Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – Trakų PK) 2017 m. spalio 26 d. nutarimą pripažinti E. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir jis nubaustas 200 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trakų PK 2017 m. spalio 26 d. nutarimu E. A. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 15.38 val. Trakų r., kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 30 km., vairuodamas automobilį Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Šiais E. A. veiksmais pažeidė KET 140.1 punktą. Šį nutarimą E. A. apskundė apylinkės teismui.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi minėtą Trakų PK nutarimą paliko galioti nepakeistą ir E. A. skundą atmetė. Teismo vertinimu, išanalizavus pateiktą įvykio vietos vaizdo įrašą matyti, kad lenkimo manevras įvyko pačioje sankryžoje. Pasak teismo, nebūdamas tikras ar spės pabaigti manevrą, E. A. privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki sankryžos, privalėjo iki jos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė. Teismo vertinimu, E. A. privalėjo žinoti, kokiu atstumu įspėjamasis ženklas yra statomas ne gyvenvietėje, turėjo įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamo automobilio važiavimo greitį ir ypatingai lenkiamų automobilių kiekį, įsitikinti, kad atlikdamas lenkimo manevrą nepažeis KET reikalavimų, tačiau to nepadarė ir lenkimo manevrą atliko sankryžoje, kurioje draudžiama lenkti. Teismas taip pat neįžvelgė pagrindo E. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir skirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą.

2018 m. balandžio 30 d. apeliaciniu skundu E. A. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pasak apelianto, teismas minėtoje nutartyje padarė ne vieną nepagrįstą išvadą: jog jo vairuojamas automobilis buvo priešpriešinėje eismo juostoje, nes punktyrinė kelio ženklinimo linija, skirianti eismo juostas, buvo tarp jo automobilio ratų; liudytojai policijos pareigūnai matė tik 20-30 m. sankryžos atkarpą, t. y. matė tik lenkimą sankryžoje, todėl jų parodymai negali būti laikomi patikimais. Apelianto teigimu, byloje nebuvo vertinamos vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės – vieta, kurioje lenkimo manevras buvo baigtas, automobilio padėtis kelių eismo juostose sankryžoje, aplinkybės, kad nebuvo transporto priemonių judančių priepriešine kryptimi. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, skunde teigiama, jog E. A. privalėjo aplenkti 2 transporto priemones ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. E. A. akcentuoja tai, kad jis negalėjo saugiai grįžti į savo eismo juostą, nes jam sutrukdė pradėjęs stabdyti automobilio vairuotojas, todėl aplenkęs antrą transporto priemonę ir nesukeldamas kitiems eismo dalyviams pavojaus, jis iškart atlikęs šį manevrą saugiai grįžo į judėjimui skirtą eismo juostą. Pasak apelianto, nei 150 m, nei 50 m atkarpoje buvo neįmanoma aplenkti dviejų automobilių, todėl akivaizdu, kad jo manevras, pradėtas iki ženklo, buvo atliktas laikantis KET 136 punkte nustatytų reikalavimų. Skunde abejojama ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusio pareigūno kompetencija, be to, akcentuojamas jo priešiškas nusiteikimas E. A. atžvilgiu. Pasak apelianto, nenustačius to, kada buvo pradėtas lenkimo manevras, visi neaiškumai bei abejonės dėl to, jog jis atliko lenkimo manevrą draudžiamojoje vietoje, sankryžoje, turi būti aiškinama jo naudai. Atsižvelgdamas į tai, kad jis praeityje neteistas, anksčiau už analogiškus pažeidimus nebaustas, kad turi 22 metų vairavimo stažą, apeliantas daro išvadą, kad jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu skirti 4 mėnesių teisės vairuoti atėmimo – šios priemonės tikslinga apskritai neskirti arba skirti švelnesnę nei paskirtoji.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Trakų PK nurodo, kad E. A. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį grėsmę eismo saugumui. E. A. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Todėl E. A. atžvilgiu buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas jį nubausti ANK 420 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

E. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria paliktas galioti Trakų PK nutarimas nubausti E. A. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, yra pagrįstas ir teisėtas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą (straipsnio dalies redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 3 d.). Apelianto įsitikinimu, administracinio nusižengimo byloje jo kaltė dėl minėto pažeidimo pagrįsta nepatikimais duomenimis.

Apygardos teismas pažymi, jog prieštaravimų tarp duomenų, kuriuos nurodė policijos pareigūnas bei kuriuos teisminio nagrinėjimo metu ištyrė pirmosios instancijos teismas – neįžvelgtina: net jei, kaip prašo apeliantas, būtų pagrindas konstatuoti, jog jį sustabdęs policijos pareigūnas matė tik patį lenkimo sankryžoje momentą, minėta aplinkybė šioje byloje yra esmingai svarbi ir pakankama daryti išvadai, jog E. A. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Kaip teisingai pabrėžė apylinkės teismas, būtent E. A. pervertino savo galimybes iki sankryžos suspėti atlikti 2 automobilių lenkimo manevrą – byloje neabejotinai nustatyta tai, kad šį manevrą E. A. užbaigė sankryžoje: tai patvirtina ne tik policijos pareigūno (kuris matė E. A. vairuojamo automobilio manevro pabaigą) parodymai, užfiksuotas vaizdo įrašas, kurio objektyvumu abejoti apygardos teismas neįžvelgia pagrindo, bet ir paties apelianto pozicija. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad minėtas manevras buvo užbaigtas KET prieštaraujančiu būdu. Visgi tokį savo veikimą E. A. siekia pagrįsti kaip nuo jo valios nepriklausiusį – neva, jog laiku užbaigti manevrą jam sutrukdė vieno iš vairuotojų stabdydamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis visuma bylos duomenų, su tokia E. A. pozicija nesutinka.

Pirmiausia pabrėžtina tai, kad E. A. lenkė ne vieną, tačiau net keletą automobilių, taigi vien jau tai leidžia įžvelgti būtinybę vairuotojui prieš atliekant šį manevrą itin atidžiai įvertinti ne tik likusio iki sankryžos kelio atkarpą, tačiau būtiną atlikti manevrui atkarpą, lenkiamų automobilių važiavimo greitį, jų išsidėstymą kelyje ir pan. Apygardos teismo visiškai sutinka ir su apylinkės teismu, kad minėtame kelio ruože vyko intensyvus eismas, todėl minėtas aplinkybes apeliantas turėjo itin atsakingai įvertinti, dar prieš atlikdamas rizikingą ir pavojingą manevrą. Ir nors apeliantas siekia eliminuoti savo veikos baudžiamumą kito vairuotojo atliktais stabdymo veiksmais, įvertinus jo veikimą atliekant minėtą manevrą, tokie kito automobilio vairuotojo veiksmai, net jei iš tiesų taip buvo, negali pateisinti jo padaryto KET pažeidimo ir pavojingo vairavimo (lenkimo sankryžoje). Bet kokiu atveju vairuotojas, prieš pradėdamas lenkti, privalo be kita ko įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, o jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį.

Apygardos teismas pabrėžia, jog iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad lenkimas buvo atliktas esant itin intensyviam eismui, tai buvo daroma nepaisant įspėjamojo kelio ženklo, esant pakankamai dideliam greičiui (tai matyti, pagal vaizdo įraše matomą policijos pareigūnų lenkiamų automobilių greitį ir E. A. nutoltą atstumą nuo aplenktų transporto priemonių), pakankamai blogomis oro sąlygomis, t. y. esant šlapiai kelio dangai po lietaus, netrukus prieš kelio vingį, t. y. esant ribotam priešpriešinio eismo matomumui, taigi toks vairavimas laikytinas itin pavojingu, nes gali sukelti itin skausmingus padarinius. Byloje pateiktas vaizdo įrašas aiškiai paneigia E. A. teiginius apie saugų vairavimą ir leidžia atmesti jo pateikiamą įvykių versiją. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad E. A. važiavo aiškiai greičiau nei ta pačia kryptimi važiavę aplenkti automobiliai ir tiesiog lenkė kelyje buvusias transporto priemones, nepaisydamas įspėjamųjų kelio ženklų ir sankryžos su šalutiniu keliu.

Esant tokioms teismo išvadoms bei įvykio vaizdo įrašui, tai kad iš įrašo nematyti pastarojo manevro pradžios niekaip nekeičia teismo išvadų dėl objektyviai nustatyto E. A. atlikto lenkimo draudžiamoje vietoje.

Pasisakydamas dėl galimybės E. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pastarajam skirti trumpesnės nei įstatyme numatytos trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, apygardos teismas pabrėžia, jog E. A. nepateikia jokių išskirtinių (išimtinių) aplinkybių. Tai, kad jis neteistas, nebaustas už analogiškus pažeidimus, turi 22 metų vairavimo stažą, nėra jokios išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą šias nuostatas taikyti. Apelianto pozicija byloje rodo, kad pastarasis rimtai nevertina padaryto pažeidimo ir jo pavojingumo, todėl jam paskirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė nėra per griežta ir šiuo aspektu keisti apylinkės teismo sprendimo taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti E. A. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį.