- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- e2A-1474-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01378-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- B. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. ir atsakovės B. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2291-722/2022 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei B. P. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ar piniginės kompensacijos priteisimo bei atsakovės B. P. priešieškinį ieškovui A. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad jis nuo 2002 m. birželio 18 d. (Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0106-05 įsiteisėjimo), pagal 2002 m. birželio 4 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-0106-05, įgijo asmeninės nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas). Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė: nustatyti ieškovo dėl atsakovės pareigos išlaikyti bendrą turtą nevykdymo laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 18 d. iki priešieškinio padavimo teismui dienos patirtų nuostolių dydį; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą priteisti natūra atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisti ne mažesnę kaip 38 700 Eur dydžio kompensaciją (31 450 Eur už ½ dalį buto ir 7 250 Eur buto išlaikymo išlaidas).
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad šalys ginčo bute gyveno nuo 1991 m. Šalių santuoka buvo nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtu sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys minėtoje sutartyje, be kita ko, numatė: „Santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalijame tarpusavyje gera valia bendru sutarimu, po santuokos nutraukimo dėl turto, įgyto santuokoje pasidalijimo, pretenzijų vienas kitam neturėsime“. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove santuokos nutraukimo metu sudarė tokį susitarimą dėl turto padalijimo: ginčo butas po santuokos nutraukimo lieka ieškovui asmeninės nuosavybės teise; ieškovas savo tėvų butą, registruotą jo vardu, padovanoja dukrai Kristinai; ieškovas nepretenduoja į sodo namą, kurį pardavė atsakovės tėvas iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ieškovas po santuokos nutraukimo ginčo bute gyveno beveik 20 metų. Jis, kaip vienintelis buto savininkas, ginčo butu rūpinosi, prižiūrėjo, savo lėšomis ir darbu atliko pagerinimus, mokėjo visus mokesčius, rinkliavas ir įmokas. Atsakovė bute niekada nesilankė, ieškovui pretenzijų dėl buto per beveik 20 metų niekada nereiškė. Ieškovas 2021 m. nusprendė butą parduoti, tačiau to padaryti negalėjo, nes paaiškėjo, kad ginčo butas santuokos nutraukimo metu nebuvo tinkamai padalintas. Atsakovė atsisakė duoti sutikimą parduoti ginčo butą. Ieškovas laiko save vieninteliu ir teisėtu buto savininku, tačiau, jeigu butas būtų priteistas atsakovei, ji jam turėtų išmokėti piniginę kompensaciją. Dėl nedarbingumo ir turtinės padėties, ieškovas neturi galimybių sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją. Ieškovas paskaičiavo, kad jam iš atsakovės turėtų būti priteista ne mažesnė kaip 38 700 Eur suma.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Priešieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal vieną iš alternatyvių variantų: butą priteisti ieškovui natūra, o atsakovei iš ieškovo priteisti ½ dalies buto vertės dydžio kompensaciją, t. y. 31 450 Eur, arba butą priteisti natūra atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisti ½ dalies buto vertės dydžio kompensaciją, t. y. 31 450 Eur.
4. Nurodė, kad 2002 m. birželio 4 d. šalių sutarties sąlyga nereiškia ir negali reikšti nekilnojamojo turto padalijimo. Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nekilnojamojo turto padalijimo klausimas nebuvo spręstas. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas teisės normos taikymo klaidą, tokią sutartį patvirtino. Po santuokos nutraukimo atsakovė išsikėlė iš buto tik todėl, kad tarp šalių buvo dideli nesutarimai ir pykčiai, gyvenimas kartu buvo neįmanomas. Ginčo turto perleidimo sandoris nebuvo sudarytas ir butas liko ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe. Ieškovas visiškai netikėtai 2021 metais nutarė butą parduoti, gautas už jį lėšas pasiimti sau. Atsakovei nesutikus, ieškovas pareiškė ieškinį teisme. Atsakovė sutinka padengti ½ dalį ieškovo lėšų, jo sumokėtų už namo renovaciją, jeigu bus pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – padalino ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 62 900 Eur; priteisė natūra ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį; priteisė ieškovui iš atsakovės 3 573,67 Eur kompensaciją už buto išlaikymą ir pagerinimus už laikotarpį nuo 2002 m. birželio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d.; priteisė ieškovui iš atsakovės 2,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2002 m. birželio 18 d. Nutraukus santuoką, buvo patvirtinta bylos šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte šalys susitarė: „Santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, pasidalijame tarpusavyje gera valia bendru susitarimu, po santuokos nutraukimo dėl turto, įgyto santuokoje pasidalijimo, pretenzijų vienas kitam neturėsime“.
7. Teismas vertino, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimu nebuvo padalintas šalių santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos. Byloje nėra ginčo, kad ginčo buto rinkos vertė yra 62 900 Eur.
8. Teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovės reikalavimui dėl turto atidalijimo. Nurodė, kad CK 3.129 straipsnis numato, jog reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
9. Teismas sprendė, jog tai, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo aptartas nekilnojamojo turto padalijimo klausimas, nereiškia, jog turtas buvo pasidalintas, jis atiteko ieškovui, kurio vardu šis turtas buvo registruotas ir kuris jame gyveno. Teismas pažymėjo, kad šalys, žinodamos apie egzistuojantį šalių nekilnojamąjį turtą, šio turto neįtraukė į 2002 m. birželio 4 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be to, nei atsakovė, nei ieškovas, gavę teismo sprendimą, kuriuo santuoka buvo nutraukta, tačiau nebuvo išspręstas ginčo buto padalijimo klausimas, šio sprendimo neskundė, nesikonsultavo su teisininkais dėl tokio sprendimo. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovė, manydama, jog butas Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu padalintas po ½ dalį, nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės dalies įregistravimo. Be to, atsakovė, manydama, kad butą turės dalintis ateityje, 20 metų į teismą dėl jo padalijimo nesikreipė, tačiau turto ir neišlaikė, juo visiškai nesirūpino. Teismas nusprendė, kad atsakovė turi teisę priešieškiniu reikšti reikalavimą dėl buto, buvusio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir nepadalinto nutraukiant santuoką, atidalijimo. Tuo tarpu ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės dalies buto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų atlyginimo.
10. Teismas netenkino atsakovės reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės ginčo butą, priteisiant jį natūra ieškovui, o jai iš ieškovo priteisiant ½ dalies buto vertės dydžio kompensaciją, t. y. 31 450 Eur. Teismas netenkino ir ieškovo reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės ginčo butą, priteisiant jį natūra atsakovei, o jam iš atsakovės priteisiant 38 700 Eur dydžio kompensaciją.
11. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo šioje byloje spręsti, kad ginčo butas yra objektyviai nedalus. Be to, teismas padarė išvadą, kad priteisus ginčo butą natūra vienai iš šalių, kita sumokėti pakankamai didelę kompensaciją neturės galimybių arba galimybė sumokėti kompensaciją yra labai abejotina. Šalys gauna nedideles pajamas, neturi galimybių gauti paskolas. Todėl teismas sprendė, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.
12. Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės dalį mokesčių už buto komunalines paslaugas, renovaciją, atliktus buto pagerinimus ir kt., konstatavo, kad už baldų keitimą virtuvėje, stalviršio keitimą ir grindų nušlifavimą atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovui. Teismas nustatė, kad minėti pagerinimai buvo atlikti po santuokos nutraukimo, šiais pagerinimais 20 metų išimtinai naudojosi ieškovas. Be to, pažymėjo ir tai, kad ieškovas gali pasiimt baldus, jeigu butas būtų parduotas.
13. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui priteisti buto išlaikymo išlaidas už 20 metų ir spręsti šių išlaidų priteisimo klausimą tik už 10 metų. Tačiau prašymo teismas netenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad ieškovas nesuprato, jog turtas nepadalintas ir jį reikės dalintis, nežinojo, kad bus pareikštas priešieškinis. Ieškovas nežinojo, kad atsakovė nesutiks su buto pardavimu, o notarė atsisakys tvirtinti buto pardavimo sandorį. Teismas nustatė, kad ieškovas apie tai, jog jo teisės pažeistos, sužinojo 2021 m. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad bendro 10 metų ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido.
14. Teismas, vadovaudamasis protingumo principu, priteisė ieškovui iš atsakovės 3 573,67 Eur kompensaciją už patirtus nuostolius vienam išlaikant butą ir jį gerinant laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 18 d. iki priešieškinio padavimo teismui dienos, t. y. iki 2021 m. gruodžio 14 d.
15. Teismas nustatė, kad ieškovas byloje patyrė 2 847,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė – 2 785 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, ieškinį ir priešieškinį tenkinęs iš dalies (ieškinį – 49 proc., priešieškinį – 50 proc.), proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteisė 1 395,38 Eur (2 847,73 Eur x 49 proc.) bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovo – 1 392,50 Eur (2 785 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidas. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovui iš atsakovės priteisė 2,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
16.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo butas santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas. Ši esminė ir bylos baigtį nulėmusi išvada nėra paremta jokiais teismo motyvais. Jonavos rajono apylinkės teismas 2002 m. birželio 4 d. sprendime konstatavo, kad turto padalijimo klausimai tarp šalių yra išspręsti bei yra visi įstatyme numatyti pagrindai patvirtinti sutartį bei nutraukti santuoką.
16.2. Teismas neatskleidė ginčo esmės. Konstatuodamas, kad 2002 m. birželio 4 d. sutartyje nekilnojamasis turtas nepadalintas, teismas sutartį vertino formaliai, tokiu būdu netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties aiškinimu.
16.3. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl ko neteisingai išsprendė bylą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai (Nekilnojamojo turto registro išrašai, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys, dovanojimo sutartis, pažyma dėl atsakovės išdeklaravimo iš ginčo buto, ieškovo tėvo J. D. finansinį ir asmeninį indėlį į sodo namą patvirtinantys įrodymai, liudytojų E. Č. ir G. J. parodymai ir kt.) patvirtina, kad ginčo butas buvo padalintas būtent ieškovo nurodomu būdu. Be to, byloje esantys įrodymai (2001 m. lapkričio 15 d. atsakovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei) patvirtina, kad atsakovė suvokė, jog bendras sutuoktinių turtas (ypač – nekilnojamasis turtas) turi būti padalintas santuokos nutraukimo metu, o ne kažkada ateityje. Teismas neįvertino aplinkybės, kad dovanojimo sutarties sudarymui nebuvo jokių kitų prielaidų ar aplinkybių, išskyrus šalių susitarimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
16.4. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojų E. Č. ir G. J. parodymų ir nenurodė jokių argumentų, dėl kurių teismas šiuos įrodymus būtų atmetęs.
16.5. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika – vadovavosi teismo nutartimis, priimtomis jokio panašumo su šia byla neturinčiomis.
16.6. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl pagrindinių bylos klausimų ir pagrindinių (svarbiausių) ieškovo argumentų, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo motyvai yra neišsamūs.
16.7. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės ir ieškovo argumentų, kad abu sutuoktiniai žinojo apie ginčo buto, kaip santuokoje įgyto turto egzistavimą bei apie būtinybę jį pasidalinti santuokos nutraukimo metu. Buto padalijimo klausimas į ateitį, kaip teigia atsakovė, negalėjo ir nebuvo nukeltas. Buvę sutuoktiniai nei kartu, nei kiekvienas atskirai neturėjo ir negalėjo turėti jokios naudos ir intereso po santuokos nutraukimo jokiais terminais neapibrėžtą laikotarpį turėti bendrą, juos siejantį, turtą. Be to, atsakovė po santuokos nutraukimo ginčo bute negyveno, nesilankė, neturėjo ir iki šiol neturi buto raktų, ieškovui pretenzijų dėl buto per beveik 20 metų laikotarpį niekada nereiškė, butu nesidomėjo, prie buto išlaikymo neprisidėjo ir nesiūlė prisidėti.
16.8. Teismas ieškovo prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė nepagrįstai. CK 3.129 straipsnis ginčo atveju netaikytinas, kadangi jis taikomas tik reikalavimams dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio, o ne bendrąja daline nuosavybe esančio, turto.
16.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai (nesant tam pagrindo) taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalies normą bei be jokio pagrindo vadovavosi kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose. Spręsdamas, kad ginčo butas santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas, teismas turėjo taikyti CK 4.80 straipsnio nuostatas ir atsižvelgti į ieškovo išdėstytus argumentus, o to nepadaręs, netinkamai taikė bendrąja daline nuosavybe esančio turto padalijimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą.
16.10. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui vos 3 573,67 Eur dydžio kompensaciją už buto išlaikymą, atliktus pagerinimus už laikotarpį nuo 2002 m. birželio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. (priešieškinio padavimo dienos). Ieškovas nurodė ir pagrindė, kad bendra jo patirtų ginčo buto išlaikymo išlaidų suma siekia ne mažiau kaip 14 500 Eur, todėl ir prašė priteisti iš atsakovės ne mažiau kaip 7 250 Eur nuostolių atlyginimą. Teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė išlaidų už vandens, dujų ir elektros sunaudojimą, šias išlaidas siedamas tik su ieškovo gyvenimu bute. Be to, nepagrįstai nepriteisė ir išlaidų už buto išlaikymą laikotarpiu nuo 2002 m. birželio mėn. iki 2011 m. Ieškovas pažymi, kad elektros energija naudojama ne tik ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti, bet ir ginčo buto šildymui bei bendro naudojimo patalpų šildymui. Nešildant buto, būtų pabloginta buto būklė, todėl bent minimalios buto šildymo išlaidos yra būtinos. Pažymi, kad teismas šiuo atveju turėjo nustatyti nuostolių dydį, kuriuos ieškovas patyrė laikotarpiu nuo 2002 m. birželio mėn. iki 2011 m., ir juos priteisti ieškovui iš atsakovės. Teismas, to nepadaręs, pažeidė teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką.
17. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą – tenkinti atsakovės priešieškinį, atidedant teismo sprendimo įvykdymą 9 mėnesių laikotarpiui, bei 703,22 Eur suma sumažinti (nepriteisti) ieškovui iš atsakovės priteistą piniginę kompensaciją; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip: priteisti atsakovei iš ieškovo 2 050,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
17.1. Teismas nepagrįstai ginčo turtą padalino natūra, neatsižvelgęs į tai, kad abi šalys to nepageidavo. Teismo parinktas turto padalijimo būdas yra neracionalus, kadangi atsakovė šiuo butu visiškai nesinaudoja jau 20 metų, butu išimtinai naudojasi tik ieškovas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad bylos šalių santykiai labai konfliktiški, todėl buto padalinimas natūra užprogramuoja naujus ginčus ateityje. Pažymi, kad nors ginčo butą sudaro 3 kambariai, tačiau jame yra ne viena bendro naudojimo patalpa: virtuvė, vonia, tualetas, koridorius. Todėl neegzistuoja galimybė nei atidalinti šį turtą ateityje, nei nustatyti racionalią naudojimosi butu tvarką. Atsakovės vertinimu, jos reikalavimas, suformuluotas priešieškinyje, nepažeidžia bendraturčių interesų, atitinka CK įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.
17.2. Atsakovės nuomone, nebuvo jokio pagrindo ieškovui iš atsakovės priteisti 705,22 Eur už 2002 metais (prieš 20 metų) pakeistus langus. Šias išlaidas yra patyręs ne ieškovas, o asmuo, niekaip nesusijęs su ginču. Be to, prieš 20 metų sudėti langai nusidėvėjo, prarado vertę. Taip pat teismas šiems ieškinio reikalavimams nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra akivaizdžiai praleistas, pagrindo jį atnaujinti nėra, todėl 705,22 Eur suma negalėjo būti priteista.
17.3. Ginčijamu sprendimu teismas neteisingai nustatė patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų apimtį, neįvertino pagrindinių ir išvestinių reikalavimų reikšmės, kas nulėmė neteisingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nutraukiant santuoką ginčo turtas buvo padalintas tarp šalių. Teismas, konstatuodamas, kad ginčo butas nebuvo padalintas ir vertindamas šį turtą kaip bendrąją nuosavybę, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ginčo buto įregistravimo jo vardu, kad atsakovė nesinaudojo butu po santuokos nutraukimo, negali pakeisti nuosavybės teisės statuso.
18.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės paaiškinimai buvo nenuoseklūs. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nekilnojamojo turto klausimas apskritai nebuvo apspręstas, sutartyje nėra nurodyta, kad šalys konkrečiu būdu pasidalino turtą. 2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog ji manė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimu turtą pasidalino po lygiai, nes to ji prašė ieškinyje, o sutartyje šalys patvirtino, kad ginčo dėl to nėra. Paaiškinimų skirtumas yra nulemtas teisinio išsilavinimo neturinčio asmens subjektyvaus situacijos įsivaizdavimo. Be to, nepriklausomai nuo to, ką ieškovas ar atsakovė manė apie turto pasidalijimą, subjektyvus šalių įsitikinimas nelemia ir negali lemti turto nuosavybės formos pasikeitimo.
18.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas visiškai neįvertino ir neatsižvelgė į liudytojų G. J. ir E. Č. parodymus. Pažymi, kad liudytojų parodymai nėra tinkamas būdas įrodinėti buvus susitarimą dėl atsakovės nuosavybės dalies atsisakymo 2002 m., todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Be to, liudytojai nepatvirtino fakto, kad 2002 m. šalys teisme sudarė susitarimą dėl turto pasidalijimo. Priešingai, liudytojai nurodė, kad ieškovui siekiant perleisti ginčo butą E. Č., atsakovė į šį turtą reiškė pretenzijas ir prašė piniginės kompensacijos už jai priklausančią buto dalį.
18.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino liudytojų I. S. ir K. V. parodymus. Minėtos liudytojos nurodė, kad šalių santykiai yra priešiški, o šeima yra kentėjusi dėl ieškovo elgesio. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra, ieškovas šios aplinkybės neneigia.
18.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo ieškinio senatį reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo. Pažymi, kad CK normos nenumato ieškinio senaties terminų reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo. Todėl reikalavimui dėl bendro turto padalinimo ieškinio senatis netaikytina.
18.6. Teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui išlaidų, kurios susiję su ieškovo gyvenimu bute ir energetinių resursų eksploatavimu. Taip pat nebuvo jokio pagrindo priteisti išlaidas už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2012 m., nes ieškovas į bylą nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių turėtų išlaidų dydį. Atsakovės nuomone, reikalavimui priteisti išlaidas už šį laikotarpį turi būti taikomas ieškinio senaties terminas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ginčo butą išnuomojo E. Č.. Taigi, iš šio buto nuomos gavo pajamas, į kurias atsakovė nepretenduoja, nors jos turėtų būti dalinamos tarp bendraturčių. Todėl sprendžiant dėl ieškovo prašomų išlaidų, turi būti įvertina ir pastaroji aplinkybė.
19. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti; tenkinti ieškovo apeliacinį skundą; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; pridėti prie bylos naują rašytinį įrodymą. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
19.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovo atsakovės atžvilgiu vartojamo fizinio ir psichologinio smurto. Ginčo šalių santuoka nutraukta ne dėl ieškovo kaltės, o bendru šalių sutarimu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė į bylą įrodymus bei apeliaciniame skunde nurodė argumentus, pagrindžiančius, kad dukrų (liudytojų I. S. ir K. V.) parodymai byloje vertintini kritiškai, yra pagrindas jais nesivadovauti.
19.2. Atsakovė klaidina teismą dėl aplinkybės, kad ieškovas ginčo butą tariamai išnuomojo E. Č. ir iš nuomos gavo pajamas. Tiek ieškovas, tiek liudytojas E. Č. patvirtino, kad ginčo butas nebuvo ir nėra išnuomotas. E. Č. bute gyvena su šeima, moka tik už buto komunalinius mokesčius, už renovaciją moka ieškovas.
19.3. Ieškovo nuomone, tinkamam ginčo išsprendimui taikytinos CK IV knygos nuostatos. Pirmiausia turėjo būti nustatyta tikroji šalių valia nutraukiant santuoką ir sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir tik po to, t. y. nustačius, kad šalių valia nutraukiant santuoką neapėmė ginčo buto pasidalinimo, išspręsti šį turtinį klausimą. Tačiau teismas be motyvų ir įrodymų konstatavo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimu nebuvo padalintas šalių santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, dėl ko apskritai neatskleidė ginčo ir bylos esmės bei priėmė neteisingą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
19.4. Ieškovo pozicija viso proceso metu buvo aiški, nuosekli, pagrįsta visuma į bylą pateiktų įrodymų, kad buvę sutuoktiniai santuokos nutraukimo metu pasidalino visą santuokoje įgytą turtą (įskaitant ginčo butą) ir tai padarė ieškovo nurodomu būdu. Ginčo butas, vykdžius atsakovės iškeltas sąlygas, asmeninės nuosavybės teise atiteko ieškovui. Tuo tarpu atsakovės pozicija šiuo byloje esminę reikšmę turinčiu klausimu buvo kintanti. Teismas klaidingai vertino, kad atsakovė paneigė ginčo šalių susitarimą dėl ginčo buto palikimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Teismas neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimų ir argumentų prieštaringumą.
19.5. Turto atidalijimas jį natūra priteisiant atsakovei, o ieškovui priteisiant kompensaciją – tenkintų abi ginčo šalis. Tai yra esminė ir pati reikšmingiausia aplinkybė sprendžiant dėl turto atidalijimo būdo. Pažymi, kad šiuo metu ieškovas ginčo bute negyvena, todėl neturi poreikio ginčo butui. Ieškovas dėl savo nedarbingumo, negalios, turtinės padėties objektyviai neturėtų galimybės išmokėti atsakovei kompensacijos.
19.6. Ieškovas papildomai teikia į bylą preliminariąją ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta buto pardavimo kaina – 39 000 Eur. Ieškovas prašo pridėti prie bylos pateiktą įrodymą. Mano, kad sutarties prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Ši sutartis patvirtina už kokią sumą ieškovas ginčo butą būtų pardavęs E. Č..
19.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinio senatis turėjo būti taikoma ieškovo reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovo nuomone, ieškinio senatis turėjo būti taikoma atsakovės priešieškinio reikalavimui, kadangi yra suėjęs bendras 10 metų senaties terminas. Atsakovės nurodomos CK 3.129 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Nutraukus santuoką buto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę. CK 3.129 straipsnis taikomas tik reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtine sutuoktinių nuosavybė.
19.8. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui dėl senaties neturėjo būti priteistos 703,22 Eur išlaidos, patirtos 2002 m., prieštarauja bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Ieškovas visą laiką pagrįstai manė, kad nutraukus santuoką, ginčo butas yra tapęs jo asmenine nuosavybe, todėl visus 20 m. ieškovas vien tik iš savo asmeninių lėšų mokėjo visus su ginčo buto išlaikymu susijusius mokesčius, rinkliavas ir kita, savo asmeninėmis lėšomis ir darbu atliko buto pagerinimus, niekada neprašė atsakovės prisidėti prie buto išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
21. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą, t. y. buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodo, kad teikiamas įrodymas patvirtina realią ginčo buto pardavimo kainą (vertę), į kurią teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo, turi atsižvelgti. Pažymi, kad minėtos sutarties pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant būtų galimas ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto naujo įrodymo pridėjimas prie bylos, todėl jį atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
23. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes, į tai, kad byla turi šeimos santykių pobūdį, būtų tikslinga paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, kuris kartu pasitarnautų operatyvesniam, racionalesniam, o galbūt ir taikiam ginčo išsprendimo būdui. Pažymi, kad prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nereiškia, palikdama šį klausimą svarstyti apeliacinės instancijos teismui. Ieškovas tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog nepageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
24. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, apeliacinius skundus, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto
26. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-0105-05, buvo nutraukta šalių santuoka. Sprendimas įsiteisėjo 2002 m. birželio 18 d. Įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas 2002 m. birželio 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovo vardu 1992 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad jis nuo 2002 m. birželio 18 d. (Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0106-05 įsiteisėjimo dienos), pagal 2002 m. birželio 4 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-0106-05, įgijo asmeninės nuosavybės teisę į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas reiškė ir alternatyvų reikalavimą tam atvejui, jeigu teismas spręstų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šalių bendroji dalinė nuosavybė. Tokiu atveju ieškovas prašė: atidalyti ginčo butą iš bendrosios dalinės nuosavybės, jį natūra priteisiant atsakovei, o ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją; nustatyti ieškovo dėl atsakovės pareigos nevykdymo laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 18 d. iki priešieškinio padavimo teismui dienos patirtų nuostolių dydį. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal vieną iš alternatyvių reikalavimų, t. y. butą priteisiant natūra ieškovui, o atsakovei piniginę kompensaciją, arba butą priteisiant natūra atsakovei, o ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją.
27. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies: padalino šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), po ½ dalį; priteisė ieškovui iš atsakovės 3 573,67 Eur kompensaciją už buto išlaikymo pagerinimą už laikotarpį nuo 2002 m. birželio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d.; priteisė ieškovui iš atsakovės 2,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą pateikė tiek ieškovas, tiek atsakovė.
28. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis iš dalies dėl turto atidalijimo ir išlaidų už buto išlaikymą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo buto nuosavybės
29. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog šalys, 2002 m. nutraukdamos santuoką bendru sutikimu, nepasidalino viso turto, taip pat ir ginčo buto. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais iš esmės sutinka.
30. Pažymėtina, kad įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
31. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pažymi, kad šioje byloje ieškovas, tvirtindamas, kad šalys, 2002 m. nutraukdamos santuoką bendru sutikimu, pasidalino visą turtą, taip pat ir ginčo turtą, privalėjo šias aplinkybes įrodyti.
32. Sprendimo 26 punkte minėta, kad šalių santuoka bendru sutikimu buvo nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-0106-05.
33. CPK 539 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktinai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
34. CK 3.52 straipsnio 2 dalis numato, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių turi būti sudaryta raštu. Teisės teorijoje nurodyta, kad sutartyje, be kita ko, privalo būti nurodyta: turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas (sutartyje privalo būti tiksliai išvardyti daiktai ir kitas turtas, kurį jie pripažįsta bendrąja jungtine nuosavybe, nurodomas teisinis jų įsigijimo pagrindas ir konkrečiai įvardyta, koks turtas atitinka vienam ar kitam iš jų). Be to, joje būtina tiksliai nurodyti dalijamų nekilnojamųjų ar kitokių registruotinų daiktų identifikuojamuosius duomenis, kad tokius daiktus būtų galima įvardyti teismo sprendime ir nutraukus santuoką įregistruoti teismo sprendimą viešame registre (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Vilnius, Justitia, 2003, p. 113).
35. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys, prašydamos nutraukti santuoką bendru sutikimu, Jonavos rajono apylinkės teismui 2002 m. birželio 4 d. pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendrų sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jonavos rajono apylinkės teismas, gavęs anksčiau minėtus dokumentus, 2002 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-0106-05, kuriuo: 1) nutraukė šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokoje turėtas pavardes; 3) patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teisėjų kolegija, palyginusi byloje esančią 2002 m. birželio 4 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimą, nustatė, kad sprendime dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, į jo rezoliucinę dalį, iš esmės pažodžiui yra perkeltos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos.
36. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte šalys nurodė: „Santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalijame tarpusavyje gera valia bendru susitarimu, po santuokos nutraukimo dėl turto, įgyto santuokoje pasidalijimo, pretenzijų vienas kitam neturėsime“. Taigi, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte šalys tik nurodė, kad santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalijo gera valia bendru sutarimu, tačiau nenurodė nei kokį turtą, t. y. kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, registruotiną ar neregistruotiną, gera valia pasidalina, nei kokiu būdu.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant tik Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų ir susiklosčiusių faktinių aplinkybių po santuokos nutraukimo, nebūtų jokio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkto nuostata ir (ar) jos perkėlimas į Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimą patvirtina, kad šalys, nutraukdamos santuoką bendru sutikimu, išsprendė viso santuokos įgyto turto, taip pat ir ginčo buto, padalijimo klausimą. Juolab, nebūtų jokio pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, nurodytu apeliaciniame skunde, kad šalys turtą pasidalino tokiu būdu, kad ginčo butas po santuokos nutraukimo atiteko ieškovui asmeninės nuosavybės teise.
38. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, buvo sudarytas susitarimas dėl turto, taip pat ir ginčo buto, padalijimo. Nepaisant to, šalių sudarytas susitarimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo tinkamai įformintas, o vėliau ir perkeltas į Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, vadovaudamasi žemiau nurodytomis ir nustatytomis aplinkybėmis.
39. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys, nutraukdamos santuoką, sudarė žodinį susitarimą dėl turto padalijimo. Ieškovo teigimu, žodinio susitarimo metu šalys susitarė pasidalinti turtą tokiu būdu: 1) ieškovo tėvų butas, esantis (duomenys neskelbtini), dovanojamas šalių dukrai; 2) ieškovas nereiškia jokių pretenzijų dėl šeimos turtu buvusio sodo pastato, kurį atsakovė su savo artimaisiais giminaičius pardavė iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo; 3) ginčo butas atitenka ieškovui asmeninės nuosavybės teise, kuris santuokos nutraukimo metu faktiškai jame ir gyveno.
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė B. D. (šioje byloje atsakovė) 2002 m. lapkričio mėn. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. D. (šioje byloje ieškovui) dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Ieškinyje nurodė, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (šioje byloje ginčo butas). Minėtą ginčo butą ieškovė prašė padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Ieškinyje yra nurodyta, kad buto ploto ir vertės nurodyti negali, nes butas yra privatizuotas atsakovo (šioje byloje ieškovo) vardu. Taigi, atsakovei 2002 m. santuokos nutraukimo metu buvo žinoma, kad yra ieškovo vardu registruotas ir šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis ginčo butas, kurį ji pageidavo padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.
41. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo vardu, santuokos nutraukimo metu, buvo registruotas ir kitas turtas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metų tvirtino, kad šis butas buvo jo tėvų, tik buvo registruotas jo vardu. Pažymėtina, kad minėtas turtas, kaip santuokos metu įgytas ir dalintinas turtas, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nebuvo nurodytas. Darytina išvada, kad atsakovė tokiu būdu iš esmės pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė ne šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o buvo ieškovo tėvų nuosavybė. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad Jonavos rajono notarų biure 2002 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, registro Nr. 2-2487. Kadangi butas buvo registruotas ieškovo vardu, minėta dovanojimo sutartis buvo pasirašyta ieškovo ir atsakovės, o ne ieškovo tėvų. Dovanojimo sutartimi butas buvo perleistas šalių dukrai K. D. (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). Tai, kad butas buvo senelių (duomenys neskelbtini), o ne šalių, nurodė ir 2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta K. D. (šiuo metu (duomenys neskelbtini)).
42. Kaip minėta sprendimo 35 punkte, šalys pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateikė Jonavos rajono apylinkės teismui 2002 m. birželio 4 d. Tuo tarpu sprendimo 41 punkte paminėta dovanojimo sutartis buvo sudaryta vos keliomis dienomis anksčiau, t. y. 2002 m. gegužės 24 d. Taigi, tikėtina, kad dovanojimo sandoris, kaip ir teigia ieškovas, buvo sudarytas tam, kad būtų taikiai išspręsta santuokos nutraukimo byla, taip pat ir ieškinyje iškeltas klausimas (reikalavimas) dėl turto padalijimo.
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, jog ieškovas į bylą teikė įrodymus, patvirtinančius, kad P. Š. vardu buvo registruotas pastatas-sodo pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas-sodo pastatas buvo perleistas 2001 m. spalio 9 d. kitam asmeniui nuosavybės teise pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Be to, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė nemažai įrodymų, kad minėto pastato-sodo pastato statybos ir (ar) įregimo darbus organizavo ir į jį investavo jo tėvas J. D.. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo Jonavos rajono apylinkės teismui buvo pateiktas 2001 m. lapkričio mėn. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina ir kitas ieškovo nurodytas faktines aplinkybes dėl turto padalijimo, t. y. tai, kad prieš iškeliant bylą dėl santuokos nutraukimo, t. y. 2001 m. spalio 9 d., buvo parduotas pastatas-sodo pastatas į kurį ieškovo tėvas buvo investavęs nemažą dalį pinigų. Pažymėtina, kad šių aplinkybių atsakovė neginčijo. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi tik tai, kad ieškovo nurodytas turtas nepateko į jų turto apimtį, todėl neturėjo būti padalintas santuokos nutraukimo byloje. Viena vertus, su tokia atsakovės pozicija būtų galima sutikti. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė raštelį, kuriame yra ranka padarytas įrašas: „Sodas parduotas“, „Pinigai – Inos mokslams“. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys turi dukrą I. D. (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), kuri santuokos nutraukimo metu buvo nepilnametė. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina, kad pinigai (ar dalis jų), pardavus pastatą-sodo pastatą, galėjo atitekti atsakovės ir (ar) jos šeimos nuosavybėn. Be to, duomenų, kad ieškovas ir (ar) jo tėvas atsakovės tėvams ir (ar) pačiai atsakovei būtų reiškęs pretenzijas dėl investicijų į pastatą-sodo pastatą po to, kai buvo nutraukta šalių santuoka, nėra.
44. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo bute nuo 2002 m. birželio 18 d. (Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) gyveno ieškovas. Ieškovas ginčo butą tvarkė, valdė, mokėjo komunalinius mokesčius ir kitaip juo rūpinosi. Tuo tarpu atsakovė nuo 2002 m. birželio 18 d. butu visiškai nesirūpino. Nesirūpino nei kaip jis valdomas, nei kaip jis tvarkomas, nesirūpino ir komunalinių mokesčių mokėjimu. Pažymėtina ir tai, kad laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 18 d. iki 2021 m. liepos mėn. ginčo bute buvo pakeisti langai, buvo priimtas sprendimas renovuoti gyvenamąjį namą, kuriame yra ginčo butas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas sumokėjo už langus, ieškovas mokėjo ir iki šiol moka visas išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo renovacija. Atsakovė, priimant minėtus sprendimus dėl langų keitimo ir (ar) dėl gyvenamojo namo renovacijos, nedalyvavo. Kaip minėta anksčiau, atsakovė visiškai nesidomėjo nei butu, nei jo išlaikymui tenkančiomis išlaidomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad ieškovas, žinodamas, jog tarp šalių liko nepadalintas ginčo butas, būtų nereiškęs jokių pretenzijų atsakovei dėl ginčo buto išlaikymui tenkančių išlaidų atlyginimo. Kaip ir mažai tikėtina, kad atsakovė, žinodama, kad tarp šalių liko nepadalintas ginčo butas, būtų nereiškusi ieškovui jokių pretenzijų dėl ginčo buto vienu ar kitu klausimu. Juolab, įvertinant ir tai, kad, kaip nurodo pati atsakovė, šalių santykiai buvo konfliktiški.
45. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad atsakovės paaiškinimai, kurie buvo duoti 2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu, nebuvo visiškai nuoseklūs. Teisėjų kolegija iš 2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatė, kad atsakovė, duodama paaiškinimus, iš pradžių nurodė, jog ji suprato, kad pagal 2002 m. birželio 4 d. sprendimą turtą pasidalina po lygiai, t. y. taip, kaip prašė 2001 m. lapkričio 15 d. ieškinyje. Tačiau į pirmosios instancijos teismo užduotą klausimą, kodėl ji nesikreipė su sprendimu į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės dalies įregistravimo jos vardu, atsakovė atsakyti negalėjo. Nors, kaip ir minėta sprendimo 40 punkte, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė žinojo ir suprato, jog butas buvo registruotas tik vieno ieškovo, o ne abiejų šalių, vardu. Be to, atsakovė tame pačiame teismo posėdyje, tik vėliau, jau atsakinėdama į atstovės advokatės užduotus klausimus, nurodė tai, kad sutuoktiniai, pasirašydami sutartį, sutarė, jog buto statuso nekeičia, kad butas paliekamas bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovė nurodė ir tai, kad galvojo, jog butas lieka abiejų, todėl, kai ateis laikas, tada jį ir susitvarkys. Taigi, iš vėlesnių atsakovės paaiškinimų, duotų to paties 2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad atsakovė suprato, jog nutraukiant santuoką, liko nepadalintas ginčo butas. Šiuo atveju vėlgi atsakovė nepaaiškino dėl kokių priežasčių, žinodama, kad liko nepadalintas ginčo butas, 20 metų nesprendė turto padalijimo klausimo, kaip ir nesprendė kitų klausimų, susijusių su ginčo buto valdymu, naudojimu, tvarkymu, priežiūra ir kt. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovė, teikdama paaiškinimus, buvo nenuosekli. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo tikėti atsakovės nenuosekliais paaiškinimais, juolab jais vadovautis.
46. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė pretenzijas ieškovui dėl ginčo buto pradėjo reikšti tik po to, kai jis 2021 m. nusprendė ginčo butą parduoti. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis 2021 m. sausio mėn. susitarė su pirkėju E. Č. dėl esminių buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Ieškovas su pirkėju susitarė, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis bus pasirašoma ir tvirtinama 2021 m. liepos mėn. Jonavos rajono 2-ajame notaro biure pas notarę G. P.. Ieškovas nurodo ir tai, kad notarė G. P., susipažinusi su pateiktais dokumentais, atsisakė tvirtinti pirkimo–pardavimo sandorį, motyvuodama tuo, kad butas įsigytas santuokos metu, o ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių buto pasidalijimą. Ieškovas kreipėsi į atsakovę, kad pastaroji atvyktų į notaro biurą ir patvirtintų įgaliojimą (sutikimą), tačiau tą daryti ji atsisakė. Atsakovė ieškovo nurodytų aplinkybių, t. y. kad ieškovui reikšti pretenzijas dėl buto pradėjo tik 2021 m., neginčijo.
47. Byloje esantis Nekilojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ginčo butas visuomet buvo registruotas ieškovo vardu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtina, kad ir dėl šios priežasties šalys santuokos nutraukimo metu sudarę žodinį susitarimą dėl turto padalijimo nematė pagrindo sutartyje dėl santuokos pasekmių įrašyti, kad ginčo butas atitenka ieškovui. Tačiau akivaizdu, kad šalys neįvertino aplinkybės, jog vien fakto, kad butas yra registruotas vieno iš sutuoktinių vardu (šiuo atveju ieškovo), nepakanka tam, kad būtų patvirtinta, jog butas buvo padalintas santuokos nutraukimo metu ir atitenka tam asmeniui, kurio vardu jis yra registruotas.
48. Taigi, teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta sprendimo 40–47 punktuose, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių santuokos nutraukimo metu buvo sudarytas susitarimas dėl turto padalijimo ieškovo nurodytu būdu (žr. sprendimo 39 punktą), nepaisant to, kad atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu tokį susitarimą egzistuojant ir neigė.
49. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atkreipti dėmesį ir į apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo kasacinio teismo praktikos, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2018, taikymo.
50. Viena vertus, nesutiktina su ieškovo argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-489/2018 ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa. Nustatyta, kad tiek ieškovo nurodytoje kasacinio teismo, tiek nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl turto, kuris buvo įgytas santuokos metu, tačiau nutraukiant santuoką nebuvo tinkamai padalintas. Skirtumas tas, kad nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, o šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas iš esmės.
51. Kita vertus, sutiktina su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo 49 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir joje pateiktus išaiškinimus taikė nevisiškai tinkamai.
52. Kasacinis teismas apelianto nurodytoje nutartyje išaiškino, kad pareikštas reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos. Be to, kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad sprendžiant šį (išskirtinė situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas) klausimą, be kita ko, svarbu nustatyti ir įvertinti tokias aplinkybes: ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, taip pat kitas aplinkybes. Nenustačius šių aplinkybių, negalima daryti išvados dėl susiklosčiusios situacijos išskirtinumo ir bendrosios taisyklės išimties taikymo.
53. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo butas egzistavo santuokos nutraukimo metu; apie šio ginčo buto egzistavimą atsakovė neabejotinai žinojo; realių priežasčių, pateisinančių ginčo buto neįtraukimo į sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip minėta sprendimo 48 punkte, labiau tikėtina, kad šiuo atveju buvo tarp šalių sudarytas žodinis susitarimas dėl turto padalijimo, tačiau jis nebuvo tinkamai įformintas, dėl tos priežasties ir nebuvo patvirtintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimu.
54. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, sutinka su ieškovo argumentais, nurodytas apeliaciniame skunde, kad atsakovė neįrodė jokios išskirtinės situacijos, dėl kurios galėtų būti keliamas turto padalijimo klausimas, kuris nebuvo tinkamai įformintas nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką bendru sutikimu.
55. Kiti apeliacinių skundų argumentai, nepaminėti sprendime, teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
56. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija spendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai nustatė bylos nagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinio reikalavimas, pripažinti, kad ieškovas nuo santuokos nutraukimo įsiteisėjimo momento, t. y. 2002 m. birželio 18 d., įgijo asmeninės nuosavybės teisę į ginčo butą, tenkinamas, atsakovės priešieškinis atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
58. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 847,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kitos būtinos išlaidos ir žyminis mokestis. Atsakovė patyrė 2 785 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti, žyminis mokestis ir išlaidos, sumokėtos už turto vertinimo ataskaitą. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 2,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas buvo patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinas 2 847,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
59. Kadangi buvo patenkintas ieškovo apeliacinis skundas, sprendžiamas klausimas dėl ieškovo apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliantas pateikė įrodymus, kad patyrė 2 423,20 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 524,60 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 798,60 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 100 Eur už žyminį mokestį). Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinas 2 423,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistinas 5 270,93 Eur (2 847,73 Eur + 2 423,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują.
Ieškovo A. D. ieškinį tenkinti. A. B. P. priešieškinį atmesti.
Pripažinti, kad ieškovas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0106-05 įsiteisėjimo momento, t. y. nuo 2002 m. birželio 18 d., įgijo asmeninės nuosavybės teisę į visą butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 270,93 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt eurų ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.