- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-1096-260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- UAB „Transgika“
- Advokatai
- Linas Belevičius, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 11.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui R. J., ieškovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo atstovui advokatui Linui Belevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Transgika“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-176-435/2011 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui UAB „Transgika“ dėl darbo užmokesčio bei su darbu susijusių išmokų priteisimo ir be pagrindo sumokėtų pinigų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. J. ieškiniu (b.l. 4-6, t.I) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Transgika“ 4.000 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 288 Lt delspinigių, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką ir 14.078,24 Lt piniginių lėšų, gautų be teisinio pagrindo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2009-06-25 tarp jo ir atsakovo UAB „Transgika“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. K-04, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti į transporto vadovo pareigas, o atsakovas įsipareigojo jam mokėti darbo užmokestį du kartus per mėnesį 15 ir 30 darbo dienomis. Šalys susitarė, kad atsakovas mokės 3.000 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Tačiau, atleidus ieškovą iš darbo, paaiškėjo, kad darbo sutartyje darbdavys nenurodė mokėtino darbo užmokesčio sumos, paliko tuščią vietą, o Sodrai pranešė, kad jo darbo užmokestis yra 1.250 Lt. 2010-03-10 ieškovas buvo atleistas iš darbo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, neišmokėjo jam viso darbo užmokesčio 4.000 Lt, kuris susidarė 2010 m. sausio - kovo mėnesiais, todėl iš atsakovo priteistina 4.000 Lt neišmokėtas darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taip pat prašė priteisti delspinigius vadovaujantis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu. Delspinigius prašė priteisti už laikotarpį nuo 2010-04-07 iki 2010-07-07, už 120 dienų, kas sudaro 288 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad darbo sutarties galiojimo metu atsakovo vadovė skundėsi sunkia įmonės materialine padėtimi ir apyvartinių lėšų trūkumu, prašė paskolinti atsakovui pinigų. 2010-01-22 ieškovas įnešė į atsakovo sąskaitą 7.000 Lt, 2010-03-08 – 2.050 EUR sumas, t.y. atsakovui pervedė iš savo asmeninių lėšų 14.078,24 Lt. Tačiau atsakovas paskolintos sumos ieškovui iki šiol negrąžino, todėl ieškiniu prašė priteisti 14.078,24 Lt sumą, gautą be teisinio pagrindo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad, nutrūkus darbo santykiams, su ieškovu buvo atsiskaityta, tačiau ieškovas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri atlikusi patikrinimą nustatė, kad R. J. mokėtas ir skaičiuotas 1.250 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis, taip pat užfiksuoti keli darbo kodekso nuostatų pažeidimai, už ką darbdaviui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Ieškovo teiginiai, kad su darbdaviu sutartas mėnesinis darbo užmokesčio dydis buvo 3.000 Lt per mėnesį yra nepagrįsti įrodymais. Ieškovo pateikti bankiniai nurodymai pervesti grynuosius pinigus negali būti laikomi paskola UAB „Transgika“, nes ieškovas kaip darbuotojas įmonės grynuosius pinigus, esančius kasoje, įnešė į atsakovo sąskaitą, tą ieškovas įmonėje atlikdavo nuolatos. Be to mokėjimo paskirtyje yra nurodyta, kad tai yra „sąskaitos papildymas“, kaip mokėtojas nurodyta UAB „Transgika“.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu (b.l. 24-29, t.II) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 14.078,24 Lt piniginių lėšų, gautų be pagrindo, 100 Lt žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas R. J. nuo 2009-06-25 iki 2010-03-10 dirbo UAB „Transgika“ transporto vadovu. Su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje nebuvo numatytas darbo užmokestis. 2010-06-09 Valstybinė darbo inspekcija atliko patikrinimą dėl UAB „Transgika“, kurio metu nustatė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskyrė baudą įmonės direktorei, nustatė įmonės direktorei S. R. terminą pašalinti nustatytus pažeidimus, t.y. iki 2010-06-24 pilnai atsiskaityti su darbuotoju R. J.. 2010-06-18 R. J. buvo pervesta 1.653,54 Lt (1.588,64 Lt darbo užmokesčio ir 64,90 Lt delspinigių). Valstybinės darbo inspekcijos atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. J. buvo skaičiuotas ir mokėtas 1.250 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Tai patvirtino UAB „Transgika“ darbo mokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentai. Jokių kitokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytą 3.000 Lt dydžio darbo užmokesčio sumą byloje nebuvo pateikta. Tai, kad darbo sutartyje šalys nenumatė darbo užmokesčio dydžio, teismo nuomone, yra abiejų šalių kaltė. Nesusitarus darbo sutartyje dėl darbo užmokesčio dydžio bei neesant kitokių įrodymų dėl kitokio nei 1.250 Lt ieškovui mokėto mėnesinio darbo užmokesčio, teismas ieškovo reikalavimą dalyje dėl 4.000 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 288 Lt delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo atmetė kaip neįrodytą ir teisiškai nepagrįstą. Byloje kilus ginčui dėl 14.078,24 Lt piniginių lėšų, įneštų į atsakovo įmonės sąskaitą, teismas nustatė, kad R. J., jo darbo atsakovo įmonėje metu, grynuosius pinigus, esančius įmonės kasoje, įnešdavo į įmonės banko sąskaitą. Dokumentai patvirtino, jog tokiais atvejais buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys piniginių sumų perdavimą ieškovui, kurie ieškovo buvo pasirašomi. Byloje esantys 2010-01-22 kasos išlaidų orderis Nr. 09 ir 2010-03-08 kasos išlaidų orderis Nr. EUR11 ieškovo nepasirašyti. O byloje pateiktas sąskaitos išrašas patvirtino aplinkybę, kad 2010-01-23 nuo ieškovui priklausančios Visa Electron kortelės nurašyta 7.000 Lt. Teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, liudytojos L. J. parodymus bei rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog 2010-01-22 ir 2010-03-08 ieškovas įnešė į įmonės sąskaitą savo asmenines lėšas, kurių atsakovas jam negrąžino, todėl tenkino ieškinį dalyje dėl 14.078,24 Lt priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 34-38, t.II) atsakovas UAB „Transgika“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo UAB „Transgika“ ieškovo naudai priteista 14.078,24 Lt, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:
1. Teismas, tenkindamas ieškinio dalį dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, iš esmės grindžia vienintele aplinkybe, kad 2010-01-22 ieškovas nuo savo sąskaitos nusiėmė 7.000 Lt, t.y. sumą, kuri tą pačią dieną buvo įnešta į atsakovo banko sąskaitą. Toks teismo motyvas yra visiškai nepagrįstas. 2010-01-22 nurodyme pervesti įneštus grynuosius pinigus mokėtoju buvo nurodyta UAB „Transgika“. Jei Ieškovas iš tiesų būtų skolinęs pinigus atsakovui, jis tą būtų galėjęs padaryti pavedimu iš savo sąskaitos tiesiogiai į atsakovo banko sąskaitą bei nurodydamas, kad tai yra paskola. Tai yra ir paprasčiau, ir ekonomiškiau, nes išvengiama grynųjų pinigų išėmimo bei pinigų įnešimo mokesčių. Be to, teismas visiškai nesiaiškino ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2010-03-08 įnešti 2.050 EUR buvo jo asmeninės lėšos. Atsakovas dažnai savo sąskaitą papildydavo įnešdamas eurus (byloje esantys nurodymai pervesti įneštus grynuosius pinigus). Ieškovas nenurodė, kodėl 2010-03-08 pinigus įnešė būtent užsienio valiuta, kur jis ją įgijo. Be to, atsižvelgiant į ieškovo pakankamai mažą darbo užmokestį, mažai tikėtina, kad į atsakovo banko sąskaitą įnešti 14.078, 24 Lt galėjo būti jo asmeninės lėšos.
2. Teismas nenustatė bei ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl nebuvo pasirašyta paskolos sutartis, jei pinigai iš tiesų buvo paskolinti. Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, jam taikomi griežti buhalterinės apskaitos reikalavimai. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Net jei dėl kažkokių priežasčių, kurių ieškovas negalėjo nurodyti, paskolos sutarties nebuvo galima sudaryti, tai turėjo atsispindėti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, kaip paskola (skolinis įsipareigojimas). Bendrovės buhalterijoje negali atsispindėti piniginiai įnašai, nesant tam jokio juridinio pagrindo, nenurodant to buhalteriniuose apskaitos dokumentuose. Atsakovas teismui pateikė apskaitos dokumentus - kasos išlaidų orderius, patvirtinančius grynųjų pinigų išmokėjimą, kurie nedelsiant buvo įnešti į atsakovui priklausančią sąskaitą banke.
3. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad tarp atsakovo ir ieškovo buvo nusistovėjusi praktika, kad ieškovas, kaip įmonės darbuotojas, nuolat įnešdavo bendrovės lėšas į jai priklausančią banko sąskaitą. Lėšos visada būdavo įnešamos bendrovės vardu. 2010-01-22 bei 2010-03-08 grynųjų pinigų įnašai atlikti mokėtoją nurodant UAB „Transgika“. Mokėjimo paskirtis nurodyta „papildymas“. Todėl ieškovas ginčijamus pinigus įnešė atsakovo vardu, tuo patvirtindamas, kad jų savininkas buvo atsakovas. Jei ieškovas iš tiesų būtų skolinęs pinigus atsakovui, pinigų mokėtoju būtų nurodęs save.
4. Teismas visiškai nesiaiškino, kokiu tikslu ieškovas atsakovui būtų įnešęs, neva, jam priklausiusius pinigus. Abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad ieškovas dalį pinigų įnešė 2010-03-08, t.y. prieš 2 dienas iki išėjimo iš darbo. Taigi ieškovui nebūtų jokio tikslo skolinti pinigus įmonei, su kuria jis ketino nutraukti darbo santykius. Ieškovas teigė, kad atsakovas jam neišmokėjo darbo užmokesčio už 2010 m. sausio-kovo mėnesius, todėl tai taip pat kelia pagrįstų abejonių, kodėl jis būtų pervedęs pinigus bendrovei, laiku su juo neatsiskaitančiai.
5. Nepagrįstas teismo argumentas, kad nėra įrodymų, jog atsakovas perdavė ieškovui įmonės pinigus 2010-01-22 bei 2010-03-08 dienomis. Byloje yra pateikti kasos išlaidų orderiai, kurie negali būti taisomi ir yra registruojami kasos išlaidų orderių registre. 2010-01-22 ir 2010-03-08 kasos išlaidų orderiai pasirašyti bendrovės direktorės bei vyr. finansininkės. 2010-01-22 orderis nepasirašytas per neapsižiūrėjimą. Ieškovui labai dažnai buvo išduodami pinigai įnešti į bendrovės banko sąskaitą, todėl visai tikėtina, kad pinigus išduodantis asmuo galėjo pamiršti duoti ieškovui pasirašyti kasos išlaidų orderį. 2010-03-08 kasos išlaidų orderio ieškovas nepasirašė piktybiškai, nes jau žinojo, kad ketina išeiti iš darbo.
6. Liudytojos A. S. ir G. P. patvirtino, kad ieškovui buvo perduoti minėti pinigai. Teismas nepagrįstai vertino jų parodymus kaip abejotinus, tačiau rėmėsi L. J., ieškovo sutuoktinės, parodymais. Liudytojos A. S. ir G. P. patvirtino, kad pinigai buvo perduoti prieš metus laiko, t.y. nenurodė konkrečios datos. Taip pat tikėtina, kad šios liudytojos negalėjo tiksliai pasakyti, kokiomis kupiūromis bei kokiu konkrečiai laiku pinigai buvo perduoti ieškovui, nes tai yra pakankamai nereikšmingi dalykai.
7. Ieškovas kartais apmokėdavo už tam tikras prekes ar paslaugas, skirtas atsakovo veiklai vykdyti, jei skubiai reikėdavo sumokėti už kurą, tačiau tuo momentu nebūdavo asmens, atsakingo už pinigų išdavimą. Tačiau ieškovui būdavo atlyginama, pateikus jo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tokia praktika yra dažna daugelyje juridinių asmenų, nepažeidžia nei darbuotojų interesų ar teisių, nei teisės norminių aktų.
8. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus bei bylos aplinkybes, konstatavo, kad ieškovui darbo užmokestis buvo daugiau negu du kartus mažesnis, nei jis nurodė ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, pasinaudodamas darbo sutartyje buvusia spraga bei pareikšdamas nepagrįstą ieškinį dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. Ši aplinkybė kelia abejonių ieškovo sąžiningumu, įgyvendinant savo teises, todėl teismas turėjo itin atidžiai įvertinti ieškovo paaiškinimus ir reikalavimų pagrįstumą.
9. Teismas, pripažindamas, kad iš atsakovo priteistinos be pagrindo įgytos lėšos, pažeidė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Ieškovas ieškinio reikalavimą kildino iš paskolos santykių. Teismas, tenkindamas ieškinį šioje dalyje, taip pat rėmėsi būtent ieškovo paaiškinimais, kad pinigai buvo paskolinti, tačiau priėmė sprendimą priteisti ne skolą, o be pagrindo gautas lėšas. Teismas netinkamai kvalifikavo, koks įstatymas taikytinas ginčijamu atveju.
Atsiliepimas
10. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsiliepime nurodyto argumento, kad nurodymuose pervesti įneštus grynuosius pinigus mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“, mokėtoju nurodytas atsakovas, ne ieškovas. Teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumento, kad paskolos sutarčiai įstatymas imperatyviai numato rašytinę formą, tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teismų praktikos.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 44-47, t.II) ieškovas R. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas klaidingai nurodo, jog ieškovas suteikė jam paskolą, nes tokių duomenų byloje nenustatyta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad ieškovas į atsakovo sąskaitą įnešė 14.078,24 Lt sumą, kurią atsakovas ieškovui privalo grąžinti, nes šių pinigų sąskaita atsakovas praturtėjo. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas turėjo sudaryti sandorį įstatymo nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu atsakovo direktorė pripažino, kad ieškovas kartais apmokėdavo už kurą, taip pat avansus darbuotojams iš savo asmeninių pinigų, kuriuos ieškovui vėliau atsakovo direktorė grąžindavo. Kadangi dėl sunkios įmonės finansinės padėties ieškovas dažnai lėšas įnešdavo į atsakovo sąskaitą, ieškovas pasitikėdamas atsakovu įnešė į įmonės sąskaitą savo asmenines lėšas 2010-01-23 7.000 Lt iš Visa Electron kortelės, o 2010-03-08 – 2.050 EUR. Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neva esamų byloje įrodymų, kad atsakovas perdavė ieškovui įmonės pinigus 2010-01-22 bei 2010-03-08 dienomis. Byloje esantys 2010-01-22 kasos išlaidų orderis Nr. 09 ir 2010-03-08 kasos išlaidų orderis Nr. EUR11 nėra ieškovo pasirašyti, dėl ko nepatvirtina atsakovo įmonės piniginių sumų ieškovui perdavimo, atsakovas jokių kitų pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovas kokiu nors būdu būtų reikalavęs ieškovo pasirašyti minėtus neva per klaidą nepasirašytus orderius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Atsakovas UAB „Transgika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimą tik dalyje, kuria iš atsakovo UAB „Transgika“ ieškovo naudai priteista 14078,24 Lt, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl šios apskųstosios pirmosios instancijos teismo dalies pagrįstumo bei teisėtumo.
Atsakovas, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio dalį dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, iš esmės sprendimą grindžia tik vienintele aplinkybe, jog ieškovas 2010 01 22 nusiėmė nuo savo sąskaitos 7000 Lt sumą, kuri tą pačią dieną buvo įnešta į atsakovo sąskaitą banke.
Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas 2011 02 07 sprendimą nagrinėjamoje dalyje priėmė vadovaudamasis ne vienintele aukščiau atsakovo apeliaciniame skunde paminėta aplinkybe, o visuma įrodymų, leidusių teismui padaryti išvadą, jog ieškovas į atsakovo sąskaitą banke 2011 01 22 ir 2011 03 08 įnešė savo , o ne atsakovo jam perduotus pinigus. Teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog ieškovas 2010 01 22 paėmęs iš savo Visa Elektron kortelės turėtojo sąskaitos banke 7000 Lt tą pačią dieną įnešė tokią sumą įnešė į atsakovo sąskaitą banke. Tai patvirtina jo banko sąskaitos išrašas (b.l.117-121, t. I). Ieškovas nepripažįsta, jog iš atsakovo gavo 7000 litų ir 2050 eurų, nepasirašė atsakovo į bylą pateiktų atsakovo Kasos išlaidų orderių (b.l. 77 ir 78, t. I) šioms sumoms, todėl teisėjų kolegija ir pripažįsta, jog atsakovas nagrinėjant bylą nepateikė įrodymų, kad jis 7000 Lt būtų 2010 01 22 ir 2050 eurų 2010 03 08 perdavęs ieškovui, kad šis įneštų į atsakovo sąskaitą kaip įmonės lėšas. Kad ieškovui pinigus įnešimui į banko sąskaitą būtų davęs atsakovas, privalėjo įrodyti atsakovas. Vien tai, kad ieškovas Nurodymuose pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (b.l. 19 ir 20, t. I) nenurodė, jog tai yra jo paskola įmonei, negalima, įvertinus kitus įrodymus, pripažinti jog tai buvo atsakovo įmonės pinigai.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis visuma sprendime aptartų įrodymų, visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas į atsakovo sąskaitą 2010 01 22 ir 2010 03 08 įnešė savus 7000 Lt ir 2050 eurų. Sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas neįrodė, kad į atsakovo sąskaitą jis įnešė asmeninius pinigus, negalima.
Pagrįstai pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.237 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad atsakovas privalo ieškovui grąžinti be pagrindo įgytą turtą – 14078,24 Lt sumą. Tai, kad teismas priteisė ieškovui ne jo paskolintus atsakovui pinigus, t.y. 14078,24 Lt , kaip kad prašė ieškovas, bet atsakovo be pagrindo įgytą turtą, nedaro teismo sprendimo nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo, kad nurodyta suma yra ieškovo atsakovui pervesta ne pagal paskolos sutartį, o kaip pastarojo be teisėto pagrindo įgytas turtas, priklausantis ieškovui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrįsto bei teisėto Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo naikinti ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis sprendimas nekeistinas (CK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.