Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „L. d.“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D.“ vadovui R. L. ir atstovui advokatui Andriui Lincevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „L. d.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „D.“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų L. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2014-09-18 buvo apgadintas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas nustatė, kad užsidegus indaplovei, surūko vidaus patalpų (1; 2; 3; 5; 6; 7) lubos ir grindys, patalpų (1; 2; 5; 6; 7; 8) sienos; visose patalpose reikėjo valyti suodžius nuo langų, plytelių, durų, taip pat buvo sugadintas namų turtas - indaplovė AEG, virtuvės baldų komplektas, plautuvė, ritininės užuolaidos (roletai), miegamojo lova, baldai. Įvykio metu butas buvo apdraustas Būsto draudimu. Ieškovė paskaičiavo, kad sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 11 565,51 Lt (3 349,60 Eur), o namų turtui padaryta 11 171,50 Lt (3 235,49 Eur) žala. Ieškovė, apskaičiavusi nuostolį butui bei namų turtui, trečiajam asmeniui išmokėjo 6 527,17 Eur (išskaičius 200,00 Lt besąlyginę išskaitą) draudimo išmoką.

Draudėjas indaplovę įsigijo iš atsakovės 2013 m. Įvykio metu butas buvo draustas pas ieškovę būsto draudimu, įvykis pripažintas draudiminiu.

Atsakovės atsiliepimo, nesutikimo su ieškiniu, argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

3. Ieškovė AB „L. d.“ laikotarpiui nuo 2014-04-24 iki 2015-04-23 apdraudė trečiajam asmeniui L. Č. nuosavybės teise priklausantį, ne nuolat gyvenamą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

4. Trečiasis asmuo L. Č. 2013-05-27 iš pardavėjo UAB „D.“ įsigijo indaplovę AEG F850101LM, kuriai suteikta 24 mėn. garantija.

Pirkinio garantiniame lape nurodyta, jog įgaliotas aptarnavimo atstovas yra Kaune, (duomenys neskelbtini).

5. Garantiniu ir draudiminiu laikotarpiais, įvykio metu 2014-09-18 indaplovė užsidegė.

6. 2014-09-19 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedai patvirtina, kad 2014-09-18 įvykus įvykiui - užsidegus indaplovei - aprūko vidaus patalpų (Nr.1, 2, 3, 5, 6, 7) lubos ir grindys, patalpų (Nr. 1, 2, 5, 6, 7, 8) sienos, sugadintas namų turtas - indaplovė AEG, virtuvės baldų komplektas, plautuvė, ritininės užuolaidos, miegamojo lova, baldai.

7. Lokalinė sąmata surašyta pagal 2014 m. kovo mėn. kainas; namo remonto darbai įvertinti 3 349,60 Eur (11 565,51 litais, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), namų turtui padaryta žala - 3 177,57 Eur (l0971,50 Lt). Ieškovė, nustačiusi buto ir namų turto sugadinimą, paskaičiavo nuostolį butui ir namų turtui vadovaudamasi Būsto draudimo taisyklių Nr.067 (2013-01-03 redakcija, galiojančia nuo 2013-02-11) nuostatomis, paskaičiavo 26,42 Eur nusidėvėjimą ir išmokėjo trečiajam asmeniui 6 500,00 Eur žalos atlyginimą.

8. Ieškovė atsakovei apie įvykį pranešė ir informavo 2014-01-09 pretenzija, siūlydama atlyginti draudimo bendrovei 6 500,00 Eur žalą.

9. Šalių ginčas yra susijęs su CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintu subrogacijos institutu. Subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl subrogacijos instituto taikymas nagrinėjamoje byloje reikalauja sistemiškai vertinti ne tik draudimo, bet ir bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas, deliktinės atsakomybės ir kitas su ginčo teisiniais santykiais susijusias normas. CK 6.248 straipsnis nurodo, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Taigi, ieškovė, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, kreipėsi į teismą, reikalaudama išmokėtas sumas priteisti iš pardavėjos UAB „D.“. Ieškovė savo reikalavimų pagrįstumą grindė aplinkybe, kad atsakovė pardavė nekokybišką indaplovę, kuri garantiniu laikotarpiu užsidegė, dėl ko buvo sunaikintas ir apgadintas (aprūko) namų turtas.

10. Teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad įstatymas suteikia jai teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tačiau nagrinėjamoje byloje šios materialiosios draudimo teisės normos taikymas reikalauja analizuoti ne tik tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklosčiusius draudimo teisinius santykius. Šiuo atveju esminę reikšmę turi žalos atsiradimo aplinkybės bei civilinę atsakovo atsakomybę lemiančios sąlygos: atsakovės veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), kaltės bei priežastinio ryšio klausimai.

11. Ieškovė teiginius, kad už žalą atsakinga atsakovė UAB „D.“, grindžia 2014-09-19 surašytu Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir akto priedais (toliau – aktas), Lokaline sąmata, surašyta pagal 2014 m. kovo mėn. kainas ir nuostolių paskaičiavimu. Pažymėtina, kad minėtuose dokumentuose nėra konkrečiai nurodyta, dėl kokios priežasties kilo gaisras. Akte nurodyta, kad įvykio pavadinimas „Patalpų uždūminimas“ nustatytas tikrinant vietoje vadovaujantis draudėjo suteikta informacija. Įvykio aprašyme nurodyta, kad į 2014-09-18 gavus žinutę į telefoną iš namo signalizacijos, nuvykus į vietą pastebėti besiveržiantys dūmai. Gesinti neprireikė, nes dūmai veržėsi iš vietos ties indaplove, smilko ir pati indaplovė. Indaplovė buvo palikta įjungta, tikėtina, kad ji ir užsidegė.

Liudytoju apklaustas turto sugadinimo, sunaikinimo aktą ir akto priedus surašęs ieškovės ekspertas vertintojas A. Z. nurodė, kad gaisro šaltinis – indaplovė, degė iš indaplovės vidaus, o elektros instaliacija nebuvo sugadinta.

11. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojo parodymus, negali daryti pagrįstos išvados, kad gaisro šaltinis buvo indaplovė, o priežastis - nekokybiška prekė.

Pažymėtina, kad ieškovė savo iniciatyva neatliko išsamaus papildomo tyrimo nustatyti visas su draudiminiu įvykiu susijusias aplinkybes. Ieškovė neinformavo atsakovės apie įvykį ir nepasiūlė dalyvauti akto surašymo metu. Pretenziją atsakovei išsiuntė 2015-01- 09, praėjus 4 mėn. po įvykio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė, būdama profesionalus draudimo veikla užsiimantis juridinis asmuo, privalėjo būti maksimaliai atidi ir rūpestinga, spręsdama draudimo išmokos mokėjimo bei draudiminio įvykio nustatymo klausimus, o to nepadariusi, šitokiu būdu pati prisiėmė įrodymų praradimo riziką.

12. Byloje neįrodyta, kad indaplovės sudegimo priežastis – nekokybiška prekė. Pažymėtina, kad nė viena iš bylos šalių, ruošiantis teisminiam bylos nagrinėjimui, nagrinėjant civilinę bylą neprašė teismo skirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo bei technikos žinių, nors teismas ir siūlė atlikti ekspertizę. Šalys buvo tos nuomonės, kad pradinės indaplovės padėties neįmanoma nustatyti, o ieškovės atstovė negalėjo patvirtinti, kad ugnies sunaikinta indaplovė vis dar yra saugoma įvykio vietoje.

13. Atsakovė teigė, kad indaplovė galėjo užsidegti ir dėl netinkamo sumontavimo, dėl netinkamos eksploatacijos, trumpo jungimo, taip pat dėl kitų priežasčių. Jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų tvirtinti, kad indaplovė užsidegė ar turėjo įtakos kokie nors išoriniai veiksniai – trečiųjų asmenų veika, nenugalimos jėgos poveikis, nėra. Kaip ir negalima spręsti, kad pas trečiąjį asmenį buvo sumontuota indaplovė, pirkta iš atsakovės, šios aplinkybės nepatvirtina joks įrodymas. Kokie konkrečiai faktoriai sąlygojo gedimą, vėlgi byloje patvirtinimo nėra.

14. Kaip minėta, ieškinys grindžiamas atsakovės atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkto (CK 6.292-6.300 str.). CK 6.295 straipsnis nustato atsakomybės sąlygas - žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad žalos padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis netinkamos kokybės ir nuostolių ryšys. Taigi, ir šiuo atveju iš esmės taikomos tos pačios civilinės atsakomybės sąlygos ir jų įrodinėjimo taisyklės – žalą, produkto netinkamą kokybę, kas faktiškai reiškia neteisėtus veiksmus (netinkamos kokybės produkto išleidimas į apyvartą), priežastinį ryšį įrodinėja ieškovas, kaltės prezumpciją turi paneigti atsakovas (CK 6.246-6.249 str.). Kita vertus, pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles tiek ieškovė, tiek atsakovė, nepaisant to, ką kuris turi įrodinėti, turi teisę teikti argumentus ir įrodymus, paneigiančius priešingos šalies įrodinėjamas aplinkybes (CPK 12, 178 str.).

15. Pagal CK 6.295 straipsnio nuostatas, žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo tris aplinkybes: žalos jam padarymo faktą; produkto (paslaugos) netinkamą kokybę; priežastinį ryšį tarp netinkamos kokybės ir nuostolių. Žalos padarymo faktas nekelia abejonių. Produkto (gaminio) netinkama kokybė, teismo vertinimu, šiuo atveju neįrodyta. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į daikto ar paslaugos kokybės teisinį reglamentavimą. Pardavėjas, kuris iš esmės yra tarpininkas tarp gamintojo ir galutinio produkto vartotojo ar naudojo, privalo daiktui suteikti kokybės garantiją ir toks terminas skaičiuojamas nuo daiktų perdavimo (CK 6.335 str.). Per garantinį terminą pirkėjas gali tiesiogiai ir pardavėjui pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų (CK 6.338 str.). Šiuo konkrečiu atveju indaplovę įsigijusiam trečiajam asmeniui L. Č. pardavėjas suteikė 24 mėnesių gamintojo garantiją nuo pirkimo datos - 2013-05-27. Vadinasi, indaplovė užsidegė dar nepasibaigus jos garantiniam laikotarpiui, turėjusiam užtikrinti nepriekaištingą gaminio veikimą.

16. Ieškovė netinkamos kokybės aplinkybės net neįrodinėjo, apsiribojo tik vertinimu, jog parduotas daiktas buvo netinkamos kokybės. Atsakovė jokių pretenzijų dėl parduoto daikto iš pirkėjo nebuvo gavusi, o ieškovė, gavusi pranešimą apie įvykį, nebendradarbiavo su pardavėja, nepranešė apie įvykį nei pardavėjai, nei Priešgaisrinei apsaugai, dėl ko buvo prarasta galimybė nustatyti tikrąją užsidegimo priežastį. Kadangi ieškovė neįrodė, jog gedimą indaplovėje bei jos užsidegimą lėmė daikto trūkumai, ar kad egzistavo kitos įstatyme nurodytos aplinkybės, kurioms esant daikto kokybės garantijos teikimo laikotarpiu pardavėjas atsakingas už tokių šio daikto trūkumų atsiradimą, indaplovės

tinkamos kokybės faktas laikytinas nenuginčytu.

17. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškinyje ir ieškovės atstovės išdėstytus argumentus, atsakovės atstovų paaiškinimus ir atsiliepimo į ieškinį argumentus, sprendžia, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog atsakovė pardavė netinkamos kokybės daiktą, kurio eksploatacija garantiniu laikotarpiu sukėlė žalą trečiajam asmeniui. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių atsakovės kaltę bei priežastinį ryšį su įvykiu, todėl civilinė atsakomybė negalima.

18. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

Dėl anksčiau teismo nustatytų aplinkybių, ieškinys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio netenkinant, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė turėjo 600,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų (2 t., 64 b. l.); išlaidos pripažintinos pagrįstomis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 98 str.).

Valstybei iš ieškovės priteistina 5,68 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Teismas, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „D“, į. k. 135100449, iš ieškovės akcinės bendrovės „L. d.“, į. k. 110051834, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „L. d.“, į. k. 110051834, 5,68 Eur (penkis eurus ir 68 ct) pašto išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei būtina pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.