir jame sėdintį iš matymo pažįstamą G . Jis su G. jokių tarpusavio santykių nepalaikė, su juo nebendravo, tik žinojo, kad toks yra ir tiek, nes Gintą kartais matydavo prie (duomenys neskelbtini) bendrabučių. Brolis pirmas nuėjo į G. kiemą, o jis nuėjo broliui iš paskos. Kad eis pas G. jie su broliu nesitarė. To, kad brolis G. pažinojo, iš kur jį pažinojo ir kokie jų tarpusavio santykiai – jis nežino, nesidomėjo. Automobilyje G. sėdėjo gale ir gėrė alų. Ką brolis su G. kalbėjosi , jis nežinojo, nesiklausė. Besikalbant tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kas pradėjo tą žodinį konfliktą , jis nežino, jų pokalbyje nedalyvavo. Jis stovėjo nuo S. V. ir G. kiek toliau, šone automobilio. Jis pamatė, kad brolis iš automobilio už marškinėlių išvilko į lauką G., tempdamas suplėšė jo marškinėlius. B. G. išvilko lauk per automobilio galines kairės pusės dureles. Išvilkęs G. į lauką, brolis kumščiu pora kartų G. trenkė į veidą, kur konkrečiai pataikė G., jis nematė, nes jam užstojo brolis. Po suduotų brolio smūgių G. nei nugriuvo, nei jam bėgo kraujas. T. G. pasakė, kad einame į dirbtuves, parodys, ką padarė. Jie visi trys nuėjo į dirbtuves. Nei jis, nei brolis G. į dirbtuves netempė, G. pats ėjo. Įėjus į dirbtuves G. pradėjo aiškinti, kad čia tas padaryta, čia tas, ir jam besiaiškinant jo brolis S. V. kumščiu smogė vieną ar du smūgius G. į veidą. Po šių suduotų smūgių G. nugriuvo dirbtuvėse ant žemės. Tuomet jis priėjo prie gulinčio ant žemės G. ir vieną kartą jam įspyrė – matė, kad pataikė G. į šoną (į kurį – karį ar dešinį- neprisiminė), po to kumščiu tris ar keturis kartus smogė G. į galvą – į kurią konkrečiai galvos vietą pataikė – nežino, konkrečiai jis nesitaikė, kur smogti. Jam asmeniškai G. nieko blogo nepadarė, bet jis matydamas, kad G. muša jo brolis, padėdamas broliui ir jis G. sudavė kelis smūgius. Jis pats G. mušti nenustojo, nuo G. jį atitraukė brolis. Dirbtuvėse G. po brolio suduotų smūgių iš kažkurios veido dalies bėgo kraujas, jis matė tik, kad jo veidas buvo kruvinas. Nustojus jam mušti G., šis pats atsikėlė nuo žemės. Tuo metu į dirbtuves įėjo kažkokia moteris, kuri šaukė ant jų, kad jie baigtų daryti nesąmones, nes ji kviesianti policiją. Moteriškė išsivedė iš dirbtuvių G., netrukus ir jie paskui juos išėjo iš dirbtuvių, abu atsigėrė vandens iš kieme buvusio šulinio ir išėjo namo. Būnant dirbtuvėse (dirbtuvių durys užsidaro pačios, nes duryse yra įtaisyta spyruoklė), kai brolis sudavė smūgius, jis stovėjo arčiau dirbtuvių durų. Visą tą laiką durys buvo uždarytos, jos užsidaro pačios. Jis turi tatuiruotes ant krūtinės ir ant nugaros, o brolis ant rankos žasto ir ant krūtinės (1 tomas, b. l. 144-145, 150-151)

Savo parodymus įtariamasis D. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 tomas, b. l. 160-166)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. V. nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu (1 tomas, b. l. 100-106)

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 238/11 (08) matyti, kad G. S. padarytas sužalojimai: abiejų akių vokų, kairio skruosto, dešinio skruosto, dešinio peties, kairės ausies kaušelio-sprando, viršugalvio , dešinio pašonkaulio, daugybės kojų, stuburo krūtininių 1-2 slankstelių srities kraujosruvos; pakaušio kraujosruva ir nubrozdinimas, dešinės blauzdos ir dešinio riešo nubrozdinimai; galvos smegenų sukrėtimas. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai devyniolikos trauminių poveikių pasėkoje. G. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sukrėtimo (1 tomas, b. l. 36-37).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad G. S. atpažino kaltinamuosius S. V. ir D. M. ir nurodė, kad tai yra tie patys asmenys, kurie jį sumušė 2011-06-12 (1 tomas, b. l. 43-46, 47-50).

Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d., siekiant patikrinti nukentėjusiojo G. S. parodymus) parodė, kad ji 2011-06-12 svečiavosi pas G. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini) . Apie 14 val. ji nuėjo į virtuvę, kurios langai buvo kiemo pusėje ir per langą pamatė, kad kieme buvusiame ūkiniame pastate netoli lauko durų stovi G. S., kuris stovėdamas purtėsi, ir kad jam iš nosies bėga kraujas. Šalia G. S. ūkiniame pastate nugara į lauko duris stovėjo jai nepažįstamas vyriškis. Ji išsigandusi išbėgo į lauką, surėkė: „ Kas čia vyksta, kviesiu policiją“. Įbėgusi į ūkinį pastatą ,ji pastvėrė G. S. ir abu kartu įbėgo į namus. Jiems įbėgus į namus ji pamatė, kad kieme buvę du jai nepažįstami vyriškiai kieme iš šulinio pasisėmė vandens, atsigėrė, apžiūrinėjo kiemą, namą. Tada ji dar kartą pro namo antrojo aukšto langą jiems suriko, kad jie eitų iš kiemo arba ji kvies policiją. Ir po to tie du vyriškiai išėjo. Abu vyriškiai buvo plikai nusikirpę, vienas jų buvo stambus, jie buvo apie 170-175 cm ūgio, iki 30 m. amžiaus, apsirengę vasariškai – abu mūvėjo šortus, stambesnis vilkėjo marškinėlius be rankovių, šviesios spalvos, o kitas marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsiai mėlynos spalvos. Vieno jų kūnas buvo su tatuiruotėmis. Ji galės juos atpažinti. G. S. veidas buvo kruvinas, jam buvo šokas: jis iš baimės tirtėjo, netrukus jam pradėjo tinti veidas. Marškinėliai be rankovių, kuriais tą dieną vilkėjo G. S., buvo suplėšyti ir kruvini. Ji bandė jam suteikti med. pagalbą: dėjo šaltus kompresus, stengėsi sustabdyti kraujavimą, tačiau kraujas bėgo be paliovos. Tuomet ji iškvietė greitąją med. pagalbą. Atvykus medikams G. S. buvo išvežtas į ligoninę. G. S. jai paaiškino, kad tie vaikinai jį ištempė iš kieme stovėjusio automobilio, po to be jokios priežasties abu sumušė kieme, kad jis jų nepažinojo, jokių tarpusavio santykių su jais nepalaikė. Kai ji išbėgo į kiemą nė vienas G. S. smūgių nebesudavė. Ji bėgdama ir šaukdama sutrukdė, jie nesitikėjo, kad be G. S. dar daugiau kas nors yra namuose. Įbėgusi į ūkinį pastatą ji pamatė, kad ūkiniame pastate kartu su G. S. buvo stambesnysis vaikinas, o mažesnis stovėjo prie ūkinio pastato lauko durų. Ji jį pirmą ir pamatė pažiūrėjusi per langą. Kai ji kartu su G. S. bėgo iš ūkinio pastato, tas stambesnis vaikinas pasakė, kad ir jos tas pats laukia, kaip ji suprato, kad taip pat gali būti jų sumušta (1 tomas, b. l. 52-53).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad liudytoja D. P. atpažino D. M. ir paaiškino, kad tai mažesnio ūgio ir smulkesnis vyriškis, kuris stovėjo prie dirbtuvių lauko durų, kai ji pamatė , kad sumuštas G. S. (1 tomas, b. l. 54-57).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad D. P. atpažino kaltinamąjį S. V. ir parodė, būtent jis buvo dirbtuvių viduje tuo metu , kai buvo sumuštas G. S.. Žiūrėdama pro langą ji jo nematė, tik pamatė įėjusi į ūkinio pastato vidų (1 tomas, b. l. 58-61).

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusysis G. S. pateikė marškinėlius, kuriuos vilkėjo įvykio metu. Pateiktuose marškinėliuose priekinėje dalyje įvairiose vietose matyti netaisyklingos formos, rusvos spalvos žymės, panašios į kraują. Marškinėlių nugarinėje dalyje matyti audinio mechaniniai pažeidimai – įplėšimas eina nuo marškinėlių viršutinės dešinės pusės pečių siūlės išilgai marškinėlių, plyšimo ilgis 70 cm. Marškinėlių nugarinėje dalyje įvairiose vietose matyti netaisyklingos formos rusvos spalvos žymės, panašios į kraują (1 tomas, b. l. 41-42)

Nukentėjusysis D. S. tiesiogiai nurodė kaltinamuosius kaip asmenis, kurie jį sumušė. Atpažinimo metu juos atpažino. Liudytoja D. P. taip pat tiesiogiai nurodė kaltinamuosius kaip asmenis, kurie sumušė nukentėjusįjį. Ji juos atpažino. Nukentėjusiojo nurodytą sužalojimo būdą bei mechanizmą patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada bei suplėšytų marškinėlių apžiūra. Šie įrodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamieji taip pat šias aplinkybes pripažino. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis - chuliganiškos paskatos - reiškia, kad veiką kaltininkas padaro dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182/2011). Kaltinamasis S. V. nurodė, kad jis neturėjo jokio įgaliojimo ar prašymo pasirūpinti „Petrui“ gaminamų baldų terminais. Akivaizdu, kad kaltinamasis S. V. siekdamas nuslėpti savo tikruosius ketinimus, juos užmaskavo „tariamu teisybės ieškojimu“ Petro naudai. Todėl darytina išvada, kad jis sužalojo nukentėjusįjį dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis D. M. net neturėdamas net tokio formalaus „ pagrindo“ kaip S. V., t.y. visiškai be jokios priežasties naudojo smurtą. Todėl darytina išvada, kad jis taip pat sužalojo nukentėjusįjį dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamieji smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo bendrai esant neapibrėžtai tyčiai. Todėl už kilusius padarinius atsako visi smurtą naudoję asmenys, nepriklausomai nuo asmeniškai suduotų smūgių skaičiaus ir padarytų sužalojimų pobūdžio. Todėl darytina išvada, kad kaltinamieji veikė dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine nekonkretizuota tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamieji veikė kryptingai, jų veiksmai buvo suderinti, todėl darytina išvada, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamojo D. M. veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Kaltinamojo S. V. veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Viešoji vieta yra vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra, ar turi teisę lankytis, kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kuriems kaltininko veiksmai sukels nepatogumų. Kaltinamųjų smurtiniai brutalūs veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo padaryti liudytojos D. P. akivaizdoje, nukentėjusiojo namo kieme, kuris matomas nuo gatvės ir jame bet kada galėjo apsilankyti žmonės ( parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės). Todėl kaltinamieji savo įžūliais veiksmais ( sudavė smūgius nukentėjusiajam ) pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamieji veikė kryptingai, jų veiksmai buvo suderinti, todėl darytina išvada, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. Kaltinamasis S. V. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ta, kad visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

Kaltinamojo D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ( BK 60 str. 1 d. 1 p. ).

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ta, kad visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

Kaltinamojo S. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ( BK 60 str. 1 d. 1 p. ).

Kaltinamiesiems buvo inkriminuota, kad jie 2011-04-28 pažeidė viešąją tvarką būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių kaltinamų girtumą, todėl ši aplinkybė iš kaltinamojo akto pašalinama.

Teismas, skirdamas bausmę D. M. atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris tyčinius baigtus: apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, juos padarė tiesiogine tyčia juos padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 175-179, 182-202, t. 2., 3-4); į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (t. 2., b. l. 6); laisvės atėmimo vietoje charakterizuojamas neigiamai ( t. 2., b. l. 9), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai (t. 2., b.l. 11); neturi galiojančių administracinių nuobaudų ( t. 2., b. l. 12); nuo 2011-04-12 registruotas darbo biržoje ( t. 2.,, b. l. 13), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir daro išvadą, kad D. M. už visas padarytas nusikalstamas veikas skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė nedidesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, ją atliekant realiai ( BK 56 str. ).

Teismas, skirdamas bausmę S. V. atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris tyčinius baigtus: apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, juos padarė tiesiogine tyčia, praeityje neteistas ( t. 1., b. l. 115), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (1 tomas, b. l. 121); charakterizuojamas patenkinamai, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (1 tomas, b. l. 123); administracine tvarka baustas nuo 2003-07-25 iki 2011-06-14 vienuolika kartų (1 tomas, b. l. 124-129), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir daro išvadą, kad S. V. už visas padarytas nusikalstamas veikas skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė nedidesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Tačiau, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis turi mažametę dukrą G. V. , gim. (duomenys neskelbtini) ( t. 1., b. l. 112), nuo 2011-08-23 dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, statybininku (1 tomas, b. l. 96, 130), o realus bausmės atlikimas nutrauks šiuos socialiai vertingus ryšius, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamojo S. V. atžvilgiu taikytinas BK 75 str. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinius nusikaltimus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ( BK 75 str. 2 d. ).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis Ž. A. pareiškė 5500 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimo ( t. 2., b. l. 52 ).

Nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jis dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė skausmą, patyrė pažeminimą, negali ramiai miegoti, naudoja raminamuosius. Kaltinamieji jam jokių penkių šimtų žalos neatlygino.

Kaltinamieji civilinio ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad jie atlygino nukentėjusiajam Ž. A. sutartą 500 Lt padarytą žalą. Jų nuomone tai patvirtina teisiamojo posėdžio metu pateiktas raštelis.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 156/11 (08) matyti, kad Ž. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pasmakrės dešinės pusės nubrozdinimo, kuris galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 tomas, b. l. 17).

Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tiesioginis šios veikos objektas yra viešoji tvarka. Be tiesioginio objekto šiuo konkrečiu atveju yra ir fakultatyvinis – žmogaus garbė ir orumas. Kaltinamieji suduodami smūgius nukentėjusiajam be viešosios tvarkos pažeidė ir nukentėjusiojo garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamieji tyčiniais veiksmais, kuriais sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė fizinį skausmą, jį pažemino kitų asmenų akivaizdoje. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera, jie neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamųjų išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jų turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, bendravimo galimybių ryškus sumažėjimas, būtinos chirurginės intervencijos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 500 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamųjų solidariai ( CK 6.263 str. 2 d., CK 6.279 str. 1 d. ).

Kaltinamųjų aiškinimas dėl žalos atlyginimo yra paneigtas byloje esančiais duomenimis. Kaip matyti iš susitaikymo protokolų tarp S. V. ir D. M., Ž. A. pareiškimo, D. M. pateikto raštelio ( t. 1., b. l.18,19,20, t. 2., b. l. 53 ) matyti, kad kaltinamieji įsipareigoja atlyginti Ž. A. 500 Lt padarytą žalą. Byloje nėra jokių duomenų, kad žala būtų atlyginta. Nukentėjusysis šias aplinkybes neigė. Todėl esant šioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad žala nukentėjusiajai atlyginta.

Nukentėjusysis G. S. pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimo ( t. 2., b. l. 71 ).

Nukentėjusysis G. S. civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jis dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė skausmą, šiuo metu dar skauda galvą, buvo gydomas Vilniuje

Kaltinamieji civilinį ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 238/11 (08) matyti, kad G. S. padarytas sužalojimai: abiejų akių vokų, kairio skruosto, dešinio skruosto, dešinio peties, kairės ausies kaušelio-sprando, viršugalvio, dešinio pašonkaulio, daugybės kojų, stuburo krūtininių 1-2 slankstelių srities kraujosruvos; pakaušio kraujosruva ir nubrozdinimas, dešinės blauzdos ir dešinio riešo nubrozdinimai; galvos smegenų sukrėtimas. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai devyniolikos trauminių poveikių pasėkoje. G. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sukrėtimo (1 tomas, b. l. 36-37).

Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje bei 138 str. 2 d. 8 p. Tiesioginis šios veikos objektas yra viešoji tvarka. Be tiesioginio objekto šiuo konkrečiu atveju yra ir fakultatyvinis – žmogaus garbė ir orumas. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam be viešosios tvarkos pažeidė ir nukentėjusiojo garbę ir orumą sutrikdė jo sveikatą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamieji tyčiniais veiksmais, kuriais sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė fizinį skausmą, jį pažemino kitų asmenų akivaizdoje, sužalojo jį nuosavo namo kieme. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, bendravimo galimybių ryškus sumažėjimas, būtinos chirurginės intervencijos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 5000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamųjų solidariai ( CK 6.263 str. 2 d., CK 6.279 str. 1 d. ).

Dėl gydymo išlaidų priteisimo

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 969,03 Lt civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos naudai dėl turėtų nukentėjusiojo G. S. gydymo išlaidų ( t. 1., b. l. 69-70 ). Kaltinamieji ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko pastarasis gydėsi sveikatos priežiūros įstagoje. Jo gydymo išlaidos-969,03 Lt ( t. 1., b. l. 75-77 ). Ši suma priteistina Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo ( Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30 ir 31 straipsniai ).

Dėl daiktinių įrodymų ir kardomosios priemonės

Daiktinis įrodymas-suplėšyti nukentėjusiojo marškinėliai kaip menkavertis daiktas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas ( BPK 94 str. 1 d. 4 p. ).

Kaltinamajam D. M. šiuo nuosprendžiu paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant realiai. Tam, kad būtų pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai, D. M. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas keistina į kardomąją priemonę-suėmimą.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. dėl 2011-04-25 padaryto viešosios tvarkos pažeidimo ir paskirti vienerius metus laisvės atėmimo.

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. dėl 2011-06-12 padaryto viešosios tvarkos pažeidimo ir paskirti vienerius metus laisvės atėmimo.

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti dvejus metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes paskirtas pagal BK 284 str. 1 d. dėl 2011-06-12 viešosios tvarkos pažeidimo ir BK 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę dvejus metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme paskirta pagal BK 284 str. 1 d. dėl 2011-04-25 viešosios tvarkos pažeidimo, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo 2012 m. vasario 22 d.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą ir D. M. teismo posėdžių salėje suimti.

S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. dėl 2011-04-25 padaryto viešosios tvarkos pažeidimo ir paskirti šešis mėnesius laisvės atėmimo.

S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. dėl 2011-06-12 padaryto viešosios tvarkos pažeidimo ir paskirti šešis mėnesius laisvės atėmimo.

S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes paskirtas pagal BK 284 str. 1 d. dėl 2011-06-12 viešosios tvarkos pažeidimo ir BK 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme paskirta pagal BK 284 str. 1 d. dėl 2011-04-25 viešosios tvarkos pažeidimo, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-vienerius metus devynis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. S. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą ir įpareigoti S. V. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į dienos įmokėti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (AB“Swedbank“, sąskaitos Nr. LT 267300010002455919) 5MGL, t.y. 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) dydžio įmoką.

S. V. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo Ž. A. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtins žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. M. ir S. V. solidariai penkis šimtus litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui Ž. A. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtins žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. M. ir S. V. solidariai penkis tūkstančius litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui G. S. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl gydymosi išlaidų priteisimo patenkinti ir priteisti iš D. M. ir S. V. solidariai devynis šimtus šešiasdešimt devynis litus, 3 centus gydymosi išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Daiktinį įrodymą-suplėšytus nukentėjusiojo marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Gytis Stasevičius