Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Prokalina“ atstovui V. P., atsakovės Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonės Šilutės miškų urėdija atstovei V. V., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui V. A. J. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Prokalina“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu sutinka ir prašo jį patenkinti visiškai. Teigia, jog pareiškėjos užsakymu ir lėšomis Lapynų II smėlio telkinys detaliai išžvalgytas 2009 metais, telkinio ištekliai 21,35 ha plote aprobuoti žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos 2009-05-15 posėdyje, telkinys įrašytas į Žemės gelmių registrą, vykdant Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2009-06-15 įsakymą Nr. 1-82. Nurodo, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius išduodami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 patvirtintomis Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklėmis. Lapynų II smėlio telkinio išsidėstymo vietos žemės valdytojas yra valstybės įmonė Šilutės miškų urėdija, kurios derinimas turi būti pateiktas prie paraiškos gauti leidimą naudoti minėto telkinio išteklius. Teigia, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Pagal Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131, 17 punktą, jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis pateikiama ir Lietuvos geologijos tarnybos pažyma apie išžvalgytus savivaldybės teritorijoje ne miško esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Nurodo, jog Lietuvos geologijos tarnybos pažyma apie tai, jog Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje nėra išžvalgytų nenaudojamų smėlio telkinių atsakovei buvo pateikta 2015-02-05 raštu Nr. (7)-l.7-366, todėl pareiškėja skunde pagrįstai teigia, jog atsakovės atsisakymas derinti pareiškėjos prašymą dėl leidimo gavimo yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dalis, kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, yra taikoma eksploatuojamiems telkiniams, kurių kasybos sklypo dalis patenka į miško žemę. Mano, jog tokiu atveju, rengiant žemės gelmių naudojimo planą (naudojimo projektą), turi būti numatyta kasybos darbus miško žemėje vykdyti tik tuomet, kai bus išeksploatuotos naudingosios iškasenos, slūgsančios skirto telkinio plote, nepatenkančiame į miško žemę.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas prašo skundą patenkinti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų pagrindu.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovės valstybės įmonės Šilutės miškų urėdija 2015-03-04 sprendimo Nr. R3(4.10) -299 nederinti prašymo ir plano leidimo naudoti Šilutės rajono Lapynų II smėlio telkinio išteklius išdavimui teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (1994-04-26 įstatymas Nr. I-446) 24 straipsnio 1 dalį žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (1995-12-12 įstatymas Nr. I-1120) 5 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami žemės gelmių naudojimo planai. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo objektai yra žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimui skirtos teritorijos. Žemės gelmių įstatymo (1995-07-05 įstatymas Nr. I-1034) 14 straipsnio 1 dalis numato, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą. Žemės gelmių naudojimo planas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas (Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 3 dalis), kuriame be kita ko numatoma žemės sklypo ribos, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galimas žemės naudojimo būdas, eksploatuojant žemės gelmių išteklius ir po žemės rekultivavimo. Žemės gelmių naudojimo plano organizatoriais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, žemės gelmių naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba (Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145, išsamiai reglamentuota žemės gelmių naudojimo plano rengimo ir derinimo tvarka.

Išvardintos teisės normos leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad siekiant naudoti žemės gelmes, reikalinga parengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (nagrinėjamu atveju – žemės gelmių naudojimo planą), kurio rengimo metu kartu išsprendžiamas ir žemės paskirties pakeitimo klausimas. Vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis siekiantis naudoti žemės gelmes subjektas turi turėti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 02 11 nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių (toliau- ir Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 04 27 iki 2015 05 09) 22 punkte reglamentuotas dokumentų, kurie turi būti pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, sąrašas. Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos teikiamas prašymas arba planas turi būti suderintas su institucijomis, nurodytomis Taisyklių 25 punkte, tame tarpe ir su žemės savininku ar naudotoju, valdytoju. Taisyklių 29 punkte pažymėta, kad atsisakę derinti prašymą arba planą, šių Taisyklių 25-26 punktuose nurodyti subjektai savo motyvus išdėsto raštu.

Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 586,2620 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Šilutės raj., sav., Saugų sen., Lapynų k., kurio savininkas Lietuvos valstybė, patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Šilutės miškų urėdija.

Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjos UAB „Prokalina“ užsakymu buvo atlikta aukščiau nurodytame žemės sklype esančio Lapynų II smėlio telkinio detali žvalgyba ir 2009 05 25 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisija nusprendė aprobuoti pagal 2008 11 06 būklę apskaičiuotus Šilutės rajono Lapynų II smėlio telkinio detaliai išžvalgytus spėjamai vertingus išteklius, identifikuojant juos kodu 331 21,35 ha plote 1766 tūkst. kub. m., (iš jų apvandenintų 1260 tūkst. kub. m.) bei nurodė, kad ten esantis smėlis yra tinkamas automobilių kelių dangoms įrengti pagal standarto LST 1331:2002 lt (Automobilių kelių gruntai. Klasifikacija) reikalavimus. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2009 06 15 įsakymu Nr. 1-82 „Dėl Linkaičių žvyro telkinio, Ližių žvyro ir smėlio telkinio naujo ploto, Lapynų II smėlio telkinio ir Imbarės žvyro ir smėlio telkinio išteklių įrašymo į žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalį“ Šilutės rajono Lapynų II smėlio telkinys buvo įrašytas į Žemės gelmių registrą.

2015 01 27 pareiškėja UAB „Prokalina“ kreipėsi į atsakovę VĮ Šilutės miškų urėdija dėl prašymo ir plano leidimo naudoti Šilutės rajono Lapynų II smėlio telkinio išteklius išdavimui derinimo.

Atsakovė VĮ Šilutės miškų urėdija 2015-03-04 raštu Nr. R3-(4.10)-299 prašymą ir planą atsisakė derinti, motyvuodama tuo, kad Šilutės rajono savivaldybės Gaidelių kaime yra eksploatuojamas smėlio - žvyro karjeras, todėl Lapynų II smėlio telkinio teritorijos formavimas ir naudojimas negali būti priskirtinas Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytiems išimtiniams atvejams.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-05-16) nurodyta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas; 5) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje; 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą; 8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę; 9) teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 09 28 nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17 punkte pažymėta, kad jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis pateikiama ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos per 20 dienų nuo kreipimosi išduota pažyma apie išžvalgytus savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, leidžianti nustatyti galimybę naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją formuoti ne miško žemėje. Šiais atvejais sprendimą priimanti institucija sprendimą paversti miško žemę kitomis naudmenomis priima, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduota pažyma apie nurodytas galimas tokių teritorijų formavimo savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje alternatyvas.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015 02 05 rašte Nr. (7)-1.7-366 nurodyta, kad Šilutės rajono savivaldybėje ne miško žemėje detaliai išžvalgytų nenaudojamų smėlio telkinių nėra.

Ginčo miško žemę planuojant paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, pareiškėja siekia gauti leidimą naudoti jos išžvalgyto ir į Žemės gelmių registrą įrašyto Šilutės rajono Lapynų II smėlio telkinio išteklius.

Atsakovei nepaneigus aplinkybės, jog Šilutės rajono savivaldybėje ne miško žemėje detaliai išžvalgytų nenaudojamų smėlio telkinių, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, leidžianti nustatyti galimybę naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją formuoti ne miško žemėje nėra, sprendimas nederinti prašymo ir plano laikytinas nepagrįstu, todėl naikintinas, o atsakovė įpareigotina naujai svarstyti pareiškėjos atstovo 2015 01 27 prašymą Nr. 31.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

nusprendžia:

skundą patenkinti visiškai.

VĮ Šilutės miškų urėdija 2015 03 04 sprendimą Nr. R3(4.10)-299 panaikinti ir įpareigoti iš naujo svarstyti UAB „Prokalina“ atstovės pateiktą 2015 01 27 prašymą Nr. 31.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.