Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- kaltinamasis V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas 2011-01-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį (už 3 veikas), 145 straipsnio 1 dalį (už 2 veikas), 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį, - 30 MGL (3900 Lt) bauda, kaltinamas pagal LR BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis,

- kaltinamasis I. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

kaltinamasis V. D. apgaule savo naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, sužinojęs, kad jo draugė R. Č. loterijoje laimėjo 1 000 013 litų, įgyvendindamas iš anksto suplanuotą tikslą apgaule užvaldyti svetimą R. Č. turtą, 2006 metų kovo mėnesio 16 d., įtikino R. Č. gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, tuo tikslu persikėlė gyventi pas ją į namą, esantį (duomenys neskelbtini)., ir įgavęs jos pasitikėjimą, tų pačių metų kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, įkalbėjo R. Č., neva bendram gyvenimui, jiems įsigyti automobilį Audi - A4, kainuojantį 42 000 litų, kurį 2006-03-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dalyvaujant R. Č. išrinko UAB „BRC“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini)bei R. Č. sumokėjus 500 litų avanso automobilį rezervavo pastarosios vardu. Minėtą automobilį jis pažadėjo įregistruoti R. Č. vardu, nors to neketino daryti ir, nuslėpdamas, kad šį automobilį pirks savo vardu, 2006-03-20, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iš R. Č. 42 000 litų ir tą pačią dieną, UAB „BRC“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini)., neva R. Č. išrinktą automobilį Audi - A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vėliau suteiktas valstybinis numeris B BE 806) įgijo iš R. K. (automobilio savininko) už 42 000 litų bei įformino automobilio pirkimą, surašant 2006-03-20 pažymą-sąskaitą, kurios serija BRC-V Nr. 000445, fiktyviai nurodant automobilio pirkimo ir pardavimo kainą - 7800 litų, po ko jis 2006-03-21, apie 14.28 val. VĮ „Regitra“ automobilį įregistravo savo vardu. Tęsiant iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, V. D., R. Č. nežinant, 2006-03-24, apie 11.16 val., VĮ „Regitra“ minėtą automobilį išregistravo ir, 2006-03-24 tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku sudarė su savo tėvu I. D. pirkimo ir pardavimo sutartį, kurią pateikė VĮ „Regitra“ darbuotojams, automobilį Audi - A4 realizavo I. D. už 5000 litų, kuris tą pačią dieną, apie 12.22 val., šį automobilį VĮ „Regitra“ įregistravo savo vardu, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą R. Č. 42000 litų vertės turtą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. D. apgaule savo naudai, įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, įgyvendindamas iš anksto suplanuotą tikslą apgaule užvaldyti svetimą R. Č. turtą, 2006-05-26 savo nepilnametės dukros S. D. vardu AB bankas „Hansabankas“ Vilniaus regiono Centro klientų aptarnavimo poskyryje, sudarė Fizinio asmens banko sąskaitos ir Jaunimo indėlio sutartis, remiantis kuriomis S. D. vardu atidarė sąskaitą (duomenys neskelbtini) (indelio palūkanas ir indelio sumą pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini)), 2006 metų birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų laiku, pasinaudodamas R. Č. pasitikėjimu, ją įkalbėjo pervesti į jo dukros S. D. vardu atidarytą Jaunimo indelio sąskaitą jam dukrai mokėti priklausantį išlaikymą, R. Č. sutikus, į minėtą S. D. vardu atidarytą sąskaitą ji 2006-06-29 AB bankas „Hansabankas“ Vytenio klientų aptarnavimo poskyryje, Vilniuje pervedė - 8700 litų bei 2006-10-06 banko Širvintų klientų aptarnavimo poskyryje, Širvintose įmokėjo grynais 1800 litų, iš viso R. Č. pervedus 10500 litų, jis minėtą sumą pinigų nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino: 2007-02-07 banko Širvintų klientų aptarnavimo skyriuje -10 000 litų bei 2007-03-21 Vilniaus regiono Centro aptarnavimo skyriuje - 932,57 litų bei tokiu būdu apgaule įgijo svetimą R. Č. turtą -10500 litų.

Kaltinamasis I. D. buvo kaltinamas tuo, kad, jis apgaule savo naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

I. D. sužinojęs, kad sūnaus V. D. draugė R. Č., gyv. (duomenys neskelbtini)., loterijoje laimėjo 1 000 013 Lt, veikdamas kartu su sūnumi V. D., įgyvendindamas iš anksto suplanuotą tikslą apgaule užvaldyti svetimą R. Č. turtą, žinojęs, kad sūnus V. D. už R. Č. duotus pinigus 42000 litų, 2006-03-20 iš UAB „BRC“ salono įgijo pastarosios rezervuotą automobilį AUDI A 4 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vėliau suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), kurį užsiregistravo savo, o ne R. Č. vardu, jis 2006-03-24 kartu su sūnumi V. D., R. Č. nežinant sudarė fiktyvią minėto automobilio pirkimo ir pardavimo sutartį, nurodant šio automobilio pirkimo ir pardavimo kainą 5000 litų, kas neatitinka tikrovės bei minėtą sutartį tą pačią dieną apie 12.22 val. pateikė VĮ „Regitra“ darbuotojams ir minėtą automobilį įregistravo savo vardu, tokiu būdu apgaule įgijo R. Č. 42000 litų turtą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis V. D. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino. Teismui paaiškino, kad jis, dirbdamas - vežiodamas prekes po parduotuves, nupirko R. Č. Teleloto bilietą Širvintose. Ši buvo sąžininga, todėl su juo šiuo bilietu laimėtus pinigus pasidalino. Be to pas juos tuo metu viskas buvo bendra. Atsakė, kad šiuo metu neprisimena, kur pirko šį bilietą. Be to, prieš bilieto įsigijimą jau seniausiai jiedu gyveno kartu. Todėl R. Č. šiuo metu gali sakyti bet ką, be to ji kerštauja. Iki bilieto pirkimo jiedu gyveno normalų bendrą gyvenimą, jis išvažiuodavo į darbą, iš šio grįždavo. Gyveno (duomenys neskelbtini), jos sodyboje. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini)vairuotoju, o sunkvežimis, kurį jis vairavo, pastoviai stovėjo prie namo. Jiedu kartu pradėjo gyventi, kai jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), tikslios datos neprisimena. Tačiau jiedu tada susipažino, o ji dirbo parduotuvėje, prieš savo namą. Taigi jiedu gyveno kartu, viskas buvo bendra. Jis eidavo į parduotuvę nusipirkti ko reikėdavo, o kai jinai dirbdavo, ji kažką nupirkdavo. Be to, patikino, jog jis pirkdavo Teleloto bilietus, šiuos padėdavo namuose ant staliuko. Tačiau ir R. Č. pirkdavo Teleloto bilietus. Nei jis, nei ji neskaičiuodavo, kuris kiek bilietų nupirko. Tuo momentu niekas netikėjo, jog bus laimėti pinigai, o bilietų pirkimas buvo tik pramoga. Be to, jinai jam duodavo nupirktus bilietus patikrinti. Taigi viskas buvo kartu. Tačiau šiuo atveju jinai patikrino tą bilietą. Po to jinai jam paskambino ir pasakė, kad atvažiuotų pas ją, nors jis turėjo vežti krovinius į Šilutę, Pagėgius. Tačiau ji pasakė, kad jis atvažiuotų pas ją. Po to jinai jam pasakė, kad iš tos laimės ji pasakė savo broliui, kad laimėjo milijoną litų. Po to šis iš jos pradėjo reikalauti, prašyti pinigų. Be to jis prisimena tokį faktą, kad jos brolis atsisakė savo dalies į namą, o R. Č. broliui pasakė, kad sumokės jam pinigus už namo dalį. Be to, nežino, ar R. Č. žadėjo broliui nupirkti automobilį. Tačiau žino, kad po laimėjimo brolis pradėjo iš jos reikalauti pinigų. Tačiau jinai pasakė, kad nori nupirkti butą ir, kad jis jai padėtų apsisaugoti. Taigi jie ieškojo namo, tačiau tinkamo nerado. Todėl Širvintose suradę butą, šį jiedu nupirko R vardu. Be to ji jam pasakė, kad jis nieko neturi, o jis į tai jai atsakė, kad jam to nereikia. Be to jis jai pasakęs, kad jiedu pasidalintų laimėtus pinigus. Todėl, jeigu būtų norėjęs apgaudinėti, būtų ją vedęs. Tačiau jis jai sakė, kad padės, jog brolis nereikalautų. Be to, ji jam sakiusi, kad brolis nori automobilio. Po to jiedu važinėjo į UAB „BRC“. Jis nežino, kaip jie šiame autocentre rezervavo automobilį. Tačiau žino, kad jos brolis galiausiai išvažiavo su moterimi gyventi. O prieš tai jis beveik 1000 km pravažinėjo su R dėl jos brolio, nes jo dukra verkė, prašė padėti. Po ko R davė broliui pinigų, nes pamatė kaip šis gyvena, dėl to jai buvo šokas. Be to ir jis jos broliui kiek galėjo tiek padėjo. Tiksliau jis, atvažiavęs pas šį, pasakė, kad paliktų ją ramybėje ir davė 10 000 litų. Be to jis šiam pasakė, kad jiedu pasidalino pinigais, - jis turi pusę milijono ir ji, ir kad jiedu šiuos pinigus laimėjo kartu. Taigi R savo pinigus leido savo reikmėm. Tačiau laimėti pinigai buvo jos sąskaitoje. Tačiau jie kartu pirko įvairius daiktus. Tai, kad pasidalino pinigus, tai dar nereiškia, kad kiekvienas po 500 000 turėjo. Taigi, jeigu būtų norėjęs ją apgauti, tai taip būtų padaręs, po to sėdęs į taksi ir išvažiavęs. Tačiau, gi jiedu vedė bendrą gyvenimą. Jis suvokė, kad nieko nusikalstamo nedaro. Be to, jinai jam dar iki to laimėto milijono ir taip duodavo pinigų. Be to ji pati paskambino ir pasakė, kad laimėjo milijoną. Po laimėjimo jis nereikalavo pusės milijono. Be to jis tuo metu turėjo grynų pinigų, o jam daiktai skaičiuojami. Jis su ja gyveno, bet jai nežadėjo būti su ja. R. Č. tai ginčija, nors tai kerštas. O kerštas, nes jis išėjo, pradėjo gyventi su S., jiems gimė vaikas. Tačiau jam gaila R, ji buvo sąžininga. Taigi viskas vyko tarp jų dviejų, tame skaičiuje ir apsitarimas dėl laimėtų pinigų, nes jiedu tuo metu gyveno kartu, jiedu nupirko trijų kambarių butą. Viskas liko jai, o jeigu dar kas liko neprieštarauja, kad ji pasiimtų. Be to jis daiktus gali nusipirkti. Tačiau ji jo daiktų jam neatidavė. Automobilis A4 apiformintas ant tėvo, nes jo tėvas šį nupirko, yra sąskaitos faktūros. Ji jam nupirko tiktai 6 stygų gitarą, kurią jis gali grąžinti. Taip pat atsakė, kad R nebuvo jo sumušta. Be to, jis dėl jos daug padaręs, jei ne jis, tai jos brolis būtų viską paėmęs. Taigi jis jai padėjo viską padaryti. Ji gavo viską, po ko jam keršija, o tai daro, nes buvo palikta. Taigi, reikia proto turėti, gi senatvė. Be to kai ji grįžo iš Vokietijos, tai visai bendrauti su ja nebuvo galima. Jis nepadarė nusikaltimo, nekaltas. Be to, jinai jam pirko daiktus: žiedus po 5000 litų, odines striukes, tačiau laisva valia. Nežino, ar ir šiuos jai grąžinti. Po to požiūriai išsiskyrė, ką padarysi. Be to, S. R. atidavė džipą. R teigia, kad Audi pirko. Tačiau tai jam nesuprantamas dalykas. Gi ji pati viską savo noru darė, viską pirko jam. Akivaizdu, kad iš R. pusės buvo kerštas. Nes jis su S. S. negalėjo ramiai gyventi. R siuntė anoniminius laiškus į S. darbą, kad ši aferistė. Po ko S buvo priversta išeiti iš darbo, nors užėmė aukštas pareigas ir būtų daug ką pasiekusi. Taip pat atsakė, kad jis Audi A4 automobilio pirkti su R. Č. nevažiavo, ji važiavo su savo broliu. Be to jis su ja išvis apie Audi nešnekėjo, o šnekėjo apie BMW, Subaru. Tačiau R jam pasakė, kad brolis nori pinigų, ar mašinos. Šis negalėjo apsispręsti. Taigi dėl Audi automobilio, tik jam kilo mintis, o apie tai jis niekam nesakė. Tačiau jam R pasakė, kad reikia nupirkti automobilį. Vieną kartą jis, ji ir jos brolis buvo „BRC“ autocentre. Vaikščiojo po jį, surado automobilį, sakė, kad nori Subaru mašiną pirkti. Tačiau surado BMW automobilį pilkos, kaip ir Audi, spalvos. Kiek žino šis irgi buvo rezervuotas. Jie turėjo atvažiuoti kitą dieną. Šią buvo labai daug prisnigta, todėl nenupirko. Tačiau jos brolis nupirko Subaru, prie šio pirštų nekišęs. O dėl Audi A4 automobilio, tai jo asmeninis reikalas. Jis nežino, ko R norėjo, kur važinėjo, ką rezervavo. Jis nežino iš kur, ką. Gal ji broliui norėjo pirkti automobilį. Gal tarėsi su savo broliu, tačiau jis nežino. Be to jis jam atvežė dar 10 000 litų. Taip pat atsakė, kad nebeprisimena kada pamatė kaltinime nurodytą Audi A4, nes senai buvo. Tačiau jis vienas važiavo pirkti automobilį Audi A4. Turėjo pinigus, nes dirbo. Taigi šį automobilį jis nupirko už savo asmeninius, uždirbtus pinigus. Po šio automobilio nupirkimo jis pas R. Č. negrįžo, o nuvažiavo šį apdrausti, pastatyti signalizaciją. Tačiau po to jis grįžo pas ją. Neprisimeną, kada registravo tą automobilį. Taip pat atsakė, kad šio automobilio pirkimo ir pradavimo sutartį pasirašė jis. Pardavėjui sumokėjo pinigų tiek, kiek prašyta šioje sutartyje. Be to, pardavėjas jam pasakė, kad Audi A4 buvo paskendusi vandenyje, įspėjo, ką jis perka. Tačiau jis su šiuo automobiliu iš „BRC“ autocentro išvažiavo. Taigi šis buvo suremontuotas, tvarkingas. Po to jis šį automobilį registravo „Regitroje“ savo vardu. Jis R. Č. nieko apie šį automobilį nesakė, ji jo ir nieko neklausė, klausimų nekilo. Be to, jinai nereikalavo perrašyti šį automobilį jos vardu. Po to jis šį automobilį perrašė tėvui, tačiau kada nepamena. O perrašė todėl, kad jis jau kitą automobilį turėjo. Patikslino, kad minėtą automobilį Audi A4 jis tėvui už tiek kiek sutartyje parašyta pardavė. Apie tai jis su R nekalbėjo. Be to, jai buvo neįdomu. Be to, kodėl jis prieš parduodamas automobilį turėtų jos atsiklausti. Be to, jinai darė ką nori ir nei ji, nei jis vienas kito neklausinėjo. O jeigu jam reikėjo parduoti, tai taip ir padarė. Be to jis iš tėvo už jam parduotą Audi A4 pinigus gavo. Pas jį su R bendrai pasidėtų, saugomų pinigų nebuvo, o kur padėjo, išleido pinigus už tėvui paruotą automobilį neprisimena. Taip pat atsakė, kad neprisimena, kada įsidarbino įmonėje „Piktra“, kaip ir kiek uždirbdavo. Be to, jis išėjo iš tos įmonės, nes jam R pasakė išeiti. Be to ji jam pasakė, užtenka „arti“, galima pagyventi. Be to ji jam pasakė, kad po reiso važiuotų pas ją. Be to, R. Č. apmokėjo sąskaitą už važinėjimą tarnybiniu automobiliu. Tačiau R iniciatyva jis išėjo iš darbo. Neprisimena kiek laiko dirbo, tačiau paskui dirbo kitur. Kai gyveno kartu su R. Č., jeigu paprašydavo tėvai jam duodavo 100 litų ir daugiau. Tačiau grodamas vestuvėse, geležinkelyje užsidirbdavo, po ko šiuos grąžindavo. Be to jis turi daug nekilnojamojo turto. Tačiau Audi A4 automobiliui pirkti iš tėvų pinigų neėmė. Tuo metu jis pastoviai turėdavo nemažiau 5-7 tūkstančius litų. Nors R tikrai dėl jo labai daug pinigų išleido. Tačiau jos niekas nevertė. Be to ji nupirko prabangių daiktų į butą, šie visi liko jai. Jeigu jai pritrūko pinigų, tai reikia taupiau gyventi, juk krizė. Taip pat atsakė, kad jis su Audi A4 buvo nuvažiavęs į Audi centrą, čia pakeitė guoliavietę, dar kažką. Be to jam pasakė, kad jis nupirko skenduolį, bus jų klientas. Tačiau neprisimena po kiek laiko šį automobilį pardavė tėvui. Kodėl nemokėjo dukrai alimentus, atsakė, kad turėjo kitų įsipareigojimų. Tačiau dukrai negali atsakyti. Be to, kai paskutinį kartą jis buvo nuvažiavęs pas dukrą, šios motina pasakė, kad nenori jo matyti. Po to jis pradėjo dėti pinigus į dukros sąskaitą, kurią jis pats asmeniškai atidarė. Taigi, R. Č. pati pervedinėjo pinigus, už tai jis nepyksta. Be to, ji jam pasakė, jog rado piniginėje kodą su sąskaita, o jis pasakė, kad nemoka alimentų, tačiau kaupia pinigus iki dukrai sukaks 18 metų, kad ši turėtų pinigų. Tačiau jis pasakė, R. Č., kad gali paimti kortelę, nueiti padėti. Tačiau jis net nežino kiek ten tų pinigų buvo pervesta. Be to ji jam pasakė, kad 150-175 Lt įnešė, o jis pasakė, kad gerai. Jis norėjo padėti visą pinigų sumą, tačiau R jam pasakė, kad taip nedarytų, nes padarys savo žmonai gerą daiktą. R dar pasakė, kad reikia mokėk kiekvieną mėnesį po truputį, nes didelę sumą išleis ir dukra neturės. Jis laikėsi savo nuostatų, o R. Č. niekas nevertė mokėti pinigus (alimentus jo dukrai). Juolab, kad tuo metu jo su R santykiai buvo geri. Tačiau, kaip minėjo įlindo jos brolis, pradėjo kerštauti. Be to jos brolis sakydavo, jog padarys tą aną. Žmogus galvoja, prasideda įtarinėjimai. Po to jis nuo R nutolo, pamatė kam jam to reikia. Atsakė, kad neprisimena kiek pinigų dukrai buvo pervedęs iki R pervedimo. Be to nežino, kiek R pinigų pervedė. Tačiau tai nebuvo alimentai, tai buvo geranoriškai pervesti pinigai. Apie šiuos pinigus (alimentus) jis sužinojo iš S., kuri turėjo priėjimą prie Sodros duomenų. Po to jis šiai pasakė, kad sąskaitoje yra pinigai, reikia sutvarkyti. Po to jis nuvažiavo į banką, pinigus atidavė Si. O jinai pasakė kitą dieną, kad 10 000 litų įneš į jo sąskaitą. Į tai jis pasakė, kad nežino. S. turi tik elektroninę bankininkystę, tačiau jos tėvas padėjo pinigus į sąskaitą, ir pinigai taip nukeliavo. Dėl 2006-05-02 notarinės sutarties, kuria patvirtinta 100 000 litų paskola, tai ir parodo, kad jis nesukčiavo. Jis tik pasakė, kad reikia pinigų, tačiau nesakė, kad duotų, o pasakė, kad duotų į skolą, po ko R jam šiuos pinigus davė. Taigi jis nesukčiavo. Be to, pinigus jie leido kiekvienas savo reikmėms. Pagal tai buvo nenormalus jų bendras gyvenimas. Jisai buvo neprasmingas, nes žmonės gyvena vargingai. Į klausimą, jeigu, kaip jis teigia, 500 000 Lt buvo jo, tai kam dar reikėjo 100000 Lt skolintis, neatsakė, tačiau tai nebuvo sukčiavimas, nes dėl paskolos yra dokumentai. Be to, jis turėjo kasdien po 5-7 tūkstančius litų. Tačiau buvo bankomato limitas, kiek galima išsiimti pinigų per dieną. Taip pat atsakė, kad R. Č. jam iš meilės dovanojo striukes, žiedus, brangius daiktus. Į klausimą, nuo kada jis su R. Č. pradėjo intymiai bendrauti, neatsakė. Taip pat atsakė, kad po R. Č. pasakymo jam apie laimėtą milijoną, jis nuvažiavo pas ją. Tačiau jis nesigilino, stengėsi nelysti prie R. Č.. Tačiau po kelių dienų ji jam pasakė, kad jiedu kartu, čia jų bilietas. Po to jiedu pradėjo galvoti ką pirkti. Ji buvo laiminga. Jiedu suvokė, kad jie turtingi ir nėra nelaimingi. Jis tai suvokė, kai ji tai pasakė. Dėl tėvo, tai nesupranta, mano, jog tai irgi kerštas. Be to, jis niekam nesakė, taigi ir nei tėvui, motinai, kad laimėjo milijoną. Apie tai tėvui jis nieko nesakė. Be to jis su tėvu apie savo reikalus nekalba. Neigė, jog su tėvu iš anksto suplanavo, susitarė apgauti R. Č.. Jo tėvas iš vis nieko nežino. Dėl to, ar jis 2009-03-16 įtikino R. Č. gyventi kartu, atsakė, kad tai jo R prašė, nes brolis labai „spaudė“. Taigi jo R prašė, kad padėtų su broliu susitvarkyti. Kategoriškai negali pasakyti, kada atsikraustė gyventi pas R. Jis tuo metu būdavo ir Grigiškėse, ir su ja. Kai reikėdavo važiuoti į reisą, krovinį pasikrauti terminale Grigiškėse, tai jis būdavo Grigiškėse, o kai reikėdavo ryte važiuoti, jis nakvodavo pas R. Neigė, jog jis ką nors įkalbinėjo dėl Audi A4 automobilio pirkimo. Be to, jis R sakė, kad jei ji nori apsisaugoti, reikia gyventi bute. Taip pat atsakė, kad neprisimena kada, kurią dieną jis salone pirko Audi A4. Tačiau šią jis pirko vienas. Neigia, kad jis šį automobilį kartu su R. Č. išsirinko. Be to, jis nematė tokių aplinkybių, kad ji rezervuotų kokį tai automobilį. Tačiau žino, kad rezervavo automobilį broliui. Tai ji jam pasakė. Be to, jis niekam nežadėjo registruoti šį automobilį kieno nors vardu. Neigia, kad už kieno nors pinigus pirko šį automobilį. Tačiau nebuvo taip, kaip nurodyta šio automobilio pirkimo dokumentuose. Jis neprisimena konkrečių faktų, viskas yra byloje. Be to, galėjo būti, kad 2006-03-20 d. buvo surašyta šio automobilio pažyma –sąskaita. Neigia, kad jis iš R. Č. šio automobilio nupirkimui paėmė 42 000 litų. Ji ja nedavinėjo jokių pinigų šio automobilio pirkimui. Be to, neigia, kad už šį automobilį jis Korsakui sumokėjo 42 000 litų. Be to teisme apklaustą R. K. jis matė pirmą kartą. Tačiau neneigė, jog šio automobilio pirkimo ir pardavimo sutartį jis pasirašė. Tiksliai, kur šią pasirašė, jis nepamena, tačiau jie buvo juodame džipe, tamsintais langais. Kaip vyko pirkimas šio automobilio tiksliai nepamena, tačiau atėjo „BRC“ darbuotojas, pasakė, kad dėl Audi A4 jis kalbėtų su šalia buvusiu pardavėju. Taigi jis pinigus už tą automobilį sumokėjo kažkokiam vyriškiui. Ar pinigus jis mokėjo „BRC“ kasoje, neprisimena. Taigi jis, šį automobilį įsigijęs, nuvažiavo dėl signalizacijos, draudimo, o į vakarą su juo grįžo pas R. Č.. R nieko nesakė. Atvažiavęs, pastatė automobilį, po to jiedu nuėjo namo. Ji turėjo matyti tą mašiną. Tačiau jinai nieko nesakė. Pripažino, kad jis su Audi A4 buvo „Regitroje“, šį įregistravo savo vardu. Kodėl jis šį 2006-03-24 „Regitroje“ išregistravo, atsakė, kad jo nuosavybė, todėl ką norėjo tą ir darė. Po to sekančią, ar kurią tai kitą dieną jis nuvažiavo pas tėvą, ar tėvas atvažiavo. Su tėvu sudarė sutartį, kad šį automobilį jam parduoda. Šio automobilio pardavimo sutartį jiedu pasirašė „Regitroje“. Neprisimena, kas „Regitroje“ pateikė šio automobilio dokumentus. Tačiau šis automobilis buvo perrašytas tėvo vardu. Dokumentai buvo išduoti tėvo vardu. Jis pasiėmė dokumentus. Be to jis iš tikrųjų iš tėvo gavo 5000 litų už tą automobilį. Tačiau po šio automobilio pardavimo šiuo automobiliu važinėjo tėvas ir jis. Tėvai kur nuvažiuodavo tuo automobiliu, ten jį ir laikydavo. Be to, jis nežino, kur tėvas parvažiavo su tuo automobiliu. Neprisimena, kaip išsiskyrė su tėvu. Nepamena, kas ką parvežė, ar jie su viena mašina ar su dviem važiavo. Po to kai pardavė Audi A4, nepamena kur jis grįžo. Galbūt grįžo pas R, tačiau tiksliai nežino. Jis Ri nesakė, kad pardavė Audi A4. Be to ji jo neklausė, o jis neprivalėjo jai pasakyti. Jinai to automobilio nepasigedo. Be to, jinai nesidomėjo, neprašė, kad tas automobilis būtų jai perrašytas. Jai buvo neįdomu. Be to, jis nepamena, kad tėvas būtų su Audi A4 atvažiavęs pas juos į svečius. Jis šį automobilį pardavė tėvui už 5000 litų, nes jis (V. D.) taip norėjo. Jis parduodamas šį automobilį neturėjo jokių nuostolių, nes jam svarbiausia buvo apsaugoti R nuo brolio, Taigi svarbiausia buvo ramybė ir gyvenimas. Taip pat atsakė, kad R turėjo automobilį „Golf“, su kuriuo jis irgi važinėjo. Jis jai sakė, kad tolimas kelias, reikės daugiau mokėti už benziną. Todėl ji jam duodavo „Golf“, su kuriuo važinėti buvo pigiau. Jiedu pabaigė gyventi tada, kad ji grįžo iš Vokietijos. Nuo kada jis pradėjo gyventi su S. neprisimena. Be to atsakė, kad jis nesakė R, kad yra įsiskolinimas už alimentus dukrai. Jis sakė, kad deda pinigus į sąskaitą, tai neįsiskolinimas. Be to, jis kreipėsi į banką, o šis atidarė kaltinime nurodytą sąskaitą. Iki 2006-05-26 jis nebuvo atidaręs jokios sąskaitos dukros vardu. Negali atsakyti, kiek laiko iki šios sąskaitos atidarymo jis nemokėjo dukrai alimentų. Be to, jis nežino kada mergaitė gimė, jis nebuvo. Be to, jo niekas neinformavo apie alimentus dukrai. Tačiau patikslino, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba jį informavo apie vaiką. Kadangi daug metų praėjo, todėl neprisimena, kada išsiskyrė su žmona. Yra duomenys, banko sąskaitos. Taigi, niekas R. Č. neįkalbinėjo mokėti išlaikymą jo dukrai. O buvo taip, kad R. Č. rado kortelę, pamatė, jis pasakė dukros, jis jai paaiškino, o jinai pasakė ar gali prisidėti. Tačiau jis atidarė sąskaitą, į kurią buvo padėti pinigai. Buvo įnašas, tačiau kiek pinigų buvo įnešta neprisimena. Jis apie tai, kad R. Č. pervedė 8700, 1800 litų nieko nežinojo. Ji pinigus pervedė savanoriškai. Tačiau apie tai ji jam pasakė, ir tai buvo gal po kelių dienų. Jis jos paklausė kiek pervedė, o ši atsakė, tegu būna staigmena. Jis žinojo, kad įnešė pinigus. Jis tuos pinigus išgrynino, kai gyveno su S. S.. Nes ši sužinojo, kad buvusi žmona kreipėsi į valstybę, jam ji apie tai pasakė. O tikslas išgryninti pinigus buvo dėl antstolio. Todėl jis (kaltinamasis) nuo sąskaitos nuėmė apie 10 000 litų. Apie tai R nieko nežinojo, nes jis su ja negyveno. Išgryninęs pinigus, šiuos visus jis atidavė S., o ši šiuos padavė tėvui, kuris padėjo į sąskaitą. Ji pasakė, kad davė tėvui, ir paklausė ar jis neprieštarauja. Po to šie pinigai buvo pervesti antstoliui, taip buvo padengtas įsiskolinimas. Po ko jie mokėjo alimentus dukrai kas mėnesį. Taigi todėl ir buvo nuimti pinigai nuo sąskaitos. Taip pat atsakė, kad ar paėmė iš motinos 50 000 litų, neprisimena. Tačiau prieš tai jis 7 metus dirbo traukiniuose, uždirbdavo pinigų. Kokiomis kupiūromis pas motiną buvo laikyti pinigai neprisimena, nes praėjo 6 metai.

Kaltinamasis I. D. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino. Teismui paaiškino, kad jam sūnus V. D. pasiūlė nusipirkti Audi A4 automobilį. Šį jis iš sūnaus nupirko iš santaupų už 5000 Lt. O R. Č. jis nepažįsta, nematęs jos akyse. Atsakė, kad jis dalyvavo „Regitroje“ perkant automobilį Audi A4. Tačiau daugiau nieko nežinojo apie Audi A4 automobilį, taip pat kada šį sūnus buvo pirkęs. Be to, jis nieko nežinojo apie sūnaus gyvenimą. Negali paaiškinti, ar jis matė sūnų važinėjant su minėtu automobiliu. Anksčiau sūnus naudojosi jo automobiliu „Žiguli“. Kai jis pirko Audi A4 automobilį, tai naudojosi savo automobiliu, kurį duodavo ir sūnui. R. Č. su sūnumi gal ir atvažiuodavo pas jį su žmona, tačiau jis dirbdavo, o grįždavo iš darbo naktį, arba negrįždavo, todėl nukentėjusiosios nematė, jos nežinojo. Kai jis pirko automobilį Audi A4, tai tuo metu jam reikėjo automobilio nuvažiuoti į parduotuvę ir panašiai, o jo automobilis „Žiguli“ buvo senas. Be to po automobilio Audi A4 įsigijimo, jis, nuvažiavęs į autoservisus, išleido daug pinigų šio automobilio remontui. Tai liudija jo pateikti teismui dokumentai. Tuo metu jis gaudavo gerą atlyginimą. Be to jis su žmona turėjo „Renault“ automobilį, tačiau kai Audi A4 pirko, tai šio jau nebeturėjo. Kada „Renault“ pardavė nebepamena. Apie brangų akumuliatorių, paieškos sistemos įrangą „Šerloch“ nupirktą Audi A4, nieko negali paaiškinti. Taip pat atsakė, kad apie loterijos bilieto laimėjimą jis nieko nežinojo. Be to, jis nežinojo, kur sūnus gyveno, nes jis nesikišdavo į jo gyvenimą. Ar sūnus 2006 metais gyveno pas juos nebepamena. Sūnus nieko jam nesakęs apie grynuosius pinigus, kiek ir iš kur jis jų gavęs. Be to jis nieko nežino apie žmonos sūnui duotus pinigus. Atsakė, kad pas jį su žmona 50 000 litų spintoje buvo. Tačiau kokiomis kupiūromis šie pinigai buvo neprisimena.

Nukentėjusioji R. Č. teismui paaiškino, kad su V. D. susipažino 2005 metais. Šiek tiek draugavo. 2005 metais, gruodžio mėnesį jisai išvyko į užsienį, pasakęs, kad veža prekes. Jisai dingo. 2006 metais po sausio vidurio, atsinaujino jų draugystė. Jis sakė, jog buvo Ispanijoje. Paprašė papasakoti kelionės įspūdžius, o jis pasakė, kad pavargęs. Suprato, kad nieko nebuvo, kad jisai nebuvo išvykęs. Parašė jam SMS žinutę, kad jų draugystė baigėsi. 2006 m. prieš kovą, jiedu vėl susirašinėjo, bendraudavo. Tačiau jiedu kartu negyveno, jisai tik kartais atvažiuodavo, į savaitę kartą, kartais savaitgaliais. Kai ji laimėjo milijoną, prasitarė jam. Sustiprėjo jų draugystė. Apie kovo 17 d. jisai atsikėlė pas ją gyventi. Kovo 18 d. ji, jos brolis ir V. D. nuvyko nusipirkti automobilių. V iš pradžių prašė paskolinti pinigų automobiliui, tačiau kadangi jiedu nusprendė kartu gyventi, tai ji nusprendė, kad geriau nusipirkti. Jie visi išrinko automobilius. Ji rezervavo automobilį Audi A4, pasirašė rezervavimo sutartį. Kovo 20 d. ji davė V rezervavimo sutartį, pinigus, ir jisai su jos broliu nuvyko pirkti automobilių. Brolis parvyko su automobiliu, o V grįžo tik vėlai vakare, jau sutemus. Dėl to ji buvo sunerimus. Apie tai, kad V po kelių dienų perrašė automobilį, ji nieko nežinojo. Tai sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Atsakė, kad po to kai ji laimėjo milijoną ir apie tai žinojo V jiedu galutinai sutarė, kad gyvens pas ją kartu. Prieš Audi A4 pirkimą V jos prašė paskolinti 50000 litų, kad pirkti automobilį. Tačiau jiedu tarėsi jos vardu pirkti automobilį Audi 4. Taigi jie trise išsirinko automobilius. Pardavėjai suprato, kad jos vardu bus perkami automobiliai. Buvo automobilio rezervavimo sutartis, kurią ji padavė V. Visi suprato, jog jos vardu bus perkami automobiliai. Tuo metu ji negalėjo nupirkti automobilio Audi A4, nes šis buvo neišregistruoti, o šio pirkimo dieną ji negalėjo nuvykti šį nupirkti nes dirbo. Be to, kovo 20 d. ji davė broliui pinigus ir šis turėjo nupirkti jos vardu automobilį. Kai grįžo V su nupirktu automobiliu Audi A4, ji nepaprašė šio dokumentų. Galvojo, kad vėliau V šį automobilį perrašys jos vardu. Be to suvokė, kad šis automobilis nupirktas V vardu, nes be žmogaus asmens dokumentų niekas neįformins automobilio pirkimo ir pardavimo. Tačiau ji V savo asmens dokumento, kartu su rezervavimo sutartimi ir pinigais, nedavė. Taigi, ji suvokė, kad automobilis Audi A4 registruotas V vardu, tačiau jie kartu gyveno, šis sakė artimiausi metu perregistruos automobilį jos vardu, todėl ji juo aklai, neapdairiai pasitikėjo. Ji su „BRC“ darbuotoju pasirašė automobilio rezervavimo sutartį, kad neparduotų išsirinkto automobilio. O pinigus V. D. ji padavė savo brolio akivaizdoje Viršuliškių kaime. V imdamas 42000 litų, žadėjo jai parvaryti automobilį, įregistruoti automobilį po pirkimo jos vardu. Be to, vėliau kai vyko ginčai, ji jam sakė, kad perrašytų automobilį Audi A4. Tačiau jis vis tai padaryti atidėjinėjo. Ji juo pasitikėjo, nors jis turėjo visus tikslus. Padarė klaidą juo pasitikėdama. Taigi ji suklydo pasitikėjimo būdu. Ji tikėjo juo, kad neapgaus, o patikėjo dėl to, kad sutarė jie gyventi katu. Be to ji su V vedė bendrą gyvenimą. Jis žadėjo susituokti. Be to, ji gegužės mėnesį pirko butą, jis buvo deklaravęs gyvenamąjį vietą pas ją. Jie nuo kovo 17 d. vedė bendrą ūkį. Tačiau V prie to ūkio pinigais neprisidėjo nei kiek. Tačiau ji tikėjo, kad turi šeimos draugą, vyrą. Galvojo, kad gyvena su žmogumi, atrado šeimą. V tėvą pažino tik 2006 metų birželio pabaigoje, kai V ją nuvežė į tėvų sodybą, (duomenys neskelbtini). Ten pirmą kartą pamatė V tėvą ir motiną. Kad automobilis Audi A4 buvo perrašytas jo tėvui sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Kad automobilis Audi A4 pagal dokumentą (sutartį) nupirktas už 7800 litų ji nežinojo. Dokumento dalis, kur buvo nurodyta 42000 litų, buvo nuplėšta. Be to jai V stengėsi neparodyti automobilio pirkimo dokumentų. Tačiau butą ji įsigijo savo vardu. Taip pat atsakė, kad pradžioje V paaiškino, kad jo žmona žuvo autoįvykyje, ant jo rankų mirė. Paskui vėliau, kai jiedu gyveno, gegužės mėnesį, V išvyko, o ji automobilyje Audi A4 rado dokumentus, kad išimtas vaiko liudijimo dublikatas. Įtarė, kad vaikas ne pas jį. Matomai mama gyva ir su ja gyvena jo vaikas. V grįžo iš tėvų vakare, ji jam apie tai nieko nesakė, tačiau ryte ji su juo susibarė. V pasakė, kad vaiko mama gyva, kad dukra pas motiną, buvusią žmoną, gyvena Marijampolėje. Po jo melagystės, to ginčų, jie vėl susitaikė, ji atleido melagystę. Automobilis Audi 4 pas ją kieme stovėjo. Ji su V šiuo automobiliu kartu važinėjo, buto ieškojo. Šiuo metu automobilis Audi A4 areštuotas civilinėje byloje, iš jų šis automobilis paimtas. Taigi V paprasčiausiai meluodamas viliojo iš jos pinigus. Jisai išviliojo didesnę dalį pinigų. Be to jis ją paliko. Paaiškėjo, kad jisai turėjo kitą moterį jau balandžio mėnesį. Su šia sugyveno sūnų. Jis pastoviai ją (nukentėjusiąją) apgaudinėjo. V gyveno dvigubą gyvenimą, nes būdavo pas tą moterį. Šiuo metu jis tą moterį yra palikęs, ir vyksta teismai dėl vaiko. Tačiau ji su V gyveno kartu. Ji nusipirko aparatūrą,o jis už jos pinigus nusipirko žvejybos įrangos. Be to, jisai už savo pinigus nieko nenusipirko. Jis gyveno kaip išlaikytinis. Be to jisai nedirbo, neturėjo jokių pajamų. Taigi ji jį visiškai išlaikė. O buvo viskas perkama, jis išlaikomas iš laimėtų pinigų. Paskui jisai ją įtikino, kad jo žmona gyva, kad vaikas ne pas jį. Jisai sakė žmona atsisakys pretenzijų, jei alimentus mokės. Taigi praktiškai ji sumokėjo jo dukrai alimentus. O gavosi, kad šie pinigai jo. Jis tuos pinigus, kurie buvo skirti vaikui, pasiėmė, pasisavino sau. Po to ji sužinojo, jog jo dukrai alimentus sumokėjo antstoliui S. Be to jis jai buvo pasakęs, kad teismas priteisęs jam mokėti dukros išlaikymui po 150 litų kas mėnesį. Ji jo klausė, kiek jis skolingas už alimentus. Be to, ji jam pasakė, kad kiekvienais metais mokėsi, todėl ji tuos pinigus įnešė ne antstoliui, o jo dukrai į jos indelio sąskaitą. Tačiau šiuos pinigus jisai nusiėmė 2007 metų vasario mėnesį, po to kai ją paliko, o būtent 2006 metų gruodžio mėnesį. Taigi visos išlaidos buvo tik jos. Jos pasitikėjimą jisai įgijo, nes nebuvo ji jam abejinga. Jisai paprastai sakė, jam reikia jos pasitikėjimo juo. Kam tada su žmogumi gyventi, jei juo nepasitiki, ir dėl ko tada vesti bendrą ūkį. Tačiau jis jai bendram ūkiui niekada nedavęs pinigų. Tai, kad jis gyvena su kita moterimi, ji sužinojo tik 2007 metų liepos mėnesį, o būtent kai atvažiavo policijos pareigūnas ir pasakė, kad V viršijo greitį. Parodė nuotraukas. Paaiškėjo, kad automobilis buvo registruotas jo vardu. Suprato, kad ją stipriai apgavo. Po to jis po kelių dienų, 21 d. atvyko neva atsiimti savo daiktų. Patikslino, kad 2006 m. gruodžio 18 d. ji perrašė automobilį BMWx5 jo vardu, po ko jisai išvažiavo ir nebegrįžo su šiuo automobiliu. Po to ji dar bendravo su jo motina, atvažiuodavo pas ją į Pagirius, tačiau jo nebūdavo. Motina aiškindavo, kad jisai išvykęs, kad jis Nidoje, Kretingoje. Be to ji pas jo motiną buvo nuvykusi 2006 m. gruodžio 24 d., prieš Kalėdas. Jo motina pasakė, kad ji važiuotų namo, nes jis važiuoja į Širvintas. Ji vis tikėjo, kad jis dar grįš. Tačiau jisai pastoviai melavo, gyveno su kita moterimi visą tą laiką, kai jiedu buvo kartu. Patikslino, jog ji laimėjo milijoną 2006 m. kovo 6 d. Jis apie tą laimėjimą sužinojo, nes jiedu susirašinėjo. Jis klausė ką ji veikia, nes jam buvo parašiusi, kad kažką laimėjo. Paskui parašė, kad suklydo, nieko nelaimėjo. Tačiau pirmadienį vakare jis prisistatė pas ją į namus. Matyt buvo pranešta per spaudą, kur pirktas bilietas laimėjo milijoną. Ji jam pasakė, kad nori nusipirkti automobilį. O jis į tai pasakė, kad jis nepadėjėjas. Paskui ji su broliu nuvažiavo į Olifėją. Gavo pažymą, kad pinigai pervesti. Po to ji V prasitarė, kad laimėjo milijoną. Iki 2006 m. kovo mėnesio V atvykimas pas ją buvo epizodinis. Po to, kai jam pasakė, jog laimėjo pinigus, galvojo, kad jo žmona mirusi, nežinojo, kad jis dukros neaugina, ji galvojo, kad jiems bus lengviau kartu auginti jo dukrą, jai padėti. Po milijono laimėjimo iniciatyva buvo iš abiejų pusių, gyventi drauge ir vesti bendrą ūkį. Dėl automobilio Audi A4 tai kalba buvo tarp jos ir V. D., o būtent, kad tas automobilis bus užregistruotas jos vardu. Tą dieną, kai jisai pirko šį automobilį, tai ji negalėjo nuvykti į „BRC“. Todėl ji jam padavė pinigus, šio automobilio rezervavimo sutartį, ir pasakė, kad jis šį perrašys jos vardu. Be to, kalba buvo, kad jie nupirks automobilį ir po to užregistruos. Be to, ji automobilio įregistravimo formalumų, tvarkos nežinojo. Po to ji sužinojo, kad kitą dieną jis šį automobilį užregistravo savo vardu. Taigi jis šį įregistravo kovo 21 d. o pirko 20 d. Jis taip padarė jai nežinant. Ji tai sužinojo kitą dieną po automobilio įregistravimo. Taigi ji suprato, jog V kovo 20 d. kaip ir jos brolis užsiregistravo automobilį Aidi A4 savo vardu. Tačiau, kaip minėjo, jiedu buvo susitarę, kad jis nuperka automobilį, paskui šį perregistruoja jos vardu. Tačiau konkrečiai nebuvo sutarę, kada tai turi būti padaryta. O kad tas automobilis registruotas tėvo vardu, ji, kaip minėjo, sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Be to, jos susitarimas su V buvo žodinis, kai ji jam davė pinigus ir rezervavimo sutartį, - kad vėliau perrašys. Tai, kad jis vėliau perrašė automobilį tėvui, ji nežinojo. Be to, automobilis BMWx5 V buvo perrašytas ne už pinigus. Šį jam perrašė kaip šeimos nariui. Be to tuo metu daugiausiai kalbėdavo dėl pinigų jo motina, kad jie bendra šeima, kad ruošiasi namą statyti. Todėl sudarė sutartį pas notarą, kad paskolina jiems pinigus namo statybai, po to šių nebegrąžino. O jai buvo aiškinama, kad ji ir jie bendra šeima, gyvena kartu. Ji aklai tikėjo, nes V mylėjo, galvojo rado šeimą. O konkrečiai aiškino jai, kad šeima, kad bendras ūkis – pagrinde V ir jo motina E. D.. Nes vasaros metu ji su V gyveno kaime pas juos sodyboje. Ten gyveno trise, - ji, V ir jo motina. Tačiau V ir jo motina stengėsi, kad ji nematytų jų giminių, ar pašalinių asmenų. Be to, gal ir dėl to, kad ji ko nors nesužinotų. Automobilis BMWx5 buvo pirktas 2006 metais birželio 30 d. jos vardu, o 2006 m. gruodžio 18 d. jis prašė perrašyti jo vardu. Negali atsakyti, kodėl ji neprašė, kad V perrašytų Audi A4 jos vardu, kai ji perrašinėjo BMWx5 jo vardu. Tačiau V buvo kaip šeimos narys. Patikslino, kad tai, jog jo dukra gyvena atskirai ne su juo, ji sužinojo 2006 m. gegužės pabaigoje. Be to, ji jo prašė keletą sykių, kad atvežtų dukrą, kad laikas pamatyti. Tačiau jisai aiškino, kad dar anksti, gali būti dukrai šokas. Kai pamatė minėtus dokumentus, tada su juo vyko konfliktas. Be to, jis paskui parodė dokumentus, o pagal juos jam buvo priteista mokėti po 150 litų kas mėnesį. Jis aiškino, kad nesumokėjo alimentų nuo vaiko gimimo. Tuo metu buvo apie 9000 litų skolos už alimentus. Tačiau tie pinigai, kuriuos ji davė jo dukrai, šios nepasiekė. Ji nežino kokiais pinigais S. S. sumokėjo antstoliui. Ji tik dabar sužinojo, kad antstoliui reikėjo mokėti. Dėl I. D., tai ji gyvendama vasarą jų sodyboje, sužinojo, kad šis V tėvas. V. D. po keturių dienų perrašė automobilį Audi A4 tėvui, todėl I. D. turėjo žinoti, kad šis automobilis buvo ne V, o jos. Tačiau kai vyko šitie dalykai, ji I. D. dar nebuvo mačiusi. Ji kaltinamiesiems neatleistų niekad, nes jai per daug skriaudos padaryta. V fiziškai ir morališkai ją sužlugdė. Be to, jie kartu suplanavo, sutarė ją apgauti. Be to, kodėl automobilis Audi A4 po 4 dienų buvo perrašytas ne jai, o I. D. vardu. Taigi niekas netrukdė V perrašyti Audi A4 automobilį jos vardu, tačiau V. D. tikslas buvo ją apgauti. Be to ji tik pasiūlė važiuoti nupirk tą automobilį, o paskui grįžus jį perrašyti jos vardu. V. D. pamatė, kad per daug juo pasitikėjo todėl ją ir apgavo. Ji prašydavo perrašyti automobilį Audi A4 jai, tačiau V atsakydavo, kad nėra laiko, tai dar kokios priežastys. V labai lengvai išsisukdavo nuo klausimo, kada perrašys automobilį. Ji po metų suvokė, kad apgauta, tai buvo liepos mėnuo. Jis jau ją buvo palikęs, tačiau vis atvažiuodavo pas ją. Iš pradžių sakė, kad pas motiną gyvena, jog reikia atskirai pagyventi. Kaip minėjo liepos mėnesį atvyko pareigūnas, teiravosi V. Ji atsakė, kad jis su ja negyvena. Pareigūnas pasakė, kad jis viršijo greitį, parodė nuotrauką. Ji pamatė, kad nuotraukoje V. D. važiuoja kartu su S. Be to, kad jos BMWx5 automobilis S vardu registruotas. Tada suprato, kad žiauriai apgauta. Patikslino, kad ji V prašė dar 2006 metais perrašyti jos vardu automobilį Audi A4. Be to, kai pamatė nuotrauką, kad V. D. su S važiuoja, reikalavo jo grąžinti automobilius. Tačiau jis nekeldavo ragelio, siuntinėdavo kuo toliau. Be to jis su S atvyko pas ją daiktų, ją sumušė. Be to, ji buvo jam paskambinus, jo motinai, ir pasakiusi, kad viską žino. V sakė, kad atvažiuos su draugais. Jis atvažiavo, pasiėmė video aparatūrą, daiktus. Be to jis ją sumušė, prigrasino, kad paseks, kad ji negyvens. Po to ji suprato, kad apgauta ir todėl kreipėsi į teismą.

Liudytoja E. D. teisme paliudijo, jog R. Č. pažinojo nuo 2006 metų. Su ja susipažino gal pora dienų prieš Jonines. Ją su ja supažindino sūnus V. Sūnus atvažiavo į jų sodybą. Sūnus pasakė, kad pavažiuojam, kažką parodys. Be to, sakė, jog tėtis senamadiškas. Su kokiu automobiliu, kokios spalvos sūnus buvo atvažiavęs nepamena. Tačiau jie anksčiau turėjo automobilį „Žiguli“, „Renault espace“, „Audi“. Tačiau sūnus kažkada buvo atvažiavęs su raudonu automobiliu „Golf“, ar „Audi“, tiksliai nepamena. Tada sūnus ją vežė į Kauno pusę. Galvojo, jog pas sesę. Tačiau pasuko. Po to sūnus jai pasakė, kad šioje vietoje gyvena jo sugyventinė. Toje vietoje buvo parduotuvė. Be to jis jai pasakė, kad sugyventinė dirba šioje parduotuvėje, dar parodė, jog šalia parduotuvės sugyventinės namas. Po to jis įvažiavo į šios sodybos kiemą. Po to ji pamatė R. Ji sūnui pasakė, kad ši sugyventinės mama, gal jis juokauja. Po to prie jų priėjo R. Ši pasakė „labas mamyt“. Po ko ji sušaukė, pasakė, kad pasidalintų pinigus ir eitų savais keliais, nes viens kitam netinka. Tačiau R pasakė, kad jie kartu gyvena. Po to ji pasakė, jei dar pas juos jausmai, sūnus savarankiškas vyras, todėl nesikiša į jų reiklaus. Be to, R pasakė, kad jau nupirko Širvintose butą, kad Trakuose davė užstatą už namą, pradėjo toliau viską vardinti. Po to R pakvietė į savo namus. Tačiau kai užeidinėjo į namus matė nuo alkoholio krūvą butelių. R pasakė, kad nepergyventų, jog šiuos naktimis palikę pijokai. Po to R pakvietė į Širvintas, į tą butą. Po to jie užėjo į parduotuvę. Ji šioje kažką nusipirko, nes nebuvo patogu eiti tuščiomis rankomis. Po to nuvažiavo į butą, šis jai patiko. R pasakojo, ką reikės nusipirkti, kaip apstatyti butą. Pasėdėjo, po „čierką“ išgėrė. Po to, sūnus ją išvežė namo. Ją parvežęs, sūnus grįžo pas R. Paskui gal po dviejų dienų sūnus atvažiavo į sodybą, bulves vagojo, vyras šienavo. Tada jos vyras susipažino su R. Tačiau vyras buvo užsiėmęs, todėl jis tik pasisveikino. Sūnus su R tada apie 10 minučių pabuvo. Kitą dieną sūnus su R atvažiavo jos vyrą sveikinti su Joninėmis, atvežė žoliapjovę. Pasakė, kad kai reiks, iš jų pasiskolins. Tačiau tėvas pasakė, kad jam jos nereikia, nes nemoka su ja dirbti. Tačiau R pamokino ir viskas tuo pasibaigė. Sūnus su R išvažiavo, kadangi niekas pas juos negeria, ir jų nepavaišino. Po kelių dienų sūnus su R vėl atvažiavo, ar paskambino ir paprašė, kad su jų automobiliu „Renault espace“ atvažiuoti į baldų rojų ir jiems nuvežti į Širvintas baldus. Ji su vyru nuvažiavo. Jie nusipirko baldus, o tėtis dar padėjo jiems šiuos sunešioti. Tada jos vyras susipažino su R. Tai buvo po Joninių. Antras kartas, kai jie matėsi su R buvo tada, kai atvažiavę paprašė leisti pažuvauti jų ežere, pastatyti palapinę, nes jie turėjo tik 15-16 kvadratų vasarnamį, ir jame gyveno. Sūnus su R buvo toje palapinėje. Tuo metu jie atvažiuodavo vidurnaktį 1-2 val. į sodybą, o anksti ryte iš šios išvažiuodavo. Dėl to ji jiems pasakė, ko jie laksto. Tačiau R pasakė, kad vieną sūnų turi, neduosi pinigų. Tai jai nepatiko, į visa tai ji pradėjo žiūrėti įtartinai. Be to R pasakė, kad išėjo iš darbo, kad liepė ir sūnui išeiti iš darbo. Be to, R sūnui pasakė, kad jeigu jis važiuos į keliones, tai ji jį išvarys iš namų. R kiekvieną sūnaus žingsnį sekė. Dėl to ji pagalvojo, gal R nesveika. Be to vieną kartą, jai paskambino, nes užėjo didelis lietus, ir pasakė, kad reikia palapinę uždaryti. Ji nuėjusi į palapinę rado konjaką po pagalve. Nesuprato, nes jos sūnus nei geria, nei rūko. Ji su vyru nupirko automobilį iš sūnaus. Tačiau tuo metu jiedu nežinojo, nei R, nei jos buto. Be to ji nežinojo jokių R nei jos su sūnumi reikalų. Be to, tuo metu kai pirko automobilį, tai sūnus dirbo su didelę mašina. Būdavo, jog jis pamiega Pagiriuose, tai jų sodyboje. Tuo metu ji net negalvojo, kad jis turi ponią R. Atsakė, kad su automobiliu Audi A4 atvažiavo sūnus. Šis pasakė tėčiui, ar nori pirkti automobilį. Šiuo metu jie nieko nežinojo apie R, nes jis prieš susipažindinimą su R, buvo atvažiavęs su Audi A4. Be to V sodyboje dėjo uždirbtus pinigus į stalčiuką. Kai jisai šių padėdavo, tai pasakydavo. Jie taip rinko pinigus. Tačiau ji V sakė, kad duos pinigų nuo dėdukų palikimo. Po to V paprašė duoti pinigus, nes nori automobilį pirkti. Į tai ji pasakė, kad tėvas išvažiavęs. Tačiau V davė pinigus, šis nuvažiavo apsižiūrėti automobilio. Ji vieną kartą davė sūnui 50 000 litų. Paskui šis vėl atvažiavo, ji vėl davė jam didelę sumą pinigų. Daug kartų sūnui duodavo pinigų. Visas santaupas šiam atidavė. Ji sūnui davė gal bendrai 150 000 litų, paskui dar davė. Sūnui duodavo pinigų kol ji Būdavo, kad ji nuvažiuodavo nupirkti sūnui rūbus. Sūnus su žmonomis gyveno, tačiau visą laiką atvažiuodavo prašyti pinigų. Be to, sūnui gyvenant su paskutine sugyventine, tas pats irgi buvo. Tai tęsėsi kol tėtis ir ji neišėjo į pensiją. Taigi buvo, duok ir duok. Patikslino, jog sūnus atvažiavęs, tiksliai nežino su kokiu automobiliu, pasakė, kad nori prabangaus automobilio. Jis tuo metu gaudavo po 3000 litų atlyginimo. Be to jie tuo metu pinigų turėjo. Po to sūnus grįžo nusipirkęs automobilį Audi A4. Ji nežino, ar sūnus su šiuo automobiliu kartu su R važinėjosi, nes kovo mėnesį ji dar R nepažinojo. Patikslino, kad ji sūnui automobilio Audi A4 pirkimui davė 50 000 litų. Paskui vėl davė, o kam reikia pinigų, jis nesakė. Be to, kai ji sūnui padavė 50000 Lt, šis jai pasakė, kad gal dar nepirks, nes tėtis buvo kelionėje. Tačiau kada sūnus pirko šį automobilį ji neprisimena. Tik šį nupirkęs, sūnus ją su vyru pakvietė pažiūrėti tą automobilį. Po to sūnus paklausė, ar jie nori pirkti šį automobilį. Vyras į tai pasakė, kad „Audi“ nelabai nori. Paskui sūnus vyrą įkalbėjo, sakydamas atsisėsk ... Po ko vyras sutiko. Tačiau prieš tai ji su vyru galvojo, kad kaime geriau autobusas. Ji žinojo, kad tėvo vardu bus užregistruotas šis automobilis, nes jiedu abudu nuvažiavo šį registruoti. Be to po to ji žinojo, kad vyras šio automobilio savininkas. Atsakė, kad spintoje laikytus 50000 Lt galėjo matyti tiek vyras, tiek ir sūnus. Taip pat atsakė, kad neprisimena kokiomis kupiūromis buvo minėti 50 000 litų. Tačiau tokią sumą jie turėjo, nes jiems palikimą buvo laikę vyro tėvai, be to ji turėjo santaupas „Holdinge“ Rygoje, jos pinigai niekur nedingo. Be to, nežino tiksliai už kiek pinigų sūnus pirko, nupirko tą automobilį. Tačiau sūnus nupirko vieną automobilį. Be to, sūnus iškarto norėjo tėvo vardu pirkti automobilį. Tačiau vyras buvo kelionėje. Sūnus vis tiek nuvažiavo pirkti automobilio. Tačiau nesakė, kad būtent nupirks, kad jau nupirko. Sūnus tik rytojaus dieną, atvažiavęs su automobiliu, paklausė, ar nori nupirkti šį. Kaip minėjo, iškarto tėvas nenorėjo to automobilio. Tačiau vėliau pasakė, kad jam šis labai patiko, nori to automobilio. Tėvas sūnui už šį automobilį kažkiek davė pinigų, ar tik ne 6 tūkst. litų. Tėvas sūnui sumokėjo, nes šis sakė duok man. Visgi, tiksliai nežino kiek tėvas sūnui sumokėjo už minėtą automobilį, tačiau 5 ar 6 tūkst. litų. Sūnus iš jos gavo 50 000 Lt, tačiau nežino, kur jis šiuos pinigus padėjo. Gal prauliavojo su moterimis. Apie sūnui priteistus dukrai išlaikyti alimentus ji nieko nežinojo. Tačiau sūnus turėjo dukrą, santuokoje su žmona Marijampolėje. Marti Marijampolėje sūnui buvo antra. Be to, pirma žmona sūnui po vestuvių pasakė, kad jų šeima maišyta, todėl nenori gyventi. Rytojaus dieną buvo jų skyrybos. Vyras dar pradėjo įkalbinėti, tačiau ši pasakė, kad V nemylėjo, o norėjo tik prabangių vestuvių. V dukra gyveno pas mamą, ši gyva. Jie važiuodavo pas jas. Dėl alimentų, tai kai visą laiką sūnus gyveno su R, tai, nors ir milijoną išlošė, bet nematė, kad abudu išlaikytų sūnaus dukrą. Nors R kažką apie tai jai pasakojo, tačiau visą laiką sūnus iš jos reikalavo pinigų. Be to, ji nematė, jog sūnus būtų pirkęs loterijos bilietą. Kas tą milijoną paėmė ji nematė. Tačiau R jai pasakė, jog norėjo nesakyti apie laimėtą milijoną sūnui, kad laimingas bilietas. R norėjo pasidalinti laimėjimą su broliu. Be to R norėjo sūnų išvaryti, tačiau sakė kad šis geras žmogus, nerūko nei geria. Tai R jai pasakė, pasakiusi, kad nutarė pasakyti teisybę. Anūkei alimentus jie mokėjo. Nes jie su sūnumi atidarė sąskaitą „Hanza“ banke, tačiau kaip viskas tiksliai tada ir kur buvo padaryta neprisimena. Tačiau jie padėjo pinigus į sąskaitą, kad šie būtų iki anūkės pilnametytės. Paskui sūnus pradėjo gyventi su S. Ši sužinojo, kad gali pareikalauti alimentų anūkei. Po to tie pinigai buvo perduoti antstoliui. S jos sūnaus paskutinė sugyventinė, nuo jos turi anūką. S su sūnumi gyveno 6 metus. Taip pat atsakė, kad anūkė gimė 2002 metais. Nuo 2002 metų jos sūnus mokėjo alimentus. Kokiu būdu jis šiuos mokėjo ji nematė. Tačiau žino, kad sūnus už alimentus iš pradžių turėjo įsiskolinimų, tačiau kol darbo neturėjo. Po to kai turėjo darbą tokio įsiskolinimo neturėjo. Be to, sūnus sakydavo, jog alimentus moka internetu. Žino, jog sūnui reikėjo mokėti po 150 litų kas mėnesį anūkės išlaikymui. Taigi kai sūnus turėjo darbą tai mokėjo anūkei alimentus. Tačiau visų aplinkybių ji nežino, nes nesidomėjo. Patikslino, kad pas juos buvo tokia tvarka, jog jeigu sūnus pasakė, jog mama reikia tiek ir tiek pinigų, tada ji prašau, eik pasiimk. Be to neprisimena po kiek laiko po pinigų davimo sūnui, šis atvažiavo su nauju automobiliu. Vyras tuo metu buvo darbe, kelionėje, jis sūnui galėjo irgi leisti pirkti automobilį, tačiau ji nežino, kodėl skubos tvarka sūnus pirko automobilį savo vardu, nors iš pradžių norėjo nupirkti tėvo vardu. Su S ji pirmą kartą susipažino, kai ši jau buvo dekretinėse. Gal pabaigoje 2006 metų, kai gal iki naujų metų buvo likusi savaitė. Tačiau tai buvo gruodžio mėnuo. Tada sūnus atvažiavo, atėjo į namus. Pasakė, jog jis ne vienas, tačiau ne su R. Po to pasakė, kad ta moteris nešioja jo vaiką. Vyras pasakė, jei nešioja jo anūką, tada gali užeiti. Tada S atėjo į namus. Tačiau buvo, kad ji pasakiusi, jog ji S nenorėjo, nes R mylėjo sūnų, o S tik norėjo juo pasinaudoti. Taip pat atsakė, kad sūnus be Audi A4, ar pirkęs kokį kitą automobilį, tai ji nežino. Tačiau sūnus turėjo „Pežo“. Be to važinėjo su „Opel Senatro“, kuris buvo registruotas jos vardu. Ar sūnus pirkęs BMW, ji neprisimena. Tačiau kiek žino, sūnus su R kažkokį nupirko, paskui šį dalinosi. R nupirko džipą. Jie viską pirkinėjo kartu. Tačiau ji jiems pinigų džipui nedavė. Taip pat atsakė, kad jie rinko pinigus visą gyvenimą, kad pasistatyti namą. Tačiau namo statyti jei nepradėjo. Įvyko „opera“ dėl milijono. Nors visą laiką reikėjo duoti ir duoti pinigų sūnui. Be to, nesąmonė, kad ji skolinosi pinigų iš R. Č.. Negali tiksliai pasakyti kiek davė sūnui pinigų ir kada. Tačiau kiek jisai prašydavo, tiek ji duodavo. Be to, sūnus vienturtis. Taip pat atsakė, kad niekad turto deklaracijų nepildė, niekam tokių nepateikė. Taip pat atsakė, kad ji su vyru pastoviai naudojosi automobiliu Audi A4, šio remontui labai daug pinigų išleido. Po to jie sakė sūnui, kad šis juo naudotasi. Nes po keturis tūkstančius sumokėdavo už šio remontą, todėl jie šio automobilio nenorėjo. Be to bendrai jie už minėto automobilio remontą sumokėjo apie 20000 Lt. Taip pat atsakė, kad R pas juos niekada negyveno, nes nebuvo kur pas juos gyventi.

Liudytojas J. J. teisme paliudijo, jog iš kaltinamųjų pažįsta tik V. D.. O sesuo R išlošė milijoną, jiedu nusiėmė šiuos pinigėlius. Po to jie nuvažiavo į „BRC“ saloną pirkti automobilių. Jis pirmas susimokėjo už automobilį, o jam V. D. pasakė, kad eitų pasižiūrėti kaip ten jo mašina, o jis nueis susimokėti už automobilį. V nenorėjo, kad jis su juo būtų kartu, kai mokės už tą automobilį. Po to jiedu su automobiliais nuvažiavo iki kolonėlės. Čia jiedu į automobilius užpylė degalų, nes juose belikę jų buvo nedaug. V jam pasakė, kad jam iš darbo skambino, todėl reikia važiuoti į darbą. Taigi V su juo kartu namo negrįžo. V nuvažiavo su nauju automobiliu. Atsakė, kad jis seserį R nuvežė į Olifėją, o ši po savaitės nusiėmė pinigus. Be to jiedu kartu buvo banke, čia sesuo pasiėmė ne visus pinigėlius. Jeigu neklysta, sesuo R pasiėmė ar tai 200 000 Lt, ar tai 150 000 Lt. Tačiau iš šių sesuo jam davė 20 000 Lt automobiliui, o likusius pinigus davė V. D., tai jis matė. Tačiau tiksliai kiek sesuo V. D. davė pinigų atsakyti negali, nes neatsimena. Tačiau sesuo tiek jam, tiek V. D. davė pinigus važiavimui kartu pirkti automobilių. Patikslino, jog sesuo V. D. davė apie 40 000 Lt. Taip pat atsakė, kad prieš tai jie trise važiavo į „BRC“ saloną išsirinkti automobilių. Prieš tai jam sesuo žadėjo duoti pinigų automobiliui. Sesuo su V. D. jau buvo susipažinus, jisai keletą naktų nakvojo kaime. Kai jie rinkosi automobilius, tai jis nusižiūrėjo automobilį „Subaru“, o V. D. su R nusižiūrėjo Audi A4, kurios kaina buvo lygtai virš 40 000 litų. Tačiau šio automobilio tikslios kainos nebe atsimena. Kai pirmą dieną jie išsirinko automobilius, prie jų priėjo pardavėjas. Jie susitarėme, kad išregistruos jų išsirinktus automobilius, ir kad jie kitą dieną atvažiuos ir susimokės už automobilius pinigus. Tačiau dėl „Subaru“ tarėsi jis, o dėl „Audi“ tarėsi V. D.. Be to pirmąją dieną jie susimokėjo pradinį įnašą, jis ir V. D. pasirašė po pirkimo ir pardavimo sutartis. Kodėl nepasirašė pati sesuo jis nežino. Po automobilių rezervavimo jie trise grįžo. Taip pat atsakė, kad jis sesers ir V. D. kalbų kas, kaip pirks automobilį jis negirdėjo. Tačiau sesuo jam ir V. D. davė pinigus sekantį rytą, po 200 (du šimtus litų) kupiūromis, po ko jis ir V. D. nuvažiavo pirkti automobilių. Patikslino, kad prie jo sesuo davė V. D. pinigus automobiliui. Taigi sesuo jam davė 20 000 litų ir 40 000 litų davė V. D., o pinigai buvo po 200 (du šimtus litų) kupiūromis. Sesuo nevažiavo su jais pirkti automobilių, nes jinai dirbo parduotuvėje. Taip pat atsakė, kad sesuo paduodama pinigus V. D., matyt su juo buvo susitarusi kieno vardu bus nupirktas automobilis, tačiau jis tai negirdėjo. Po to jis ir V. D. nuvažiavo į „BRC“ saloną, o čia jau dokumentai buvo paruošti. Po to jie išvažiavo su nupirktais automobiliais ir išsiskyrė. Be to jis girdėjęs, jog V. D. sakęs, kad jisai išlošė tą laimėjimą. Tačiau jis su seserim su jos automobiliu patys važiavo pasiimti laimėjimo. Tačiau laimingas bilietas buvo pirktas sesers Širvintose, beje, čia ji buvo pirkusi du bilietus, o jis (liudytojas) buvo pirkęs du bilietus Vilniuje. Patikino, jog bilietas, laimėjęs milijoną, buvo pirktas sesers R. Be to, jis žino, jog nupirktą tamsiai pilką Audi V. D. iškarto perrašė tėvo vardu, ar tai jam pardavė. Be to, jam V. D. liko skolingas dar 10 000 litų. Be to, V. D. jį su seserim supykdė, kad jiedu mažiau bendrautų, nepalaikytų kontaktų, nes jis gyveno su sugyventine. Be to, jo sugyventinei V. D. pasakęs, ką ji gamina, kad jie nori sesę nunuodyti ir pasiimti jos milijoną. Be to, v. D, pasakojęs, kad jo žmona numirė, jog jis augina mergaitę vienas. Tai girdėjo ir jo sugyventinė, net jis tai pasakojo jiems. O kaip vėliau sužinojo, tai jis sakydamas melavo. Taip pat atsakė, kad jis matydavo seserį ir V. D. kartu važiuojančius su Audi. Jie važiuodavo į sodybą, šią Audi vairuodavo V. D.. Jis nematęs, kad sesuo vairuotų tą automobilį. Be to, jis suprato, jog V. D., paėmęs jo telefoną, perskaitydavo sugyventinės parašytas žinutes. Į klausimą kieno vardu Audi A4 buvo nupirktą, registruota, atsakė, jog šis automobilis buvo užrašytas V. D. vardu, nes tai jam pasakė sesuo. Tačiau šio automobilio dokumentų jis nematęs, o pagal faktą šio automobilio savininkė turėjo būti sesuo R. Č., nes ši davė pinigus šiam automobiliui, už ji mokėjo. O V. D. sesers nupirktą automobilį persirašė. Jis nežino, kodėl juridiškai taip buvo padaryta. Gal sesuo su V. D. susitarė. Taip pat atsakė, kad prieš perkant automobilį, maždaug savaitę neilgiau, D. D. atsikraustė gyventi. Taigi jisai pasirodė po savaitės, kai sesuo išlošė milijoną. V. D. atvažiavo jau su drabužiais, daiktais. O sodyba buvo padalinta jam su seserim. Jis vienam gale namo gyveno, o kitame gale sesuo su V. D. gyveno. Tačiau jis su seserim dėl automobilio perregistravimo nekalbėjo. Kad automobilis Audi perleistas kitiems, jis sužinojo vėlai, nors jie susipyko dėl 10 000 litų. Nes sesuo jam dar 10 000 litų žadėjo. V. D. atvažiavo su seserimi. Jisai ištraukė iš piniginės tuos pinigus ir pažėrė kaip kortas. Be to V. D. dar pasakė, kad sodybą nupirko jo motina. Tačiau sodyba dar nebuvo parduota. Sesuo atvežė tuos pinigus už sodybą, išskaičiavo 20 000 litų už automobilį, ir dar davė 10 000 litų. Taigi melavo, kad sodyba parduota. V. D. dar melavo, kad jie jau susirašė, sakydamas, kad tu gyveni nesusirašęs, o mes jau susirašę. Be to, „BRC“ salone V. D. pradžioje buvo išsirinkęs automobilį BMW, tačiau šis buvo užsnigtas, tada išsirinko Audi. Su šiuo pravažiavo ir buvo galutinai išrinktas automobilis Audi. Žodį, kad „perku“ pasakė, automobilį išsirinko V. D.. Galimai jie buvo susitarę, kieno vardu, tačiau aišku sau pirko. O kaip išėjo, kad jo vardu, tai nežino. Be to jis net nematė kaip buvo pinigai už Audi mokami, nes jam V. D. pasakė, kad eitų pasinagrinėtų savo automobilį. Taigi V. D. liko vienas, sumokėjo tuos pinigus, jis (liudytojas) nematė kiek jisai pinigų sumokėjo už Audi. Jis (liudytojas) už savo automobilį sumokėjo 20 000 litų, tačiau sutartyje buvo parašyta 19 tūkst. litų, tačiau tiksliai neatsimena. Nors kasoje davė dokumentą, kad beveik 20 000 litų jis už savo automobilį sumokėjo. Be to, kai atvažiavo V. D., tai nebuvo kalbos, kad jis turi nuosavų pinigų. Sesuo aplinkybių dėl jo su ja bendravimo jam neaiškino. Sesuo ir V. D. susipažino parduotuvėje, kurioje jinai dirbo. Jisai vežiojo prekes. Po to jiedu pradėjo kartu gyventi. Taip pat atsakė, kad jis nematė, kas pasirašė rezervavimo sutartį dėl Audi. Be to, jis nematė įgaliojimo, kad sesuo V. D. būtų davusi įgalinimus nupirkti automobilį. Be to, jam atrodo, jog kito vardu pirkti automobilį negalima. Tačiau jis į automobilio „Subaru“ pirkimo dokumentus (sutartį) įrašė savo vardą ir pavardę. Taip pat atsakė, kad V. D. į bendrą ūkį su seserimi niekuo neprisidėjęs, nes jis tuo metu nedirbo. V. D. miegodavo, visas dienas televizorių žiūrėjo. Net malkų paskaldyti jisai negalėjo. Taigi jis nematė, kad V. D. būtų rūpinęsis bendru ūkiu. Be to, sesuo nupirko V. D. gitarą su stiprintuvu, po ko šis gulėjo ir grojo per dienas.

Liudytojas M. S. teisme paaiškino, jog nepažįsta, nei vieno iš kaltinamųjų. Jis „BRC“ firmos direktorius, tačiau tiesiogiai nedalyvavo to automobilio pardavime. Jų įmonė buvo tarpininkė automobilių pardavime. Taigi betarpiškai nematė to automobilio pardavimo, o dėl jo pardavimo tai klientas kreipėsi pas kažkurį iš darbuotojų. Be to klientas, automobilio pardavėjas atvažiuoja su parduodamu automobiliu, jis su jų įmone sudaro tarpininkavimo sutartį, po ko klientas, pardavėjas pastato automobilį pas juos pardavimo aikštelėje, po ko jų darbuotojai suranda klientus - pirkėjus, galiausiai suvedamas pirkėjas su automobilio pardavėju, savininku. Jei sudaromas automobilio pirkimo ir pardavimo sandoris, pirkėjas jiems sumoka komisinį mokestį. Tačiau automobilio pardavimo kainą nustato pardavėjas. Ši nurodoma ant automobilių. Atsakė, kad jie padeda užrašytą kainą ant automobilio, šioje nurodo, kiek šeimininkas nori gauti už tą automobilį. Taip ir šiuo atveju buvo padaryta. Tačiau neprisimena kokia šiuo atveju buvo nustatyta automobilio kaina. Teisėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojo M. S. paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 164-166) liudytojas atsakė, kad patvirtina savo paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu, papildyti nieko neturi. Be to, jis pats nematė kaip R. Č. susitarė dėl tos rezervavimo sutarties. Tačiau po to girdėjęs iš darbuotojų, kad jinai susitarė, jog ji rezervavo automobilį. O ši sutartis buvo sudaryta, gal, dėl to, jog nebuvo automobilis išregistruotas, gal pardavėjas tuo laiku negalėjo būti, todėl nebuvo apiforminti dokumentai. Būna įvairių priežasčių dėl ko neįvyksta automobilio pardavimas tą pačią dieną. Taip pat atsakė, kad jų įmonės darbuotojai tik vizualiai apžiūri automobilius, šių autoservise netikrina. Aplinkybės, kodėl R. Č. negalėjo atvykti pirkti automobilio neatsimena. Patikslino, kad dėl automobilio pirkimo iš pradžių D ir Č tarėsi su jų darbuotoju. Tačiau, jei D savo vardu pirko automobilį, tai nereikėjo jokio įgaliojimo. O Č tik rezervavo automobilį. Būna įvairiai, rezervuoja vienas asmuo, o nuperka kitas asmuo. Galimai buvo, jog tarėsi, kad automobilį pirks Č, o atvažiuos D.

Liudytojas R. K. teisme paliudijo, jog nelabai pažįsta esančius salėje. Tačiau automobilį pardavė V. D. „BRC“ centre. Nepasakys kada tai buvo, nes nepamena. Jam paskambino iš „BRC“ centro ir pasakė, kad yra automobilio pirkėjas. Po ko jis atvažiavo į aikštelę, susitiko su V. D. dėl jo automobilio Audi A4, pilko, 2002 metų gamybos pirkimo. Tuo metu su V. D. buvo dar kitas, vyresnis vyras. Jie rinkosi automobilius, norėjo jo automobilį nupirkti. Jie suderėjo kainą ir jis nupirko jo automobilį. Pinigus jam į rankas sumokėjo V. Kokia valiuta, neprisimena, tačiau tikriausiai litais. Jam V už automobilį Audi A4 sumokėjo 42 000 litų. Jiedu pasirašė šio automobilio pirkimo ir pradavimo sutartį. Po ko jis iškart atidavė V šio automobilio dokumentus ir tuo viskas pasibaigė. Tačiau viena pirkimo ir pardavimo sutartis liko jam, o ši viena klientui, be to techninis pasas, draudimas, transporto priemonės liudijimas. Šis automobilis buvo parvarytas iš Amerikos. Jis buvo daužytas, todėl , kad neprarasti pinigus jis buvo tvarkytas, remontuotas. Pripažįsta, kad jie sutartyje nurodė, jog šis automobilis parduotas už 7800 litų, tačiau realiai jis už jį gavo 42 000 litų. Jei būtų parodęs realią kainą, o ne kuri buvo nurodyta sutartyje, tai jam būtų reikėję mokėti didelius mokesčius. Be to nebuvo rinktos sąskaitos už visus remontus, todėl už tai pinigus nebūtų susigrąžinęs. Nebuvo pasirinkimo, kaip kitaip parduoti minėtą automobilį, todėl buvo taip parduotas. Taip pat atsakė, kad šio automobilio pardavimo sutartyje 7800 litų pardavimo kaina buvo įrašyta jo. Tačiau realiai už šį automobilį jis gavo 42 000 litų. Taip pat atsakė, kad jis pats šį automobilį susiremontavo, beveik metus su juo važinėjo. Šis automobilis buvo labai tvarkingas.

Liudytojas Ž. G. teisme paliudijo, jog anksčiau matęs V. D. ir R. Č.. Tuo metu jis dirbo „Baltijos realizacijos centre“, vadybininku. Tada jis tvarkė automobilių pardavimo dokumentus, klientams paaiškindavo automobilių pirkimo tvarką, sąlygas. Taigi, teko padėti šiems žmonėms nusipirkti automobilius. Prisimena tai, kad vieną dieną šie atėjo kartu į „BRC“ saloną, čia išsirinko automobilį, o kitą dieną į saloną atėjo vienas ir automobilį nusipirko, nes pirmąją dieną jie negalėjo automobilio parduoti. Taigi, salone dalis automobilių buvo „BRC“ nuosavybė, o kita dalis automobilių buvo kitų savininkų. Jie įsipareigodavo surasti šiems automobiliams pirkėją, o kitą dalį pardavimo vykdydavo jau pats automobilio savininkas. Šiuo konkrečiu atveju, atvyko kartu R. Č. ir V. D., o kitą dieną atvyko šis be ponios (R. Č.). Pirmąją dieną lygtai automobilio savininkas negalėjo šių išsirinkto automobilio parduoti, o paskui V. D. nusipirko kitą automobilį. Be to jie norėjo vieno automobilio, bet buvo to automobilio dokumentai netvarkingi, todėl nusipirko kitą automobilį. Be to, buvo sudaryta automobilio rezervavimo sutartis, tačiau šio savininkas negalėjo parduoti. Rezervuotas automobilis nebuvo nupirktas, o buvo nupirktas kitas automobilis. Be to, sekančią dieną automobiliai dar nebuvo paruošti. R. Č. buvo su šiais asmenimis (broliu ir V. D.), jie rinkosi, rezervavosi. Kitą dieną V. D. buvo su kažkuo, buvo dviese. Gali būti, kad kitą dieną buvo nupirktas „Subaru“. Šio pirkimas buvo tiesiogiai iš savininko, jie automobilio pirkime ir pardavime nedalyvavo. Šis automobilis buvo komisinis. Jie tik tarpininkavo, o už jų paslaugas susimokėjo šio automobilio savininkas. Be to, gali būti, kad buvo rezervuotas automobilis Audi A4. Šio spalvos neprisimena. Kas jį nupirko, jis neatsimena, turėtų būti už tarpininkavimą sąskaitos-faktūros. Viskas jose nurodyta. Taip pat atsakė, kad jeigu rezervuotas automobilis neparduodamas, tai užstatą įskaičiuoja į kito automobilio nupirktą kainą, arba grąžina. Rezervacija tai pirmumas, daugiau jokių privilegijų nesuteikia. Jo darbinėje praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad automobilio išstatyta kaina 40 tūkst. litų nukristų iki 6-8 tūkst. litų. Tokios nuolaidos nebepamena. Be to, automobilio pardavimo kaina būna nurodyta ant automobilio reklamuojamų duomenų. Tačiau galima nusiderėti. Jei savininkas su pirkėju susitarė dėl mažesnės automobilio kainos, tai apie tai jie nežino. Jie tik nuo pirminės kainos ima komisinį mokestį, toliau jie nedalyvauja. Pardavėjas su pirkėju patys formina pirkimą ir pardavimą. Dėl kito žmogaus vardu automobilio pirkimo, tai kas pinigus moka, tas ir perka. O kieno vardu bus registruotas automobilis, tai jau jų reikalas. Pirkti galima kieno nori vardu, kitas klausimas kieno vardu tą automobilį registruos.

Liudytoja S. S. teisme paliudijo, jog pažįsta kaltinamuosius, nukentėjusiąją. Ji su V. D. vedė bendrą ūkį, turi bendrą vaiką. Be to jai teko matytis su ponia R. Su šia susipažino kiek vėliau, kai santykiai su V. D. jau buvo išsivystę, buvo gimęs bendras vaikas. Tiesiog telefonu ji jai parašė žinutę, kad yra V buvusi gyvenimo draugė, kad jis ją apgavo, jai melavo, kad jis sukčius ir taip toliau. Po ko ji su V aiškinosi, klausė V, kodėl ji taip sako, nes ji nežinojo apie šios egzistavimą. Ši žinia jai buvo kaip griaustinis. Be to, ji su V nuo 2006-04-01 d. pažįstami. Pradėjo gyventi prieš Kalėdas tais pačiais metais, o 2007-05-25 jiems gimė mums sūnus Emilis. Šiais mėtais ji gavo minėtą žinutę iš R. Po to jai V paaiškino, kad tai buvusi gyvenimo draugė, kad gyveno kažkada kartu, kad moteriškas pavydas. Tada ji pasiūlė, kad jie drauge nuvažiuotų pas ją į Širvintas. Kad ji juos pamatytų drauge, be to jis norėjo pasiimti savo daiktus iš ponios R. Ilgainiui paaiškėjo, kad tai rimta. Atsakė, kad jokių piniginių reikalų su R ji neturėjusi. Tuo metu ji su V gyveno drauge jai priklausančiame name, šalia jos tėvų. Kai V sužinojo, kad ji pastojo, pasiūlė jai padovanoti automobilį, su kuriuo atvažinėdavo. Tačiau ji sakė, kad gali nusipirkti, tokių dovanų jai nereikia. Po to ji nupirko iš jo automobilį BMW X5 už ženkliai mažesnę sumą. Atsakė, kad ji jo prašymu vėliau darė piniginių operacijų. Tai buvo kai atsirado civilinis ieškinys, kai sužinojo apie bylos eigą. Tuo metu pardavinėjo namą, norėjo keltis į miestą, be to buvo gana konfliktinės situacijos su jos šeima, todėl su V nusprendė, kad ji padengs antstoliui baudas ir visą kitą. Be to, kad pradės gyvenimą iš naujo. Ji savo pinigais padengė visus jo įsiskolinimus antstoliui, įskaitant ir įsiskolinimus už alimentus. Tai buvo apie 11 000 litų. Atsakė, kad V jai nedavė pinigų. Be to, per visą bendrą jų gyvenimo laikotarpį, jis tik vieną kartą davęs, beros, 500 litų, kad nusipirktų sau kostiumėlį ar suknelę. Dėl to automobilio, tai V važinėjo su Audi 4. Jisai sakė, kad tai jo automobilis. Vėliau atsirado BMW X5, jis sakė, jog svajojo apie tokį automobilį ir nupirko. Žino, kad atidavė Audi4 tėvui, ar šį nupirko iš jo tėvai. Jų santykiai nebuvo tiek gilus, kad klausinėtų, ką jis kaip darė ir kur, ką gavo. Tačiau tuomet, kai jie draugavo jis įsigijo BMW X5. Nors ji bent jo anksčiau nematė, kiek žino nebuvo to automobilio, kai jie pradėjo draugauti. Kai jie susipažino, kažkur nuo 2006 metų Kalėdų kartu gyveno. Kai gavo iš R. Č. žinutę, V jai uždraudė griežtai su ja bendrauti. Jis jai sakydavo, jei nežinomas numeris skambina neatsiliepk. Jis sakė, kad neatsilieptų Ri. Jis argumentavo, kad ji pavydi, kad mėgsta išgerti. Kad vakarais rašo žinutes, kad nesuvokia. Pavaizdavo kaip piktą, agresyvią moterį. Taip pat atsakė, kad ji pažįsta V tėvą. Ji I. D. neturi pretenzijų. Taip pat atsakė, kad pagal ją tai iš R buvo nemalonių žinučių, - kas tu tokia, ko gyveni su sukčiumi? Žinutės buvo nemalonios nei jos, nei V atžvilgiu. Ji su V praktiškai gyveno iki praėjusių metų rugsėjo 25 dienos, kaip šeima. Ji dirbo, o jis buvo namuose, prižiūrėjo vaikus. Ilgainiui pasakė, kad negali mokėti visiems antstoliams, baudas, advokatams. Padėjo su jo teistumu surasti jam darbą. Tačiau jis nenorėjo dirbti. Jam baisu grįžti namo 11 val. vakaro, jam reikia automobilio. Be to, V nereikėjo bet kokių rūbų ir automobilių. Jis tais daiktais, kuriuos ji pirko būdama komandiruotėse, iki šiol vaikščioja. Taigi V tuo metu augino vaikus. Jis buvo kaip namų šeimininkė. Be to, patikino, jog ji 11 000 tūkst. litų už V sumokėjo iš savo sąskaitos, po to, kai įvyko namo pardavimo sandoris. Tai buvo turbūt 2007 metais. Tai yra užfiksuota byloje. Pristatė tyrėjai visus dokumentus. Ji V pretenzijų neturi. Dėl jo visų dalykų ji sumokėjo virš 25 tūkst. litų. Neskaitant to, kad pasirašė taikos susitarimą dėl BMW X5. Taip pat atsakė, kad V. R. žinutes apibūdino kaip šmeižtą, tačiau ji nesusiprotėjo susitikti su R ir pasikalbėti. Nesigilino. Manė, jog pikta moteris, palikta. Tačiau byloje taikos sutartim susitarė su R dėl BMW X5. Nors jai buvo atitekęs šis automobilis, po to kai šį įsigijo V. D..

Liudytoja V. P. teisme paliudijo, jog nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiosios ji nepažįsta. V. D. jų vykdomojoje byloje dėl išlaikymo buvo skolininkas, kaip ir kitose, kuriose išieškotojais buvo juridiniai asmenys. Per vykdymo laikotarpį V. D. niekada nebuvo atvykęs pas antstolį ir su juo asmeniškai niekada neteko bendrauti nei dėl vienos vykdomosios bylos. 2008 m. balandžio mėnesį telefoniniu skambučiu į antstolių kontorą kreipėsi moteris su prašymu paskaičiuoti visas esančias antstolio Kamarausko kontoroje V. D. skolas ir nurodyti rekvizitus, į kurią sąskaitą galima būtų sumokėti. Tai galėjo būti 2008 m. balandžio 7 d., nes ji turi elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad tai buvo S. S., kuri pateikė jiems nuskanuotą mokėjimo pavedimą, kuriame aiškiai parašyta, kad už V. D. yra sumokamos tam tikros sumos. Mokėtoja S. S., o paaiškinimas yra toks, kad skola V. D.. Tiesa, dar prašė parašyti pažymą, kad visi įsiskolinimai yra padengti. Jie pateikė tokią pažymą. Nuo 2008 m. daugiau V. D. į antstolio kontorą nesikreipė, kontora su S. S. taip jokių reikalų neturėjo. Patikslino, kad išlaikymo byloje išieškotojai O. P. pagal jos prašymą buvo pervesta 9787,26 Lt už alimentus. Išieškotojai UAB „Ergo Lietuva“ buvo pervesta 1252,19 Lt ir dar vykdymo išlaidoms, bendrai apie 1700 Lt. tuo metu, kai moteris kreipėsi visas įsiskolinimas išlaikymo byloje buvo 9787,26 Lt. Taigi visas V. D. įsiskolinimas galėjo būti 13084,43 Lt. Visą šią sumą padengė ir per banką pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą ir paprašė tos pažymos S. S.. Negali atsakyti, ar ta moteris (S. S.), kai skambino, prisistatė ir pasakė savo vardą, pavardę. Kad tai buvo S. S., ji sprendžia pagal gautą elektroninį laišką. Be to, motyvų, kodėl ji nori apmokėti V. D. skolas, ji jai telefonu neaiškino, tiesiog pasakė, kad nori sumokėti skolą už V. D. ir daugiau nieko neaiškino. Taip pat atsakė, kad nežino iš kieno pinigus S. S. mokėjo. Ji nesakė, ar ji moka savo pinigus, ar V. D.. Tačiau pagal mokėjimo dokumentus pinigai buvo pervesti iš asmeninės S. S. sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą.

Teisme liudytoja O. P. paliudijo, kad pažįsta abu kaltinamuosius. Nukentėjusiąją taip pat pažįsta, tačiau su šia susipažino vėliau. V. D. jos (liudytojos) buvęs vyras, juodu išsiskyrė 2003 metų sausio mėnesį. Prieš kelis metus, tiksliai nepamena kada, R. Č. jai paskambino ir papasakojo šitą istoriją, kad laimėjo milijoną ir kad pinigai iš jos buvo išvilioti. Be to, ji su V. D. turi dukrą Sandrą. Teismo 2003 m. sausio mėnesio sprendimu jai buvo priteisti alimentai, iš pradžių po 125 Lt kas mėnesį, paskui po indeksavimo šių buvo šiek tiek daugiau. Pateikė teismo sprendimą antstoliui vykdyti. Tačiau alimentus antstoliai neišieškodavo, kelis metus ji negavo nei lito. Buvo vienas didesnis mokėjimas, paskui keletą įmokų gavo iš S. S. sąskaitos. Taigi, pirmą įmoką - 9787,26 Lt, ji gavo 2008 m. balandžio mėnesį iš antstolio Ramūno Kamarausko. Kaip suprato, tai buvo visas įsiskolinimas. Po to sekanti įmoka buvo 2010 m. liepos 1 d. iš S. S. sąskaitos. Jinai mokėjo keletą mėnesių, po to vėl nieko nebegavo. S. S. sumokėjo 170 Lt, 180 Lt, 360 Lt ir du kartus po 170 Lt. Tačiau S. S. ji nepažinojo, su ja jokių kontaktų neturėjo. S. S. prieš jai mokėdama pinigus jai neskambino, tiesiog buvo pervesti pinigai ir pastabose buvo nurodyta, kad tai yra S. D. išlaikymui. Ji asmeniškai S. S. neprašė, kad ji už V pervestų pinigus. V nieko jai nepaaiškino dėl alimentų mokėjimo, nes jie nebendravo. Be to, ji savo banko sąskaitos S. S. nedavė, jokių susitarimų dėl alimentų su S. S. neturėjo. Taip pat atsakė, kad nuo 2003 m. iki 2008 m. ji iš vis negavo iš V alimentų. Visi dokumentai dėl alimentų už šį laikotarpį buvo paduoti antstolių kontorai. O dokumentus antstolių kontorai pridavė 2003 m. pradžioje. Nuo to laiko iki 2008 m. balandžio mėnesio jokių lėšų dukros išlaikymui negavo. Mano, jog 2008 m., kai buvo padarytas tas didesnis pinigų pervedimas, buvo padengtas visas alimentų įsiskolinimas. Patikslino, kad nežino ar S. S. mokėjo savo, ar V. D. pinigais. Istoriją apie laimėtus pinigus ji sužinojo iš R. Č., nes ši jai paskambino prieš keletą metų. Kaip suprato iš jų pokalbio, V jai pasakojo, kad ji (liudytoja) mirusi, todėl ji susirado jos kontaktus ir norėjo išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų. Taip pat atsakė, kad ji nežinojo, jog V. D. buvo atidaręs indėlio sąskaitą banke dukros S. D. vardu.

UAB „Olifėja“ 2007-07-31 Gyventojui išmokėtų (išduotų) loterijoje laimėjimų pažymoje Nr. 48 pažymėta, jog R. Č. 2006-03-14 išmokėta laimėta suma – 1000013.00 Lt (1 t., b. l. 42).

R. Č. AB bankas „Hansabankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše už laikotarpį nuo 2006-03-05-2007-07-23 matosi į jos sąskaitą įplaukę ir nuimti pinigai (1 t. b. l. 43-48).

Dokumentuose (1 t., b. l. 105, 2 t., b. l. 172-184) matosi automobilio AUDI A4, valst. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) rezervavimas R. Č. vardu, V. D. įsigijimas iš R. K. bei nuosavybės teisių į jį perleidimas.

VšĮ „Registrą“ dokumentuose (2 t., b. l. 185-202) matosi duomenys apie automobilio AUDI A4, valst. (duomenys neskelbtini) registravimą V. D. vardu, po to apie šio automobilio pardavimą I. D. ir šio registravimą jo vardu.

„Swedbankas“ dokumentuose (3 t., b. l. 7-34) matosi duomenys apie S. D. sąskaitos atidarymą, piniginių lėšų įnešimą bei išėmimą.

Dokumentuose (3 t., b.l. 40-45) matosi duomenys dėl S. D. išlaikymo priverstinio išieškojimo.

Teismo sprendimuose matosi R. Č. civilinėje byloje pareikšti reikalavimai, duomenys apie autotransporto priemonių saugotojo paskyrimą, pakeitimą (5 t. b. l. 175-187).

Dokumentuose (4 t. b. l. 8-14,18-23, 51-55, 56-61) matosi duomenys apie V. D., I. D. gautas pajamas ir jų turtinę padėtį.

LR BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal šio kodekso 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. Č. paaiškino, jog ji pirko du Teleloto bilietus Širvintose. Sužinojo, jog vienas iš jų laimėjo milijoną litų. Netrukus, jai šiaip paskambino iš anksčiau pažįstamas draugas V. D.. Ji šiam apie laimėjimą prasitarė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. Č. nenurodė, jog ji kvietė V. D. atvykti pasidalinti laimėtą milijoną, ar pan., jog ji su V. D. iki laimėjimo gyveno faktinėje santuokoje. Priešingai jos ir jos brolio J. J. ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duoti paaiškinimai patvirtina, jog apie laimėjimą R. Č. pasakė pirmiau broliui, su šiuo nuvyko į „Olifėjos“ būstinę paimti laimėjimą. Minėta „Olifėjos“ pažyma, banko „Hansabankas“ išduotas R. Č. sąskaitos išrašas rodo, jog R. Č. laimėjimą atsiėmė, laimėtas milijonas ir 13 Lt į jos sąskaitą buvo pervesti 2006-03-14. Pagal tai akivaizdu, kad V. D. iš R. Č. sužinojo, jog ši loterijoje laimėjo milijoną litų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. Č. nepatvirtino, jog ji iki laimėto milijono pažinojo V tėvą I. D.. V. D. bei I. D. teisme neigė, jog veikė kartu, įgyvendindami iš anksto suplanuotą tikslą apgaule užvaldyti R. Č. laimėtą milijoną. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nesurinkta patikimų duomenų pagrindžiančių aplinkybes, jog Doroševičiai veikė kartu, tokiu būdu įgyvendino iš anksto suplanuotą minėtą tikslą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. Č. patvirtino, jog iš kart po R. Č. laimėto milijono, V. D. 2006 metų kovo mėnesio 16 d. atvyko pas ją, įtikino ją gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, tuo tikslu persikėlė gyventi pas ją į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis įgavo jos pasitikėjimą, ši, kaip matyti iš minėto sąskaitos išrašo, banke nusiėmė dideles pinigų sumas, pirko daiktus. Tokiu pačiu būdu R. Č. paaiškinimai, liudytojų J. J., M. S., R. K., Ž. G., rašytiniai duomenys (1 t., b. l. 105, 2 t., b. l. 184) rodo, kad tą patį kovo mėnesį jis įkalbėjo ją, kaip paaiškėjo jai praėjus nemažai laiko tarpui neva bendram gyvenimui, jiems įsigyti automobilį Audi - A4, kainuojantį 42 000 litų, kurį 2006-03-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dalyvaujant R. Č. išrinko UAB „BRC“ salone, esančiame Užubalių km., Avižieniuose, Vilniaus r. bei R. Č. sumokėjus 500 litų avanso automobilį rezervavo pastarosios vardu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. Č. patvirtino, jog minėtą automobilį V. D. pažadėjo įregistruoti jos vardu. Tai jis neketino daryti ir, nuslėpdamas, kad šį automobilį pirks savo vardu, 2006-03-20, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iš R. Č. 42 000 litų ir tą pačią dieną, UAB „BRC“ salone, esančiame Užubalių km., Avižieniuose, Vilniaus r., neva R. Č. išrinktą automobilį Audi - A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vėliau suteiktas valstybinis numeris B BE 806) įgijo iš R. K. (automobilio savininko) už 42 000 litų bei įformino automobilio pirkimą, surašant 2006-03-20 pažymą-sąskaitą, kurios serija BRC-V Nr. 000445, fiktyviai nurodant automobilio pirkimo - pardavimo kainą - 7800 litų. Šiais aplinkybes patvirtina R. Č., liudytojų J. J., R. K., Ž. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti paaiškinimai bei pavedimo sutartis, kasos pajamų orderis, pažyma – sąskaita, susitarimas, atsiskaitymo patvirtinimas (2 t., b. l. 174, 175, 177, 178, 179, 193). Rašytiniai duomenys (dokumentai) (2 t., b. l. 187, 188, 191, 201, 202) rodo, jog po to V. D. 2006-03-21, apie 14.28 val. VĮ „Regitra“ automobilį Audi A4 įregistravo savo vardu. Be to, rašytiniai duomenys (t. 4, b. l. 20, 21) nepatvirtina, jog V. D. būtų galėjęs turėti 42000 Lt, kad nusipilti automobilį Audi A4. Aukščiau nurodytais duomenimis nenustatyta priežasties abejoti. Šie vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildantys patvirtina tai, jog V. D. apgaule savo naudai įgijo R. Č. 42 000 litų vertės automobilį Audi A4.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad priešingai nei mano V. D. jo kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – minėtais nukentėjusiosios R. Č., liudytojų J. J., M. S., R. K., Ž. G. teisme duotais kaltinimą patvirtinančiais paaiškinimais, minėtais rašytiniais duomenimis (dokumentais), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nes šiais nenustatyta priežasties netikėti, ir kurių visetas objektyviai parodo kaltinamojo V. D. nuoseklius veiksmus, šio kaltę bei leidžia atmesti jo pasirinktą, teisme išsakytą gynybos versiją, kuria jis neigia teisme pasitvirtinusio kaltinimo aplinkybes.

Be to, V. D. teisme duoti paaiškinimai nenuoseklūs, neišsamūs, nepatvirtinti jokiais patikimais duomenimis, - jie neįtikinantys. Be to, jo, jo tėvo Ivano ir motinos Elenos teisme duoti paaiškinimai, jog jis, jų šeima turėjo pinigus ir šiais V. D. nusipirko automobilį Audi A4 neįtikinantys, nes, kaip minėta, rašytiniais duomenimis patikimai nustatyta, jog V. D., jo tėvai tuo metu neturėjo 42 000 Lt automobilio Audi A4 pirkimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus visus duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas dėl sukčiavimo Audi A4, sprendžia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nesurinkta patikimų duomenų, leidžiančių teigti, jog, tęsiant iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, V. D., R. Č. nežinant, 2006-03-24, apie 11.16 val., VĮ „Regitra“ minėtą automobilį išregistravo ir, 2006-03-24 tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, sudaręs su savo tėvu I. D. fiktyvią, tikrovės neatitinkančią transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurią pateikė VĮ „Regitra“ darbuotojams, automobilį Audi - A4 neva realizavo I. D. už 5000 litų, kuris tą pačią dieną, apie 12.22 val., šį automobilį VĮ „Regitra“ įregistravo savo vardu.

V. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, nes jis nuo pat savo veiksmų pradžios, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal teisme pasitvirtinusias kaltinime nurodytas aplinkybes apgaule savo naudai įgijo didelės vertės nukentėjusiosios R. Č. turtą – automobilį Audi A4. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių V. D. kaltę, padarius nusikaltimą numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu I. D. atsisakė duoti pareigūnui paaiškinimus. Teisme jis neigė, jog padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Iš esmės paaiškino, jog jis, sūnui V pasiūlius, iš jo už 5000 Lt nusipirko automobilį Audi A4. Jis iki šio automobilio pirkimo, registravimo savo vardu nieko nežinojo apie R. Č., su ja nebendravo. Taigi, jis šį automobilį įsigijo sąžiningai, be to už šio automobilio remontą jis ne kartą sumokėjo nemažus pinigus. Tai pagrįsti teismui pateikė dokumentus.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, jog kaltinamasis I. D. iki iš sūnaus automobilio Audi A4 pirkimo žinojo, jog R. Č. laimėjo milijoną, jog už jos pinigus V nupirko šį automobilį, jog R. Č. buvo V sakiusi, jog artimiausiu metu jis šį automobilį turės perrašyti jos vardu, jog R. Č. ne kartą V to reikalavo. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. Č. nenurodė kokius konkrečius neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu atliko I. D.. Taigi I. D. veiksmuose nėra apgaulės panaudojimo R. Č. turtui užvaldyti, kaip ir subjektyvinės pusės – tyčios, kad jis turėjo tikslą ir norėjo apgaule savo naudai įgyti R. Č. didelės vertės turtą (automobilį Audi A4), kad dėl jo iš sūnaus automobilio nupirkimo R. Č. atsiras didelė turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių. Pagal šias aplinkybes konstatuotina, kad I. D. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 182 straipsnio 2 dalyje sudėties, todėl jis pagal šį kaltinimą išteisintinas (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinimo V. D., jog apgaule savo naudai įgijo R. Č. 10500 Lt. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. Č. paaiškino, jog gyvenant kartu jai V guodėsi, jog turi dukrą, kurios motina mirusi, o šios išlaikymui reikia pinigų. Be to jis R. Č. pasakė, jog teismo sprendimu iš jo priteisti alimentai iki dukra sulauks pilnametystės. V paprašius, ji jam davė pinigų alimentams sumokėti. Šis išvyko. Po ko ji automobilyje Audi A4 rado S. D. gimimo liudijimą, sutartį sudarytą Hansabanke S. D. vardu dėl Jaunimo indėlio sąskaitos atidarymo ir pinigų įmokos kvitą. Po ko ji suprato, jog Sandros motina gyva. Grįžus V, šis jai prisipažino, kad melavo, jog turi dvi dukras, o Sandrai priteisti alimentai, yra susidariusi skola. Kad nuo teismo sprendimo jis nei kiek nemokėjęs alimentų. Tai sužinojusi, ji su V susitarė, kad ji savo pinigais sumokės S. D. priteistus alimentus. Nors V prašė sumokėti visą Sandrai mokėtiną sumą iki jos pilnametystės, ji tai daryti atsisakė, sutiko apmokėti tik susidariusį įsiskolinimą bei toliau mokėti alimentus. Ji iš V sužinojo, kad jis atidarė duros Sandros vardu Jaunimo indelio sąskaitą Hansabanke, į kurią ketino mokėti alimentus bei kurią valdys tik jis. Be to jis paaiškino, kad nenori, jog Sandros motina naudotųsi dukros sąskaitoje esančiais pinigais, o dukrai sulaukus pilnametystės perduos jai sukauptus sąskaitoje pinigus arba tiesiog padovanos. Žinodama apie tai, V prašymu, ji iš savo sąskaitos Hansabanke į S. D. sąskaitą pervedė 8700 litų, kaip alimentų įsiskolinimą. Po to, ji dar V prašymu, į Sandros sąskaitą įmokėjo 1800 litų alimentų. Šį mokėjimą atliko grynais pinigais Širvintų Hansabanko skyriuje. Įmokant minėtą sumą, mokėjimo nurodymą užpildė savo ranka, jame nurodydama mokėtoją V. D., tačiau dokumente pasirašė pati. Apie tai, kad V 2007-02-07 nusiėmė grynais į S. D. sąskaitą pervestus pinigus, ji sužinojo vėliau, gavusi iš teismo atsiliepimą į jos pateiktą ieškinį. Po kurio suprato, kad jis eilinį kartąją apgavo ir jos pinigus skirtus jo dukros išlaikymui, pasisavino.

Šie R. Č. paaiškinimai bei rašytinė medžiaga (iš „Swedbankas“ gauti dokumentai dėl S. D. sąskaitos atidarymo, piniginių lėšų įnešimą bei išėmimą patvirtinantys dokumentai t. 3, b. l. 7-34; dokumentai dėl S. D. išlaikymo priverstinio išieškojimo 3 t., b. l. 40-45) patvirtina, kad V. D., žinodamas, jog nei kiek nesumokėjęs alimentų dukros Sandros išlaikymui, jog antstolis vykdo priverstinį alimentų išieškojimą, įgijęs R. Č. pasitikėjimą, kad jie šeima, ir jam pavykus ją apgauti perkant automobilį Audi A4, įgyvendindamas iš anksto suplanuotą tikslą apgaule užvaldyti R. Č. turtą, 2006-05-26 savo nepilnametės dukros S. D. vardu AB bankas „Hansabankas“ Vilniaus regiono Centro klientų aptarnavimo poskyryje, sudarė Fizinio asmens banko sąskaitos ir Jaunimo indėlio sutartis, remiantis kuriomis S. D. vardu atidarė sąskaitą (duomenys neskelbtini) (indelio palūkanas ir indelio sumą pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini)). Po ko jis 2006 metų birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų laiku, pasinaudodamas R. Č. pasitikėjimu, ją įkalbėjo pervesti į jo dukros S. D. vardu atidarytą Jaunimo indelio sąskaitą jam dukrai mokėti priklausantį išlaikymą. R. Č. sutiko, į minėtą S. D. vardu atidarytą sąskaitą ji 2006-06-29 AB bankas „Hansabankas“ Vytenio klientų aptarnavimo poskyryje, Vilniuje pervedė - 8700 litų bei 2006-10-06 banko Širvintų klientų aptarnavimo poskyryje, Širvintose įmokėjo grynais 1800 litų. Tačiau R. Č. nežinant, jis visus jos pervestus alimentams pinigus - 10500 litų, nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino: 2007-02-07 banko Širvintų klientų aptarnavimo skyriuje -10 000 litų bei 2007-03-21 Vilniaus regiono Centro aptarnavimo skyriuje - 932,57 litų. Teisme liudytojos V. P., O. P., S. S. paaiškino, kad įsiskolinimą už alimentus S. D. padengė S. S.. Aukščiau nurodytais duomenimis (paaiškinimais, dokumentais) nenustatyta priežasties abejoti. Šie vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildantys patvirtina tai, jog V. D. apgaule savo naudai įgijo R. Č. turtą - 10 500 litų.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad priešingai nei mano V. D. jo kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – minėtais nukentėjusiosios R. Č., liudytojų V. P., O. P., S. S. teisme duotais kaltinimą patvirtinančiais paaiškinimais, minėtais rašytiniais duomenimis (dokumentais), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nes šiais nenustatyta priežasties netikėti, ir kurių visetas objektyviai parodo kaltinamojo V. D. nuoseklius veiksmus, šio kaltę bei leidžia atmesti jo pasirinktą, teisme išsakytą gynybos versiją, kuria jis neigia teisme pasitvirtinusio kaltinimo aplinkybes.

Be to, V. D. teisme duoti dėl šio kaltinimo paaiškinimai nenuoseklūs, neišsamūs, nepatvirtinti jokiais patikimais duomenimis, - jie taip pat neįtikinantys.

V. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis nuo pat savo veiksmų pradžios, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal teisme pasitvirtinusias kaltinime nurodytas aplinkybes apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiosios R. Č. turtą – 10500 Lt. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių V. D. kaltę, padarius nusikaltimą numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas V. D. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes. Kaltinamasis V. D. prieš jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Tačiau jis teistas 2011-01-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (už 3 veikas), 145 straipsnio 1 dalį (už 2 veikas), 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį. Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. D. linkęs nusikalsti. Todėl bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti jam paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Šios terminas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, o pagal įstatymą jis privalo juos išlaikyti, auklėti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, civilinė ieškovė R. Č. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį (t.7, b. l. 153, 154), kuriuo prašo priteisti:

- iš V. D. 11000 Lt be teisėto pagrindo paimtų iš S. D. sąskaitos;

- pripažinti iš dalies negaliojančia 2006 m. kovo mėn. 20 d. automobilio Audi A4, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo ir pardavimo sutartį dėl pirkėjo, pripažįstant pirkėjo teises R. Č., tuo pagrindu pripažinti niekine 2006 m. kovo mėn. 24 d. pirkimo ir pardavimo sutartį tarp atsakovų V. D. ir I. D. dėl automobilio Audi A4, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo ir pardavimo bei priteisti automobilį Audi A4, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), R. Č.;

- neturtinės žalos atlyginimui priteisti iš: V. D. - 300000 (tris šimtus tūkstančių) litų; I. D. - 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų;

- bylinėjimosi išlaidas.

Civilinio ieškinio pirmasis reikalavimas dėl 11000 Lt pagrįstas iš dalies. Nors kaltinamasis V. D. šio reikalavimo nepripažino, tačiau jo kaltė dėl R. Č. 10500 Lt turtinės žalos padarymo įrodyta aukščiau nurodytais įrodymais. Šio reikalavimo dalis dėl 500 Lt neįrodyta jokiais patikimais duomenimis. Todėl šis reikalavimas tenkinamas iš dalies (LR CK 6.263 straipsnis). Priteistina iš kaltinamojo V. D. nusikalstama veika padarytos 10 500 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios R. Č. naudai.

Kaltinamieji V. D. ir I. D. su antruoju ieškinio reikalavimu nesutiko. Pagal byloje esančius duomenis I. D. ginčija, jog automobilį Audi A4 iš sūnaus įgijo nusikalstamu būdu. Iš esmės nurodė, jog jis šio automobilio sąžiningas įgijėjas, jis po šio automobilio įgijimo jo remonto darbus apmokėjo, beje juo naudojosi V. D. su R. Č.. Be to, byloje yra duomenys, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė R. Č. pareiškusį atsakovams V. D. ir I. D. tokį patį, kaip ir šis, reikalavimą (t. 5, b. l. 175-187). Byloje nėra duomenų, jog R. Č. būtų civilinėje byloje atsiėmusi, atsisakiusi šio reikalavimo. I. D. šiuo nuosprendžiu nepripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, jog ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (LR BPK 133 straipsnio 2 dalis, LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus. Pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo V. D. kaltė padarius R. Č. atžvilgiu sunkų ir nesunkų nusikaltimus, sukėlusius jai pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo V. D. nusikalstamomis veikomis buvo pažeistos R. Č. turtinės (laisvai sau ir geriems tikslams naudoti, saugiai investuoti laimėtus pinigus iš jų ateityje gauti pajamas) ir kitos (sukurti šeimą) teisės, paniekinti geri jos ketinimai (padėti išlaikyti V. D. dukrą Sandrą). Todėl akivaizdu, kad dėl to R. Č. patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, jos atžvilgiu išsityčiojimą. R. Č. jai V. D. padarytą neturtinę žalą įvertino 300000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, R. Č. patirtus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, patyčias, sukeltas kaltinamojo V. D. nusikalstamomis veikomis pasekmes, sprendžia, kad 300000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo V. D. turtinė padėtis labai gera. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad priteistina nukentėjusiajai R. Č. iš kaltinamojo V. D. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (LR CK 6.250, 6.263 straipsniai).

Kadangi I. D. nepripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką R. D. atžvilgiu, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jos naudai iš I. D. atmestinas.

Nukentėjusioji R. Č. teismui pateikė pinigų priėmimo kvitus už atstovo advokato J. Butkaus atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jog už advokato pagalbą jam sumokėjusi viso 15500 Lt (t. 7, b. l. 156-159).

Pagal LR BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidą, skirtas mokėti vertėjui, o pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.

Pagal LR BPK 107 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. D. kaltę, atsakomybės dydį ir pobūdį, bei, kad byloje nėra duomenų, jog jo turtinė padėtis bloga, taip pat atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių, kuriuose dalyvavo nukentėjusiosios atstovas, ir į tai, jog atstovo darbas I. D. atžvilgiu ir kitų asmenų šioje byloje nepasitvirtino, o sąskaitos už šį darbą apmokėtos, sprendžia, kad R. Č. apmokėtos išlaidos už atstovo advokato dalyvavimą procese proporcingai pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo V. D. išieškotina R. Č. naudai 5000 Lt proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 296, 297, 301 – 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nuspre n d ė:

pripažin t i V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį už apgaule savo naudai didelės vertės svetimo turto įgijimą ir pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį už apgaule savo naudai svetimo turto įgijimą ir už tai jam paskirti bausmes:

pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir V. D. subendrintą galutinę bausmę paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, šią atliekant pataisos namuose.

V. D. paskirtą karomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Išteisinti I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.

I. D. paskirtą karomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš V. D. 10500 Lt (dešimt tūkstančių penkis šimtus litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios, civilinės ieškovės R. Č. naudai. Likusią ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo dalį atmesti. Ieškinio reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančia automobilio Audi A4 2006 m. kovo 20 d. pirkimo ir pardavimo sutartį dėl pirkėjo, pripažįstant pirkėjo teises R. Č., tuo pagrindu pripažinti niekine 2006 m. kovo 24 d. pirkimo ir pardavimo sutartį tarp V. D. ir I. D. dėl automobilio Audi A4 pirkimo ir pardavimo bei priteisti automobilį Audi A4 R. Č. palikti nenagrinėtą. Priteisti nukentėjusiajai, civilinei ieškovei R. Č. iš kaltinamojo V. D. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) nusikalstamomis veikomis padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti nukentėjusiajai R. Č. iš kaltinamojo V. D. 5000 Lt (penkis tūkstančius kitų) turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.