Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-28 · Byla Nr. N-444-697-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-28
Bylos Nr.
N-444-697-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N–1–697/2007Procesinio sprendimo kategorija – 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ričardo Piličiausko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2006 m. spalio 18 d. Mažeikių rajono PK VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau – ir Institucija) viršininko nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124-1 straipsnio 1 dalies, 127 straipsnio 2 dalies, 130-2 straipsnio pastabos, 30-2 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. L. paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda, pažeidimą įvertinant keturiais balais.

Nuobauda paskirta už tai, kad A. L. 2006 m. rugpjūčio 5 d., Mažeikių miesto Žemaitijos-Ventos-Skuodo gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) pravažiavo sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, nedavė kelio automobiliui Toyota Celica, v/n (duomenys neskelbtini) , kuris važiavo degant leistinam žaliam šviesoforo signalui, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. Nutarime nurodyta, kad A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 207 ir 53 punktų reikalavimus.

II.

A. L. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, skundu prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir avarijos kaltininku pripažinti autobobilio Toyota Celica, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoją.

Skunde teigiama, kad remiantis Mažeikių rajono PK atliktais matavimais, šviesoforų tarnybos pateiktais duomenimis apie šviesoforo darbo režimą, policijos patrulio parodymais, liudytojų N. S. ir P. S. parodymais akivaizdu, kad susidūrimas įvyko ne dėl jo, o dėl automobilį Toyota Celica, v/n (duomenys neskelbtini) , vairavusio V. B. kaltės, būtent pastarajam įvažiavus į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Institucija, skirdama nuobaudą, visiškai nepagrįstai nesivadovavo liudytojų N. S. ir P. S. parodymais, konstatuodama, kad nurodyti liudytojai yra šališki. N. S. paaiškinimą jis pats atnešęs į bylos nagrinėjimą todėl, kad ši liudytoja į bylos nagrinėjimą Institucijoje nebuvo kviečiama, tuo tarpu kai kartu su A. B. automobilyje važiavę ir jo naudai parodymus davę A. J. ir J. M. buvo pakviesti duoti parodymų. Institucijos nutarime pateikta išvada, kad su liudytoju P. S. jie esą dirba vienoje taksi aikštelėje ir yra pažįstami, nepagrįsta. Prie prekybos centro „Putinas“ yra keturios skirtingoms firmoms priklausančios aikštelės. Su P. S. iki įvykio pareiškėjas pažįstamas nebuvęs, kartu niekada nedirbęs.

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. L. skundą, 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimu panaikino skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukė.

Teismas nurodė, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima konstatuoti esant visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Byloje surinkti prieštaringi įrodymai, dėl kai kurių iš jų skirdama administracinę nuobaudą Institucija apskritai nepasisakė. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Nutarime nurodyti argumentai, kad A. L. neva susitarė su liudytoja N. S. dėl jam palankių parodymų davimo, neparemti jokiais įrodymais. Be to, policijos pareigūnas P. Š. , įformindamas eismo įvykį, pats nesiėmė reikiamų priemonių, kad iš liudytojos N. S. paaiškinimas būtų paimtas iškart po įvykio.

Nukentėjusiojo V. B. ir liudytojo J. M. parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino kritiškai, kadangi pastarieji paaiškinimuose, duotuose iškart po įvykio, nurodė, kad į automobilį Toyota Celica atsitrenkė automobilis Opel Astra, vairuojamas A. L. , tačiau į teismo posėdį iškviestas ekspertas paaiškino, jog smūgio nebuvo įmanoma suduoti galine automobilio Opel Astra dalimi. Teismo manymu, iš autoįvykio vietos schemos matyti, kad jei A. L. vairuojamas automobilis būtų įvažiavęs į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, jis būtų atsitrenkęs į V. B. vairuojamo automobilio priekį arba šoną.

IV.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimą, o Mažeikių rajono PK VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2006 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliantas teigia, kad vadovaujantis A. B. ir jo automobilyje važiavusių keleivių paaiškinimais aiškiai nustatyta, jog būtent A. L. kirto sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir atsitrenkė į A. B. vairuojamą automobilį Toyota Celica. Iš vyresniojo patrulio P. Špokausko tarnybinio pranešimo matyti, kad paklausta, ar matė, kokiai šviesoforo šviesai degant A. L. įvažiavo į sankryžą, kartu su juo važiavusi liudytoja N. S. atsakiusi, kad nematė. Tik atvykdamas į bylos nagrinėjimą Institucijoje A. L. atsinešė rašytinį N. S. paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad ji mačiusi, jog žalias šviesoforo signalas degė prie pėsčiųjų perėjos. Tačiau nuo tos vietos iki sankryžos yra 78 metrai 20 centimetrų, todėl iš šio liudijimo neaišku, kokiai šviesai degant A. L. kirto sankryžą. Be to, nors A. L. nurodė nepažįstąs N. S. , tačiau rašytiniame paaiškinime, duotame po įvykio, nurodė jos mobiliojo telefono numerį. P. S. , liudijęs A. L. naudai, įvykio vietoje išvis nebuvo, jo paaiškinimą A. L. atsinešė į bylos nagrinėjimą, todėl Institucija pagrįstai jį laikė šališku.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. L. prašo jį atmesti. Nurodo, kad N. S. telefoną sužinojęs dispečerinėje, nes ji kvietusi taksi. Apelianto teiginys, kad P. S. išvis nebuvo įvykio vietoje, niekuo nepagrįstas. Be to, jei Institucija teigia, kad jo naudai liudijusių N. S. bei P. S. parodymai šališki, nes jie neva esą pažįstami, tokiu atveju A. B. naudai liudijusių A. J. ir J. M. parodymais taip pat neturėjo būti vadovaujamasi, nes pastarieji yra A. B. draugai, važiavę su juo viename automobilyje. Teisme dalyvavęs nepriklausomas ekspertas, susipažinęs su įvykio schema, automobilių apgadinimais, padarė išvadą, kad jo vairuojamas automobilis Opel Astra galine dalimi negalėjo trenktis į A. B. vairuojamos Toyota Celica priekį. Tai paneigia A. B. paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Institucija (pareigūnas), nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame nutarime pagrįstai nurodė, kad nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Iš byloje esančių duomenų (prijungta administracinė byla Nr. II-968-519/2006) matyti, kad Mažeikių rajono PK VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkas nutarimą skirti administracinę nuobaudą A. L. dėl šioje byloje nagrinėjimo eismo įvykio pirmą kartą priėmė 2006 m. rugpjūčio 10 d. A. L. apskundus šį nutarimą įstatymų nustatyta tvarka, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarimą panaikino ir administracinę bylą perdavė iš naujo nagrinėti Institucijai, nurodydamas, kad tyrimas administracinėje byloje atliktas paviršutiniškai, Institucijos išvados paremtos prieštaringais įrodymais, todėl surinktų įrodymų pagrindu teismas negali išspręsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimo. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija šio teismo įpareigojimo tinkamai neįvykdė, ir, priimdama šioje byloje ginčijamą 2006 m. spalio 18 d. nutarimą, byloje esančių neaiškumų ir prieštaravimų nepašalino.

Apelianto teigimu, A. L. kaltė byloje visiškai įrodyta A. B. , A. J. ir J. M. parodymais, taip pat policijos pareigūno P. Špokausko tarnybiniu pranešimu. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad A. B. ir J. M. rašytiniuose paaiškinimuose esantys teiginiai, kad į automobilį Toyota Celica, kuriuo jie važiavo, sankryžoje jiems sukant į kairę atsitrenkė A. L. vairuojamas automobilis, neatitinka įvykio vietos schemos ir abiejų automobilių apgadinimų (Toyota Celica apgadintas priekinis dešinysis posūkio signalas, A. L. vairuotam automobiliui Opel Astra – kairiosios pusės galinis sparnas). Į pirmosios instancijos teismo posėdį pakviestas ekspertas patvirtino, kad smūgis buvo suduotas būtent A. B. vairuojamo Toyota Celica, ir kad pagal esamus automobilių apgadinimus galima daryti išvadą, jog A. L. vairuojamas automobilis suduoti smūgio negalėjo (b.l. 30). Į šiuos nurodytų asmenų paaiškinimuose esančius netikslumus Institucija priimdama nutarimą neatsižvelgė.

Į pirmosios instancijos teismo posėdį pakviestas ekspertas negalėjo tiksliai atsakyti, kuris automobilis sankryžą kirto esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui (b.l. 30). Institucijos 2006 m. spalio 18 d. nutarimo išvada, kad tai padarė A. L. vairuojamas automobilis, iš esmės paremta liudytojų A. J. , J. M. ir A. B. , važiavusių automobilyje Toyota Celica, vairuojamame A. B. , parodymais. Tokie pat argumentai pakartojami ir apeliaciniame skunde (b.l. 42). Darydama šią išvadą Institucija atmetė kartu su A. L. automobilyje važiavusios liudytojos N. S. ir paties A. L. priešingus teiginius, kad būtent A. B. vairuojamas automobilis kirto sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tačiau to tinkamai neargumentuodama. Apelianto teiginys, kad N. S. parodymai laikytini šališkais, nes pastaroji yra A. L. pažįstama, teisėjų kolegijos pripažįstami nepagrįstais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. S. buvo A. L. vairuojamo taksi keleivė, Institucijos nutarime nurodytas jos galimas susitarimas su A. L. dėl palankių parodymų davimo (b.l. 4) yra tik prielaida, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad paminėtos liudytojos parodymai Institucijos turėjo būti tinkamai įvertinti, juolab, kad priešingus liudijimus davę asmenys visi važiavo viename automobilyje su A. B. ir yra pastarojo pažįstami. Vien dėl to N. S. parodymai negalėjo būti pripažinti mažiau patikimais argumentuojant tuo, kad ji neva pažįstanti A. L. . Vertindama A. J. , J. M. ir A. B. parodymų patikimumą Institucija turėjo įvertinti ir į jų nesutapimą su įvykio vietos schema bei automobilių apgadinimais.

Apelianto teiginiai, kad N. S. iškart po įvykio teigusi, kad nemačiusi, kokiam signalui degant A. L. kirto sankryžą, paremti tik policijos pareigūno P. Špokausko tarnybiniame pranešime nurodytu teiginiu. Rašytinis N. S. paaiškinimas iškart po įvykio nebuvo paimtas, nors ginčo dėl to, kad ji buvo įvykio vietoje, byloje nėra. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip netinkamą pareigūno P. Špokausko pareigų įvykdymą, ir pagrįstai konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms Institucija privalėjo tinkamai įvertinti administracinės bylos nagrinėjimo metu pateiktą rašytinį N. S. paaiškinimą. Netinkamas policijos pareigūno pareigų atlikimas iškart po eismo įvykio neturėjo tapti pagrindu Institucijai N. S. vėliau pateiktą paaiškinimą vertinti kaip nepatikimą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dėl byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimų neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti, kuris iš automobilių kirto sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui, ir tuo pačiu kuris iš vairuotojų kaltas dėl įvykusio susidūrimo. Pagal bendruosius administracinės teisenos principus, šie neaiškumai turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, juolab, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Institucijai jau buvo sudaryta galimybė pašalinti byloje esančius prieštaravimus, ir priimti nutarimą, atitinkantį ATPK nuostatas. Konstatavęs, kad Institucijos 2006 m. spalio 18 d. nutarimas priimtas tinkamai neįrodžius A. L. kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, iš esmės atkartojantys Institucijos poziciją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia. Pirmosios instancijos teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius