Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-32-935/2018Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00328-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

2018 m. sausio 19 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 59-214 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu B. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 232 straipsnį ir jam paskirtas areštas keturiasdešimt penkioms paroms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas trisdešimčiai parų.

Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu B. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir B. K. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams ir dvidešimčiai dienų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir B. K. buvo pasiųstas atlikti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu B. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 201 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir B. K. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.

B. K. bausmės vykdymo pradžia 2015 m. gruodžio 2 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2018 m. lapkričio 27 d. B. K. 1/3 bausmės dalį atliko – 2016 m. lapkričio 27 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 59-214 nutarė taikyti nuteistajam B. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir siūlyti nuteistajam nustatyti tokias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018 m. lapkričio 27 d.;neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2018 m. lapkričio 27 d.;dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam B. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, kai jie faktiškai yra atlikę vieną trečiąją paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog B. K. pataisos įstaigoje dirba, atlieka gerbūvio darbus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jis yra išlaikęs socialinius ryšius su dalimi artimųjų. Už neatlygintiną ir geranorišką darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis buvo skatintas. Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad B. K. dirba, dalyvauja įvairiose programose, yra išlaikęs socialinius ryšius su dalimi artimųjų, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog B. K. iš viso buvo priimti keturi apkaltinamieji nuosprendžiai. Šiuo metu jis atlieka bausmę paskirtą pagal tris apkaltinamuosius nuosprendžius. B. K. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už dešimties nusikalstamų veikų, iš kurių šešios nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų, o keturios apysunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Dalis B. K. nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka paskirtą bausmę, yra susijusios su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį arba grasinimu jį panaudoti. Padarytų nusikalstamų veikų skaičius, jų pobūdis rodo, jog nuteistasis nėra linkęs paklusti visuomenėje nustatytai tvarkai, laikytis teisės aktų reikalavimų, jis yra pakankamai pavojingas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu B. K. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Vis tik B. K. nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, nevykdė jam nustatytos pareigos, t. y. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, darė naujus teisės pažeidimus (administracinius teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas). Taigi akivaizdu, jog aptarti faktai neigiamai apibūdina B. K. bei leidžia teigti, jog nuteistasis nesugeba daryti tinkamų išvadų, savarankiškai koreguoti elgesio. Iš tikrųjų B. K. pataisos įstaigoje yra vieną kartą skatintas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, gerovės darbus. Vis tik čia būtina atsižvelgti ir į tai, jog B. K. bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimus pažeidė net trylika kartų ir dvylika kartų jam buvo skirtos nuobaudos. Net ir paskyrus nuobaudas už padarytus pažeidimus, nuteistasis kartodavo panašaus pobūdžio neteisėtus veiksmus (pavyzdžiui, nuteistasis buvo ne kartą baustas už turto gadinimą, draudžiamų daiktų laikymą). Teismas įvertina ir tai, kad iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, jog B. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo baustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarimas), padarymą. Taip pat būtina pabrėžti, kad B. K. elgesys pataisos įstaigoje 2016 m. liepos 4 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. charakteristikose buvo įvertintas neigiamai. Komisijos nutarime yra nurodoma, kad nuteistasis palaiko ryšius su savo buvusia žmona, sūnumi, pusbroliu. Teismas negali įvertinti, kokio pobūdžio santykiai yra susiklostę tarp nuteistojo ir jo sūnaus, pusbrolio, tačiau iš D. K. 2016 m. gruodžio 21 d. paaiškinimo turinio matyti, jog jos ir nuteistojo ryšiai negali būti vertinami kaip pozityvūs. Iš minėto paaiškinimo turinio matyti, jog D. K. nurodė, kad B. K. jai skambina ir ją įžeidinėja, ji ir visa jos šeima bijo nuteistojo, jos vertinimu nuteistasis kelia grėsmę jai ir jos artimiesiems.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta, teigtina, jog B. K. tik pastaruoju metu pradėjo keisti savo elgesį teigiama linkme. Šiuo metu B. K. elgesio teigiami pokyčiai dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai bei nuoseklūs, rodantys nuteistojo norą keistis, tinkamai elgtis, laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Dėl šių priežasčių, teismo įsitikinimu, nuteistasis dar negali būti taisomas laisvėje.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog B. K. linkęs pasiduoti kitų nuteistųjų neigiamai įtakai, gali greitai susierzinti, konfliktinių situacijų metu yra pasielgęs agresyviai. B. K. dėl savo padėties linkęs kaltinti kitus, neidentifikuoja savo probleminių sričių, ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, pateisina savo nusikalstamą elgesį, savo pažeidimus racionalizuoja, minimalizuoja. Teismo įsitikinimu, faktą, kad B. K. stokoja savianalizės ir kritiško požiūrio į jam kylančias problemas, iš dalies patvirtina ir tai, kad jis neigia turintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Teismas čia pažymi, kad vienas iš nusikaltimų, už kurį šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę, buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, be to, iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, jog B. K. yra baustas administracine tvarka, o dalis pažeidimų buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio (nedidelis chuliganizmas, žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas, transporto priemonės valdymas esant neblaiviam). Svarbu pažymėti ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas B. K. buvo panaikintas ir dėl to, kad jis nesugebėjo tinkamai vykdyti jam nustatytos pareigos, t. y. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taigi nurodytos aplinkybės dar kartą parodo, kad nuteistasis šiuo metu negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi jis nesugeba identifikuoti kylančių problemų, jo neteisėtą elgesį nulemiančių veiksmų, o tuo pačiu jis negali efektyviai išspręsti šių problemų bei keisti savo elgesio savarankiškai.

B. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 66 balai – vidutinė. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, kad B. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra ženkli ir ji sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Čia būtina pabrėžti, jog Komisija visiškai nevertino nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos.

Apie nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad nuteistasis yra ženkliai sumažinęs nusikalstamo elgesio riziką, nėra (iš turimoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika 2017 m. kovo 6 d. buvo 67 balai), be to, šiuo atveju daugiau nei pusę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalies (46 balai) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali keisti. Pažymėtina ir tai, kad iš Komisijos nutarimo matyti, jog B. K. vykdo ne visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi šiuo atveju konstatuotina, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad B. K., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, jam gali bei turi būti taikomas lygtinis paleidimas.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, jog pastaruoju metu B. K. iš esmės savo elgesį keičia teigiama linkme. Vis tik teismas konstatuoja, kad duomenų, kurie nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, yra žymiai daugiau, B. K. pastangos mažinant nusikalstamumo riziką nėra tokios ženklios, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 59-214 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam B. K..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.