- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 1N-8-396/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00079-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys (pran.), Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,
gynėjui advokatui S. J.,
kaltinamajam A. T.,
civilinio ieškovo atstovei R. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. T. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo A. T. turtui buvo pratęstas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-180-387/2014 A. T. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalyje ir BK 249 straipsnio 3 dalyje, BK 4 straipsnio 3 dalyje, BK 5 straipsnyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 4 straipsnio 3 dalyje, BK 5 straipsnyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje bei BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 4 straipsnio 3 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 4 straipsnio 3 dalyje, BK 5 straipsnyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 4 straipsnio 3 dalyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad 2009 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, veikdamas tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas turėti iš vykdomų nusikaltimų turtinę naudą, organizavo iš daugiau negu iš trijų asmenų iki 2009 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje skirtingomis sudėtimis veikusį nusikalstamą susivienijimą bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai – keliems sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai – didesnės negu 250 MGL vertės (32 500 Lt) vertės privalomų pateikti muitinei daiktų – cigarečių, kontrabandai ir neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumą daryti, ir nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos iki 2009 m. birželio 16 d., darė šiuos sunkius nusikaltimus siejamas pastovių ir ilgalaikių tarpusavio konspiracinių ryšių su savanoriškai į nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukusiais ir atskiruose nusikalstamo susivienijimo veiklos epizoduose skirtingomis sudėtimis dalyvavusiais V. V., D. B., V. R., įsiteisėjusiu Lenkijos Respublikos Gdansko apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu byloje Nr. XIV K 288/12 nuteistu D. A. J. (D. A. J.), Lenkijos Respublikos Liublino apeliacinėje prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. Ap V Ds. 9/10/S baudžiamojon atsakomybėn patrauktu G. S. (G. S.), taip pat su L. S. (L. S.), kurio baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2012 m. gegužės 2 d. perdavė Lenkijos Respublikai, bei nepriklausančiu nusikalstamam susivienijimui Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje tiriamoje byloje Nr. 01-2-00052-13 baudžiamojon atsakomybėn patrauktu organizuotos grupės nariu O. K..
Organizavęs šį nusikalstamą susivienijimą sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai – cigarečių kontrabandai ir neteisėtam disponavimui šiomis didesnės negu 250 MGL vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis, daryti, jis – A. T., dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje ir atlikdamas vieno iš nusikaltimų organizatorių vaidmenį, šiam nusikalstamam susivienijimui vadovavo: palaikė būtinus cigarečių kontrabandos gabenimui ryšius su Rusijos Federacijoje cigarečių kontrabandos organizavimu užsiimančiais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis; davė nurodymus dėl cigarečių kontrabandos dalyko – cigarečių krovinių pakrovimo į vilkikus, kuriais jie kontrabanda būdavo gabenami į Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos Leningrado srityje veikusiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims; kartu su V. V. nusikalstamo susivienijimo laikotarpiu veikdamas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Lenkijos Respublikoje, su šioje šalyje veikusiais įsiteisėjusiu Lenkijos Respublikos Gdansko apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu byloje Nr. XIV K 288/12 nuteistu D. A. J. (D. A. J.), Lenkijos Respublikos Liublino apeliacinėje prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. Ap V Ds. 9/10/S baudžiamojon atsakomybėn patrauktu G. S. (G. S.) suderino kontrabanda į Lietuvos Respubliką suplanuotų įvežti cigarečių neteisėto, pažeidžiant nustatytą tvarką, pergabenimo ir neteisėto realizavimo Lenkijos Respublikoje sąlygas; paskirstė vaidmenis ir užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams V. V., V. R. ir D. B., o per D. A. J. (D. A. J.) ir G. S. (G. S.) – ir L. S. (L. S.) koordinavo jų nusikalstamus veiksmus nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d. rengiant ir vykdant BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytus sunkius kontrabandos nusikaltimus, BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytus sunkius neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, BK 4 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytą pasikėsinimo padaryti užsienyje – Lenkijos Respublikoje, sunkų neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimą, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir šių veikų teisinis kvalifikavimas pagal BK nuostatas, nurodytas kaltinamajame akte.
Siekdamas užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis 2013 m. kovo 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo šešiems mėnesiams laikinai apribojo A. T. nuosavybės teises į turtą, t. y. geltono metalo spalvos rankinį laikrodį „Cartier Quartz 18 K Gold Paris“, baltos metalo spalvos rankinį laikrodį „Breguet 3630 AP“ su juodos spalvos apyranke, mobiliojo ryšio telefoną „VERTU“ su baterija, kurio IMEI Nr. 352266010048222, kuris buvo paimtas kratos metu, vykusios 2012 m. gruodžio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi šis terminas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 21 d., vėliau Vilniaus apygardos teismo nutartimis šis terminas pratęstas iki 2014 m. gruodžio 21 d.
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas, minėtam kaltinamojo A. T. turtui pratęstas trims mėnesiams, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, disponuoti šiuo turtu.
Apygardos teismas nurodė, kad byloje yra duomenų, jog 2012 m. gruodžio 11 d. vykusios kratos metu, A. T. gyvenamojoje vietoje rastas turtas, t. y. geltono metalo spalvos rankinis laikrodis „Cartier Quartz 18 K Gold Paris“, baltos metalo spalvos rankinis laikrodis „Breguet 3630 AP“ su juodos spalvos apyranke, mobiliojo ryšio telefonas „VERTU“ su baterija, kurio IMEI Nr. 352266010048222, galimai yra nusikalstamų veikų rezultatas. A. T. yra kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, byloje yra pareikštas 3 016 940 Lt Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys, byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta, todėl konstatavo, kad šiuo metu laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. T. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą išnagrinėti jo prašymą dėl piniginių lėšų sugrąžinimo, esant pasikeitimams dėl civilinio ieškinio sumažinimo. Skunde nurodoma, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis (A. T.) gali turėti nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą. Turtas, kurio atžvilgiu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo įgytas už legalius pinigus, o galimai padarytos nusikalstamos veikos rezultatas – akcizinės prekės, kurios buvo konfiskuotos ir sunaikintos. Be to, 2014 m. lapkričio 26 d. civilinis ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo žymiai sumažino savo reikalavimo teisę. Pažymi, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei civilinis ieškinys. Civilinio ieškinio sumažinimas suteikia pagrindą iš naujo nagrinėti kaltinamojo pateiktą prašymą dėl piniginių lėšų grąžinimo. Taip pat kaltinamasis nurodo, kad byloje pareikšti Lietuvos ir Lenkijos muitinių reikalavimai trigubinasi.
A. T. ir jo gynėjas prašo kaltinamojo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo A. T. skundą atmesti. Civilinio ieškovo atstovė dėl skundo paliko spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. T. skundas atmetamas.
Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. T. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, dėl kurių valstybei galimai buvo padaryta didelė turinė žala. Apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisme ir priėmus sprendimą, todėl skundo argumentai dėl A. T. kaltės bei civilinių ieškinių dydžių, atmetami kaip nepagrįsti.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. BK 72³ straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. civilinio ieškinio užtikrinimui baudžiamajame procese arba galimam turto konfiskavimui. Kadangi šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio dydis viršija tris milijonus litų (byloje yra pareikštas 3 016 940 Lt Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys), laikytina, kad pritaikius BPK 151 straipsnio nuostatas, A. T. turtui, į kurį laikinai apribojama nuosavybės teisė, terminas pratęstas pagrįstai, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį. Taip pat byloje surinkti duomenys (nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas A. T., pobūdis, kaltinamojo vaidmuo darant nusikalstamas veikas ir kt.) leidžia pagrįstai manyti, kad A. T. atžvilgiu gali būti taikomas ir turto konfiskavimas. Netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas arba tapti neįmanomu žalos išieškojimas pagal civilinį ieškinį.
Todėl šioje baudžiamojoje byloje turi būti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo A. T. turtui.
Skunde kaltinamasis pabrėžia, kad civilinis ieškovas žymiai sumažino civilinio ieškinio sumą. Įvertinus šiuos skundo argumentus bei kitas bylos aplinkybes sutiktina su apygardos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio sumos sumažinimo faktas pats savaime nesudaro pagrindo naikinti pritaikytą procesinę prievartos priemonę. Be to, ir civilinio ieškinio suma išliko pakankamai didelė. Kaip jau minėta, Apeliacinis teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina bylos faktinių aplinkybių, susijusių su pareikšto civilinio ieškinio sumos dydžiu, todėl teigti, kad kaltinamojo turtas, į kurį nuosavybės teisės yra laikinai apribotos, pilnai padengia pareikštą civilinį ieškinį, nėra pagrindo. Vien ši aplinkybė negali nulemti pritaikytos procesinės prievartos priemonės pakeitimo.
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo į kaltinamajam priklausančias pinigines lėšas, pažymėtina, kad šis klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi, kurios kaltinamasis A. T. apeliacine tvarka neskundė, todėl ši nutartis yra įsiteisėjusi ir privalo būti vykdoma. Civilinio ieškinio sumos pasikeitimas nesuteikia pagrindo minėtą klausimą nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. T. turtui pratęstas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo A. T. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.