Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Jūratės Mociškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

- T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą prie Panevėžio miesto savivaldybės, teistas užsienyje: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-09 nutartimi Čekijos Respublikos miesto teismo Prahoje 2018-05-23 nuosprendžiu pagal Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 1 dalį pritaikius 43 straipsnio 1 dalį paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir 284 str. sankcijose numatytomis bausmėmis ir pritaikius BK 63 str. 1d., 2d., 5 d. 2 p. nustatyta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

- V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-11-17 nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. galutine bausme - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (2021-08-13 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro), teistumas neišnykęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2022 m. sausio 13 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, nukentėjusiajai L. M. išsakius pastabas dėl tvarkos koridoriuje, kartu su V. V., jam (T. J.) atidarius buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris taip įsibrovė į butą, kuriame V. V. trenkus L. M. delnu vieną kartą į veidą, tris kartus kumščiu į pakaušį, smaugiant nukentėjusiąją ir padarius poodines kraujosruvas pakaušio srityje, kakle, dešinės plaštakos III-ame piršte, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta L. M. sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, jis (T. J.) pagrobė svetimą L. M. priklausantį turtą, bendros 227,80 eurų vertės: televizorių LG 217,80 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną ALCATEL 10 eurų vertės.

V. V. 2022 m. sausio 13 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, nukentėjusiajai L. M. išsakius pastabas dėl tvarkos koridoriuje, kartu su T. J., T. J. atidarius buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris taip įsibrovė į butą, kuriame ji (V. V.) trenkė L. M. vieną kartą delnu į veidą, tris kartus kumščiu į pakaušį, smaugė nukentėjusiąją ir padarė poodines kraujosruvas pakaušio srityje, kakle, dešinės plaštakos III-ame piršte, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta L. M. sveikata ir sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis T. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022-01-13 buvo pas draugę V. V., ją vadina A., adresu (duomenys neskelbtini). Pas ją buvo D. V., G. Ž.. Visi vartojo alkoholį, degtinę. Jis buvo neblaivus. Atsimena, kad ėjo pas kažkokią moterį. Moteris šaukė ant jų, ką konkrečiai - nepamena, bet kažką apie šlapinimąsi laiptinėje. Pamena, kad užėjo su A. pas tą moterį į butą pakalbėti, o D. su G. nežino kur liko. Užėjęs pas moterį į butą galėjo jai trenkti, kad ji nešauktų ant jų, bet to dėl girtumo nepamena. Ką kiti darė jis tikrai nematė, nekreipė dėmesio, buvo neblaivus, bet pats pamena, kad iš L. buto paėmė televizorių ir mobiliojo ryšio telefoną. Daiktus atnešė pas V. į butą (duomenys neskelbtini), šiuos daiktus policija ir rado pas V. bute. Daiktus iš buto paėmė būdamas įpykęs ant L., kad ji juos kaltina nebūtais dalykais. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl ką būtų daręs su paimtais daiktais negali pasakyti. Paėmė iš L. buto daiktus taip juos pavogdamas.

Kaltinamoji V. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022-01-13 pas ją namuose buvo jos draugai: T. J., D. V., G. Ž., visi vartojo alkoholį - degtinę. Apie 16 val. ji su T., D. buvo laiptinėje, jiems bekalbant iš vieno buto išlindo moteris ir pradėjo ant jų šaukti, kad jie neva šiukšlina koridoriuje, laiptinėje, nors jie niekur nešiukšlino. Ko visi buvo išėję į laiptinę, ji nepamena, laiptinėje nerūkė. Ji tai moteriai pasakė: „ko čia šaukiate per visą koridorių, galima pašnekėti žmoniškai atėję“. Po šio pasakymo visi trys nuėjo iki tos moters. Ji pati įsileido, tikrai durų nelaužė, nestūmė ir ta moteris nevarė jų iš savo buto, kai jie ėjo pas ją. Ar su jais ėjo G., neatsimena. Įėjus pas moterį į butą, su ja pradžioje kalbėjo ramiai. Moteris pradėjo visus kaltinti, kad jie šiukšlina koridoriuje, triukšmauja, jai visi sakė, kad ji kalba nesąmones, jog jie sėdi V. bute ir jokio triukšmo nekelia, šiukšlinti nešiukšlina. Moteris ant jų šaukė, pasakė, kad ji iškvies policiją, rankoje laikė telefoną, jie jai visi sakė, kad nereikia policijos, patys išeina, tarp jų visų ir tos moters įvyko apsistumdymas. Įvykio metu ji buvo neblaivi. L. labai šaukė ir V. jai sudavė į veidą ir sugriebusi už kaklo jai spaudė kaklą, kad ji nešauktų. Savo tokiu elgesiu tai moteriai galėjo sukelti fizinį skausmą, to neneigia, bet jie tikrai nesitarė jos sumušti, apvogti. Viskas vyko pas ją kambaryje. Ji iš moters buto jokio televizoriaus neėmė, sekcijos nekraustė, pinigų neieškojo. Kaip jie išėjo iš tos moters buto, nepamena, bet pamena, kad kai atėjo pas save į butą, ji pamatė ant lovos gulintį televizorių ir mobiliojo ryšio telefoną. Šie daiktai ne jos, kas ir kada juos atnešė- nematė, nežino. Būnant namuose, negali pasakyti kada ir po kiek laiko, kai grįžo namo, nepamena, nes buvo neblaivi, atvažiavo policija. Pareigūnams pasakė, kad tai ne jos daiktai (telefonas ir televizorius). Ji įtarė, kad tie daiktai buvo iš moters buto, pas kurią jie buvo nuėję, ji nematė, kaip buvo imamas televizorius, bet įtarė, kad tai tos moters televizorius. Kad ims iš moters kokius nors daiktus T. su D., ji negirdėjo jų tarimosi. Ją policijos pareigūnai sulaikė ir atvežė į policijos komisariatą. Ją visi vadina A., nes turėjo du vardus ir kai reikėjo imtis pasą 16 metų, ji pasirinko V. vardą, bet visi, kas pažįsta, vadina A.. Ji prisipažįsta, kad kambaryje su L. pykstantis iš to pykčio L. delnu trenkė į veidą, dar trenkė jai kelis kartus į galvą, kur pataikė, ji nematė, už kaklo ją buvo suėmusi, gal ir smaugė, tik nepamena to, bet jai kaklą spaudė. Taip pasielgė, nes buvo supykusi ant L. dėl jos kalbėjimų, kad jie koridoriuje šlapinasi ir panašiai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2022-01-14 L. M. pareiškimo matyti, kad 2022-01-13 apie 16 val. savo bute buvo sumušta T. ir A., T. sudavė du smūgius vieną į galvą, kitą į veidą, o A. delnu trenkė į veidą, tris kartus kumščiu į pakaušį ir dar ją smaugė. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Prašo kaltus asmenis nubausti. Dėl savo sumušimo pageidauja, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Iš nukentėjusiosios L. M. apklausos protokolo matyti, kad ji 2022-01-13 buvo namuose. Apie 16.00 val. koridoriuje išgirdo triukšmą. Atidariusi duris pamatė, kad triukšmauja girti (duomenys neskelbtini) buto gyventojai A. (V.) V., jos sugyventinis T. ir dar du jai nepažįstami vyrai. Ji jiems pasakė, kad jie išsivalytų laiptinę, kur prišlapino, nes labai smirda, neįmanoma būti. Staiga jie visi ėmė bėgti link jos šaukdami, kas tu tokia esi, kad mums aiškini, ji išsigando ir nespėjo užsirakinti buto durų. Jie įėjo į jos butą. Tada T. puolė prie jos, kumščiu sudavė vieną kartą per galvą, vieną kartą į veidą. Tada dar pripuolė A., kuri delnu sudavė vieną kartą per veidą ir ėmė smaugti. Ji šaukėsi pagalbos. Tada T. sušuko, kad paima jos telefoną, kad ji niekam neskambintų. Tada T. sušuko savo draugams, ieškokime tos „necenzūrinis žodis“ pinigų. Tada tie du nepažįstami vyrai ir T. ėmė darinėti sekcijos dureles ir ieškoti lentynose pinigų. Jie visą laiką šaukė, „necencūrinis žodis“, kur pinigai. Ji jiems nieko nesakė. Tuo metu A. dar ją smaugė, kol tie vyrai ieškojo pinigų. Ji ėmė šauktis pagalbos. Kadangi durys buvo atidarytos, jie išsigando, kad gali kažkas išgirsti, todėl iš buto pasišalino. Kai tik jie išėjo, atsikėlusi nuo lovos pastebėjo, kad kambaryje nebėra televizoriaus. Kas tiksliai paėmė televizorių - nematė, bet tikrai žino, kad ne A., nes ji buvo visą laiką prie jos. Jiems pasišalinus, ji išėjo iš buto ir per gaisrinės kopėčias užlipo į septintą aukštą, į (duomenys neskelbtini) butą, pas kaimynę N. ir paprašė, kad iškviestų policiją ir greitąją. Bijojo eiti koridoriumi, kad jie jos nepamatytų ir vėl neužpultų. Iš jos buvo pavogtas televizorius LG ir telefonas „Alcatel“. Televizorius juodos spalvos korpusu, apie 80 cm įstrižainės. Telefonas buvo juodos spalvos korpusu, dideliais mygtukais su skaičiais, dideliu ekranu. Įvykio metu niekas iš kaimynu pas ją nebuvo atėję. Po įvykio buvo išvežta į ligoninę. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. M. parodė, kad T., A. draugas, kokia jo pavardė ji nežino, trenkė į galvą ir vieną kartą į veidą, jo smūgiai nebuvo stiprūs, trenkė delnu. Jis trenkė, kai įėjo į butą. Jie į butą įėjo, kai ji bandė užsirakinti, o T. duris traukė į save, durys atsidaro į koridorių, jis buvo stipresnis už ją ir įėjo į butą. Įėjus jis ir trenkė, paskui jį įėjo A.. A. jai trenkė delnu į veidą, trenkė tris kartus kumščiu į pakaušį, smaugė suėmusi abejomis rankomis už kaklo, ji bandė ją atstumti ir bestumdama ją pargriuvo ant lovos. Jai gulint lovoje ant nugaros, A. ją smaugė. Dar buvo du vyrai. Jie jai nieko nedarė, jie tik stovėjo kambaryje. Per pirmą apklausą dėl streso, baimės suklydo sakydama, kad sekcijos dureles darinėjo trys vyrai. Darinėjo vienas T. ir dar sakė „močiute, kur pinigai“ ji nieko jam nesakė. Jos pinigai nebuvo pavogti, nerado jų, nors jie buvo sekcijoje. Kol T. darinėjo sekcijos dureles, A. ją abejomis rankomis smaugė, bet ji gynėsi, bandė ją nustumti ir kai tik galėjo - šaukė pagalbos. Jie išsigando jos šaukimo ir pabėgo. Kas išnešė jos televizorių ir mobilų telefoną - nematė. Telefonas buvo sekcijoje ant lentynos, o televizorius buvo ant stalo prie kitos sienos. Kai atvažiavo policija, ji buvo užėjusi pas A. į butą ir matė ant lovos savo televizorių, telefono nematė. Telefonas pirktas prieš 3 metus, jo dokumentų neturi, jo vertė dabar 10 eurų, jį pirko naują už 40 eurų, jame buvo SIM kortelė TELE2 operatoriaus, SIM kortelės nevertina. Televizorių LG pirko prieš du metus 2019 metų lapkritį, pirko išsimokėtinai. Jis kainavo 217,80 eurų, išsimokėtinai, kai ėmė, tai sumokėjo daugiau už televizorių. Televizorius buvo geras, rodė. Nuo T. suduotų smūgių ji skausmo nejautė, skaudėjo, kai A. mušė ir smaugė. Televizorius ir mobiliojo ryšio telefonas grąžinti, dėl jų pretenzijų neturi. Byloje turtinė žala jokia nepadaryta, kadangi daiktai grąžinti, tai dėl turtinės žalos civilinio ieškinio nereiškia. Dėl neturtinės žalos taip pat jokio civilinio ieškinio nereiškia, nori, kad A. su T. būtų nubausti už savo veiksmus pagal įstatymus. Nori, kad jie jos neužkabinėtų, netrukdytų jai gyventi.

Iš liudytojo G. N. apklausos protokolo matyti, kad 2022-01-13 jis dirbo ekipaže kartu su kolega J. P.. Dirbant apie 16 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžyje pas kaimynę atėjo kaimynė ją sumušė ir pavogė televizorių, telefoną. Atvykus rado verkiančią moterį, jai ant veido matėsi paraudimai, bet konkrečių vietų negali pasakyti, kraujo nematė, kad kažkur bėgtų. Moteris pasakė, kad pas ją į butą atėjo kaimynė su draugu, ją sumušė ir pavogė televizorių telefoną. Nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušusi kaimynė gyvena netoli jos buto, tame pačiame aukšte. Pas nukentėjusiąją atvažiavo dar ir medikai. Medikai pasiliko su nukentėjusia moterimi, o jie nuėjo iki buto kur gali būti galimai įtariamieji. Į buto duris ilgai beldė, net negali pasakyti kiek laiko, po kažkiek laiko jas atidarė neblaivi moteris, tai matėsi iš jos judesių, nerišlios kalbos. Užėjus į butą rado tris vyrus ir dar vieną pagyvenusią moterį. Visi buvo neblaivūs. Dabar tiksliai jau bute buvusių asmenų duomenų nepamena, bet jie yra surašyti jo kolegos tarnybiniame pranešime. Atėjus paklausė kas sumušė moterį, kur pavogti daiktai. Jie visi sakė, kad moters nemušė. Ant lovos kambaryje pamatė televizorių, iškart įtarė, kad gali būti moters televizorius, paklausė kieno, kažkuris iš vyrų, kuris nepamena pasakė, kad čigonas atnešė. Toliau aiškinantis aplinkybes mergina atidariusi buto duris dar sakė, kad pati nukentėjusioji davė televizorių ir telefoną, t. y. užstatė jai, kad ta mergina duotų pinigų. Tokia versija nepatikėjo. Paklausus kur yra telefonas vyras vardu T. pasakė, kad po stalu ir pats padavė tą telefoną. Visi buvę kambaryje asmenys neigė mušę moterį ir pavogę iš jos daiktus. Nukentėjusioji vienu momentu buvo atėjusi į kambarį, kur jie buvo su tais asmenimis ir ji nurodė, kad visi keturi asmenys esantys kambaryje išskyrus pagyvenusią moterį buvo pas ją atėję į butą, ką kuris darė ji nenurodė, taip pat ji pasakė, kad ant lovos esantis televizorius yra jos. Moterį medikai išsivežė į ligoninę, o jie tris vyrus ir merginą sulaikė, į pagalbą išsikvietė kitą ekipažą. Mergina kuri atidarė duris ją sulaikant pasakė, kad viskas per T. prasidėjo, užėjo pas moterį į butą kai ji juos koridoriuje drausmino dėl šlapinimosi kampe, iš buto televizorių, telefoną paėmė T., kodėl taip padarė ji nesakė, apie moters sumušimą mergina nieko nesakė. Sulaikyti vyrai apie sumušimą, daiktų išnešimą iš moters buto nieko nekalbėjo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus butą ir jame esančius daiktus daktiloskopiniais milteliais pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta.

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambina moteris ir praneša apie įvykį.

Iš apžiūros protokolo, kuriame aprašyti BODY kamerų vaizdo įrašai matyti, kad yra keturiolika vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvyksta pas L. M. ir aiškinasi įvykio aplinkybes, įtariamieji sulaikomi.

2022-01-13 poėmio metu pas V. V. bute adresu (duomenys neskelbtini) buvo paimtas televizorius LG ir mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel“. Daiktai apžiūrėti. Mobiliojo ryšio telefonas yra „Alcatel“ juodos spalvos korpusu, su mygtukais, IMEI (duomenys neskelbtini), telefone yra SIM kortelė TELE2 operatoriaus. Ant SIM kortelės yra numeris (duomenys neskelbtini). Įjungus telefoną ir paskambinus nukentėjusiosios numeriu, telefonas skambėjo. Telefonas tvarkingas, nesudaužytas, jame esanti SIM kortelė tvarkinga, nesugadinta. Televizorius yra LG firmos, juodos spalvos korpusu, ekranas 80 cm įstrižainės, ant televizoriaus galinės dalies yra lipdukas ant kurio surašyti televizoriaus duomenys, pavadinimas LD, modelio numeris (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Televizorius šonuose, apačioje turi dvi kojeles, jos plastikinės, juodos. Televizorius tvarkingas, nesudaužytas, nesuraižytas. Prie televizoriaus yra juodos spalvos pultas ant kurio užrašas LG, su mygtukais, 16 cmX4,5 cm dydžio. Pultas tvarkingas.

2022-01-21 televizorius ir mobiliojo ryšio telefonas grąžinti nukentėjusiajai L. M..

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. M. padaryta poodinės kraujosruvos pakaušio srityje, kakle, dešinės plaštakos III-ame piršte, paveikus kietais bukais daiktais, 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaip matyti, kaltinamasis T. J. pripažįsta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įsibrovęs į nukentėjusiosios L. M. butą ir iš ten pagrobęs pastarajai priklausantį turtą, o kaltinamoji V. V. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Šie kaltinamųjų parodymai iš esmės sutampa su pačios nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, specialisto išvada bei kitais bylos duomenimis. Aukščiau išvardintų bylos įrodymų, kurie esminėse detalėse yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įsibrovė pas nukentėjusiąją L. M. į butą adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą L. M. priklausantį turtą, bendros 227,80 eurų vertės: televizorių LG 217,80 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną ALCATEL 10 eurų vertės, o V. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje trenkė nukentėjusiajai L. M. delnu vieną kartą į veidą, tris kartus kumščiu į pakaušį, smaugė nukentėjusiąją ir padarė poodines kraujosruvas pakaušio srityje, kakle, dešinės plaštakos III-ame piršte, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta L. M. sveikata ir sukeltas jai fizinis skausmas.

Nėra abejonių, kad V. V. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Akivaizdu ir tai, kad abu kaltinamieji atlikdami kaltinime nurodytus veiksmus suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kadangi kaltinamoji V. V. savo neteisėtais smurtiniais veiksmais L. M. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. O kaltinamojo T. J. veiksmai, pagrobiant svetimą turtą įsibrovus į butą, teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamieji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinį ieškinį byloje buvo pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa, tačiau ieškinio atsisakė, nes padaryta žala buvo atlyginta. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Abiejų kaltinamųjų T. J. ir V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuotas baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios V. V. veiksmuose nustatytina dar papildoma jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad buvo atlyginta padaryta žala (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad nors pagal bylos duomenis privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai L. M. suteiktas gydymo paslaugas padarytą žalą atlygino T. J., laikytina, jog dėl V. V. nusikalstamų veiksmų susidariusi žala buvo atlyginta šios kaltinamosios naudai.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, į jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas byloje esančias bausmių skyrimui svarbias aplinkybes.

T. J. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis teistas, turi neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, nedirbantis, byloje nėra duomenų, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitoje. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kurie numatyti BK 54 straipsnyje, teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti T. J. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant prokurorės siūlomą straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kuri savo dydžiu mažesnė už tokios bausmės rūšies vidurkį, tačiau artima jam.

V. V. padarė vieną

tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji teista ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu administracine tvarka nebuvo bausta, nedirbanti, byloje nėra duomenų, kad būtų registruota psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitoje. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą netaikant intensyvios priežiūros, jo trukmę, įvertinus teismo papildomai nustatytą antrą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatant trumpesnę nei prokurorės prašomą – šios bausmės rūšies vidurkiui artimą, kartu skiriant BK 48 straipsnyje numatytą įpareigojimą per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamieji pripažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jiems paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu į arešto bausmės laiką įskaitytinas T. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-01-13 16.55 val. iki 2022-01-14 15.37 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas V. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-01-13 17.20 val. iki 2022-01-14 15.05 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Byloje civilinį ieškinį 89,38 Eur sumai buvo pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa, tačiau ieškinio atsisakė, nes padaryta žala buvo atlyginta. Todėl procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamajam T. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o kaltinamajai V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. J. galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti T. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-01-13 16.55 val. iki 2022-01-14 15.37 val. (1 parą), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo vykdymo pradžios.

Išaiškinti T. J., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį adresu Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8(41)435502. Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir šią nutartį. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti T. J., kad atlikdamas arešto bausmę jis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-57 straipsniuose nustatyta tvarka.

V. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. V. galutinę bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu į bausmės laiką įskaityti V. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-01-13 17.20 val. iki 2022-01-14 15.05 val., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Kaltinamajam T. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o kaltinamajai V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti T. J. ir V. V., kad jie, nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.