Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-05-26 · Byla Nr. 1K-33-50/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-26
Bylos Nr.
1K-33-50/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Juozapas Surblys
Advokatai
Aivaras Surblys
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1K-33-50/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.4. 1.2.14.1.2.5.; 2.1.16.1.2.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Juozapas Surblys,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,gynėjui advokatui Aivarui Surbliui,įtariamajam T. Ž. ,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo T. Ž. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Aivaro Surblio skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria jam trims mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ž. yra įtariamas tuo, kad jis nuo 2008 m. birželio 3 d. 21 val. iki 2008 m. birželio 4 d. 11 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. Ž. bei E. B. , prie viešbučio ,,Tauras“, esančio Vytauto g. 116, Palangos m., pagrobė ant šaligatvio stovėjusį Suomijos piliečiui J.-P. M. priklausantį 100 200 Lt vertės motociklą ,,H. D. “, reg. (duomenys neskelbtini).

Taip pat įtariamas tuo, kad jis 2008 m. rugsėjo 7 d., laikotarpiu nuo 02 val. iki 05 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. Ž. bei E. B. , sulaužydamas automatinių vartų mechanizmą, iš gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) Palangos m., pagrobė Latvijos piliečiui M. F. priklausantį 20 700 Lt vertės motociklą ,,Yamaha XVZ 1300“, reg. (duomenys neskelbtini), bei Latvijos piliečiui A. B. priklausantį 20 700 Lt vertės motociklą ,,Y. R. Star“, reg. (duomenys neskelbtini).

Be to, įtariamas ir tuo, kad jis nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. vasario 14 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. Ž. bei E. B. , įsibrovė į D. M. priklausantį gyvenamojo namo garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Palangos m., iš kurio pagrobė D. M. priklausantį 16 000 Lt vertės keturratį motociklą ,,Bombardier Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

T. Ž. įtariamas ir tuo, kad jis nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. kovo 13 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. Ž. , E. B. ir T. L. , įsibrovė į E. B. priklausantį gyvenamojo namo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m., iš kurio pagrobė E. B. priklausantį 10 000 Lt vertės keturratį motociklą ,,Y. R. 660R“.

Taip pat įtariamas tuo, kad jis 2009 m. kovo 29 d., apie 23 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. Ž. , E. B. ir T. L. , įsibrovė į D. D. priklausantį gyvenamojo namo garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Palangos m., iš kurio pagrobė D. D. priklausantį 18 000 Lt vertės keturratį motociklą ,,Bombardier Can-am“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Lt vertės šalmą ir 138 Lt vertės pirštines.

Šiais veiksmais T. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2-3 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo, pratęsė įtariamajam suėmimą trims mėnesiams motyvuodamas tuo, kad teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys – paties T. Ž. parodymai, kitų įtariamųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, kratų protokolų duomenys bei kita medžiaga – leidžia manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad T. Ž. įtariamas kelių sunkių nusikaltimų padarymu, dėl to pagrįstai manoma, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, kad išvengtų atsakomybės ir gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą – trims mėnesiams, atsižvelgė ir į tai, kad įtariamasis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais.

Įtariamojo gynėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti, nes teismas nepagrįstai nurodė, kad T. Ž. nėra susaistytas socialiniais ryšiais. Nurodo, kad jis, būdamas jauno amžiaus, gyvena su tėvais, be to, nėra anksčiau teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje. Pažymi, kad įtariamasis yra davęs išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir pripažinęs savo kaltę, be to, pagrobti daiktai yra surasti ir grąžinti teisėtiems savininkams. Gynėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartyje nurodė tik vieną BPK 122 str. 1 d. nurodytą pagrindą, tačiau nenurodė jokių byloje esančių duomenų, kurie jį patvirtintų. Mano, kad šiuo atveju BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir užtikrinti paskiriant įtariamajam T. Ž. kelias, tačiau švelnesnes kardomąsias priemones.

Įtariamojo gynėjo skundas atmestinas, teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta. BPK 119 straipsnis, apibrėžiantis kardomosios priemonės paskirtį baudžiamajame procese, nurodo, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas prokuratūros pareiškimą ir pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, nutartyje nurodė, kad teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis T. Ž. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kita vertus, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo ar jos pratęsimo klausimą, nesprendžia asmens kaltumo ar nekaltumo klausimo, tačiau surinktų duomenų pagrindu sprendžia, ar pagrįstas prokuroro prašymas skirti ar pratęsti kardomąją priemonę. T. Ž. yra įtariamas padaręs du sunkius ir tris apysunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei re­mian­tis mi­nė­ta ap­lin­ky­be ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad as­muo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio tyri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, tai ta­da jos ga­li pa­kak­ti tam as­me­niui skir­ti ar­ba pra­tęs­ti su­ėmi­mą BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tu pa­grin­du. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atsižvelgus į šias aukščiau paminėtas aplinkybes, bei į tai, kad T. Ž. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, niekur nedirba, yra pakankamas pagrindas manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Todėl šiuo metu minėtos aplinkybės nesudaro reikiamo pagrindo kitaip vertinti Apylinkės teismo padaryto sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

įtariamojo T. Ž. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis toliau neskundžiama.

Teisėjas Juozapas Surblys