Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-03-16 · Civilinė byla Nr. 2A-331/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-16
Bylos Nr.
2A-331/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
P. R.
Atsakovas
Nacionalinės, UAB Medicinos bankas, A. K., Medicinos
Advokatai
Diana Dūdienė, Tadas Kelpšas
Civilinė byla Nr. 2A-331/2009Procesinio sprendimo kategorija 37 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Dovilei Gaidelytei,dalyvaujant ieškovui P. R., ieškovo atstovui adv. Šarūnui Vilčinskui,atsakovo Nacionalinės kredito unijos (Medicinos kredito unija) atstovui S. V.,atsakovo UAB Medicinos bankas atstovui advokatui Tadui Kelpšui,atsakovo A. K. atstovei advokatei Dianai Dūdienei,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2864-392/2008 pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovams Medicinos kredito unijai (dabar – Nacionalinė kredito unija), uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas, A. K. dėl kredito sutarties dalies, reikalavimo perleidimo sutarčių ir priskaičiuotų delspinigių bei palūkanų pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti 2005 m. lapkričio 28 d. sudarytos paskolos sutarties tarp P. R. ir Medicinos kredito unijos 4.8 punktą negaliojančiu; pripažinti 2007 m. rugpjūčio 20 d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį, sudarytą tarp Medicinos kredito unijos ir UAB Medicinos banko bei 2007 m. lapkričio 14 d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB Medicinos banko ir A. K., negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; pripažinti A. K. paskaičiuotus 7 679,88 dydžio palūkanas ir 39 060,90 Lt dydžio delspinigius neteisėtais ir atleisti nuo jų mokėjimo. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. liepos 28 d. jis tapo Medicinos kredito unijos pajininku. 2005 m. lapkričio 24 d. kredito unijos valdybos nutarimu ieškovui buvo nuspręsta suteikti paskolą, kuri kartu su pajaus įnašu sudarė 111 650 Lt. 2005 m. lapkričio 28 d. ieškovas su atsakovu Medicinos kredito unija sudarė paskolos sutartį Nr. 51128-17. Ieškovas sutartinius įsipareigojimus vykdė nuo 2005 m. gruodžio 28 d. iki 2007 m. lapkričio 28 d., t. y. kiekvieną mėnesį mokėjo palūkanas po 1 023,42 Lt ir iš viso sumokėjo 24 563 Lt. 2008 m. sausio 16 d. buvo gautas Finansų konsultacijų biuro 2007 m. gruodžio 21 d. datuotas pranešimas, jog ieškovas yra skolingas kreditoriui A. K. Pasirodė, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas Medicinos kredito unija savo kreditorinius reikalavimus pardavė atsakovui UAB Medicinos bankui, o pastarasis 2007 m. lapkričio 14 d. sudarė kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį su atsakovu A. K. Ieškovas nesutinka su atsakovų atliktais veiksmais, kadangi sudarant paskolos sutartį ji nebuvo išversta į jam suprantamą, rusų kalbą, o tik paaiškinti bendrieji sutarties pagrindai ir principai. Paskolos sutarties 4.8 punktas numatė atsakovui Medicinos kredito unija teisę perleisti kreditorinį reikalavimą kitiems asmenims. Vadovaujantis CK 6.101 straipsniu, kreditorinių reikalavimų negalima perleisti jei tai prieštarauja įstatymams ar reikalavimo teisės perleidimas pažeidžia skolininko teises. Ieškovas tvirtina, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d. sutartis prieštarauja Kredito unijų įstatymui, kuris įpareigoja uniją ginti jos narių interesus, o kreditorinių reikalavimų neperleidimas tretiesiems asmenims yra vienas iš gynybos būdų. Be to, Kredito unijų įstatymas yra specialus įstatymas ir nenumato reikalavimų teisės perleidimo galimybės, todėl atsakovas negalėjo vadovautis bendrosiomis teisės normomis ir perleisti kreditorinius reikalavimus. Ieškovas pažymi, kad nepaisant 2007 m. rugpjūčio 20 d. sudarytos sutarties tarp Medicinos kredito unijos ir UAB Medicinos banko jis palūkanas mokėjęs tik kredito unijai, kadangi apie reikalavimų perleidimą jam nebuvo žinoma. Laiku nepranešus apie kreditorinių reikalavimų perleidimą, ieškovui buvo užkirsta galimybė laiku atsikirsti naujiems kreditoriams, todėl 2007 m. rugpjūčio 20 d. bei 2007 m. lapkričio 14 d. sutartys yra niekinės, nes sudarytos nesilaikant CK 6.109 straipsnio, 6.107 straipsnio numatytų reikalavimų. Taip pat ieškovas negalėjo pasinaudoti paskolos sutartyje ir Lietuvos Respublikos kredito unijos įstatyme numatyta teise pratęsti terminą paskolai grąžinti. Jis keletą kartų kreipėsi į atsakovą Medicinos kredito uniją dėl paskolos termino pratęsimo esant svarbiom aplinkybėm (užsienyje dirbantis ir pinigus siunčiantis sūnus gavo sunkią traumą), tačiau į jo prašymus nebuvo atsakyta. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų – reikalavimų perleidimų, neinformavimo apie perleistus reikalavimus, sutartinių dokumentų nepateikimo, klausimo dėl paskolos sutarties pratęsimo neišsprendimo – ieškovas neprivalo nuo 2007 m. lapkričio 28 d. mokėti palūkanų ir delspinigių bei nėra galimas prievolių užtikrinimas, nes atsakovai nesielgė teisėtai ir pagal sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, panaikino 2008 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priverstinio skolos išieškojimo iš P. R. sustabdymą Vilniaus 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus civilinėje byloje Nr. 293/2008, priteisė iš P. R. 2 282,12 Lt UAB Medicinos bankui ir 900 Lt A. K. atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad 2005 m. liepos 28 d. ieškovas tapo atsakovo Nacionalinės kredito unijos (buv. Medicinos kredito unijos) pajininku. 2005 m. lapkričio 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo Nacionalinės kredito unijos buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 51128-17, kurios pagrindu ieškovui buvo suteikta 111 650 Lt dydžio paskola. 2007 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas Medicinos kredito unija savo kreditorinius reikalavimus į ieškovą perleido atsakovui UAB Medicinos bankui, o pastarasis 2007 m. lapkričio 14 d. sudarė kreditorinių reikalavimų į ieškovą perleidimo sutartį su atsakovu A. K. Kadangi ieškovas visų savo prievolių neįvykdė, 2008 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė nutartį dėl P. R. priklausančio įkeisto buto arešto, ir įspėjo ieškovą, kad jam negrąžinus 111 502,26 Lt skolos, 7 679,88 Lt palūkanų, 39 060,90 Lt delspinigių bei žyminio mokesčio per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas. Teismo teigimu, iš 2005 m. lapkričio 28 d. Nacionalinės kredito unijos valdybos posėdžio protokolo išrašo matyti, jog atsakovas Nacionalinės kredito unija ieškovui P. R. nusprendė suteikti ne ieškovo nurodytą 100 000 Lt, bet 111 650 Lt sumą. Tokia paskolos suma yra nurodyta ir 2005 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartyje Nr. 51128-117, todėl akivaizdu, kad P. R. pajus A. K. neperėjo ir tebėra Nacionalinėje kredito unijoje. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui. Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktas suteikia kredito unijoms teisę sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus. Teismo teigimu, reikalavimo teisės perleidimas yra teisėtas sandoris, kuris neprieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės norminiams aktams. Be to, paskolos sutarties pasirašytos tarp Nacionalinės kredito unijos ir ieškovo 6.5. p. apibrėžta jog „paskolos gavėjas sutinka, kad Kredito unija perleistų skolinį reikalavimą pagal Paskolos sutartį kitiems asmenims“. Teismo manymu, reikalavimo perleidimo kitiems asmenims klausimo neaptarimas Kredito unijų įstatyme nereiškia, kad šis veiksmas yra negalimas. Todėl teismas laikė, kad 2005 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties sudarytos tarp P. R. ir Medicinos kredito unijos 4.8 p. neprieštarauja nei CK nei Kredito unijų įstatymui, o ieškovo reikalavimas pripažinti šį punktą negaliojančiu yra atmestinas kaip nepagrįstas. CK 1.90 str. 1 d. numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris teismo gali būti pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, jei buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad jei ieškovas 2005 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 51128-117 iš tikrųjų pasirašė neperskaitęs ir nesupratęs jos teksto, toks jo elgesys neatitinka protingumo reikalavimo, ir laikytina, kad pats ieškovas P. R. nebuvo atidus ir rūpestingas bei neišsiaiškino visų paskolos sutartyje nustatytų sąlygų. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas remdamasis CK 1.78 ir 1.80 straipsniais ginčija 2007 m. rugpjūčio 20 d. bei 2007 m. lapkričio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau CK 1.78 straipsnis nenumato jokių savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik įtvirtina skirtingas niekinių ir nuginčijamų sandorių sudarymo teisines pasekmes. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, sandoris niekiniu ir negaliojančiu yra laikomas tik tuomet, kai nustatomas šio sandorio prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. teisės normoms, kurios nustato tam tikras privalomas elgesio taisykles, kurių sandorio šalys negali pakeisti tarpusavio susitarimu. Atsižvelgdamas į tai, kad Kredito unijų įstatymas nenumato tiesioginio draudimo perleisti tretiesiems asmenims reikalavimo teises, kurias į savo narį įgijo kredito unija, teismas padarė išvadą, jog atsakovai Nacionalinė kredito unija, UAB Medicinos bankas ir A. K. turėjo teisę remdamiesi CK 6.101 straipsnio 1 dalimi sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis. Tokią teisę atsakovams taip pat suteikė ir ieškovo pasirašytos 2005 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties 4.8 p., kuriame pasakyta, kad Nacionalinė kredito unija turi teisę perleisti skolinį reikalavimą kitiems asmenis, bei 6.5 p., kuriuo ieškovas sutiko, jog Nacionalinė kredito unija iš sutarties atsiradusį skolinį reikalavimą perleistų kitiems asmenims. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad, sudarant ginčijamas 2007 m. rugpjūčio 20 d. ir 2007 m. lapkričio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartis, buvo pažeisti Kredito unijų įstatymo reikalavimai. Taip pat teismas atmetė ieškovo prašymą pripažinti atsakovo A. K. apskaičiuotas palūkanas ir delspinigius neteisėtais bei atleisti nuo jų mokėjimo. Teismas nurodė, kad ieškovas pasirašydamas paskolos sutartį, sutiko su sutartyje nustatytu palūkanų ir delspinigių dydžiu. Tiek Nacionalinės kredito unijos reikalavimo perleidimas UAB Medicinos bankas, tiek pastarojo reikalavimo perleidimas A. K. yra teisėti dėl aukščiau išvardintų aplinkybių, todėl remdamasis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi kreditorius turi teisę perleisti visą reikalavimą, kuris reikalavimo perleidimo dienai buvo sudarytas iš negrąžintos paskolos, palūkanų bei galimų skaičiuoti delspinigių. Teismo teigimu, kadangi A. K. perėjo visos buvusių kreditorių (tiek UAB Medicinos bankas, tiek prieš tai buvusios Nacionalinės kredito unijos) teisės, todėl A. K. įgijo teisę į patenkinimą visų delspinigių, kurie susidarė iki kreipimosi į Hipotekos teismą dienos, t. y. iki 2008 m. birželio 12 d. Aplinkybė, kad ieškovas negavo pranešimo apie reikalavimo perleidimą, teismo manymu, neturi jokios juridinės reikšmės reikalaujant iš ieškovo sumokėti priklausančius mokėti delspinigius bei palūkanas, nes pranešimo apie reikalavimo perleidimą netinkamumas neturi įtakos perleidžiamo reikalavimo dydžiui ir galiojimui, o apsprendžia skolininko teisę prievolę įvykdyti pradiniam kreditoriui. Be to, apie reikalavimo perleidimą ieškovas buvo informuotas Nacionalinės kredito unijos 2007 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu (b.l. 80-81), bei A. K. 2007 m. lapkričio 20 d. pranešimu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis savo prievolę įvykdė Nacionalinei kredito unijai, todėl teismas konstatavo, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja atleisti jį nuo palūkanų ir delspinigių sumokėjimo.

Šalies argumentai

Ieškovas P. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, jog atsakovų veiksmai pagal CK 1.78 straipsnio nuostatas yra niekiniai, taip pat be pagrindo netaikė restitucijos bei nepripažino neteisingai apskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Tarp ieškovo ir atsakovo Medicinos kredito unija buvo sudaryta ne įprasta paskolos sutartis, o savitarpio pagalbos paskolos sutartis, kurios teisiniai pagrindai yra specialūs ir reguliuojami atskiru įstatymu, t. y. Kreditų unijų įstatymu. Pagal šį įstatymą savitarpio pagalbos kredito suteikimas yra grindžiamas unijos narystės pagrindais, jame numatyta įvairių įsipareigojimų savo nariams – pajininkams. Nors Kreditų unijos įstatyme ir nėra draudimo perleisti kreditorinius reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į įstatymo paskirtį darytina išvada, kad kreditorinių reikalavimų perleidimas nėra galimas, nes priešingu atveju narių – pajininkų apsauga bei pačios kredito unijos organizavimo ir veiklos principai netektų prasmės. Esant tokiam ieškovo bei atsakovo Medicinos kredito unijos 2005 m. lapkričio 28 d. pasirašytos sutarties teisiniam reguliavimui, atsakovų veiksmai negali būti teisėtais, nes jie nesiderina su savitarpio pagalbos paskola ir ieškovo naryste kredito unijoje. Ieškovas negalėjo pasikeitus aplinkybėms pagal Kredito unijos įstatymą ir sutartį tartis dėl paskolos grąžinimo ir kitų lengvatų. Be to, 2007 m. lapkričio 14 d. tarp UAB Medicinos banko ir A. K. sudaryta sutartis yra neteisėta ir dėl tos aplinkybės, kad banko įstaiga perleido savo reikalavimus asmeniui, neturinčiam licencijos užsiimti bankams būdingomis operacijomis.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas su Nacionaline kredito unija yra sudaręs ne savitarpio pagalbos sutartį, o paskolos sutartį, kurios pavadinimas ir visos sąlygos patvirtina šią aplinkybę. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad minėtos sutarties teisniai pagrindai reguliuojami atskiru įstatymu – Kredito unijos įstatymu. Paskoliniai šalių santykiai neįeina į Kredito unijų įstatymo reguliavimo sferą. Taip pat šiame įstatyme nėra įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios kredito unijas ginti savo narius, neperleidžiant reikalavimo teisių į jų skolas. Reikalavimo teisių perleidimui ir įgijimui pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą licencijos nereikia. Joks Lietuvos Respublikos teisės aktas nenustato naujojo kreditoriaus pareigos turėti tariamas licencijas įgyjant reikalavimo teises iš fizinių ar juridinių asmenų, todėl nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad banko įstaiga nepagrįstai perleido savo reikalavimus asmeniui, neturinčiam licencijos užsiimti bankams būdingomis operacijomis. Prašymą pratęsti terminą ar suteikti kokių nors lengvatų ieškovas galėjo pateikti tiek Nacionalinei kredito unijai, tiek UAB Medicinos bankui, tiek A. K., nes tokia teisė nėra specifinė ir ji nėra reglamentuota specialiomis teisės normomis.

Atsakovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad kreditų unijų veiklą Lietuvoje reglamentuoja Kreditų unijų įstatymas, tačiau, priešingai nei tą nurodo ieškovas, nei šio įstatymo 8 straipsnyje, reglamentuojančiame kredito unijos teises ir pareigas, nei kituose to paties įstatymo straipsniuose nėra įtvirtinta draudimo kredito unijoms neperleisti savitarpio paskolų pagrindu atsiradusių kreditorinių reikalavimų tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.101 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kreditoriaus teisė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleisti visą ar dalį savo turimo reikalavimo kitam asmeniui, o Kredito unijų įstatyme nenumatyta draudimo sudaryti tokius sandorius, darytina išvada, kad atsakovai turėjo teisę sudaryti ieškovo ginčijamas 2007 m. rugpjūčio 20 d. ir 2007 m. lapkričio 14 d. reikalavimų perleidimo sutartis. Be to, ieškovo ir atsakovo Nacionalinės kredito unijos 2005 m. lapkričio 28 d. sudarytos paskolos sutarties 4.8 p. šalys susitarė, jog kredito unija turi teisę perleisti skolinį reikalavimą kitiems asmenims, o tos pačios sutarties 6.5 p. ieškovas sutiko, kad Kredito unija perleistų skolinį reikalavimą pagal paskolos sutartį kitiems asmenims. Kadangi atsakovų Nacionalinės kredito unijos ir UAB Medicinos banko teisė perleisti kreditorinius reikalavimus tretiesiems asmenims buvo įtvirtinta ieškovo pasirašytoje 2005 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartyje, o draudimo neperleisti į kredito unijų narius atsiradusių reikalavimo teisių nebuvo numatyta ir Kredito unijų įstatyme, darytina išvada, kad naikinti ginčijamas reikalavimų perleidimo sutartis dėl ieškovo nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo.

Atsakovas Nacionalinė kredito unija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą panaikinti arba keisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra Civilinio Kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Ieškovas P. R. ginčija reikalavimo teisių perleidimo sutarčių teisėtumą ir galimybę perleisti reikalavimą į skolininką kitiems kreditoriams, todėl teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių ir pasisako.

Nėra pagrindo šiuo atveju išsamiau analizuoti priskaičiuotų ieškovui palūkanų ir delspinigių dydžio, nes jis ieškinio šiuo pagrindu nepareiškė, paskolos sutarties nuostatų, numatančių atitinkamo dydžio delspinigius ir palūkanas neginčija, o prašo jį atleisti nuo delspinigių ir palūkanų mokėjimo tik tuo pagrindu, kad neva nepagrįstai buvo perleistas reikalavimas dėl skolos grąžinimo naujiems kreditoriams, šiuo atveju, atsakovams UAB Medicinos bankui ir A. K.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad CK 1.78 straipsnis, kuriuo ieškinį grindžia ieškovas, nenumato savarankiškų sandorių negaliojimo pagrindų, o CK 1.80 straipsnio nuostatos įgalina pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su Medicinos kredito unija (šiuo metu – Nacionalinė kredito unija) 2005 m. lapkričio 28 d. sudarė paskolos sutartį, iki 2007 m. lapkričio 28 d. jis pagal šią sutartį mokėjo tik palūkanas ir iš viso sumokėjo skolos davėjui 24 563 litus (b. l. 8).

2007 m. rugpjūčio 20 d. Medicinos kredito unija reikalavimą į skolininką (ieškovą) perleido UAB Medicinos bankui, o pastarasis 2007 m. lapkričio 14 d. naujam kreditoriui A. K. (b. l. 29, 12). Pirminiai kreditoriai raštiškais pranešimais pranešė skolininkui (ieškovui) apie reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymą (b. l. 80, 67).

Pagal Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditoriai turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Apie reikalavimo perleidimą turi būti pranešta skolininkui, tačiau jo sutikimo įstatymas nereikalauja (CK 6.109 str.).

Pirmosios instancijos teismas, teisingai pritaikęs ir išanalizavęs šias įstatymo nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, o taip pat nebuvo pažeistos ir skolininko teisės.

Teisėjų kolegija sutinka su tokia išvada ir pažymi, kad skolininkui (ieškovui) šiuo atveju nepasikeitė nei prievolės įvykdymo būdas, nei jos dydis – nei atsirado papildoma, nei išnyko jo prievolė pagal paskolos sutartį. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad pradinis kreditorius – Nacionalinė kredito unija, jam būtų atidėjęs skolos mokėjimo terminą ir neskaičiavęs palūkanų ir delspinigių pagal paskolos sutartį, yra paremta tik prielaidomis ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, ieškovas ir pats pripažino, kad į naująjį kreditorių – A. K. jis su analogišku prašymu nesikreipė. A. K. atstovė apeliacinės instancijos teisme nepaneigė galimybės, esant ieškovo prašymui, daryti nuolaidas dėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimo.

Todėl aplinkybė, kad perleidus reikalavimo teisę A. K., buvo pažeistos skolininko teisės, laikytina nepagrįsta ir neįrodyta.

Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad Kredito unijų įstatymo normos nedraudė reikalavimo perleidimo, o ieškovo su Kredito unija sudaryta paskolos sutartis, priešingai, numatė galimybę reikalavimą į skolininką perleisti kitiems asmenims (4.8 p.) ir įtvirtino paskolos gavėjo sutikimą tokį reikalavimą perleisti (6.5 p.) (b. l. 9).

Apelianto argumentas, kad jis neva nesuprato sutarties nuostatų lietuvių kalba, vertintinas, kaip teisingai nurodė teismas, kaip jo paties neatidumas ir nerūpestingumas paskoliniuose santykiuose.

Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovas, kaip Kredito unijos pajininkas, po reikalavimo teisės perleidimo sandorių sudarymo neteko teisių, numatytų Kredito unijų įstatyme. Byloje nustatyta, o taip pat teismo posėdžio metu patvirtinta aplinkybė, kad ir po ginčo sutarčių sudarymo ieškovas liko Kredito unijos nariu ir jam tebegalioja visos Kredito unijos nariui taikytinos įstatymo nuostatos.

Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad reikalavimas negalėjo būti perduotas fiziniam asmeniui A. K., nes šis neva neturi licencijos užsiimti bankine veikla. Teisėjų kolegija sutinka su A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad reikalavimo teisių perleidimui įstatymas licencijos nereikalauja.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Atsakovas A. K. pateikė įrodymus dėl 980 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b. l. 152-153, 166-167), o atsakovas UAB Medicinos bankas – 1 547 Lt (b. l. 168). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, atsakovų atstovų atliktų procesinių veiksmų pobūdį, paruoštų procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių, remdamasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažina atsakovo A. K. naudai priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, priteisdama iš ieškovo 500 Lt, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui UAB Medicinos bankas iš ieškovo priteisė 2 282,12 Lt, už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atsakovui UAB Medicinos bankas advokato atstovavimo išlaidų nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjos Alė BukavinienėAudronė JarackaitėMarytė Mitkuvienė