Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 74 straipsnio 2 dalimi, teismo posėdyje išnagrinėjo perduotino asmens K. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria teismas nutarė perduoti Lietuvos Respublikos pilietį K. Š. Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamas veikas, numatytas Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2¹ skyriaus 1 punkte ir nurodytas 2007-10-10 šios valstybės kompetentingos teisminės institucijos išduotame Europos arešto orderyje (toliau – EAO).

Teisėjas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta EAO bei baudžiamosios bylos medžiaga, išklausęs dalyvaujančių posėdyje asmenų paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra) gautas Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės Estijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybės prokuratūros 2007-10-10 išduotas EAO dėl Lietuvos Respublikos piliečio K. Š. perdavimo baudžiamajam persekiojimui. Šis orderis išduotas Estijos Respublikos Harju apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. nutarties skirti K. Š. kardomąją priemonę – suėmimą pagrindu.

Europos arešto orderyje nurodyta, kad Estijos Respublikos tiriamoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos pilietis K. Š. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2¹ skyriaus 1 punkte (grupės asmenų padarytas neteisėtas didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas siekiant gauti naudos).

Išdavusi EAO Estijos Respublikos teisminė institucija prašo K. Š. perduoti baudžiamajam persekiojimui už 5 nusikalstamas veikas, o būtent už tai, kad:

1) laikotarpiu nuo 2005 metų rugsėjo iki 2005 metų lapkričio mėnesio, veikdamas grupe su A. K. , M. M. , A. S. , A. D. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tris kartus iš Nydelandų į Estiją gabeno iš viso apie 120 kg hašišo ir vieną kartą 4-5 kg marihuanos, t. y. didelį kiekį narkotinių medžiagų;

2) laikotarpiu nuo 2005 metų lapkričio mėnesio iki 2006 metų spalio 21 dienos, veikdamas grupe su A. K. , M. M. , A. S. ir A. D. , penkis kartus per Estiją iš Nyderlandų į Rusiją gabeno iš viso apie 500 kg hašišo, t. y. didelį kiekį narkotinių medžiagų;

3) laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 9 d. iki 2006 m. rugsėjo 12 d., veikdamas grupe su A. K. , M. M. , P. K. ir A. K. , iš Rusijos į Lietuvą, iš Lietuvos į Estiją per Latviją, iš Estijos į Nyderlandus per Suomiją ir Vokietiją gabeno 10 kg narkotikų MDMA, t. y. didelį kiekį narkotinių medžiagų;

4) 2006 m. spalio 14 d., veikdamas grupe su A. K. , neteisėtai gabeno nenustatytą kiekį nenustatytų narkotinių medžiagų ir Suomijoje pardavė jas P. K. ;

5) 2006 metų spalio mėnesį, veikdamas grupe su A. K. , M. M. , A. S. ir A. D. , iš Belgijos į Estiją neteisėtai gabeno didelį kiekį įvairių narkotinių medžiagų (hašišo, marihuanos, ekstazio, kokaino), tačiau krovinys nepasiekė tikslo, nes 2006 m. spalio 21 d. vilkiko vairuotojas A. D. buvo sulaikytas Marijampolės pasienio poste Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.

Generalinės prokuratūros pareiškime dėl perdavimo pagal EAO nurodoma, kad aukščiau minimos nusikalstamos veikos yra įrašytos į nusikalstamų veikų, išvardintų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) 2 straipsnio 2 dalyje, sąrašą, dėl kurių netaikoma abipusio baudžiamumo taisyklė. Veika, kurios padarymu įtariamas K. Š. , pripažįstama nusikalstama ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.

Pagal EAO paskelbtos tarptautinės paieškos pagrindu K. Š. 2007 m. lapkričio 5 d. buvo sulaikytas Lietuvoje. 2007 m. lapkričio 7 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas atsisakė skirti K. Š. kardomąją priemonę – suėmimą EAO pagrindu, motyvuodamas tuo, kad nėra duomenų, jog jis būtų pažeidęs jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jam paskirtą Lietuvos Respublikoje atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-718-06. Taip pat ir dėl to, kad nėra pagrindo manyti, jog K. Š. slėpsis ar kaip nors kitaip trukdys tyrimui tuo metu, kai bus sprendžiamas jo perdavimo Estijos Respublikai klausimas.

2007-11-10 Generalinėje prokuratūroje K. Š. buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. K. Š. atsisakė būti perduotas EAO išdavusiai Estijos Respublikai pagal BPK 75 straipsnyje numatytą tvarką.

Teismas nutartyje nurodė, kad nėra jokių privalomų EAO nevykdymo pagrindų, išvardintų Sprendime 2002/584/TVR ir BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti K. Š. Estijos Respublikai. Taip pat teismas nustatė, kad yra vienas neprivalomo neperdavimo pagrindas, nes dėl nusikalstamos veikos, EAO E dalyje pažymėtos 5 numeriu, Lietuvos Respublikos muitinės kriminalinės tarnybos atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad perduotinas asmuo įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas Estijos Respublikoje, o ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikoje atliekamas dėl narkotinių medžiagų gabenimo į Estiją, taip pat į tai, kad Estijos Respublika sutinka perimti Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagą ir jos tyrimą užbaigti, teismas nutarė K. Š. perduoti Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui. Taip pat teismas pastebėjo, kad, perdavus K. Š. Estijos Respublikai, minėtos nusikalstamos veikos bus ištirtos greičiau ir išsamiau.

Be to, jo nuomone, teismas pažeidė ir BPK įtvirtintas teisės normas, nes perduodamas jį Estijos Respublikai vadovavosi BPK 75 straipsniu, kuriame reglamentuotas supaprastintas asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos ir kuriam būtinas perduotino asmens sutikimas, o tokio sutikimo jis nedavė.

Teismo posėdžio metu K. Š. ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti, o prokurorė prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Perduotino asmens K. Š. skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesniojo teismo nutartis perduoti K. Š. Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui, kuri revizuojama atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus, negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.

Europos arešto orderis yra ES valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ str. 1 d.).

Šiuo atveju K. Š. prašomas suimti ir perduoti kitai ES valstybei narei siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Estijos Respublikoje dėl veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Tokio pobūdžio veika yra penktoji iš 32 veikų, kurios įrašytos į nusikalstamų veikų, išvardintų Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje, sąrašą. Tai reiškia, kad dvigubas (abipusis) veikos baudžiamumas netikrinamas, užtenka, kad išdavusioji orderį valstybė įrodytų, jog pagal jos įstatymus veika, dėl kurios prašoma perduoti asmenį, atitinka vieną iš sąraše nurodytų veikų ir už ją prašančiosios šalies baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta ne mažesnė nei 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, spręsdamas tokio perdavimo klausimus, patikrina: 1) ar yra laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai ES valstybei narei, šiuo atveju Estijos Respublikai. Tai Vilniaus apygardos teismas atliko ir pagrįstai nenustatė jokių privalomo ir dėl vienos veikos nustatė neprivalomą neperdavimo pagal EAO pagrindą. BK 9¹ straipsnio 4 dalies 1 punkte esantis fakultatyvus atsisakymo vykdyti EAO pagrindas vykdančiajai EAO teisminei institucijai pareigos neperduoti prašomo asmens nesukuria. Nustatant, kad toks pagrindas neįpareigoja neperduoti K. Š. , pagrįstai atsižvelgta į prašymo specifiką: susiklosčiusias baudžiamojo persekiojimo perdavimo ir perėmimo tarp abiejų valstybių narių aplinkybes, į tai, kad dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų persekiojamas ne vien K. Š. , o daugelyje ES šalių veikusi bendrininkų grupė, kurios daugumą sudaro būtent Estijos Respublikos gyventojai, į konkrečias veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad paslėptas narkotinių medžiagų krovinys buvo gabenamas būtent į Estijos Respubliką.

Skunde nėra konkrečiai nurodoma, kokį neperdavimo pagrindą perduotinas asmuo įžvelgia ir kokios teisės normos rodo, jog būtent Lietuvos Respublika turi išimtinę jurisdikciją persekioti K. Š. už EAO nurodytas visas baudžiamąsias veikas. Esami argumentai dėl galimai visas veikas jungiančios vieningos tyčios, parodymų Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnams davimo fakto, kardomosios priemonės neskyrimo fakto nėra pakankami nustatyti atsisakymo vykdyti EAO pagrindus, nurodytus BK 9¹ straipsnyje.

EAO realizavimo mechanizmas paremtas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu, todėl sprendžiant asmens perdavimo klausimą orderyje esančių nusikaltimų aplinkybės ir kaltės įrodymai nėra tiriami, faktinių duomenų, įrodančių kaltę, pateikti nereikalaujama. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš kitos ES šalies teisminės institucijos informacija. Pastebėtina, kad Estijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotame EAO pakankamai suprantamai išvardintos aplinkybės, kurioms esant buvo padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, veikų laikas, vieta. Todėl perduotinas asmuo savo skunde nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas privalėjo pavesti Generalinei prokuratūrai nedelsiant kreiptis į prašymą pateikusią instituciją dėl reikalingos papildomos informacijos, kuri leistų spręsti, ar egzistuoja pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių jį įtarti EAO nurodytomis nusikalstamomis veikomis. Papildoma informacija šiuo atveju reikalinga tam, jei: 1) EAO esanti informacija neatitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnyje esančių reikalavimų; 2) trūksta informacijos, kuri būtina sprendžiant, ar nėra BK 9¹ straipsnyje esančių pagrindų atsisakyti vykdyti EAO.

Skunde pagrįstai pastebėtas nutarties trūkumas, jog teismas, pabrėždamas laikotarpį, nuo kada K. Š. įtariamas daręs veikas, ir atkreipdamas į tai, kad jis su tais pačiais asmenimis įtariamas daręs veikas, pavartojo netinkamą formuluotę. Iš tokios formuluotės, gramatiškai ją aiškinant, galima suprasti, jog teismas pripažino, kad K. Š. dalį veikų padarė. Tačiau atsižvelgiant į nutarties motyvų visumą, į tą aplinkybę, kad perduotino asmens kaltė šiame procese nenustatoma, į tai, kad frazė tiesiogiai perkelta iš Generalinės prokuratūros pareiškimo, tokia nutarties formuluotė laikytina netikslumu, kuris taisytinas nutarties sakinį performuluojant taip: „Atsižvelgiant į tai, kad K. Š. nusikalstamas veikas įtariamas daręs nuo 2005 veikdamas tų pačių asmenų grupėje.“

Perduotinas asmuo K. Š. skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas perduoti jį Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui, pažeidė baudžiamojo proceso įstatyme numatytas taisykles, nes vadovavosi BPK 75 straipsniu, reglamentuojančiu supaprastintą asmenų perdavimo tvarką, kuriai būtinas perduotino asmens sutikimas, o jis tokio sutikimo nedavė. Aukštesniojo teismo teisėjas pastebi, kad žemesnysis teismas išties padarė klaidą ir rezoliucinėje nutarties dalyje nurodydamas neteisingą BPK straipsnį. Iš pateiktos EAO medžiagos matyti, kad K. Š. nesutiko supaprastinta tvarka būti perduotas Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui. Šią aplinkybę žemesnysis teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje taip pat nurodė teisingai. Todėl aukštesniojo teismo teisėjo nuomone, ši žemesniojo teismo techninė klaida (vietoje BPK 75 straipsnio turėtų būti nurodytas BPK 73 straipsnis) yra nelaikytina aplinkybe, dėl kurios nebūtų galima perduoti K. Š. Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui.

Teismo posėdžio metu K. Š. ir jo gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas EAO išdavusiai valstybei nenustatė sąlygų, numatytų BK 9¹ straipsnio 7 dalyje, t. y. nenurodė, kad jei Estijos Respublika priims dėl K. Š. apkaltinamąjį nuosprendį, nuteis jį laisvės atėmimo bausme, tai jis galės būti grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Išties BK 9¹ straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta galimybė nustatyti EAO išdavusiai valstybei narei sąlygą, kad pastaroji grąžintų perduotą pagal EAO Lietuvos Respublikos pilietį į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jei tokia bausmė būtų paskirta ir jeigu to paprašytų perduotasis asmuo. Perduotajam asmeniui tokios sąlygos prašant, ji nustatytina. Dėl to nutartis keistina.

Aukštesniojo teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartį pakeisti: papildomai nustatyti sąlygą, kad perduotas Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui Lietuvos Respublikos pilietis K. Š. Estijos Respublikoje priėmus nuosprendį privalo būti grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų K. Š. arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Kitos nutarties dalies nekeisti ir palikti ją galioti.