Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-10-02 · Civilinė byla Nr. 2A-701-252/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-02
Bylos Nr.
2A-701-252/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00548-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė (pran.)
Atsakovas
M. B.
Ieškovas
I. Š.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 701 - 252 - 2012

Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00548-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 76.4; 78.2.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas), Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1348-812/2012 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui M. B., institucijai, teikiančiai išvadą, - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. Š. prašė pripažinti atsakovą M. B. jos dukters U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o U. Š. – atsakovo dukra, priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei U. Š. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki U. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2004 metų rugsėjo mėnesį susipažino su atsakovu ir pradėjo artimai bendrauti. 2004 m. pabaigoje ieškovė pradėjo lauktis kūdikio, atsakovas tėvystę pripažino, tačiau nuo 2005 m. pavasario nebegrįždavo nakvoti, nebesirūpino bendrais reikalais, todėl nuo 2005 m. kovo mėnesio ieškovė paliko atsakovą ir persikėlė gyventi pas motiną. (duomenys neskelbtini) gimė duktė U. Š.. Atsakovas neneigė tėvystės, tačiau oficialiai jos nepripažino. Vaiko poreikiai per mėnesį yra 700-800 Lt. U. Š. 2012-09-01 pradės lankyti mokyklą, todėl jos poreikiai dar labiau padidės. Vaiko mėnesio išlaikymo išlaidas sudaro įprastinės išlaidos maistui, sveikatos priežiūrai, higienos poreikiams, aprangai, lavinimui, laisvalaikiui, o nuo rugsėjo mėnesio – ir mokymosi priemonėms įgyti. Atsakovas neteikė išlaikymo vaikui nuo pat jo gimimo, todėl išlaikymo už trejus metus įsiskolinimas sudaro 14 400 Lt. Ieškovė turto neturi, nuomoja bendrabučio tipo butą, moka per mėnesį 50 Lt nuomos mokestį ir visus buto išlaikymo mokesčius, kurie žiemos metu per mėnesį siekia ir 400 Lt, nedirba, viena išlaiko du nepilnamečius vaikus ir laukiasi trečio vaiko, pagyvenimo šaltinis – socialinė pašalpa su išmokomis vaikams 900 Lt per mėnesį bei motinos L. B. parama. Ieškovė turi padavėjos specialybę, turi kasininkės darbo patirties, šiuo metu dirbti negali dėl nėštumo.

Atsakovas su ieškiniu dalyje dėl tėvystės nustatymo sutiko visiškai, dalyje dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo sutiko iš dalies – sutiko teikti vaikui 150 Lt dydžio išlaikymą bei proporcingai išlaikymo dydžiui sumokėti išlaikymo įsiskolinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad M. B. yra U. Š., g. (duomenys neskelbtini), tėvas, o U. Š. yra atsakovo M. B. duktė. Priteisė iš M. B. išlaikymą nepilnametei U. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo 2012 m. sausio 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš M. B. 12 600 Lt išlaikymo nepilnametei U. Š. įsiskolinimą už trejus metus (2009-01-23 - 2012-01-23). Paskyrė motiną I. Š. nepilnametei U. Š. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė dukrą U. Š.. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 92/12 (01) nustatė, kad atsakovas yra vaiko U. Š. tėvas su 99,9998 procento tikimybe. Įvertino tai, kad ieškovės nurodyta mažiausia vaiko išlaikymui reikalinga suma 700 Lt yra minimali užtikrinant būtiniausius vaiko poreikius. Be to, U. Š. nuo 2012-09-01 lankys mokyklą, todėl jos poreikiai ir išlaikymo išlaidos neišvengiamai žymiai padidės. Ieškovė nedirba, iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus gauna socialinę pašalpą (apie 900 Lt), nuosavybės teise registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, turi du išlaikytinius nepilnamečius vaikus – U. Š., g. (duomenys neskelbtini), ir E. T., g. (duomenys neskelbtini), bei laukiasi kūdikio. Tuo tarpu atsakovas registruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi, nedirba, registruotas darbo biržoje, gauna 350 Lt socialinę pašalpą, turi vieną išlaikytinį – U. Š., naujos šeimos sukūręs neturi. Iš atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas turi staliaus - staklininko specialybę, 2006 m. yra dirbęs AB „Aurida“, tačiau iš darbo išėjo savo noru nesutapus jo ir darbdavio interesams. Atsakovas gyvena išlaikomas senelių, sugyventinės, jos tėvų, yra sveikas ir darbingas. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko tėvų turtinę padėtį, į išlaikomų asmenų skaičių, į tai, kad šalys nededa pastangų sukurti sau ir vaikams gerovės, mokytis ir įgyti specialybę, gauti pastovių verslo ar su darbo santykiais susijusių pajamų, būdami jauni, sveiki ir darbingi gyvena iš gaunamų socialinių pašalpų ir remiami artimųjų, šalių nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, moka buto išlaikymo mokesčius, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, atsakovas išlaikymo neteikė ir neteikia, sprendė, kad abu tėvai prie U. Š. išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, t. y. po 350 Lt (viso vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 700 Lt). Pažymėjo, jog atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, nenorėdamas rasti ar nerasdamas darbo Lietuvos rinkoje, jis yra laisvas ieškoti darbo kitose šalyse.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą iš dalies pakeisti ir priteisti iš jo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai U. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2012-01-24 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei atitinkamai priteisti materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už trejus metus, kas sudaro 9 000 Lt. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normą (CK 3.192 str. 2 ir 3 d.). O būtent – šiuo metu jis yra bedarbis, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, gauna 350 Lt socialinę išmoką iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, kitokių pajamų neturi. Esant tokiai turtinei padėčiai, jam pragyventi padeda močiutė, draugė, o taip pat padėdavo mama, kuri jau yra mirusi. Atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę situaciją ir padėtį darbo rinkoje, rasti darbą pagal specialybę ar kitą darbą yra labai sunku. Teismas į šias faktines aplinkybes – atsakovo turtinę padėtį, Lietuvos ekonominę situaciją ir padėtį darbo rinkoje neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino. Atsižvelgdamas į tai, kad finansinę paramą žada jo močiutė, šiai dienai sutinka teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt. Tuo pagrindu turėtų būti paskaičiuotas ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus dydis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Taigi, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje; kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas arba naikinamas. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išanalizavo šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.

Pažymėtina, jog apeliantas apeliaciniame skunde neginčija materialinio išlaikymo dukrai reikalingumo, tačiau iš esmės lemiamą reikšmę teikia savo turtinės padėties vertinimui. Tuo tarpu CK 3.192 str. 2 d. reikalauja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodyta mažiausia vaiko išlaikymui reikalinga suma tik 700 Lt yra minimali užtikrinant būtiniausius vaiko poreikius (kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.)). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš atsakovo skundžiamu sprendimu priteista suma – po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vienam vaikui yra reali ir neišdidinta. Pažymėtina, jog vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, o pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, reikalingos didesnės piniginės lėšos išlaikymui, todėl atsakovo sutikimas mokėti išlaikymą dukrai kas mėnesį po 250 Lt šiuo metu yra aiškiai nepakankamas.

Vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo poreikius. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina skundo argumentus, jog rasti darbą pagal apelianto specialybę ar kitą darbą, atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę situaciją ir padėtį darbo rinkoje, yra labai sunku. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Būtent tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažinus nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio, atmestinas reikalavimas ir dėl mažesnio materialinio išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus priteisimo. Tokiu būdu, apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRomualdas JanuškaNijolė Danguolė Smetonienė