Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-23 · Civilinė byla Nr. 2A-556-516/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
2A-556-516/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-04623-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
UAB „Statybų ekspertas“
Ieškovas
UAB „Litesko“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-556-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04623-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

sekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei

dalyvaujant ieškovo atstovei R. J.

atsakovo atstovei advokatei I. M.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Statybų ekspertas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovui UAB „Statybų ekspertas“ dėl skolos už šilumos energiją bei palūkanų mokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovas UAB „Litesko“, atstovaujamas savo filialo ,,Druskininkų šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Statybų ekspertas“ 9145,31 Lt skolos, 229,28 Lt palūkanų, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas tiekia šilumos energiją į atsakovui nuosavybės teise priklausančias daugiabutyje name įrengtas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas iki šiol neišreiškė valios pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, todėl remiantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR Ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617, 208 p., iki šalys individualiai susitars dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų, joms galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, patvirtintos LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jis su daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų bendrasavininkiais sudarytos Pastato šildymo ir karšto vandens priežiūros sutarties Nr. 4004178 pagrindu atlieka minėto namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir už šias paslaugas ieškovas atsakovui, kaip daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bendrasavininkiui, sutartyje nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį apskaičiuoja mokėtiną sumą (mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą). Paaiškino, kad atsakovas ieškovui už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 pateiktą šilumos energiją ir šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą yra skolingas 9145,31 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.

Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Statybų ekspertas“ ieškovui 9145,31 Lt skolą, 229,28 Lt palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (9145,31 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 281 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, jog 2004-09-03 Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis įrodo, kad ieškovas yra atsakingas už name įrengtos šildymo sistemos tinkamą veikimą, už šios sistemos priežiūrą, už tolygų visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą, palaikant juose teisės aktuose nustatytą patalpų temperatūrą. 2008-05-16 atsakovui buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus jam priklausančiose patalpose. Minėtiems statybos darbams atlikti ieškovas 2007-11-21 išdavė technines sąlygas, kuriose nurodyti reikalavimai šilumos sistemos projektavimui ir įrengimui. 2008-10-31, t.y. prieš pat šildymo sezono pradžią, atsakovas faksu kreipėsi į ieškovą su prašymu kuo skubiau leisti atjungti šildymo sistemą rekonstrukcijos (renovavimo) laikui. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ankščiau kreipėsi į ieškovą su prašymais atjungti šilumos tiekimą, atsakovas nepateikė, o 2008-10-31 rašte yra paties atsakovo išdėstyti faktai, kurie nėra paremti kitais leistinais įrodymais. Teismas konstatavo, kad vertinant UAB „Eurogranda ir Co“ pranešimo atsakovui turinį, pažymėtina, kad jis yra nekonkretus – iš pranešimo nėra aišku kada ir su kokiais ieškovo įgaliotais asmenimis rangovas bendravo, dėl kokių konkrečių darbų atlikimo sąlygų, terminų buvo tartasi, nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad rangovas buvo įgaliotas veikti patalpų savininko vardu. Teismas taip pat nurodė, jog iš rašto matyti, kad rangovas su užsakovu bendrauja raštu, pripažįsta būtinu raštu derinti su šilumos tiekėju darbų atlikimo klausimus, tačiau, sprendžiant tuos pačius darbų atlikimo klausimus, į ieškovą raštu nei rangovas, nei atsakovas nesikreipia. Dėl minėtų motyvų teismas pripažino atsakovo atsikirtimą dėl kreipimosi į ieškovą iki 2008-10-31 neįrodytu.

2008-11-14 raštu ir vėlesniais raštais ieškovas informavo atsakovą, kad gavę prašymą, įmonės specialistai buvo nuvykę apžiūrėti ar yra techninės galimybės atjungti atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų šilumos įrenginius šildymo sezono metu nuo šildymo sistemos. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad atjungti šildymo įrenginius nuo šilumos sistemos, nepažeidžiant kitų šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų, nėra techninės galimybės, nes dėl nešildomų patalpų atsiras dideli šilumos nuostoliai, išsibalansuos visa namo šildymo sistema, ko pasėkoje nebus galima užtikrinti tolygaus butų ir kitų patalpų šildymo. Šiluma negalėtų būti teikiama butui Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos bus nešildomos atjungimo momentu, bus reikalinga apriboti šilumos tiekimą visam daugiabučiui namui. Be to, ieškovas 2008-12-12 raštu savo iniciatyva kreipėsi į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją su prašymu organizuoti patalpų savininkų susirinkimą dėl UAB „Statybų ekspertas“ priklausančių patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos šildymo sezono metu ir apie priimtus sprendimus informuoti ieškovą.

Teismas pažymėjo, kad Ieškovo 2008-11-14 raštas patvirtina, kad šilumos tiekimo nutraukimas atsakovo patalpoms šildymo sezono metu galėjo pažeisti kitų daugiabučio namo savininkų teises ir teisėtus interesus. Įrodymų, paneigiančių minėtuose įrodymuose nurodytas aplinkybes, atsakovas nepateikė. Be to, teismo teigimu, objekto patikrinimo aktas patvirtina, jog dėl to, kad atsakovas nešildo patalpų daugiabučio namo rūsio patalpose atsirado karšto vandens nuotėkis, užšalo karšto vandens vamzdyno ventilis. Teismas padarė išvadą, jog šildymo sezono metu nešildomų patalpų buvimas daugiabučiame name, esant žemai oro lauko temperatūrai, neatitinka higienos normų ir gali sąlygoti kitas avarijas, daryti neigiamą įtaką viso namo turto būklei bei gyventojų gyvenimo sąlygoms.

2009-05-05 ieškovo raštas patvirtina, kad, pasibaigus šildymo sezonui, ieškovas sutiko atjungti atsakovo patalpose šildymo sistemą nuo bendros namo sistemos. 2009-06-01 aktas patvirtina, kad 2009-06-01 atsakovo patalpose šildymo įrenginiai buvo atjungti. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis šildymo sezono metu įvykdė ieškovo reikalavimus - pateikė visų namo gyventojų sutikimus dėl šildymo sistemos atjungimo.

Teismas pažymėjo, kad rekonstrukcijos darbai nėra susiję su visišku atsijungimu nuo šilumos tinklų. Iš 2008-08-26 rangovo pranešimo matyti, kad būtina laikinai atjungti šilumos įrenginius tam, kad būtų sumontuota nauja šildymo sistema. Taigi, atsakovui išduotos techninės sąlygos reglamentuoja įrenginių rekonstravimo, o ne jų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos techninius reikalavimus. Techninėse sąlygose nėra reglamentuota kokiu laiku gali būti vykdomas laikinas atjungimas, todėl šių darbų atlikimo laikas ir trukmė turėjo būti šalių suderinti, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais. Kadangi atsakovas nepateikė ieškovui visų gyventojų sutikimų, teismas laikė, kad ieškovas, kaip šilumos tiekėjas ir šilumos įrenginių priežiūrą vykdantys asmuo, neturėjo pagrindo nutraukti šilumos tiekimą į atsakovo patalpas šildymo sezono metu. Vertindamas atsakovo veiksmus CK 1.137 str.1, 2 d. prasme, teismas atkreipė dėmesį, kad atjungimo laikotarpis objektyviai turėjo būti trumpalaikis (rangovas pranešime nurodė, kad reikiamus darbus atliks per vieną dieną), rekonstrukcijos darbai, kuriems reikalingas laikinas šildymo sistemos atjungimas, galėjo būti atlikti ir nešildymo sezono metu, siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių.

Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties dėl šilumos tiekimo. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR Ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu 208 p. iki šalys individualiai susitars dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų, joms galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, patvirtintos LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260. Kadangi ieškovas įsigijo patalpas, kuriose įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų ir tarp šalių nėra ginčo, kad šioms patalpoms ieškovas tiekė šildymą, teismas laikė, kad ieškovas, įsigydamas patalpas, išreiškė valią būti šilumos vartotoju. Teismas, remdamasis CK 6.390 str. 1 d. nuostatas konstatavo, kad atsakovo prieštaravimai dėl tolesnio šilumos tiekimo, neįvykdžius aukščiau minėtų sąlygų bei nepateikus gyventojų sutikimų, neįrodo sutartinių santykių tarp šalių nebuvimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pažymėjo, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo ir atsakovui atsirado prievolė mokėti už teikiamas paslaugas. Be to, kaip buvo minėta, sutarties su daugiabučio namo bendraturčiais pagrindu ieškovas atlieka šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir už šias paslaugas bendraturčiai privalo mokėti ieškovui mokesčius. Per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31atsakovas ieškovui už šilumos energiją ir sistemų priežiūrą įsiskolino 9145,31 Lt. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, todėl atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu už jo suteiktas paslaugas. Kadangi atsakovas už ieškovo suteiktas paslaugas neatsiskaitė, iš jo ieškovui priteisiama minėta skola.

Patenkinus pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovui teismas priteisė 229,28 Lt palūkanos už pradelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 m. kovo mėn. iki liepos mėn., bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Statybų ekspertas“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Techninių sąlygų skirsnyje „Kiti reikalavimai“ nurodyta, kad techninės sąlygos išduodamos pateikiamo prašymo rekonstruoti prijungtus prie šilumos perdavimo šilumos įrenginius pagrindu. Kitų patalpų savininkų rašytinis sutikimas pateikiamas kartu su prašymu, jeigu dėl rekonstrukcijos gali būti pažeidžiami kitų asmenų interesai. Teigia, kad byloje nustatytas faktas, jog pagal atsakovo prašymą išduoti technines sąlygas, jos buvo išduotos 2007-11-21. Techninių sąlygų pagrindu buvo išduotas ir statybos leidimas rekonstrukcijos darbams atlikti. Tokiu būdu konstatuotinas faktas, jog atsakovas prašydamas išduoti technines sąlygas pateikė visus reikalaujamus ir būtinus dokumentus. Šis faktas patvirtina, kad sutikimų pateikimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas po techninių sąlygų ir net leidimo statyboms išdavimo. Nežiūrint į tai, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad po techninių sąlygų ir statybos leidimo išdavimo ieškovas teisėtai ir pagrįstai pareikalavo 43 buto gyventojo sutikimą. Apelianto nuomone, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad 2008 m. spalio mėn. atsakovas prašė ieškovą ne išduoti technines sąlygas rekonstrukcijos darbams, o jau įgyvendinti patvirtintų rekonstrukcijos projektą pagal išduotą statybos leidimą. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas 2008 m. lapkričio mėn. reikalavo pateikti visų gyventojų sutikimą, nors sutikimų gavimo ir būtinumo klausimas pagal techninių sąlygų reikalavimus yra sprendžiamas iki rekonstrukcijos projekto suderinimo ir patvirtinimo, o ne po to, kai išduotas statybos leidimas atlikti statybos darbus. Taigi apelianto nuomone, teismas klaidingai įvertino techninių sąlygų turinį, jų išdavimo procedūrą, jų reikšmę išduodant leidimą statyboms, todėl padarė klaidingas išvadas, kad ieškovas 2008 m. lapkričio mėn. neturėjo teisėto pagrindo atjungti atsakovo patalpų šildymo įrenginius nuo bendros šildymo sistemos;technines galimybės atjungti dalį pastato patalpų nuo bendros šildymo sistemos negali būti įrodinėjamos tik ieškovo paaiškinimais. Byloje nustatytas faktas, kad sistemos atjungimas atliekamas per vieną dieną, todėl toks atjungimas negalėjo sukelti teismo nurodytus faktus (avarijas, turto būklės pablogėjimą ir pan.). Be to, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtina, jog 2008 m. spalio 30 d. ar spalio 31 d. ir iki šildymo pradžios, ieškovas negalėjo atjungti sistemos, o lapkritį buvo neigiama oro temperatūra;apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad sistemos atjungimą atsakovas turėjo suderinti su ieškovu papildomai vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais. Teigia, kad techninėse sąlygose nėra nurodyta kad turėjo būti atliekami darbai – šildymo ar nešildymo sezono metu, todėl teismas turėjo nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis atsakovas privalėjo pateikti papildomai ieškovo reikalautus dokumentus;teigia, kad sutikimą visų bendraturčių atsakovas gavo ir patiekė kartu su prašymu išduoti leidimą rekonstrukcijos darbams. Apelianto nuomone, teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas pagrįstai dar kartą reikalavo pateikti bendraturčių sutikimą. Teismas netinkamai taikė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas, todėl padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas turi neribojamą teisę reikalauti papildomus sutikimus jau suderintiems ir vykdomiems darbams atlikti, kadangi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 20 p. nustatyta, kad toks sutikimas asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti, reikalaujamas iki prašymo rekonstrukcijos darbams atlikti patiekimo ir statybos leidimo gavimo. Nurodo, jog byloje yra įrodytas faktas, kad ieškovas neatjungė šildymo sistemos iki šildymo sezono pradžios tik dėl neteisėto reikalavimo pateikti papildomus sutikimus. Byloje esantis leidimas rekonstrukcijos darbams atlikti patvirtina, kad atsakovas turėjo visus reikalingus leidimus darbams atlikti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Litesko“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-08 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad ieškovas, kaip šilumos tiekėjas ir namo šilumos įrenginių priežiūrą vykdantis asmuo, apeliantui nepateikus namo gyventojų sutikimų, neturėjo pagrindo vykdyti apelianto nurodymo šildymo sezono metu atjungti patalpų šildymo įrenginius ir sustabdyti patalpų šildymą. Nurodo, jog apeliantas patalpas įsigijo siekdamas jas rekonstruoti. Tam tikslui apeliantui 2008-05-16 buvo išduotas statybos leidimas, kuriam ir buvo gautas apelianto minimas namo gyventojų sutikimas, t.y. šiuo sutikimu yra pritinama patalpų rekonstrukcijai, o ne patalpų šildymo įrenginių atjungimui nuo bendros šildymo sistemos šildymo sezono metu. Ieškovas pažymi, kad joks atskiras statybos leidimas rekonstruoti ar atjungti patalpų šildymo sistemas nuo bendros namo sistemos nebuvo išduotas, namo gyventojų sutikimas dėl Patalpų nešildymo šildymo sezono metu ieškovui nebuvo pateiktas. Taigi apelianto argumentas, jog 2008-04-17 namo gyventojų sutikimas dėl patalpų rekonstrukcijos yra kartu ir jų sutikimas dėl patalpų šildymo įrenginių atjungimo yra nepagrįstas.

Nurodo, jog atėjus naujam šildymo sezonui apeliantas patalpų šildymo įrenginių neprijungė, ko pasekoje 2010 m. vasario mėn. namo karšto vandens sistemoje įvyko avarija. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismo išvada, jog šildymo sezono metu nešildomų patalpų buvimas daugiabučiame name, esant žemai oro temperatūrai, neatitinka higienos normų ir gali sąlygoti kitas avarijas, daryti neigiamą įtaką viso namo turto būklei, yra visiškai pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti mokestį už patalpų šildymą 2008-2009 metų šildymo sezono metu, kai, atsakovo teigimu, jis buvo gavęs visus reikiamus dokumentus šildymo sistemos atjungimui nuo centralizuoto tinklo, tačiau dėl ieškovo kaltės sistema nebuvo atjungta.

Atsakovas neginčija aplinkybės, kad nurodyto šildymo sezono metu jam priklausančios patalpos nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo atjungtos nebuvo, t.y. kad paslauga realiai buvo suteikta, tačiau mano, jog neturi pareigos mokėti už šildymą dėl to, kad dėl atsakovo kaltės nebuvo įgyvendintas realus patalpų atjungimas, nors visos prielaidos tam buvo (atsakovas buvo gavęs technines sąlygas iš ieškovo, buvo parengtas rekonstrukcijos projektas, gautas statybos leidimas bei visi reikalingi sutikimai, atsakovas buvo pasirengęs atlikti darbus).

Apeliantas, remdamasis pastato šilumos įrenginių rekonstravimo techninių sąlygų (b.l. 90-91) išdavimo faktu nurodo, jog visi reikalingi sutikimai buvo gauti ir pateikti ieškovui su prašymu išduoti technines sąlygas, todėl esą teismo argumentas, jog šildymo sezono metu atjungti patalpų šildymo sistemą nuo bendros namo sistemos ieškovas neturėjo techninių galimybių, toks atjungimas pažeistų trečiųjų asmenų interesus, yra nepagrįstas. Apeliantas šį savo argumentą grindžia techninių sąlygų dalyje ,,kiti reikalavimai“ esančiomis nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog techninių sąlygų turinys, jų nuostatos negali būti vertinami kaip įrodymas, kad su prašymu išduoti technines sąlygas tokie sutikimai buvo pateikti: atsakovas nepateikė teismui nei savo prašymo, nei su juo pateiktų dokumentų nuorašų, todėl pripažįstama, jog nėra įrodyta aplinkybė, kad suinteresuotų asmenų sutikimai buvo pateikti su prašymu išduoti technines sąlygas. Pažymėtina, jog aptariamoje Techninių sąlygų dalyje yra nurodoma, jog buto ar kitų patalpų savininkas kartu su prašymu turi pateikti kitų patalpų savininkų sutikimus ne visais atvejais (t.y. besąlygiškai), o tik tuomet, jeigu dėl rekonstravimo gali būti pažeidžiami kitų savininkų interesai ar teisės. Jeigu šildymo sistemos rekonstrukcijos darbai būtų atliekami tuomet, kai namas nėra šildomas, poreikio rekonstrukcijos laikui atjungti šilumos tiekimą nebūtų, todėl bent jau darbų atlikimo laikotarpiu kitų namo patalpų bendraturčių interesai tiesiogiai nebūtų pažeidžiami, taigi, vien reikalavimo pateikti atitinkamus sutikimus buvimas techninėse sąlygose, minėta, nelaikytinas įrodymu, jog sutikimai buvo pateikti. Atsakovas taip pat nepateikė teismui nei rekonstrukcijos projekto, nei statybos leidimo bei šių dokumentų priedų, todėl nėra galimybės įvertinti, ar iš tiesų šildymo sistemos rekonstrukcijos darbams buvo gauti daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių sutikimai bei koks tų sutikimų turinys. Duomenys apie išduotą statybos leidimą yra tik nekilnojamojo turto registro išraše (b.l. 49), tačiau ar leidimo išdavimo stadijoje buvo gauti kokie nors sutikimai ir, jeigu gauti- kokio turinio- nustatyti remiantis tik šiuo neinformatyviu įrodymu, nėra galimybės.

Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog nesant patikimų įrodymų apie tai, kad atsakovas iki šildymo sezono pradžios buvo kreipęsis į ieškovą dėl jam priklausančių patalpų atjungimo nuo namo bendros šildymo sistemos, galimybė šiuos darbus atlikti prasidėjus namo šildymui, turėjo būti derinama šalių susitarimu, nepažeidžiant namo gyventojų interesų (t.y. gavus ir jų sutikimą, nes dėl šilumos tiekimo atjungimo šaltuoju metų periodu tam tikram laikotarpiui, namo gyventojai ir kitų patalpų savininkai patirtų nepatogumų, turėtų naudotis nešildomomis patalpomis). Šis teismo argumentas yra pagrįstas, teisingas, atitinkantis protingumo principus. Apelianto motyvas, jog techninėse sąlygose nebuvo nurodyta, kada turi būti atliekami rekonstrukcijos darbai, nepaneigia aplinkybės, jog šių darbų atlikimas šildymo sezono metu sudaro papildomus nepatogumus namo patalpų bendraturčiams, todėl techninėse sąlygose būtent tokiems atvejams ir numatytas reikalavimas pateikti asmenų, kurių interesai būtų pažeidžiami, sutikimus. Taigi, ieškovo reikalavimas tokius sutikimus pateikti, atsakovui siekiant darbus atlikti šildymo sezono laikotarpiu, buvo pagrįstas, atitinkantis techninių sąlygų turinį ir negali būti vertinamas kaip neteisėtas.

Minėta, jog atsakovas neįrodė, kad iki 2008-10-31 buvo kreipęsis į ieškovą su prašymu atjungti šildymo sistemą dėl galimybės įgyvendinti šildymo sistemos rekonstrukciją, tuo tarpu bendrijos prašymu šildymas turėjo būti pradėtas nuo 2008 m. lapkričio 1 d. (b.l. 92). Nors apeliantas nurodo, kad byloje nustatytas faktas, jog sistemos atjungimas atliekamas per vieną dieną, todėl toks atjungimas esą negalėjo sukelti teismo nurodytus faktus (avarijas, turto būklės pablogėjimą ir pan.), šį argumentą pripažinti įrodytu taip pat negalima: nors rangovo pranešime buvo nurodyta, kad reikiamus darbus atliks per vieną dieną, byloje esantis 2009-06-01 laikino patalpų atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos aktas (b.l. 89) liudija, jog 2009-06-01 atsakovo patalpos buvo atjungtos rekonstrukcijai žymiai ilgesniam laikotarpiui- iki 2009/2010 m. šildymo sezono pradžios. Kaip matyti iš byloje esančio objekto patikrinimo akto (b.l. 105), atlikus nurodytus rekonstrukcijos darbus, 2010 m. vasario 23 d. atjungtoje sistemoje įvyko avarija- karšto vandens nuotėkis dėl užšalusio vandens ir ventilio trūkimo nešildomose atsakovui priklausančiose patalpose. Šios aplinkybės, nors ir įvykusios po ginčijamo šildymo sezono, patvirtina ieškovo argumentų bei teismo išvadų pagrįstumą tuo aspektu, kad net ir po šildymo sezono pabaigos sistemos atjungimas nebuvo saugus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nesant pagrindo konstatuoti ieškovo veiksmų neteisėtumą (vilkinimą, nepagrįstų reikalavimų kėlimą ir pan.), ir esant nustatytai aplinkybei, jog šiluma ginčo laikotarpiu buvo teikiama, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė už šias paslaugas susidariusią skolą iš atsakovo.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nenustatyta pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimas paliekama nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski