Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. Š. ir valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje pateiktas suinteresuoto asmens V. Š. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad po tėvo V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) į notarą nesikreipė, nes po tėvo mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventino jo sutuoktinė G. Š.. Nurodė, kad nepretendavo ir nepretenduos į tėvo palikimą bei neprieštarauja, jog palikimą priimtų G. Š. įstatyminė įpėdinė Z. R..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas V. Š., t. y. pareiškėjos tėvas. V. Š. su G. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Po V. Š. mirties liko palikimas, o būtent: butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Po palikėjo V. Š. mirties pareiškėjos mama G. Š. liko toliau gyventi minėtame bute, kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja pagal 2024 m. lapkričio 28 d. Paveldėjimo teisės liudijimą priėmė palikimą.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po pareiškėjos tėvo V. Š. mirties dėl atsiradusio palikimo niekas į notarų biurą nesikreipė, tačiau šiuo konkrečiu atveju neabejotina, kad atsiradusį palikimą faktiniu valdymu užvaldė pareiškėjos mama ir V. Š. sutuoktinė G. Š., likusi gyventi ir visiškai tvarkytis būste. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog pareiškėjos mama G. Š., faktiškai pradėdama valdyti, buvo priėmusi savo sutuoktinio V. Š. palikimą. Teismas neturi jokių duomenų apie galimus ginčus dėl paveldimo turto po pareiškėjos tėvo V. Š. mirties. Taip pat, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos mama G. Š. rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, todėl spręstina, kad G. Š., po sutuoktinio V. Š. mirties, atsiradusiu palikimu, t. y. butu su priklausiniais, elgėsi kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Z. R. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti, buvo priėmusi savo sutuoktinio V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.