Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovams J. M. ir J. R. dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisių atkūrimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

4. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. liepos 14 d. gautas ieškovo, atsakovų ir trečiojo asmens prašymas patvirtinti taikos sutartį, panaikinti 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą bei civilinę bylą nutraukti, prašymą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, grąžinti ieškovui 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas tiek jau kilęs teisminis ginčas, tiek užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje, tiek sprendimo vykdymo klausimai. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

6. Iš ieškovo, atsakovų (toliau – ir šalių) pasirašytos ir pateiktos 2021 m. liepos 13 d. taikos sutarties turinio teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Taikos sutarties 5 punktu ieškovas ir atsakovai patvirtina, kad jiems žinomos ir suprantamos CPK 293-294 straipsnių nuostatos ir taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo procesiniai padariniai, t. y. teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi galutinio teismo sprendimo galią ir šalys netenka teisės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas panaikinamas, 2021 m. liepos 13 d. taikos sutartis tvirtinama, o civilinė byla nutraukiama (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 140 straipsnio 3 dalis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

8. Teismas į 2021 m. liepos 13 d. taikos sutarties, tvirtinamos šia teismo nutartimi, sąlygas neįtraukia joje išvardintų teisinių pasekmių bei pasirašymo aplinkybių (Taikos sutarties 5,7 punktai), nes šios sąlygos nelaikytinos susitarimais dėl ginčo iš esmės. Teismas taip pat į taikos sutarties, tvirtinamos teismo nutartimi, sąlygas neįtraukia Taikos sutarties 6 punkto, kuriame nurodyta, kad sutartis sudaryta 4 (keturiais) egzemplioriais.

9. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimis šalys susitarė, jog kiekviena iš jų savarankiškai padengs byloje patirtas bylinėjimosi ir kitas išlaidas bei nereikalaus jų viena iš kitos, todėl klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra sprendžiamas (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

10. Ieškovas 2021 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 544 už apeliacinį skundą sumokėjo 1 787 Eur žyminį mokestį. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacine tvarka nagrinėjama byla užbaigiama šalims sudarius taikos sutartį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, apeliantui grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, o tuo atveju, kai byla užbaigiama vėliau – 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Nagrinėjamu atveju dalyvaujantys byloje asmenys pasiekė taikų susitarimą dėl byloje kilusio ginčo ir pateikė apeliacinės instancijos teismui taikos sutartį iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradžios, todėl ieškovui (apeliantui) grąžintinas visas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

11. Šalys Taikos sutarties 5 punkte susitarė ir prašė teismo, civilinę bylą nutraukus, panaikinti atsakovams taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo atsakovui J. R. nuosavybės teise priklausančias UAB „Eko prekės“ (įmonės kodas 302609533) paprastąsias vardines akcijas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas. Kitą prašymo dalį atmetė.

12. Prašymas tenkinamas. Panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus, išnyksta pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovo J. R. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 149 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti.

Patvirtinti tarp ieškovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovų J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1) Ieškovas patvirtina, kad atsisako visų civilinėje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų ir geranoriškai sutinka užbaigti bylą Taikos sutartimi.

2) Šalys susitaria, kad kiekvienos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje civilinėje byloje kitos Šalies neatlyginamos.

3) Prašo civilinę bylą nutraukus, panaikinti atsakovams taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4) Šalys, įvykdžiusios Taikos sutartį, įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir / ar ieškinių dėl to paties dalyko. Toks susitarimas yra taikus ir galutinis ginčo sprendimo rezultatas.

Civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovams J. M. ir J. R. dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisių atkūrimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. R., nutraukti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovo J. R. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovui J. R. nuosavybės teise priklausančių UAB „Eko prekės“ (įmonės kodas 302609533) paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas.

Grąžinti ieškovui S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 787 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 544.

Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centrui.