Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. atstovės advokatės J. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-08-20 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Palangos savivaldybės administracijos 2021-03-26 nutarimu J. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 154 straipsnio 2 dalį 50 Eur bauda už tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo palapinėje, prekiavo žuvimi, taip pažeidė 2015-12-23 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-348 1 punktu patvirtintų Prekybos viešoje vietoje taisyklių (toliau – Taisyklių) 6 punktą, kuriame numatyta, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama bei 7.1. punktą, kuriame numatyta, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. atstovė advokatė J. J. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-08-20 nutartimi Palangos savivaldybės administracijos 2021-03-26 nutarimas paliktas nepakeistas ir skundas netenkintas. Taip pat šia nutartimi patikslinta 2021-03-26 Palangos savivaldybės administracijos nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybė „(...) J. V., neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo iš palapinės prekiavo žuvimi.“, nurodant, kad „(...) J. V., neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo iš kiosko prekiavo žuvimi.“.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. atstovė advokatė J. J. apeliaciniu skundu prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2021-03-26 nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o taip pat sustabdyti šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme arba paskelbti byloje pertrauką, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas norminėje byloje Nr. eI4-8192-386/2021 pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario G. P. pareiškimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 3.5, 5, 16 punktų pareiškime nurodyta apimtimi atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 37 ir 39 punktams, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, be to, priteisti J. V. iš Palangos miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas. Administracinė atsakomybė buvo taikyta nepagrįstai, nes viešosios teisės interesas nepažeistas – kiosko kaip laikino įrenginio projektas prekybai žuvimi buvo suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracija, leidimas prekybai žuvimi (duomenys neskelbtini) buvo išduotas ir galiojo patikrinimo metu, J. V. turėjo visus tokios veiklos vykdymui reikalingus dokumentus, taigi vykdė veiklą teisėtai ir nepažeidė Taisyklių 6 punkto.

3. 1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikė, kad J. V. prekyba būtų laikoma teisėta pagal Taisyklių 6 punktą tik tada, jeigu leidimas prekybai būtų išduotas asmeniškai pačiai pardavėjai. Tačiau teismo nutartį paneigia visuma Taisyklių nuostatų. Taisyklių 6 punktas numato, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama. Vadinasi, draudžiama veikla be leidimo. Taisyklių 7.1 punktas numato, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Tačiau minėta Taisyklių nuostata nereikalauja, kad pardavėjas savo darbo vietoje turėtų jam asmeniškai išduoto leidimo prekiauti originalą. Svarbu, kad toks leidimas konkrečiai prekybai apskritai būtų išduotas. Tokias išvadas leidžia daryti ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-18 įsakymu Nr. A1-49 patvirtinto Prašymų leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose gauti priėmimo, leidimų, leidimų dublikatų išdavimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo 1 priede esanti „Prašymo dėl leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimo“ forma, iš kurios matyti, jog prašymą pateikia fizinis arba juridinis asmuo, o prašyme būtina nurodyti duomenis, išimtinai susijusius tik su vykdoma veikla: prekybos įrenginys, veiklos rūšis, viešosios vietos adresas, veiklos plotas, veiklos vykdymo laikotarpis. Prašyme nereikalinga nurodyti jokių specifinių duomenų apie veiklos vykdytoją – pardavėją ar paslaugos teikėją. Aprašo 1.2 punktu yra patvirtinta „Leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose“ forma, kurioje vartojamos dvi skirtingos sąvokos: „leidimo turėtojas“ ir „pardavėjas ar paslaugų teikėjas“. Iš šios formos matyti, jog leidimas išduodamas leidimo turėtojui (prašymą pateikusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui), o laikytis Taisyklių reikalavimų įsipareigoja pardavėjas ar paslaugų teikėjas. Leidimas vadinasi „prekiauti ar teikti paslaugas“, vadinasi, leidimas išduotas veiklai. Leidimo turinys taip pat rodo, jog leidimas išduodamas konkrečiai veiklos rūšiai, iš konkretaus įrenginio, konkrečioje vietoje ir konkrečiu laikotarpiu.

3.2. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-08 įsakymu Nr. A1-227 patvirtinto Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo 7 punktas numato, kad asmuo, pageidaujantis suderinti laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektą, Palangos miesto savivaldybės administracijai teikia nustatytos formos prašymą ir dokumentus: aiškinamąjį raštą dėl įrenginio paskirties, veiklos pobūdžio, įrenginio vietos, medžiagiškumo (7.1 punktas), įrenginių išdėstymo planą (7.2 punktas), įrenginių vizualizaciją (7.3 punktas), žemės sklypo nuosavybės dokumentus (7.4 punktas). Taigi, matyti, jog norint suderinti laikino įrenginio projektą, nereikalinga pateikti jokių specialių duomenų apie pardavėjo ar paslaugų teikėjo asmenybę. Svarbu ir tai, kad aprašo 6 punktas numato, jog suderinti laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių projektai reikalingi fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nustatyta tvarka gauti leidimus prekiauti savivaldybės teritorijos viešosiose vietose. Akivaizdu, kad aprašo 6 punktas nenumato, jog projektus dėl įrenginių suderinimo ir atitinkamai prašymus dėl leidimo išdavimo turi teikti pardavėjai ar paslaugų teikėjai, ketinantys prekiauti, o priešingai, numato, kad projektus derina asmenys, norintys gauti leidimus prekybai. Minėta, kad leidime nurodomi du skirtingi subjektai – „leidimo turėtojas“ ir „pardavėjas ar paslaugų teikėjas“, todėl asmuo, norintis gauti leidimą prekiauti, yra leidimo turėtojas, bet nebūtinai pardavėjas ar paslaugų teikėjas. Taigi, Palangos miesto savivaldybės administracijos asmeniui išduodamas leidimas prekiauti patvirtina, kad prekybos veiklos sąlygos atitinka Taisyklių ir Aprašo reikalavimus, kad leidimas yra išduotas suderinto laikino prekybos įrenginio projekto pagrindu. Nesuderinus laikino prekybos įrenginio projekto ir veiklos rūšies iš jo, leidimas prekybai neišduodamas.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad J. V. pirmosios instancijos teisme rėmėsi ir prašė teismo taikyti Taisyklių 7.4 punktą, teismas sprendime šia teises norma visiškai nesirėmė, jos netaikė. O būtent Taisyklių 7.4 punktas numato, kad pardavėjas savo darbo vietoje privalo turėti verslo liudijimą (tuo atveju, jeigu leidimo turėtojas yra perdavęs leidimą fiziniam asmeniui, įrašytam verslo liudijime). Taisyklių 7.4 punkte vartojamas „leidimo turėtojo“ terminas, nors jo apibrėžimas Taisyklėse nepateikiamas. Be to, Taisyklių 7.4 punkte skliausteliuose aiškiai nurodytas atvejis, kad leidimo turėtojas gali perduoti leidimą fiziniam asmeniui, įrašytam verslo liudijime. Ši leidimo turėtojo teisė yra aiškiai nurodyta tuo atveju, kai prekyba yra vykdoma verslo liudijimo pagrindu. Jokių šios leidimo turėtojo teisės perduoti kitam asmeniui leidimą apribojimų ar išimčių Taisyklių 7.4 punktas nenumato. Iš Taisyklių 7.4 punkto yra akivaizdu, kad „leidimo turėtojas“ ir „pardavėjas“ yra suprantami kaip du skirtingi subjektai. J. V. kaip pardavėja savo prekybos vietoje dirbo verslo liudijimo pagrindu, kuriai leidimo turėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020-12-22 leidimo prekybai perdavimo aktą perdavė Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus 2020-05-13 išduotą leidimą prekiauti Nr. (17.33)-PR2-18, suteikiantį teisę prekiauti žuvimi iš kiosko (duomenys neskelbtini) iki 2021-10-15. J. V. verslo liudijime ir leidime prekybai sutapo veiklos sritis, t. y. leidimu prekybai buvo suteikta teisė prekiauti žuvimi, o J. V. pagal verslo liudijimą taip pat turėjo teisę verstis žuvies prekyba, sutapo prekybos vieta.

3.4. Apeliaciniame skunde pastebima, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pirmosios instancijos teisme pateikė papildomą įrodymą, patvirtinantį, kad leidimo turėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė tą patį leidimą prekiauti, suteikiantį teisę prekiauti žuvimi iš kiosko (duomenys neskelbtini) , ir kitam asmeniui – V. K., taip įrodinėdama, kad leidimo turėtojas negali keliems asmenims perduoti leidimo prekybai. Tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijai yra žinoma, jog J. V. ir V. K. yra šeimos nariai, sugyventiniai, vykdantys prekybą žuvimi, tačiau prekiaujantys atskirai skirtingomis dienomis (pasikeisdami) tame pačiame kioske. Tokiu atveju du asmenys vienu metu nenaudoja to paties leidimo prekybai originalo. Leidime yra nurodytas jo galiojimo laikotarpis – nuo 2020-05-13 iki 2021-10-15, vadinasi leidimas nurodytu laikotarpiu galioja kiekvieną kalendorinę dieną, o J. V. ir jos šeimos narys V. K., pasikeisdami naudojasi šiuo leidimu prekybai, skirtingomis dienomis prekiaudami žuvimi pagal leidime nurodytas sąlygas.

3.5. Apeliaciniame skunde motyvuojant prašymą sustabdyti šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme arba paskelbti byloje pertrauką, nurodoma, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra iškelta norminė byla (administracinės bylos Nr. eI4-8192-386/2021) pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario G. P. pareiškimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių dalies teisėtumo, o šioje administracinio nusižengimo byloje taikytinų Taisyklių 6 ir 16 punktų ir su jais tiesiogiai susijusių 3.5 ir 5 punktų (dėl viešosios vietos sąvokos) teisėtumas yra sprendžiamas norminėje byloje. Teismui šioje administracinio nusižengimo byloje, priimant sprendimą, teks taikyti materialiosios teisės normas, t. y. Taisyklių 3.5, 6 ir 16 punktus, dėl kurių kaip galimai prieštaraujančių įstatymui yra iškelta norminė byla. Minėtoje norminėje byloje Nr. eI4-8192-386/2021 pripažinus Taisyklių 3.5, 5 ir 16 punktus prieštaraujančiais įstatymui, būtų pagrindas šioje administracinio nusižengimo byloje pripažinti neteisėtu ir nutarimą dėl administracinio nusižengimo. Nors ANK nereglamentuoja bylos nagrinėjimo sustabdymo ar pertraukos joje paskelbimo, tačiau to nedraudžia. Pagal analogiją kitų kategorijų bylose, Administracinių nusižengimų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai kreipiamasi į administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą arba kai pats administracinis teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, nusprendžia ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą. Šiuo atveju ir susiklostė teisinė situacija, kad į administracinį teismą kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys dėl Taisyklių dalies teisėtumo tyrimo, tiesiogiai galinčio turėti reikšmės šios administracinio nusižengimo bylos pabaigai. Jeigu minėtoje norminėje byloje pareiškimas bus patenkintas ir Taisyklių 3.5, 5 ir 16 punktai bus pripažinti prieštaraujančiais įstatymui, tai nesustabdžius šios administracinio nusižengimo bylos, J. V. teisės bus pažeistos, nes po teismo sprendimo norminėje byloje įsiteisėjimo, ji neturės galimybės atnaujinti šios administracinio nusižengimo bylos, nes ANK 658 straipsnis tokio bylos atnaujinimo pagrindo nenumato (ANK 658 straipsnio 1 dalies 7 punktas išimtinai susijęs su Konstitucinio Teismo nutarimo dėl teisės akto pripažinimo antikonstituciniu, priėmimu).

4. Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde formuluojamas prašymas sustabdyti šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme arba paskelbti byloje pertrauką, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas norminėje byloje Nr. eI4-8192-386/2021 pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario G. P. pareiškimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių tam tikrų punktų atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 37 ir 39 punktams, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Iš bylos duomenų matyti, jog analogiškas prašymas buvo pateiktas ir skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjusiam apylinkės teismui, kuris tokį prašymą motyvuotai atmetė (b. l. 58-59). Apygardos teismas taip pat nemato pagrindo tenkinti apeliacinio skundo prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos sustabdymo ar pertraukos paskelbimo. Taisyklės yra nenuginčytos, galiojančios pilna apimtimi, todėl jų laikymasis yra privalomas, priešingu atveju kyla teisinė atsakomybė.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

7. Apeliaciniame skunde neneigiamos nustatytos faktinės aplinkybės, jog J. V. iš tikrųjų byloje nustatytu laiku ir vietoje kioske prekiavo žuvimi, neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus būtent jai išduoto leidimo, tačiau manoma, jog nusižengimas nepadarytas, kadangi leidimas buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri perdavė leidimą J. V., veikusiai pagal verslo liudijimą, todėl J. V. vykdė prekybą žuvimi išduoto leidimo pagrindu, nenukrypdama nuo jame nurodytų prekybos vietos reikalavimų, tačiau apygardos teismas apeliacinio skundo argumentus, kuriais neigiamas administracinio nusižengimo padarymas, vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurią paneigia ištirtų įrodymų visuma.

8. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, nagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje išdėstytais argumentais, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

10. Skundžiamoje nutartyje aptartas teisinis reguliavimas, kurio nutartyje pateiktam vertinimui apygardos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti ir dar kartą plačiau jo nebekartoja, o atkreipia dėmesį, jog Taisyklių 16 punktas numato, kad leidimo turėtojas negali savo vardu įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla (išskyrus verslo liudijime įrašytą fizinį asmenį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarime Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“) ar pagal sutartį perduoti jiems šios teisės. Iš byloje esančių duomenų vienareikšmiai nustatyta, kad leidimas prekiauti rūkyta žuvimi iš kiosko adresu (duomenys neskelbtini), išduotas ne kam kitam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi užsiimti leidime nurodyta veikla ir galėjo subjektas, kuriam tokia išimtinė teisė ir buvo suteikta. Kadangi J. V. byloje nustatytu laiku ir vietoje prekiavo žuvimi, neturėdama šiai veiklai jai išduoto atitinkamo leidimo, ji pagrįstai, be kita ko nustačius ir ankstesnius analogiškus nusižengimus, patraukta administracinėn atsakomybėn dėl pakartotinio savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimo.

11. Teisės prekiauti viešoje vietoje J. V. nesuteikia byloje pateiktas 2020-12-22 leidimo prekybai perdavimo aktas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė gautą atitinkamą leidimą J. V.. Šis 2020-12-22 leidimo perdavimo aktas rodo nebent tik fizinį dokumento perdavimą, bet jokiu būdu ne leidimu suteiktų prekybos teisių perleidimą. Asmuo negali konkrečiai jam tam tikra tvarka suteiktų išskirtinių teisių (šiuo atveju prekiauti rūkyta žuvimi, iš kiosko, (duomenys neskelbtini)) perduoti kitiems asmenims, kadangi jis pats nėra tas subjektas, galintis suteikti kitiems atitinkamas teises (šiuo atveju J. V. teisę prekiauti rūkyta žuvimi viešoje miesto vietoje).

12. Apeliaciniame skunde savaip interpretuojamos Taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatos ir sąvokos, tačiau tokie argumentai vertinami tik kaip bandymai išvengti administracinės atsakomybės, nepaneigiantys nagrinėjamoje situacijoje bylos duomenų visuma nustatyto J. V. administracinio nusižengimo padarymo. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Taisyklių 7.4 punktą, pažymint, kad Taisyklių 7.4 punkte skliausteliuose aiškiai nurodytas atvejis, kad leidimo turėtojas gali perduoti leidimą fiziniam asmeniui, įrašytam verslo liudijime, tačiau ši nuostata niekaip nešalina J. V. administracinės atsakomybės, kadangi, vertinant sistemiškai ir skundžiamoje nutartyje aptartą teisinį reguliavimą, susijusi su atvejais, kai gyventojų prašymu išduodamuose verslo liudijimuose įrašomi kiti fiziniai asmenys (sutuoktinis, tėvas, motina ir t.t.).

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad J. V. administracinėn atsakomybėn patraukta bei nubausta pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-08-20 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. atstovės advokatės J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.