- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-01
- Bylos Nr.
- A-143-558-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- V. B., G. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Muitinės departamento
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir G. A. skundus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Muitinės departamento, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjai V. B. ir G. A. su patikslintais skundais (b. l. 49 – 51, 42 – 44) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės turtinės žalos atlyginimą: V. B. – 11 170,73 Lt, G. A. – 13 142,65 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad Klaipėdos teritorinėje muitinėje nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. taikant darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą buvo neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Konstituciniam Teismui 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686) bei juo patvirtintos Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklės (2002 m. taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53) bei juo patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės (Taisyklės) prieštarauja Konstitucijai, padaryta žala turi būti atlyginta vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsniu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 30 d. sprendimu (b. l. 60 – 63) pareiškėjų V. B. ir G. A. skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas, vadovaudamasis muitinės pareigūnų tarnybinio atlyginimo mokėjimo santykius ginčo laikotarpiu reglamentavusiais Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymu (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-855) (Įstatymas) (23, 24 str.), Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-856) (Įstatymo įgyvendinimo įstatymas), 2002 m. taisyklėmis, Taisyklėmis, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad trūkstant lėšų darbo užmokesčiui mokėti Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas, vykdydamas šiuos teisės aktus, įsakymais nustatė darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, kuris keitėsi, ir neišmokėjo pareiškėjui V. B. 11 170,73 Lt, o pareiškėjui G. A. – 13 142,65 Lt darbo užmokesčio. Ginčo dėl neišmokėto darbo užmokesčio dydžio nėra. Pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu paminėti teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai. Teismas nustatė, jog paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą prieštaraujantis Konstitucijai teisinis reguliavimas skaičiuojant ir mokant darbo užmokestį nebetaikomas. Argumentas, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnį negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai, pagrįstas. Tačiau ši nuostata turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su kitomis Konstitucijos nuostatomis (Konstitucijos 6 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad įstatymai turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, o Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį (Konstitucijos 102 str. 1 d., 107 str. 2 d., Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1, 4 d., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjai grindžia savo reikalavimus, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., o sprendimai nemokėti pareiškėjams viso priskaičiuoto atlyginimo įvykdyti 2004 m. liepos 1 d., todėl vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis nėra pagrindo patenkinti pareiškėjų prašymų. Teismas pabrėžė, kad Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas, remdamasis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, priėmė įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficientų, todėl veiksmai laikytini teisėtais (CK 6.271 str.). Nekonstatavus valdžios institucijų, jų darbuotojų veiksmų neteisėtumo civilinė atsakomybė neatsiranda. Nenustatyti žalos atsiradimo pagrindai, todėl neatsiranda teisė į reikalaujamą žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, jog įstatymo negaliojimo atveju sandorių negaliojimą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos, nes civilinis sandoris pagal savo prigimtį iš esmės skiriasi nuo įstatymo (CK 1.63 str.). Be to, CK aiškiai atriboja civilinių teisių ir pareigų atsiradimą iš sandorių nuo tokių teisių ir pareigų atsiradimo dėl žalos padarymo (CK 1.136 str.). Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.). Pažymėjo, jog sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl jie neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde (b. l. 65 – 67) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismo veikla sprendžiant bet kokį ginčą yra teisės taikymo veikla. Oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo sprendimą, jog atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai, vėliau teismas, spręsdamas konkrečią bylą, neturi teisės taikyti prieštaraujančio Konstitucijai teisės akto. Teismas taikė prieštaraujantį Konstitucijai teisės aktą, t. y. pažeidė imperatyvias, teismui adresuotas nuostatas, numatytas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje, 110 straipsnio 1 dalyje. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis neturėtų būti aiškinama izoliuotai (Konstitucijos 6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 110 str. 2 d.). Pažymi, jog Konstitucinio Teismo nutarimu, kuris yra galutinis ir neskundžiamas (Konstitucijos 107 str. 2 d.), yra konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo normos prieštarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, viršydama Konstitucijos suteiktas galias, apribojo asmenų konstitucines teises. Teigia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad neteisėti veiksmai sukėlė turtines pasekmes. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Nors nuosavybės teisės pažeistos, tačiau nėra mechanizmo apginti, atkurti pažeistas žmogaus teises. Teismas privalėjo įvykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teismas neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų priimant antikonstitucinį teisės aktą (CK 6.271 str.).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą (b. l. 71 – 72) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Muitinės departamentas nurodo, kad sprendimai nemokėti pareiškėjui viso priskaityto atlyginimo yra įvykdyti, todėl reikalavimas priteisti negautą darbo užmokesčio dalį remiantis paminėtu Konstitucinio Teismo nutarimu yra nepagrįstas (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d.). Valstybės tarnautojų veiksmai taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui darbo užmokestį yra teisėti, nes jie vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Nesant valdžios institucijų darbuotojų neteisėtų veiksmų, negali atsirasti ir valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjams (jų manymu, neteisėtai) neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Skundų reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Todėl, nepaisant to, kad pareiškėjai nurodė skirtingus teisinius savo reikalavimų pagrindus (pradžioje kaip kylantis iš darbo santykių, vėliau –iš civilinės deliktinės atsakomybės santykių) pagal faktines pareiškėjų nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjant šį ginčą taikytinos pareigūnų darbo užmokestį, o ne civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, todėl konstatuotina, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas. Toks materialinės teisės normų pažeidimas pagal ABTĮ 143 straipsnį yra pagrindas panaikinti teismo priimtą sprendimą bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegija pažymi, kad pagal taikytinas šioje byloje materialinės teisės normas (reglamentuojančias pareigūnų darbo užmokestį normas) tinkamas atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė, kuri šioje byloje dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme buvo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas.
Kolegija konstatuoja, kad nurodytas procesinės teisės pažeidimas sąlygojo byloje esančio atsakovo (Lietuvos valstybės) netinkamumą. Kolegija taip pat konstatuoja, kad atsižvelgiant į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens iš esmės skirtingą procesinę padėtį ir skirtingus procesinius lūkesčius viso bylos nagrinėjimo eigoje, minėtas procesinės teisės pažeidimas negali būti pašalintas ir byla išnagrinėta iš esmės apeliacine bylos nagrinėjimo tvarka. Todėl tai taip pat yra pagrindas panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.